Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

ES asmens duomenų apsaugos reglamentas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    ES asmens duomenų apsaugos reglamentas

    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
    Reglamentas (ES) 2016/679 yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas. Jis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d.

    Direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2018 m. gegužės 6 d., tuo tikslu yra rengiamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas.

    Asmens duomenų apsaugos reglamento tekstas:
    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
    2016 m. balandžio 27 d. (ES) 2016/679
    Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)

    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32016R0679&from=LT

    Europos Sąjunga priima daug aktų, dėl kurių daugumai dažniausiai nei šilta nei šalta.
    Tačiau šis aktas paleis daugelį iš mūsų, ypač kurie dirba įmonėse tvarkančiose asmens duomenis.

    Privačiame gyvenime pokyčių bus mažiau.
    Gal nebus taip, kad fotografuojant vaikų šventę darželyje reikės gauti kitų vaikų tėvų sutikimus; tačiau pokyčius dėl asmens duomenų verta žinoti.
    Paskutinis taisė Romas; 2018.03.14, 10:04.

    #2

    Daug informacijos apie asmens duomenų reformą yra Valstybinės asmens duomenų inspekcijos puslapyje www.ada.lt

    Asmens duomenų apsaugos reforma
    https://www.ada.lt/go.php/Asmens-duo...gos-reforma641


    ada.lt 2018.03.05
    Žmogaus teisės asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje


    Kokias turime teises asmens duomenų apsaugos srityje:
    - Gauti informaciją apie savo asmens duomenų tvarkymą;
    - Susipažinti su savo asmens duomenimis, kurie yra saugomi;
    - Prašyti ištaisyti neteisingus, netikslius ar neišsamius asmens duomenis;
    - Prašyti ištrinti (teisė „būti pamirštam“) asmens duomenis, kurių nebereikia arba kurie tvarkomi neteisėtai;
    - Nesutikti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi rinkodaros tikslais, arba nesutikti, kad būtų tvarkomi bet kokie su konkrečiu atveju susiję asmens duomenys;
    - Prašyti konkrečiais atvejais apriboti savo asmens duomenų tvarkymą;
    - Gauti savo asmens duomenis kompiuterio skaitomu formatu ir persiųsti juos kitam duomenų valdytojui („duomenų perkeliamumas“);
    - Prašyti, kad automatizuotu duomenų tvarkymu grindžiamus sprendimus, kurie yra susiję su mumis arba turi mums reikšmingos įtakos ir yra pagrįsti asmens duomenimis, priimtų fiziniai asmenys, o ne tik kompiuteriai. Tokiu atveju taip pat turime teisę išreikšti savo nuomonę ir ginčyti sprendimą.

    https://www.ada.lt/go.php/lit/Zmogau...saugos-srityje
    Paskutinis taisė Romas; 2018.03.14, 10:16.

    Comment


      #3

      LRT.lt 2018.03.13
      Įsigalios griežtesni asmens duomenų tvarkymo reikalavimai

      Nuo gegužės 25-osios dienos bus pradėtas taikyti „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas“. Šie pakeitimai įsigalios visoje Europos Sąjungoje. Visoms bendrijoje veikiančioms įmonėms bus taikomi vienodi reikalavimai. Jos privalės savo pasirinktais būdais užtikrinti, kad jų tvarkomi asmens duomenys yra saugūs. Tai ir banko sąskaitos numeris, ir paso duomenys, ir informacija apie automobilį.

      Daugiau apie įsigaliosiančius pakeitimus – reportaže

      http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoj...o-reikalavimai
      https://www.15min.lt/naujiena/aktual...imai-56-940096

      Comment


        #4
        Viena iš teisų, kuri yra griežčiau įgyvendinama teisė būti pamirštam.
        Kelios naudingos nuorodos:

        ada.lt 2016.04.25
        Kaip įgyvendinti teisę būti pamirštam „Google“ sistemoje?
        2014 m. gegužės 13 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) byloje C131/12 „Google“ prieš AEPD ir González pirmą kartą patvirtino asmens „teisę būti pamirštam“ internete ir nustatė jos sąlygas. ESTT sprendimas galioja tik interneto paieškos varikliams, veikiantiems Europos Sąjungoje (toliau – ES), ir įpareigoja tik ES įsteigtus ir veikiančius paieškos variklius pašalinti nuorodas į tinklalapius. (...)

        Nuoroda, padėsianti įgyvendinti teisę būti pamirštam „Google“ sistemoje: https://support.google.com/legal/con...duct=websearch.
        https://www.ada.lt/go.php/lit/21-kai...gle-sistemoje-
        vz.lt 2017.10.23
        Teisė būti pamirštam pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą

        https://www.vz.lt/verslo-aplinka/201...#ixzz59i5YMajj

        Comment


          #5
          Perspėjo turinčius vaizdo registratorius: padarytas įrašas gali užtraukti bėdą
          https://www.delfi.lt/auto/patarimai/....d?id=82085873

          Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) paskatino asmeninius duomenis Europos Sąjungoje (ES) vertinti jautriau, tačiau vaizdo registratorius naudojančių Lietuvos vairuotojų įpročiai dėl to iš esmės nepakito. Draudikai teigė nepastebintys, kad jiems pateikiamų eismo įvykių įrašų kiekis būtų padidėjęs ar pastebimai sumažėjęs., rašoma pranešime.

          Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, vaizdo registratorius naudojantiems vairuotojams svarbu nepersistengti ir įrašymu nepiktnaudžiauti: nerinkti perteklinių duomenų, periodiškai trinti vaizdo registratoriaus įrašus ir be reikalo jų apskritai nesaugoti. „Šalies keliuose ant lengvųjų automobilių neteko pastebėti lipdukų, kuriais būtų pranešama apie automobilio viduje veikiančią įrašymo įrangą. Tačiau be vizualinių ženklų lygiai taip pat priimtinas ir verbalinis perspėjimo būdas. Žinoma, skriejant gatvėmis ir keliais tai padaryti nerealu, tačiau apie įrašą kitą vairuotoją būtų korektiška perspėti iškart po eismo įvykio ir informuoti, kad jis bus naudojamas tik esant ginčui dėl atsakomybės ir žalos dydžio nustatymo“, – teigė Rokas Tverijonas. Be to, svarbi ir įrašymo trukmė. Eismo įvykio aplinkybėms patikslinti visiškai užtenka paties eismo įvykio užfiksavimo. Visiškai nebūtina tęsti įrašymo vaizdo registratoriumi, kai automobiliai sustoja ir vairuotojai bei kartu važiuojantys žmonės ima lipti iš automobilių – tokie duomenys jau būtų traktuojami kaip pertekliniai.

          „Jei įrašą turite, pasakykite apie tai kitam vairuotojui. Valstybinis automobilio numeris taip pat yra asmens duomenys ir jo savininkas gali paprašyti pasidalinti tokiu įrašu. Kita vertus, kaltininko suvokimas, kad visa situacija buvo užfiksuota, gali gerokai sumažinti jo norą ginčytis dėl savo veiksmų ir tuščiai gaišti laiką, tad įrašo gali net neprireikti“, – sakė specialistas. Vis dėlto, draudikai pataria nepersistengti keliant tokius įrašus į socialinius tinklus ir kitaip juos viešinant, nes rizikuojate pažeisti kito asmens teisę į privatų gyvenimą ir padaryti žalos dėl kitam asmeniui priklausančių asmens duomenų paviešinimo

          Comment


            #6
            Iš esmės gali įrašinėti ir saugoti kiek tik nori tų vaizdo įrašų, bet tik asmeniniais tikslais ir neviešinant jų. O jei jau nori viešinti, tai neapsieisi be video redagavimo, reikalinga paslėpti bet kokią identifikuoti asmenis leidžiančią informaciją. Geras pavyzdys yra google maps street view, kur žmonių veidai bei auto numeriai yra paslėpti. Dar svarbu ir nepateikti kokios informacijos įraše prie video kuri leistu kažką identifikuoti. Tačiau jei nori turėti savo kelionių archyvą grynai asmeniniais tikslais, tai šito dar niekas nedraudžia, bent kol kas...

            Comment


              #7
              Parašė drulia Rodyti pranešimą
              Iš esmės gali įrašinėti ir saugoti kiek tik nori tų vaizdo įrašų, bet tik asmeniniais tikslais ir neviešinant jų. O jei jau nori viešinti, tai neapsieisi be video redagavimo, reikalinga paslėpti bet kokią identifikuoti asmenis leidžiančią informaciją.
              Tas įstatymas yra idiotizmas, kurį priėmė bukagalviai idiotai. Taip kad reikia viešinti vaizdus kuo daugiau.

              Comment


                #8
                Parašė drulia Rodyti pranešimą
                Iš esmės gali įrašinėti ir saugoti kiek tik nori tų vaizdo įrašų, bet tik asmeniniais tikslais ir neviešinant jų. O jei jau nori viešinti, tai neapsieisi be video redagavimo, reikalinga paslėpti bet kokią identifikuoti asmenis leidžiančią informaciją. Geras pavyzdys yra google maps street view, kur žmonių veidai bei auto numeriai yra paslėpti. Dar svarbu ir nepateikti kokios informacijos įraše prie video kuri leistu kažką identifikuoti. Tačiau jei nori turėti savo kelionių archyvą grynai asmeniniais tikslais, tai šito dar niekas nedraudžia, bent kol kas...
                Nelabai randu, kokios yra baudos ne juridiniams asmenims už BDAR pažeidimus?
                If a lion could speak, we could not understand him.

                Comment


                  #9
                  Man tai absoliutus kraštutinumas yra Vokietijos atvejis, kur Google street view NEVEIKIA. Nuo žodžio VISAI. Ir viskas prasidėjo nuo pasipiktinimo "o jeigu mano namą kas pamatys"? Kažkodėl kitose šalyse, netgi kaimyninėse, tokių lazdos perlenkimų nėra.

                  Ai, ir dar pas juos Youtubėje bet kurio video nepažiūrėsi...
                  Snowflakes will attack U <3

                  Comment


                    #10
                    Vokietijos atvejis prasidėjo nuo poros istorijų prieš ir po antro pasaulinio...

                    Comment


                      #11
                      Įstatymo projektas kurį vetavo Prezidentas.
                      Tekste mažai esmės ir daug nuorodų į ES dokumentus. Ten buvo kažkas pažeidžiančio žmonių teisę į savo pinigus, kad tą projektą teko atmesti.

                      Lietuvos Respublikos Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo Įstatymas
                      2022 m. lapkričio 3 d. Nr. XIV-1478

                      https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...47de53ff967b64

                      LRT.lt 2022.11.17
                      Prezidentas vetavo pataisas, leidžiančias bankams tvarkyti specialius asmens duomenis
                      Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas Mokėjimo įstatymo pataisas, pagal kurias finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti specialius asmens duomenis.
                      „Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė, tad kol nėra suformuoto aiškaus europinio specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymo atliekant mokėjimų operacijas standarto, negalime priimti Mokėjimų įstatymo su tokiais plačiais, beprecedenčiais duomenų tvarkymo įgaliojimais. Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta“, – pranešime teigė G. Nausėda.
                      Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas.

                      https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...smens-duomenis
                      ELTA 2022.11.22
                      Seimas pakluso prezidento veto: atšaukė pataisas dėl specialių duomenų tvarkymo bankuose
                      Seimas apsisprendė dėl Mokėjimų įstatymo pataisų, kuriomis finansų ir mokėjimo įstaigoms leista tvarkyti specialius asmens duomenis. Parlamentarai nusprendė įstatymą laikyti nepriimtu. Už tai, kad įstatymas būtų nepriimtas iš dalyvavusių 89, už balsavo 70, prieš 19, susilaikė 0 Seimo narių.

                      Prieš prezidento veto pasisakęs Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis savo poziciją argumentavo idėja, kad baimė, jog bankai pradės per daug kištis į piliečių gyvenimus yra perdėtos. Anot jo, pagrindinis įstatymo pataisų tikslas buvo korupcijos ir pinigų plovimo operacijų stabdymas, o naujai bankams suteiktos galios rinkti informaciją nebūtų neigiamai palietusios didžiosios dalies populiacijos. (...)

                      Tuo tarpu prezidento veto palaikiusios regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės manymu, bankams jau dabar leidžiama pasiekti informacija apie bet kokius politinius ir partinius ryšius. Pasak jos, bankų įgaliojimas pasiekti informaciją apie rasinę ar etninę kilmę, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, sveikatos duomenis arba duomenis apie asmens lytinį gyvenimą, beprasmis ir tik pažeidžiantis žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
                      „Tai iš esmės buvome atvėrę bankams tvarkyti ne tik duomenis, kuriuos asmuo pateikė pats, bet ir kitus, pradedant nuo lytinės tapatybės, lytinio elgesio ir baigiant genomu. Aš neįsivaizduoju situacijų, kada bankui žmogus savo genetinį kodą patikėtų. Bet lygiai taip pat, buvome suteikę galimybę bankams rinkti savarankiškai asmenų duomenis, kas iš ties iš viso būtų sunkiai suvokiama, (....)“, – komentavo Agnė Širinskienė.


                      https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=91823475

                      Comment


                        #12
                        Šitas tai geras. Penkios minutės kokybiško humoro
                        Rodė pirmadinį per "Dviračio žinias"

                        LRT mediateka 2022.11.22
                        Bankininkė klientei: už ką balsavote Seimo rinkimuose?
                        Prezidentas vetavo įstatymo pataisas, kurios leistų bankams rinkti apie klientus itin asmeniškus duomenis. Aišku, prezidento veto yra kaip prezidento namas – atrodo įspūdingai, bet nesunku apeiti. Ar tikrai bankai susilaikys nuo asmeninio pobūdžio klausimų uždavinėjimo?


                        https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...imo-rinkimuose

                        Comment

                        Working...
                        X