Kiek aš supratau, paskutiniu metu jie ne kultūrinės, o fiskalinės autonomijos norėjo. Kaip kokioje Škotijoje pvz.
Tai "fiskalinės autonomijos" norėtų ir Vilnius, Greater London, Ile-de-France, Niujorko, Kalifornijos, Teksaso valstijos, bet taip reikalai netvarkomi, kad geriau prasigyvenęs regionas sugalvoja vien dėl to atsiskirti.
Ne visą, bet panašų procentą, koks paliekamas Rygai, Talinui, Minskui ir Varšuvai.
Turi ne vien vienas santykinai nedidelis (lyginant su Ryga ir Talinu) šalies mastu miestas tempti visą likusią Lietuvą, tada daugiau GPM liks Vilniui. Likę Lietuvos miestai taip turi prisijungti, matome ženklus Kaune, norisi panašiai ir netgi geriau, tikėtis iš kitų miestų.
Lenkija turi kitus regiono miestus, kurie taip pat padeda Lenkijai panašiai kaip Kaunas Lietuvai Balstogė, Lodzė, Gdanskas, Poznanė, Vroclavas ir panašūs
Įtariu su Katalonija ir turbūt Baskija yra daug ekonominio faktoriaus, turi panašumų su Baltijos šalimis SSRS, kai jos kone pirmos norėjo atsiskirti.
Nematau problemos multietninėms federacijoms, Ispanija turi jos požymių. Šveicarija taip pat yra daugiatautė, ir kaip ir neturi problemų. Šveicarija galbūt galėtų būti pasaulio ateities administracinis modelis su tam tikrais pakeitimais.
Kaip mini Oželytė, iš SSRS būtų nereikėję net bėgti, tiesiog šalis labai nuvaldyta tapo lyginant su V. Europa ir JAV. Pats stebiuosi, kad buv. SSRS pasidarė kažkokiu savotišku Europos ir Indijos/Bangladešo mišiniu Ta prasme, stebint infrastruktūrą ir pan. Gal dėl klimato, gal dėl dar kažko, sunku pasakyti, bet matyt geografinių priežaščių bus. Man apskritai yra įdomu tyrinėti, kodėl atsiranda šalių išsivystymo skirtumai Šalis deklaravo, kad ji yra "pasaulio ateitis"! Pavyzdinė valstybė!
Užkietėjusios separatistės Laura Borràs partija užėmė antrą vietą.
Partijos už Katalonijos nepriklausomybę pirmą kartą laimėjo daugumą, nors rinkėjų skaičius sumažėjo.
Pro-independence parties gained a majority of the votes for the first time in an election, though they lost over 600,000 votes from the previous elections amidst the lowest voter turnout in history.
Jeigu sostinė būtų Kaune ir nebūtų buvusios masinės lietuvių migracijos į Vilnių, tai būtų vienas prie vieno situacija kaip Latvijoje su Daugpiliu - antras pagal dydį šalies miestas su kitataučių dauguma.
Yra esminis skirtumas, kad Vilnius nuo senovės buvo Lietuvos sostinė išskyrus 20 metų kai buvo okupuotas lenkų. Daugpilis visada buvo tiesiog miestas, regionas be jokio išskirtinumo. Lenkų kalba skverbėsi tuo metu ir seniau dėl 100 priežasčių. Netgi mano močiutė Rokiškio rajone naudojo maldaknygę lenkiškai, nors ten nebuvo tarpukariu okupuota.
p.s. šioje temoje Rokiškis minimas jau ne pirmą kartą, o Daugpilis yra beje šalia
Aš tai nesutinku su tokia nuostata, kad ten tiek daug noro atsiskirti. Netgi tas pats referendumas tą iš dalies parodė, Ispanų partija apskritai šiuose rinkimuose yra pirma, tik negali sudaryti valdančios koalicijos.
Yra labai daug norinčių, kad jiems būtų leidžiama pasirinkti patiems, ko nereikėtų prilyginti norui atsiskirti. Kai Ispanija kategoriškai tą draudžia ir represuoja, tai iškyla konfliktinė ir intensyvesnė situacija.
Tai laiku davus kažkokia didesnę autonomiją būtų greičiausiai tuo ir pasibaigę. Tik kuo labiau separatizmą bando represuoti, tuo labiau jis klesti.
Tik Daugpilis yra skurdus užkampis, o įsivaizduokime kad ten ekonomika kaip Rygoje (o Latgalos provincija dar ir turtingesnė už likusią Latvijoje). Va ir Katalonija. Pasidaro nebe taip sunku suprasti kodėl ten daug noro atsiskirti.
Ekonomika, aišku, irgi groja, bet pirmoje eilėje ir pats fundamentaliausias pagrindas yra būtent etninis. Nes jeigu Katalonija būtų ispaniška pagal etnosą ir kalbą, tai nebūtų ir jokių idėjų apie nepriklausomybę - būtų tiesiog eilinis Ispanijos regionas, ir tiek.
Italijoje yra ekonominiais išsivystymo skirtumais paremta "Padanijos" idėja, bet ji absoliučiai nėra rimta ir nevirsta niekuo realiu būtent dėl etninių skirtumų nebuvimo. Taip, šiaurė turtingesnė ir turi abydų dėl to, kad "reikia išlaikyti pietus", bet ir ten, ir ten yra tie patys italai su dialektiniais, bet ne su realiais tautiniais skirtumais.
Va ir Katalonija. Pasidaro nebe taip sunku suprasti kodėl ten daug noro atsiskirti.
Aš tai nesutinku su tokia nuostata, kad ten tiek daug noro atsiskirti. Netgi tas pats referendumas tą iš dalies parodė, Ispanų partija apskritai šiuose rinkimuose yra pirma, tik negali sudaryti valdančios koalicijos.
Yra labai daug norinčių, kad jiems būtų leidžiama pasirinkti patiems, ko nereikėtų prilyginti norui atsiskirti. Kai Ispanija kategoriškai tą draudžia ir represuoja, tai iškyla konfliktinė ir intensyvesnė situacija.
Jeigu sostinė būtų Kaune ir nebūtų buvusios masinės lietuvių migracijos į Vilnių, tai būtų vienas prie vieno situacija kaip Latvijoje su Daugpiliu - antras pagal dydį šalies miestas su kitataučių dauguma.
Katalonijoje, kaip suprantu, Barselonoje yra labai daug privažiavusių ispanų (jau vien dėl to, kad šitas regionas ekonomiškai vienas iš geresnių Ispanijoje), o grynai kataloniška yra provincija.
Tik Daugpilis yra skurdus užkampis, o įsivaizduokime kad ten ekonomika kaip Rygoje (o Latgalos provincija dar ir turtingesnė už likusią Latvijoje). Va ir Katalonija. Pasidaro nebe taip sunku suprasti kodėl ten daug noro atsiskirti.
Aišku, kad didesnės dalies norėtume. O tada pakeiskime vieną dalyką - Vilniaus atlietuvinimo nebuvo, jis liko etniškai lenkiškas, o sostinė Kaune. O dar lietuviai iš Kauno (kaip ir dabar, beje) aiškintų kad lenkiškos gatvių lentelės negerai, o ir mokytis visi turite lietuviškai. Irgi būtų reikalų.
Tai va taip yra ir Katalonijoje.
Jeigu sostinė būtų Kaune ir nebūtų buvusios masinės lietuvių migracijos į Vilnių, tai būtų vienas prie vieno situacija kaip Latvijoje su Daugpiliu - antras pagal dydį šalies miestas su kitataučių dauguma.
Katalonijoje, kaip suprantu, Barselonoje yra labai daug privažiavusių ispanų (jau vien dėl to, kad šitas regionas ekonomiškai vienas iš geresnių Ispanijoje), o grynai kataloniška yra provincija.
Aš ir tu Biafrą žinome, daugiau Lietuvių pagalvotų kad sumaišei vieną raidę klaviatūroje negu galėtų įvardinti žemyną kur tai yra. Etiopija, Libija gal dar dabar nušviesta, o tai, kad šiais metais vyksta judėjimai Ganoje, Malyje, Nigerijoje, Kamerūne, CAR, Angoloje, neskaitant toliau visokių antikorupcinių, antiautokratinių judėjimų, Somalio, Egipto-Sudano-Etiopijos, Sudano-Pietų Sudano ir t.t.
Libija, Egiptas, iš dalies ir Sudanas tai yra daugiau Middle East negu "tikroji" Afrika (na, kai žmonės kalba apie Afriką, pirmoje eilėje turi omenyje būtent Subsacharinę juodaodžių gyvenamą Afriką). O Middle East regiono reikalai pasaulyje yra nušviečiami netgi labai ryškiai.
Apie kitas išvardintas šalis tai taip, nematyti praktiškai jokios informacijos, tarsi tai būtų kažkur kitoje planetoje.
Apie Afriką mes iš viso labai mažai žinome. Pvz. sąlyginai neseniai buvęs didysis Afrikos karas, didžiausias pasaulyje po 2 pasaulinio, pasaulio žiniasklaidoje liko kažkelioliktoje vietoje po Jugoslavijos, Čečėnijos, Izraelio - Palestinos, Karabacho, Irako, Afganistano, kurdų neramumų ir t. t. nors ko gero buvo didesnis už juos visus kartu sudėjus. Apie separatizmą gal daugiau žinome Biafros atveju, etninės problemos tarp hutų ir tutsių, Eritrėjos ir Pietų Sudano atsiskyrimas ir viskas, nors aišku, kad ten vyksta kur kas daugiau dalykų, bet jie jau į masinę žiniasklaidą neišeina, reikia specialiai domėtis.
Aš ir tu Biafrą žinome, daugiau Lietuvių pagalvotų kad sumaišei vieną raidę klaviatūroje negu galėtų įvardinti žemyną kur tai yra. Etiopija, Libija gal dar dabar nušviesta, o tai, kad šiais metais vyksta judėjimai Ganoje, Malyje, Nigerijoje, Kamerūne, CAR, Angoloje, neskaitant toliau visokių antikorupcinių, antiautokratinių judėjimų, Somalio, Egipto-Sudano-Etiopijos, Sudano-Pietų Sudano ir t.t.
Vilnius gal irgi norėtų visą savo GPM pasilikti, ar ne?
Aišku, kad didesnės dalies norėtume. O tada pakeiskime vieną dalyką - Vilniaus atlietuvinimo nebuvo, jis liko etniškai lenkiškas, o sostinė Kaune. O dar lietuviai iš Kauno (kaip ir dabar, beje) aiškintų kad lenkiškos gatvių lentelės negerai, o ir mokytis visi turite lietuviškai. Irgi būtų reikalų.
Afrikoje jau dabar vyksta seperatizmas, čia tik Europoje (be JT konteksto) nelabai tai nušviečiama. Ir yra išdirbti metodai, kaip numarinti, tiesiogine to žodžio prasme, tuos judėjimus. Nu dar turėtų vykti federalizmas Rytuose, tai pamatysime kas greičiau pasieks pripažintiną rezultatą.
Apie Afriką mes iš viso labai mažai žinome. Pvz. sąlyginai neseniai buvęs didysis Afrikos karas, didžiausias pasaulyje po 2 pasaulinio, pasaulio žiniasklaidoje liko kažkelioliktoje vietoje po Jugoslavijos, Čečėnijos, Izraelio - Palestinos, Karabacho, Irako, Afganistano, kurdų neramumų ir t. t. nors ko gero buvo didesnis už juos visus kartu sudėjus. Apie separatizmą gal daugiau žinome Biafros atveju, etninės problemos tarp hutų ir tutsių, Eritrėjos ir Pietų Sudano atsiskyrimas ir viskas, nors aišku, kad ten vyksta kur kas daugiau dalykų, bet jie jau į masinę žiniasklaidą neišeina, reikia specialiai domėtis.
Tuo tarpu apie Kataloniją, Krymą, Kosovą, Palestiną, Abchaziją, P. Osetiją, Tibetą, Sindziangą ir domėtis nereikia - informacijos pilna ir periodiškai pasirodo straipsniai, pranešimai per žinias.
Neaišku kaip bus Afrikoje, nes ten vis dar vyksta labai aktyvi etnogenezė. Afrika sudalinta teritoriniu principu, bet etninės tapatybės stiprios ir matyt ateityje ir ten gali būti daug separatizmo.
Afrikoje jau dabar vyksta seperatizmas, čia tik Europoje (be JT konteksto) nelabai tai nušviečiama. Ir yra išdirbti metodai, kaip numarinti, tiesiogine to žodžio prasme, tuos judėjimus. Nu dar turėtų vykti federalizmas Rytuose, tai pamatysime kas greičiau pasieks pripažintiną rezultatą.
Komentuoti: