SE. Naujienos iš Švedijos

[Silber418]

Gyventojų skaičius urbanistinės teritorijos

Švedijos Statistikos biuras paskelbė naujausius gyventojų skaičiaus šalies urbanistinės teritorijose (ang. urban area) duomenis. Skirtingai negu gyventojų skaičiaus savivaldybėse bei metropolijose (ang. metro area), šie duomenys skelbiami kas penkeri metai. Remiantis naujausiais paskaičiavimais, gyventojų skaičius didžiausiose šalies urbanistinėse teritorijose 2015 m. buvo:

Stokholme

Plotas

2010: 38 163
2015: 41 401

Gyventojų skaičius

2010: 1 372 565
2015: 1 515 017

(Metropolijoje: virš 2.3 mln.)

Gyventojų tankumas

2010: 3 597
2015: 3 659

Geteborge

Plotas

2010: 20 367
2015: 21 513

Gyventojų skaičius

2010: 549 839
2015: 572 799

(Metropolijoje: apie 1 mln.)

Gyventojų tankumas

2010: 2 700
2015: 2 663

Malmėje

Plotas

2010: 7 681
2015: 7 706

Gyventojų skaičius

2010: 280 415
2015: 301 706

(Metropolijoje: apie 0.7 mln.)

Gyventojų tankumas

2010: 3 651
2015: 3 915

Plačiau: http://www.scb.se/sv_/Hitta-statisti...Press/409845/#.

[Silber418]

Gyventojų skaičius urbanistinėse teritorijose

Švedijos Statistikos biurui paskelbus naujausius gyventojų skaičiaus urbanistinėse teritorijose (ang. urban area) duomenis, kurie skelbiami kas penkeri metai (skirtingai negu kitose Šiaurės šalyse), vėl galima palyginti gyventojų skaičių didžiausiose regiono urbanistinėse teritorijose:

Stokholmas (SE) 1.515.017 (2015 m.), prieaugis: ~200.000 gyv., metropolija: 2.4 mln. (2016 m., vasara)
Kopenhaga (DK) 1.280.371 (2016 m., vasara)
Helsinkis (FI) 1.125.136 (2015 m.)
Oslas (NO) 942.084 (2015 m., vasara)
Geteborgas (SE) 572.799 (2015 m.), metropolija: apie 1 mln. (2016 m., vasara).

[Silber418]

Kitą mėnesį Stokholme duris atvers dalis naujos Karolinska Institutet ligoninės pastato, kurio kaina beveik kelis kartus viršyja žymaus dangoraižio Burj Khalifa kainą. Nauja ligoninė, kurios bendras plotas viršyja 300 tūkst. kv.m., pilnai bus atidaryta 2018 metais. Tai yra dalis būsimo į gyvybės mokslus orientuoto rajono, statomo tarp Stokholmo ir Solnos savivaldybių, dalis.


Šaltinis

[Silber418]

Kartu rajone Hagastaden steigiamas medicinos robotikos technologijų centras, kur bus kuriamos ir tobulinamos šios srities technologijos.
Neseniai buvo pristatytos pagalbinės slaugės, kurių pagrindu yra platforma Dr.Pepper. Šios slaugės bus personalo dalis ir naujoje KI ligoninėje, kurios dalis atvers duris lapkričio mėnesį.


Šaltinis

[senasnamas]

Svetingumo imigrantams „atsikandusi“ Švedija – silpnesnė, nei mano užsienio ekspertai?

Laikas, kai imigrantų integracija Švediją stiprino ekonomiškai, – tik gražus prisiminimas, LRT.lt sako LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Medutė-Strazdauskienė. Šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas dėl atvykėlių – iliuzija: ekonomika buvo skatinama valstybės, kuri iš verslininkų už milžiniškus pinigus atvykėliams nuomojo būstą.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/verslas/naujiena...tai-662-706857

[Silber418]

Virtuali nacionalinė valiuta

Švedijos centrinio banko Riksbanken vadovybė svarsto keisti nacionalinę valiutą Švedijos kroną elektronine versija e-krona. Vis labiau menkstant atsiskaitymų grynaisiais pinigais operacijų skaičiui šalies bankas norėtų žengti svarbų žingsnį pirmos virtualios nacionalinės valiutos steigimo link.

Šaltinis: Sweden could soon have its own digital currency

[Silber418]

Ekonominis augimas 2016 m. trečiąjį ketvirtį (Q3):

Q3/Q2 +0.5%
Y/Y +2.8%

Šaltinis: http://www.scb.se/sv_/Hitta-statisti...sberakningar/#.

[Globalus]

Sweden is enjoying strong economic performance, with real GDP growth heading for about 3.4 percent in 2016 on the heels of an expansion of just over 4 percent in 2015. Employment has increased by 1.5 percent so far in 2016, pushing unemployment down to about 7 percent. Growth is expected to moderate to a still solid 2.4 percent in 2017. Core inflation (HICP basis) has risen significantly to an average of 1.2 percent in 2016 and inflation expectations have moved closer to Riksbank’s target.

[Silber418]

Visuomenės finansinė padėtis šiais metais taip pat pagerėjo. Vien visuomenės finansų sektoriuje per metus fiksuojamas >4 mlrd. EUR perviršis. Valstybės biudžetas perteklinis.

Šaltinis: Sweden reports a budget surplus for 2016, pats itself on back

[andyour]

/\ įdomu, kur jie deda tuos perteklinius pinigus, tikriausiai tenka gerai pagalvoti kur išleisti.

[Pedigree]

Iš USA girdime:

"Socializmas neveikia"
"Kaip mes galime sau leisti free healthcare"
"Kas sumokės už free college"
"Kiekvienas už save, individualizmas išgelbės pasaulį, bendruomeniškumas nesamonė"
"Gender gap nesmonė, neegzistuoja, dėl to visokie feminizmai yra išsi..."

O švedai sau ramiai viršija biudžeto prognozes ir turi visus šiuos dalykus In your ass USA. Pasimėgaukit Trumpu.

[Aleksio]

Iš USA girdime:

"Socializmas neveikia"

Teisingai amerikiečiai sako - socializmas yra kelias į niekur.

[Pedigree]

Teisingai amerikiečiai sako - socializmas yra kelias į niekur.

Aš turiu omeny švedų socialinį modelį plačiąja prasme O kur amerikiečius veda jų neoliberalizmas matome akivaizdžiai - turtingiausia valstybė pasaulio istorijoje, prasiskolinusi trilijardus, vidurinė klasė sparčiai nyksta, nei sveikatos apsaugos nei išsilavinimo nesugeba suteikti. Yeah right, USA!!!

O dėl švedų tik pasidžiaugti galima ir mokytis iš jų.

[andyour]

Iš USA girdime:

"Socializmas neveikia"
"Kaip mes galime sau leisti free healthcare"
"Kas sumokės už free college"
"Kiekvienas už save, individualizmas išgelbės pasaulį, bendruomeniškumas nesamonė"
"Gender gap nesmonė, neegzistuoja, dėl to visokie feminizmai yra išsi..."

O švedai sau ramiai viršija biudžeto prognozes ir turi visus šiuos dalykus In your ass USA. Pasimėgaukit Trumpu.

• Mes, kaip daugelis kitų, irgi prisidedam prie švedų gerovės, o jie prie mūsų ne, neskaitant investicijų.
• Lietuvoje sveikatos apsauga kaip ir nemokama.
• Individualizmas niekaip neišgelbės pasaulio, nes būtent jis yra nenoro daugintis priežastis.
• Švedų mentalitetas nelygintinas su postsovietiniu.

[Silber418]

Keli mano, ne vienerius metus šioje Skandinavijos šalyje gyvenančio, jauno žmogaus (subjektyvūs) pastebėjimai šiuo klausimu (savybės suskirstytos neatsižvelgiant į kai kurias detales):

JAV privalumai (lyginant su Švedija)

- didesnė ir lankstesnė rinka,
- daugiau galimybių kilti karjeros laiptais,
- lengviau įgyvendinti idėjas ambicingiems žmonėms bei gauti grąžą,
- lengviau rasti geriau apmokamą darbą daug patirties neturinčiam žmogui,
- švedų diaspora viena turtingesnių ir turi gerą reputaciją,

JAV trūkumai (lyginant su Švedija)

- mažiau valstybės garantijų minimaliam individo pragyvenimo lygiui užtikrinti,
- daugiau rizikos likti visuomenės/ekonomikos "paraštėse",
- diversifikuota teisinė, socialinė sistema.

Švedijos privalumai (lyginant su JAV)

- nedidelė, bet inovacijoms imli ir pakankamai stabili rinka,
- daugiau valstybės garantijų minimaliam individo pragyvenimo lygiui užtikrinti*,
- mažiau rizikos likti visuomenės/ekonomikos "paraštėse",

Švedijos trūkumai (lyginant su JAV)

- mažesnė ir mažiau lanksti rinka,
- didesnė rizika užstrigti vienoje pajamų grupėje,
- mažiau garantijų, kad geros idėjos bus įgyvendintos ir/arba įsitvirtins tam tikroje rinkos nišoje,
- didesnė rizika negauti darbo net ir kompetetingam asmeniui, neturinčiam pažinčių atitinkamame sektoriuje (darbo biržoje pirmiausia rekomenduojama ieškoti pažinčių),
- daugiau biurokratijos (bent lyginant su kai kuriomis JAV valstijomis).

* Svarbu pastebėti, kad šiomis dienomis Švedijoje egzistuoja liberalesnis socio-ekonominis modelis (naujas Švedijos modelis), kuris labiau palankus smulkiam bei vidutiniam verslui, bet mažiau palankus didelėms korporacijoms. Tačiau nepamirškime, jog Švedijos ekonomika dar gana ženkliai priklausoma nuo gigantų "Volvo", "Scania", "Ericsson", "LKAB", "Boliden", "H&M" ir pan. sėkmės.
Paprastam žmogui palanku tai, kad rinkoje atsiranda daugiau konkurencijos ir pasirinkimo. Kita vertus, mokestinė našta gyventojams pakito neženkliai, o valstybės garantuojamų paslaugų kokybė prastesnė dėl didėjančio krūvio socio-ekonominei sistemai lemiamo imigracijos, nedarbo ir kt.

Reziumuojant galima pastebėti, jog netiesioginis flirtas tarp JAV ir Švedijos rinkų tęsiasi ir jis yra palankus abiems šalims. Švedija patraukli investuotojams, tam tikrų sričių specialistams ir ramesnį gyvenimo būdą mėgstantiems, nuo nuolatinės konkurencijos pavargusiems, imigrantams. Tačiau imigrantui čia gera tol, kol nesi per daug ambicingas ar per daug kompetetingas. Tuo tarpu, JAV patrauklios idėjų turintiems žmonėms ar tiesiog geriau apmokamo darbo ieškantiems mažiau patirties turintiems specialistams. Švedai pasiilgę rinkos lankstumo, galimybių ir įvairovės, todėl emigruojama į JAV, D.Britaniją, Australiją, Vokietiją, kai kurias Azijos šalis.

Žinoma, ne viskas yra juoda-balta ir gyvenimo kokybės rodiklius ženkliai įtakoja kiti svarbūs socialiniai bei aplinkos rodikliai.

Man pačiam, kaip lietuviui, Švedijos socio-ekonominė sistema (net ir liberalizuota) patraukli. Kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau socialinių garantijų ir galimybių tobulėti kaip asmenybei. Malonu, kad daugumoje atvejų darbdaviai rūpinasi darbuotojų socialinio gyvenimo kokybe ir įvairiomis priemonėmis skatina gyventi harmoningai.
Sakyčiau, kad Švedija yra gera šalis asmens tobulėjimui (daugeliu aspektų), gyvenimo pagrindo kūrimui ir pažinčiai su Vakarų pasauliu, nors ir ne Holivudiškai įspūdingu. (Kita vertus, pažįstami, gyvenantys už Atlanto jau ilgisi Skandinaviškos rmaybės ir tvarkos.) O siekiant kažko ypatingesnio anglosaksų pasaulis bei sparčiai besivystančios Azijos rinkos patrauklesni. Tačiau tai labiau individualus reikalas. Idealių šalių nėra, nors visada atrodo, kad kažkur yra Eldoradas.

[Silber418]

Iš USA girdime:

"Socializmas neveikia"
"Kaip mes galime sau leisti free healthcare"
"Kas sumokės už free college"
"Kiekvienas už save, individualizmas išgelbės pasaulį, bendruomeniškumas nesamonė"
"Gender gap nesmonė, neegzistuoja, dėl to visokie feminizmai yra išsi..."

O švedai sau ramiai viršija biudžeto prognozes ir turi visus šiuos dalykus In your ass USA. Pasimėgaukit Trumpu.

Su dauguma šių teiginių visiškai nesutikti negalima. Tiesiog "čia ir dabar" principas Švedijoje, skirtingai negu JAV, dažnai negalioja su visomis to geromis ir nelabai geromis pasėkmėmis. Manau, tai vienas didžiausių skirtumų, nes nemažai ekonominių aspektų yra panašūs. Detaliau panašumus ir skirtumus aprašiau ankstesniame pranešime.

[Silber418]

/\ įdomu, kur jie deda tuos perteklinius pinigus, tikriausiai tenka gerai pagalvoti kur išleisti.

Skatinami startuolių verslai, naujo būsto statybos, infrastruktūros atnaujinimo darbai, klijuojami braškančios valstybinių paslaugų sistemos plyšiai (ligoninėse, policijoje trūksta darbuotojų, o esami dirba padidintu krūviu ir pan.). O paprasti žmonės dažnai kuria verslus. Neseniai buvo pasidalinęs informacija apie ženkliai padidėjusį švedų verslumą.

[Pedigree]

Keli mano, ne vienerius metus šioje Skandinavijos šalyje gyvenančio, jauno žmogaus (subjektyvūs) pastebėjimai šiuo klausimu (savybės suskirstytos neatsižvelgiant į kai kurias detales):

Labai geras postas

Švedijos sėkmės istorija labai įdomi, noriu daugiau apie tai padiskutuoti. Žinoma ekonomikos prasme nėra ko lyginti, JAV yra pasaulio inovacijų variklis, pats mieliau rinkčiausi tą rinką savo idėjos įgyvendinimui.

Amerikos ir bėda ir sėkmė - kad ji tapo viso pasaulio brain-gain vieta. Kai tiek protų vienoje vietoje, kuri yra didelė ir konkurencinga, natūralu, kad gaunasi puikūs dalykai. Amerika buvo pirma šalis, kurioje 18a. atsidaro meritokratijos idėja - kad individas pats gali sukurti savo gyvenimą ir sėkmę galima užsidirbti savo talentais, ko nebuvo Europoje ir kitur iki tol. Visi kurie buvo gabūs - protingi pagaliau gavo laisvę nuo feodalų ir savo darbu pasiekė aukštumas, sukūrė verslus ir uždirbo pirmus pelnus. Tačiau ilgainiui pradėjo ryškėti ir šalia esančių "looserių" sluoksnis, kuris, nors ir atsidaro galimybės, netapo sėkmingi ir turtingi.

Man kaip medikui įdomu, kokius tai turi efektus žmogaus gerbūviui, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Protingas ir apsukrus visada (dažniausiai) kaip nors prasimuš ar USA ar LT ar Švedijoje. Bėda, kad 80% žmonių yra "paprasti" - verslumas yra kaip atskiras gabumas, kuris siejamas su tokio geno serotonino transporterio genetiniu variantu, kai genas yra ilgas. Amerikiečių populiacijoje ypatingai daug tokių žmonių - dėl to, kad susikūrė kaip migrantų valstybė, o kad prieš kelis šimtus metų nuspręstum tapt migrantų - reikėjo turėt balls, būt drasiu ir aktyviu, žmonės turintys daugiau serotonino paprastai tuo pasižymi. Tie žmonės yra palikuonys tų Europos migrantų, ir tiesiog taip susiklostė, kad ir vietiniai ir toliau bevykstantys (gabiausi kiniečiai ir japonai pvz) į JAV yra labiau linkę rizikuoti, kurti verslus, siekti būti "geriausiais". Tai yra įdomus fenomenas pasaulio istorijoje.

Jokia kita valstybė turbūt nėra tokia, (gal dar UK). Bet jų politinis-ekonominis modelis jiems tinka dėl specifinių reiškinių, kurių kelis paminėjau. Kitiems tai netinka - ir švedai, mano nuomone, čia rado "closest to utopia" sprendimą. Rinkos kapitalizmas tačiau socialiai orientuotas ir atsakingas. Šis modelis veikia ir gabiems - inovacijų juk labai daug, Stockholmas Europos Silicon Valley po truputį tampa. Bet tačiau veikia ir paprastesniems žmonėms - ir darželio auklėtojos gyvena normalų middle class gyvenimą. Tokio gyvenimo įmanomumas yra esminė salyga tolesniam progresui ir pažangai. Kuo didesnis income inequality tuo mažiau progreso. Turtuoliai nesuinteresuoti pvz sėdėt labėj ar programint kažką (kas duos dideles pridėtines vertes) - jiems rūpi padidinti savo pajamas greičiausiais būdais. Kuo daugiau turtuolių tuo labiau išsigimsta sistema, kaip kad amerikoje - turtingiausia šalis pasaulio istorijoje, kur 40 metų beveik nedidėja middle class algos ar nėra sveikatos apsaugos.

Esant harmonijai, no-stress kultūrai, (kas reiškia mažiau kortizolio kraujyje, kuris tiesiogiai žaloja smegenis ir sukelia psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus, kas reiškia mažiau sveiką ir savimi pasitikinčią visuomenę), bendruomeniškumui ir gauname vieną iš sveikiausių, laimingiausių populiacijų pasaulyje.

Mano nuomone mums reikėtų daugiau mokytis iš Švedijos, nes dabar Lietuvoje taikomas grynai USA ekonomikos modelis (kas yra gerai iki tam tikro lygio), tačiau mes esam brain-drain, senstanti, ypatingai konservatyvi valstybė, mums USA modelis negali veikti kaip jiems. Laikas pradėti taisyti milžiniškus nelygumus, tradicinėms partijoms pagaliau atsigręžti į "paprastą" žmogų - jie atsidėkodami gal neberinks karbauskių ir visiems progresyviems bus lengviau kurti gerovę.

Koks galų gale ekonomikos ir visos politikos, o bendraja prasme - valstybės - tikslas? Valstybė ne pati sau turi būti svarbi, ji turi būti tarpinis žaidėjas, tarp mūsų kaip rūšies homo sapiens gerovės kilimo, paskirstant mokslo atradimų sukurtą naudą, verslo uždirbtą pelną ir kad geriau būtų visiems. Lygybės nesiūlau, jos būti negali per se, nes yra biologiniai ir genetiniai skirtumai tarp individų. Bet perimti iš Švedijos gerųjų praktikų būtina.

[Silber418]

Manau, kad vienas pagridinių skandinavų sėkmę lemiančių veiksnių yra žmonių mentalitetas - būtent pasaulėžiūra ir vertybės, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Čia vyrauja pragmatiškas požiūris į daugelį dalykų ir tai atsispindi auklėjime. Vaikai nuo mažų dienų auklėjami kaip asmenybės, kurios turi žinoti savo teises, bet nepamiršti, kad jie niekuo žymiai ne geresni už kitus ir turi gerbti kitus žmones bei jų teisę turėti savo nuomonę. Laisvo pasirinkimo teisė (sveiko proto ribose) yra vos ne kertinė savybė, kuriai prieštarauti negali ir patys tėvai. Taip pat vaikai lepinami tik tam tikru laiku. Pavyzdžiui, absoliučioje daugumoje namų ūkių laikomasi taisyklės, kad vaikams saldumynus valgyti galima tik šeštadienis ir stengiamasi pratinti mažąsias asmenybes kantriai laukti tos dienos (dantų gydymas labai brangus ir tai gali būti kitų ligų prevencija). Parduotuvėje imigrantų vaikus gana lengva atskirti pagal šį kriterijų - vieni nekantrūs tėvų prašydami saldėsių, o kiti patys tėvams primena, kad dar ne savaitgalis.
Geriau pagalvojus, šioje visuomenėje vyrauja, pavadinkime, sveikesnis požiūris į žmogų ir jį supantį pasaulį. Kai kurios žmonių savybės, kurios mūsų visuomenėje yra diegtinos, čia yra savaime suprantamos. Nelabai įsivaizduoju, kokių drąstiškų pokyčių reikėtų, kad Lietuvoje greitai pasikeistų vertybės, kurias perduodame kitoms kartoms ar jų vertinimas.

[Silber418]

Artėjant šių metų pabaigai paskelbtas naujas turtingiausių švedų sąrašas. Kaip anksčiau, jo pačiose aukščiausiose pozicijose yra baldų koncerno "IKEA" įkūrėjas Ingvar Kamprad (655 mlrd. SEK, apie 70 mlrd. EUR), neseniai grįžęs iš Šveicarijos ir valstybei sumokėjęs rekordinę mokesčių sumą, bei mažmeninio drabužių tinklo "H&M" steigėjas Stefan Persson (208 mlrd. SEK, apie 22 mlrd. EUR). Dešimtuke dominuoja pakavimo technologijos "Tetra Laval" (anksčiau "Tetra Pack") kūrėjų Rausing šeimyna. Sąrašo dvidešimtuke dominuoja vyresnio amžiaus žmonės ir tik vienam žmogui, populiaraus žaidimo "Minecraft" kūrėjui ir žaidimų kūrimo bendrovės "Mojang" steigėjui Markus Persson (37 m., virš 2mlrd. EUR) mažiau 40 metų. Palyginimui, tokių įžimybių kaip legendinės grupės "ABBA" nario Benny Andersson ar futbolininko Zlatan Ibrahivomic turtas vertinamas gerokai kukliau (virš 100 mln. EUR, nepatenka į turtingiausių sąrašo šimtuką). Bendrai, Švedija turi vienos daugiausiai jaunų (iki 40 m amžiaus) milijonierių turinčių šalies reputaciją. Nemažai startuolių verslų pradininikų vis papildo šį sąrašą.

Šaltinis: http://www.thelocal.se/20161208/here...swedes-of-2016.