Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rusijos vidaus politika. Putino režimo griežtėjimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Visiems Kubiliaus ir ruzzijos "opozicijos" fanams siūlyčiau bent jau kol kas kiek atvėsti - Vladimiras Laučius. Apie Putino priešus, kurie yra visiškai Putino ir tik iš dalies – priešai:
    Kaip tik šią savaitę pasirodė jo laida „Kodėl Latvija, Lietuva ir Estija yra kiečiausios Rusijos priešininkės“. Joje kalba ir Pivovarovas, ir Venediktovas. Visa laida yra kone vadovėlinė priemonė norint paaiškinti Putino oponentų santykio su tiesa ir tikrove ypatumus. Ypatumus, kurie leidžia kalbėti apie dviejų tvirtovių – Saurono ir Sarumano – artumą.

    Laidos įžangoje Pivovarovas kalba apie „sudėtingus santykius“ tarp Rusijos ir Baltijos valstybių. Šie santykiai, anot jo, sudėtingi dėl dviejų priežasčių. Pirma – tai Baltijos valstybių gyventojų trauminė patirtis, atsiradusi todėl, kad Stalino laikais šios valstybės buvo „prijungtos“ prie SSRS. Antra – rusakalbių mažumų teisių problema ir „fašizmo herojizavimas“.

    Vien ši įžanga spinduliuoja imperiniu šovinizmu ir propagandinėmis gudrybėmis. Nesakoma, kad Baltijos valstybės buvo okupuotos SSRS. Suraitoma frazė apie lietuvių, estų ir latvių „trauminę“ istoriją. Suprask – šitie žmonės traumuoti. Galimai neadekvatūs. Problema – ne okupacija, o trauma tų, kurie jaučiasi buvę okupuoti.

    Čia pat pakišama antra problema: jie skriaudžia rusus ir herojizuoja nacius. Šitą pasakos dalį nuolat girdime iš Putino Rusijos. Tad 50 proc. Pivovarovo įžangos apie santykius tarp Rusijos ir Baltijos valstybių yra gryna Putino propaganda, o kiti 50 proc. – „softas“ apie traumuotus gyventojus – yra papurenta dirva tolesniems išvedžiojimams.
    ...
    Ši Venediktovo mintis logiškai pratęsia Pivovarovo įžangą: istoriškai traumuoti Baltijos šalių gyventojai turi psichikos arba mąstymo sutrikimą – „kolonijos kompleksą“; „kietą“, kaip skelbia Pivovarovo laidos pavadinimas, priešiškumą Rusijai lemia būtent šis lietuvių, latvių ir estų kolonijinis kompleksas.

    Pažiūrėjęs tik apie 15 proc. Pivovarovo laidos žmogus jau yra gavęs svarbių žinių: latviai, lietuviai ir estai nemėgsta rusų, nes yra traumuoti ir kompleksuoti, myli vokiečių nacius ir dėl šių savo būdo bruožų griežčiausiai Europoje pasisako už sankcijas Rusijai.

    Bet tai dar toli gražu ne viskas. Prasidėjus septintai laidos minutei, nuskamba štai toks laisvos ir be galo opozicinės Putinui rusų žurnalistikos teiginys: Baltijos valstybėse esama „bendro politinio konsensuso“, kurio logika skelbia, jog „visi Rusijos piliečiai atsakingi už savo vyriausybės veiksmus.“

    Šiam teiginiui patvirtinti ekrane vėl pasirodo Venediktovas ir porina: „Kai aš kalbuosi su savo kolegomis iš Lietuvos, rečiau – Estijos, aš jiems sakau: juk jūs negalite aiškinti, kad visiškai pritariate viskam, ką daro jūsų prezidentas arba ministras pirmininkas. Tarkime, kai jums kelia tansporto paslaugų kainas. Juk jūs to nepalaikote. Neteisinga kiekvieną rusą tapatinti su Rusijos vyriausybės politika.“

    Kariaujančios valstybės veiksmų palyginimas su transporto kainų reguliavimu – stipru, be abejo. Bet Venediktovo formulė „netapatinkime su vyriausybe“ iš esmės verstų pripažinti, kad Rusijoje apskritai nėra tokio daikto kaip pilietybė su visomis iš jos plaukiančiomis piliečio pareigomis ir teisėmis.

    Bet ne tai svarbiausia. Visi puikiai suprantame, kad tapatinti žmogų su jo valdžios veiksmais būtų neteisinga. Tačiau sakydamas, kad „neteisinga kiekvieną rusą tapatinti su Rusijos vyriausybės politika“, Venediktovas užsiima sofistika ir paprasčiausiai manipuliuoja auditorija.

    Nes tai, apie ką jis kalba, nėra visų rusų tapatinimas su vyriausybe. Nei licencijos atėmimas iš „Dožd“, nei rusų turistų neįleidimas į kurią nors Europos šalį neplaukia iš rusų tapatinimo su jų vyriausybe. Venediktovas tiesiog subtiliai apgaudinėja auditoriją, piršdamas jai šį savo paties išgalvotą „tapatinimo“ vaizdelį.

    Maža to, „Dožd“ žurnalistas, dėl kurio kilo aptariamoje laidoje minimas skandalas, pats tapatinosi su rusų kareiviais, einančiais žudyti ukrainiečių. Degė noru padėti „saviškiams“. Jei jis tapatinasi su rusų kariuomene, kuri vykdo Rusijos politinės vadovybės įsakymus, tai kaip galima šioje situacijoje visiškai atskirti kariuomenę palaikantį žurnalistą nuo to, už ką ši kariuomenė kariauja ir kieno įsakymus vykdo?
    Paryškintas tekstas primena Kubiliaus:
    Štai tokia mūsų reakcija ir paskatino mane imtis šio teksto. Nes, mano įsitikinimu, tokia reakcija rodo, kokių problemų savo mąstyme, savo požiūriuose mes patys turime. Psichologai tai vadina psichologinių kompleksų problema. Kai kurie iš jų gali vesti link sunkių visuomenės ligų. Ir apie tai reikia atvirai kalbėti. Nes kai kurie iš jų gali turėti esminių neigiamų pasekmių, visų pirma mums patiems bei mūsų vaidmeniui regione.

    Mes patys turime analizuoti savo problemas. Taip pat kaip rusų opozicija pirmiausia turi išsinagrinėti savo problemas. Mes dažnai jaučiamės ir teisesni, ir geresni nei rusų opozicija, todėl esame labiau linkę nagrinėti visų pirma jų problemas, bet ne savo. Tai nėra sveikas požiūris.
    Dar apie tai, kad "nebuvo" okupacijos:
    Pirmas kalbinamas istorikas sako, kad 1940 m. buvo įvykdyta Baltijos šalių aneksija. Tačiau kai tik jis užsimena apie Lietuvos, Estijos ir Latvijos įtraukimą į SSRS sudėtį, ekrane pasirodo kitas istorikas, kurio pirmi žodžiai – tokie: „Tai, žinoma, nebuvo okupacija.“ Nes nebuvo ginkluoto pasipriešinimo, o atitinkamus sprendimus priėmė Baltijos šalių vyriausybės.

    Taigi vėl grįžtama prie putiniško imperinio naratyvo. Dar kartą noriu priminti, kad Pivovarovas – opozicinės žurnalistikos atstovas, Rusijoje įtrauktas į „užsienio agentų“ sąrašą. Ir štai jums dar viena vyšnia ant torto, dar viena imperininkų žinia bendraminčiams: Baltijos valstybės, pasirodo, nebuvo okupuotos.

    „Aneksijos be okupacijos“ naratyvas yra nenaujas ir rusų imperininkų jau gerokai nuvalkiotas. Tai, kad juo pradėjo naudotis rusų opozicinė žiniasklaida, tik dar kartą parodo, kas iš tiesų yra ta Rusijos opozicija, kuri du dešimtmečius marinavosi „Echo Moskvy“, RTVI ir kitose tradicinėse užuoglaudose, kurių Kremlius kažkodėl nelietė.

    Comment


      Venediktovas buvo Echo Moskvy vyriausias redaktorius, kuris buvo finansuojamas Gazpromu, visiškas Kremliaus projektas. Vadinti jį "Putino priešu" rodo tiesiog nesigaudymą temoje

      Comment


        Parašė neamos Rodyti pranešimą
        Venediktovas buvo Echo Moskvy vyriausias redaktorius, kuris buvo finansuojamas Gazpromu, visiškas Kremliaus projektas. Vadinti jį "Putino priešu" rodo tiesiog nesigaudymą temoje
        Nesigaudymas temoje yra sakyti, kad Venediktovas ar Navalnas yra tas pats kaip Prigožinas ar Kadyrovas, nes ir tie, ir tie ir yra už Krymo laikymą RF dalimi.
        Paskutinis taisė Lettered; 2023.01.04, 16:51.
        Flickr

        Comment


          Parašė neamos Rodyti pranešimą
          Venediktovas buvo Echo Moskvy vyriausias redaktorius, kuris buvo finansuojamas Gazpromu, visiškas Kremliaus projektas. Vadinti jį "Putino priešu" rodo tiesiog nesigaudymą temoje
          Gali būt, bet dėl to Laučiaus argumentai netampa nevalidūs. Be to, laida tai Pivovarovo, jis tik pasikvietė Venediktovą.

          Comment


            Parašė neamos Rodyti pranešimą
            Venediktovas buvo Echo Moskvy vyriausias redaktorius, kuris buvo finansuojamas Gazpromu, visiškas Kremliaus projektas. Vadinti jį "Putino priešu" rodo tiesiog nesigaudymą temoje
            Šiaip tai tiesa. Kita vertus jis taip vadinamo liberalaus sparno atstovas (dauguma to paties Dozhd atstovų yra labai panašūs į Venediktovą savo auklėjimu, karjeros pradžia ir karjeros dalimi ir t.t). Bet yra svarbesnis dalykas: tikrieji kremliaus oponentai (pvz. prie tokių priskirčiau Kasparovą , dar kelis veikėjus) vienok atvirai pasakius Rusijoje neturi nė mažiausių šansų. Ta pati Navalno chebra yra neaiškios orientaciijos ir pan.
            Geriausia ko galime tikėtis, tai kad tas liberalesnis (a la Venediktovo tipo) sparnas po karo Rusijoje paims valdžią (arba pavadinkime Jelcino ar ankstyvojo Medvedevo tipo). Taip, šis sparnas bus mažiau agresyvus. Bet strategiškai mums svarbu ar tai sąlygos radikalius Rusijos politinio elito pokyčius ir ar bus pakankamas pagrindas ateityje užkirsti Putinui-2 atėjimą į valdžią. Tam labai svarbu, kad tie vadovai turėtų gilumines nuostatas 'imperija ir imperializmas yra blogis per se". Nes tik tokie žmonės gali inicijuoti pakankamai gilias reformas. O va kaip matome net ir tas taip vadinamas liberalus sparnas neturi akivaizdžiai antiimperinių nuostatų.

            Comment


              Parašė Lettered Rodyti pranešimą

              Nesigaudymas temoje yra sakyti, kad Venediktovas ar Navalnas yra tas pats kaip Prigožinas ar Kadyrovas, nes ir tie, ir tie ir yra už Krymo laikymą RF dalimi.
              Priklauso nuo stebėjimo taško. Bet visi išvardinti yra vatos atmainos.
              -

              Comment


                Nei Venediktovas, nei Pivovarovas nėra opozicija - patys tai sakė ne kartą.
                Kita vertus gali būti ir šovinistinė opozicija.
                Ir Laučius dar toks politanalitikas, ne taip seniai aiškino, kad Lietuva nepagrįstai isterikuoja dėl Rusijos.
                Paskutinis taisė Sula; 2023.01.04, 17:20.

                Comment


                  Suprask – šitie žmonės traumuoti. Galimai neadekvatūs. Problema – ne okupacija, o trauma tų, kurie jaučiasi buvę okupuoti.
                  Kad ir kokie "impercai" Venediktovas su Pivoravovu būtų ar nebūtų, bet gal čia ir Laučiaus problema, kad jis traumą ir traumines patirtis iškart asocijuoja su "neadekvatumu"? Labai dvelkia (post-)sovietiniu naftalinu, kai bet kokie psichikos sveikatos sutrikimai, tame tarpe ir post-trauminis sindromas, buvo iškart prilyginami "neadekvatumui" ir "nepakaltinamumui".

                  O Kubilius šioje vietoje yra absoliučiai teisus:
                  Štai tokia mūsų reakcija ir paskatino mane imtis šio teksto. Nes, mano įsitikinimu, tokia reakcija rodo, kokių problemų savo mąstyme, savo požiūriuose mes patys turime. Psichologai tai vadina psichologinių kompleksų problema. Kai kurie iš jų gali vesti link sunkių visuomenės ligų. Ir apie tai reikia atvirai kalbėti. Nes kai kurie iš jų gali turėti esminių neigiamų pasekmių, visų pirma mums patiems bei mūsų vaidmeniui regione.

                  Mes patys turime analizuoti savo problemas. Taip pat kaip rusų opozicija pirmiausia turi išsinagrinėti savo problemas. Mes dažnai jaučiamės ir teisesni, ir geresni nei rusų opozicija, todėl esame labiau linkę nagrinėti visų pirma jų problemas, bet ne savo. Tai nėra sveikas požiūris.
                  Baltijos šalių visuomenės yra traumuotos sovietinės okupacijos ir dar bus traumuotos ilgus dešimtmečius ir nežinau ar kas nors galėtų tai paneigti. Žiūrint iš 2023-ųjų perspektyvos, tai turbūt ir yra didžiausia užsilikusi sovietinės okupacijos tragedija su kuria turėsime ilgai kovoti. Bet tai toli gražu nereiškia, kad mes fundamentaliai esame kažkokie neadekvatai, šio karo kontekste daugeliu atžvilgių kaip tik atvirkščiai.

                  Comment


                    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
                    Ar kas nors žino bent keletą kokių nors rusijos aktyvių opozicionierių (sėdinčių užsienyje, aišku) paramos fondų Ukrainai ir konkrečiai ZSU, kurie rangintų aukoti rusus pinigus paramai?
                    Kokie tie rusai bebūtų, būtų nelogiška, nes mobilizuotieji vyksta ne savo noru. Ir čia išeitų, kad giminaitį per prievartą mobilizavo, o tu parėmi priešus, kad tą giminaitį lengviau nugalabytų.

                    Comment


                      Parašė Elis Rodyti pranešimą
                      Kad ir kokie "impercai" Venediktovas su Pivoravovu būtų ar nebūtų, bet gal čia ir Laučiaus problema, kad jis traumą ir traumines patirtis iškart asocijuoja su "neadekvatumu"?
                      Tai kad Laučius būtent atvirkščiai sako, kad rusai asocijuoja, kai to nereikėtų daryti:
                      Suprask – šitie žmonės traumuoti. Galimai neadekvatūs. Problema – ne okupacija, o trauma tų, kurie jaučiasi buvę okupuoti.

                      Čia pat pakišama antra problema: jie skriaudžia rusus ir herojizuoja nacius.

                      Ši Venediktovo mintis logiškai pratęsia Pivovarovo įžangą: istoriškai traumuoti Baltijos šalių gyventojai turi psichikos arba mąstymo sutrikimą – „kolonijos kompleksą“; „kietą“, kaip skelbia Pivovarovo laidos pavadinimas, priešiškumą Rusijai lemia būtent šis lietuvių, latvių ir estų kolonijinis kompleksas.

                      Pažiūrėjęs tik apie 15 proc. Pivovarovo laidos žmogus jau yra gavęs svarbių žinių: latviai, lietuviai ir estai nemėgsta rusų, nes yra traumuoti ir kompleksuoti, myli vokiečių nacius ir dėl šių savo būdo bruožų griežčiausiai Europoje pasisako už sankcijas Rusijai.
                      Jokio rusų nemėgimo pas lietuvius iki Gruzijos karo nebuvo, galima susirasti to meto nuomonių apklausas. Lietuviai nemėgsta rusų tik dėl to, kaip jie elgiasi šiuo metu. Nebūtų buvę Gruzijos, Ukrainos užpuolimų - lietuviai iki šiol mylėtų rusus.
                      O Kubilius šioje vietoje yra absoliučiai teisus:
                      Ne. Jis gal bus teisus, kai pasibaigs karai, rusija sumokės reparacijas, praeis kažkiek dešimtmečių ir pamatysim, kad rusai gali būti kitokie. Kol kas jis tiesiog kalba hipotetiškai. Ir kaip tik Kubiliaus, o ne Laučiaus apeliavimas į traumas "labai dvelkia (post-)sovietiniu naftalinu, kai bet kokie psichikos sveikatos sutrikimai, tame tarpe ir post-trauminis sindromas, buvo iškart prilyginami "neadekvatumui" ir "nepakaltinamumui".
                      Baltijos šalių visuomenės yra traumuotos sovietinės okupacijos ir dar bus traumuotos ilgus dešimtmečius ir nežinau ar kas nors galėtų tai paneigti. Žiūrint iš 2023-ųjų perspektyvos, tai turbūt ir yra didžiausia užsilikusi sovietinės okupacijos tragedija su kuria turėsime ilgai kovoti.
                      Traumuoti tik mano kartos ir vyresni, jaunimas nebe, ir viskas keičiasi greitai, nereikės daug dešimtmečių.

                      Comment


                        Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
                        Kokie tie rusai bebūtų, būtų nelogiška, nes mobilizuotieji vyksta ne savo noru. Ir čia išeitų, kad giminaitį per prievartą mobilizavo, o tu parėmi priešus, kad tą giminaitį lengviau nugalabytų.
                        Giminaičiams rekomenduoji bėgti iš šalies/slėptis nuo mobilizacijos (blogiausiu atveju pasiduoti ukrainiečiams) ir remi Ukrainą - nieko nelogiško nematau.
                        Paskutinis taisė digital; 2023.01.05, 01:24.

                        Comment


                          Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą

                          Kokie tie rusai bebūtų, būtų nelogiška, nes mobilizuotieji vyksta ne savo noru. Ir čia išeitų, kad giminaitį per prievartą mobilizavo, o tu parėmi priešus, kad tą giminaitį lengviau nugalabytų.
                          Gal tada tūlas opozicionierius turėtų rinkti paramą Maskolijos armijai? Nu, kad mobikai turėtų geresnius šansus išgyvent ir grįžt namo su pergale.

                          Comment


                            Parašė Elis Rodyti pranešimą

                            Kad ir kokie "impercai" Venediktovas su Pivoravovu būtų ar nebūtų, bet gal čia ir Laučiaus problema, kad jis traumą ir traumines patirtis iškart asocijuoja su "neadekvatumu"? Labai dvelkia (post-)sovietiniu naftalinu, kai bet kokie psichikos sveikatos sutrikimai, tame tarpe ir post-trauminis sindromas, buvo iškart prilyginami "neadekvatumui" ir "nepakaltinamumui".

                            O Kubilius šioje vietoje yra absoliučiai teisus:


                            Baltijos šalių visuomenės yra traumuotos sovietinės okupacijos ir dar bus traumuotos ilgus dešimtmečius ir nežinau ar kas nors galėtų tai paneigti. Žiūrint iš 2023-ųjų perspektyvos, tai turbūt ir yra didžiausia užsilikusi sovietinės okupacijos tragedija su kuria turėsime ilgai kovoti. Bet tai toli gražu nereiškia, kad mes fundamentaliai esame kažkokie neadekvatai, šio karo kontekste daugeliu atžvilgių kaip tik atvirkščiai.
                            Bet kažkodėl Rusiją visus šitus 30 metų vertinom daug adekvačiau nei „netraumuoti“ vakariečiai.

                            Gal čia ne trauma, o skiepas?

                            Comment


                              Šiandien pragydo "Dožd" ir bandė staigiai taisyti situaciją:

                              Click image for larger version

Name:	Tichonas.jpg
Views:	214
Size:	180,0 kB
ID:	2021090
                              120 k. Eur. el. generatoriams per Nyderlandų civiliams remti fondą. ZSU, matyt, nerenka, nes žudo "mūsų berniukus".

                              Comment


                                Siaip tai ta Dozd nuo bankroto isgelbejo ne kas kitas, o Gazprom. Jis rusijoje ir ir dirbo kaip Gazprom holdingo lastele

                                Comment


                                  Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                  Bet kažkodėl Rusiją visus šitus 30 metų vertinom daug adekvačiau nei „netraumuoti“ vakariečiai.

                                  Gal čia ne trauma, o skiepas?
                                  Taip, adekvačiau, taip pat kaip ir pvz. šeimyninio smurto aukos dažnu atveju adekvačiau vertina tokį smurtą negu jo nepatyrusieji. Tai nepakeičia traumos esmės, o kaip tik yra tos traumos esmės dalis.

                                  O to vadinimas "skiepu" man labai primena tarp kai kurių boomer'ių girdėtą naratyvą, kad sovietinė okupacija mus "paskiepijo nuo ėlgėbėtistų įtakos", o čia jau neša link kančios fetišizavimo ir dar pačioje šūdiniausioje tos traumos vietoje. Mūsų reakcija į rusijos agresiją yra turbūt vienintelis geras tos traumos padarinys, ir tai dar ne visados.

                                  Parašė digital Rodyti pranešimą
                                  Traumuoti tik mano kartos ir vyresni, jaunimas nebe, ir viskas keičiasi greitai, nereikės daug dešimtmečių.
                                  Tokios traumos eina per kartas. Taip, mano karta yra mažiausiai traumuota sovietinės ir post-sovietinės patirties, bet ta trauma dar tikrai ryškiai jaučiasi tiek manyje, tiek bendraujant su bet kuriuo kitu mano amžiaus lietuviu, lenku ar latviu, tiek institucijose, visuomeniniame gyvenime, net ir tokiose srityse kaip miestų ar transporto planavimas, kurios iki šių laikų persmelktos netiesioginio vatnikizmo. Kad ši trauma išgytų minimum reikės arba kad žmonės, bent kažkiek gerai atsimenantys sovietinius laikus (o gal net ir visą periodą iki įstojimo į ES) taptų mažuma visuomenėje ir politikoje, arba tokios mini-socialinės revoliucijos kokia įvyko Vokietijoje 70-aisiais arba Ispanijoje apie 2010-uosius.

                                  Šiaip čia jau gal biški OT, gal forume yra tema kurioje galima tai plačiau padiskutuoti? Kokia nors "socialinė/politinė/visuomeninė atmintis Lietuvoje"

                                  Comment


                                    Parašė digital Rodyti pranešimą
                                    Visiems Kubiliaus ir ruzzijos "opozicijos" fanams siūlyčiau bent jau kol kas kiek atvėsti - Vladimiras Laučius. Apie Putino priešus, kurie yra visiškai Putino ir tik iš dalies – priešai:

                                    Paryškintas tekstas primena Kubiliaus:


                                    Dar apie tai, kad "nebuvo" okupacijos:
                                    Uoj uoj uoj... Laučius, turėdamas vienintelį tikslą – įrodyti savo teisumą – išsitraukė dvi šovinistines RU baidykles, pavadino jas RU opozicija ir vaizduoja protingą analitiką. Laučius jus paprasčiausiai apgavo, digital.

                                    Nedaug teišmanau, bet vienintelis opozicionierius, kuriuo pasitikėčiau, yra Vladimir Kara-Murza. Antra vertus, kiekvienas bent kiek priartėjęs prie brandos supranta, jog tikslų (asmeninių ar visuomeniškų) geriausia siekti ne per pyktį, o per dialogą. Nesuprantama? Tada vadovaujiesi paprastesne tiesa – tavo priešo priešas yra tavo draugas. Toks džiungliškas (bet veikiantis!) supratinmas tikta tiek navalnininkų, tiek Dožd atvejams. Nesuprasti to gali nebent visiški laučiai...

                                    Comment


                                      Parašė Elis Rodyti pranešimą

                                      Taip, adekvačiau, taip pat kaip ir pvz. šeimyninio smurto aukos dažnu atveju adekvačiau vertina tokį smurtą negu jo nepatyrusieji. Tai nepakeičia traumos esmės, o kaip tik yra tos traumos esmės dalis.
                                      Kaip suprantu sutinki, kad dėl tokios patirties (traumos ar skiepo) Rusiją vertinam tiksliau nei vakariečiai ir bandantis jiems įsiteikti Kubilius. O šita liaudis aiškina, kad atseit dėl tokios patirties mes negalim vertinti Rusijos realistiškai ir matom per didelę grėsmę. Nors iš praktikos matom kaip yra…

                                      Čia iš serijos „netrukdykit mūsų jausmams ir fantazijoms su savo faktais“.

                                      Comment


                                        IMHO naivu tikėtis kad Rusija pasikeis, net jei pralaimės ir neiširs eigoje pasikeitūs režimui, kad išlaikytų teritoriją, RU reikės vėl būti imperine, veiks tie patys ekonominiai mechanizmai, elitai taip pat mastys, liaudis taip pat mastys. žodžiu prie to pačio "input" gausi tą pati rezultatą.
                                        Iširus, likusiom teritorijom tektų keistis, nes griūtų ekonominis modelis, bet čia gal vakarai labai bijo, nes pvz Vokietija teko okupuoti daboti ten 25 ar ir 40 metų...Rusija okupuoti ...ten tos atominės bombos etc etc, vakarai jau nebe tie, išlepe, kokiais mes norime tapti
                                        Bet vat rusų emigrantai Europoje turi suprasti, jie morališkai atsakingi už savo valstybę ir jos veiksmus, bent intelektualus sluoksnis. Ne pataikavimas kažkokiai opozicijai, kaip Kubilius, bet ir ne priešiškumas. Tipo yra mūsų taisyklės ir jas turite gerbti, mūsų pozicija vat tokia ir jūs galite turėti savo pažiūras, bet kažkur yra riba už kurios nebegalite.
                                        Jie pavyktų suformuoti tokį intelktualų sluoksnį jis veiktų kaip lėtas virusas, visai Rusijai. Ir dar Rusija neturi ateities, ty kažkas turėtų suformuoti vizija, va galbūt tas pats entektualus sluoksnis, ty kad liaudis galėtų kažko siekti, nes dabartinis režimas, kaip tik nieko negali pasiūlyti ir rieda liaudis pavėjui. Ty kažkas ten viduje gali ir suformuos vizija, tik gal ji mums nepatiks.

                                        Comment


                                          Niekas nežino, kaip su Rusija bus. Bet kad vienokia ar kitokia Rusija bus, manau, mažai kas abejoja. Tai kaip ruošiamės „ateities“ Rusijai? Aš už Kubiliaus variantą 100%.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X