Apie Lietuvos regioninę politiką

[Sula]

Galbūt istorinės priežastys? Juk dar tarpukariu visi trys miestai buvo skirtingose valstybėse!

Ką reiškia rašyti, visko neperskaičius

[Sula]

Smagu turėti kelis gana nemažus miestus, tačiau ar tai geriau už didmiestį? Klausimas lieka atviras. Reiškit savo nuomonę.

Turi ta "decentralizacija" ir savo minusų. Man baisu pagalvoti, jei iki 1990 nebūtų pastatyti pagrindiniai keliai. Visgi šalies resursai yra riboti ir investuoti dideles lėšas į kokį Balbieriškį, nežinant, kas iš to išeis - pavojinga
Be to, matyti ir atvirkštiniai procesai - regionai (apskritys) patys centralizuojasi, nyksta rajoninių centrų reikšmė

[farbrom]

Ne dėl to(čia tiems kas sako, jog dėl tarpukario sąlygų). Juk miestai labiausiai vystėsi pokario laikotarpiu.Trys didžiausi Lietuvos miestai išaugo kelis kartus:

Vilnius
236 000 (1939m.)
590 000 (1991 m.)

Kaunas
153 000 (1939m.)
430 000 (1991m.)

Klaipėda
50 000 (1939m.)
206 000 (1992m.)

Be to, apie pokariu vykdomą regioninę politiką jau kalbėjau.
Taip, rezultatai byloja patys už save. Atrodo tarp aktyvių forumo dalyvių nėra centralizacijos šalininkų.

[blitz]

@farbrom:

Manau, kad reikia žiūrėti ne į skaičių dydi, o į jų santyki, kuris tarpukariu (dėl istorinių priežasčių) jau buvo panašus į dabartinį.

[Quack]

/ Pritariu. Ir pati tema butent apie tai. Lietuva Skirtingai nuo Latvijos ir Estijos tarpukariu buvo agrarinis krastas. O kad sovietai mus priverstinai industraializavo, beto žmoniu begimo nuo kolukiu i miestus nepavadinciau regionine politika

[farbrom]

Quack, ka siūlai? Grįžt atgal į kaimus?

[farbrom]

Blitz, jei ne pokario politika, būtų Vilnius milijoninis, o Kaunas ar Klaipėda liktų visai mažyčiai. Tai buvo įgyvendinama visoje TSRS ir tik tuometinės regioninės politikos dėka viskas yra taip kaip yra.

[Quack]

Turbut esi skaites tik kokias sovietiniu laiku ataskaitas apie ju "didinga regionine politika"

[farbrom]

Quack, kur matai netikslumų? Skaičiau ir tarybinių ir naujų knygų. Visur pateikiami tie patys faktai. Beje ir per TV apie tai buvo ne kartą kalbėta. Tau reikia pavyzdžių? Minskas, Ryga, Talinas, Jerevanas.... Kodėl Rygoj 1991m. buvo milijonas, o Vilniuje tais pačiais metais tik 590 tūkst. (nepaisant to, jog Lietuva trečdaliu didesnė už Latviją)?

[Quack]

Nauju knygu ta tema nera, nebent urbanistu pagyru, kaip jie sustabde rusu imigracija i Lietuva.
Ryga jau cariniais laikai buvo svarbus industrinis centras. Jei esi knygu skaites, turetum zinoti, kad miestai ypac issoka i prieki jei sutampa sostine su uostu (Ryga ir Talinas puikiausiai ta atitinka). Lietuvoj niekad nebuvo tokiu skirtumu tarp didziausiu miestu, Vilnius ir Kaunas visalaik buvo veikiau konkurentai. Tu manai nebuvo vykdoma ta politika Latvijoj? Lietuvoj buvo kuriama ir igyvendinama Vieningoji apgyvendinimo sistema(VAS), Latvijoj - Resbublikine automatizuota valdymo sistema (RAVS), Estijoj - Perspektyvine apgyvendinimo sistema. Visose trijose MIESTU AUGIMO SUSTABDYTI NEPAVYKO. (Jei skaitei, tai turetum zinot, kad VAS'e buvo siekiama stabdyti ir Kauno augima, tad tavo posakiai, kad Kaunas be sios politikos liktu mazytis, neatitinka pacios sios politikos)
Ir darkart kartoju Savoka regionine politika cia nera tiksli, tai tebuvo pirminis mokslines regionizacijos Lietuvoj etapas, kuris toli grazu nebuvo Regionine politika. Dar ir dabar Lietuva savarankiskos regionines politikos nevykdo, viskas vyksta per ES fondus.

[blitz]

Turbut esi skaites tik kokias sovietiniu laiku ataskaitas apie ju "didinga regionine politika"

Taip. Nieko nebus, manau reikia dėkoti Stalinui, Kruščiovui ir kitiems didiesiems vadams už dabartinę regioninę situaciją Lietuvoje

Quack, kur matai netikslumų? Skaičiau ir tarybinių ir naujų knygų. Visur pateikiami tie patys faktai. Beje ir per TV apie tai buvo ne kartą kalbėta. Tau reikia pavyzdžių? Minskas, Ryga, Talinas, Jerevanas.... Kodėl Rygoj 1991m. buvo milijonas, o Vilniuje tais pačiais metais tik 590 tūkst. (nepaisant to, jog Lietuva trečdaliu didesnė už Latviją)?

Juk jau sakėm vieną kartą: tarpukariu ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje didžiųjų miestų santykis buvo labai panašus į tą santyki dabar. Ir Latvija, ir Estija buvo vieno miesto valstybės, kokiom liko ir dabar. Vienintelis kas pasikeitė tai gyventojų skaičius kuris dėl industrializacijos didėjo (migracija iš kaimų į miestus). Tai, aišku, buvo galima sustabdyti pvz. pradedant dirbtinai žmones keldinti iš vieno miesto į kitą, bet to (be kelių nereikšmingų eksperimentų) daroma nebuvo. Va ir visa didžioji Sovietų Sąjungos regioninė politika

[farbrom]

Būtent, kad jei nuo pat 1945m. būtų vystoma tik sostinė, tai ko gero Kaunas neturėtų tiekos gyventojų, juk nuo 1964m., kai Vilniuje buvo uždrausta statyti naujas gamyklas, industrijos milžinai atsirado Kaune ir tik vėliau Kauno augimą buvo nutarta stabdyti, o kaimyninėse šalyse nebuvo vykdoma tokia politika ar bent jau ji nebuvo tokia veiksminga kaip Lietuvoje. Daug pasako vien tas faktas, jog Liepoja tarpukariu buvo didesnė už Klaipėdą, tačiau dabar Klaipėdoje gyvena 193 000 gyv., o Liepojoje- gyventojų skaičius nesiekia nei 100 000. Liepoja per pokario laikotarpį išaugo tik 1,5 karto, o tuo tarpu Klaipėda- net 4 kartus, o viskas todėl, jog Lietuva vystyta tolygiau, o Latvijoje buvo vystoma tik Ryga. Beje ir Klaipėda ir Liepoja yra uostai, tad juos lyginti labai paranku.

[farbrom]

Kalbam ne apie TSRS ir nereikia čia ant jos lieti pykčio, tuo labiau jog su mirusiais reikia elgtis pagarbiai. Po tarpukario sekė pokaris, kuris galėjo viską kardinaliai pakeisti, tereikėjo kam nors sudaryti kiek kitokį planą ir vietoj Kauno galėjo išaugti Panevėžys ar koks kitas miestas, juk augo tik tie miestai, kuriuose buvo ugdoma pramonė. Nei neabejoju, jog Vilnius galėjo tapti milijoniniu, jei ne tarpukariu vykdoma regionų plėtros politika, kai stambios gamyklos buvo statomos mažesnių regionų centruose.
O miestų plėtros stabdymas davė savų rezultatų. XXa. 6 dešimtmetyje Vilniuje metinis gyventojų prieaugis sudarė 16 000, vėliau sumažėjo iki 13 000, o XXa. 9 dešimtmety siekė jau tik 10 000.
Be to gan smarkiai išaugo ir mažesni miestai, nors ir nebuvo pasiektas jų dydis, kuris buvo planuotas (pvz. Plungėje dabar gyvena tik 25 000 vietoj planuotų 50 000).

[Mantas]

Vava, Utenoje irgi pramonė buvo plečiama, o juk prieš tai buvo kaimas kaip ir netoliese esantys Užpaliai

[blitz]

@farbrom:

Sovietų Sąjungos valdžia tikrai galėjo miestų vystimosi procesą pakeisti, bet ji papraščiausiai to nedarė. To pasekoje miestai vystėsi daugmaž naturaliu savo tempu (tuo galime įsitikinti palyginę (santykinai) miestų skaičius tarpukary ir dabar). Kad Sovietu valdžia "uždraudė" sau statyti gamyklas Vilniuje yra absoliuti nesąmonė. Kaip jie patys sau galėjo uždrausti statyti? Papraščiausiai gamyklos buvo statomos tuose miestuose, kuriuose trūko darbo vietų ir kurių apylinkėse buvo daugiausia gyventojų arba ten, kur specifinės geografinės sąlygos reiškė didesnį našumą (visai kaip rinkos sąlygom!). Vilniuje, šiuo atveju, statyti nebeapsimokėjo todėl statybos buvo perkeltos kitur. Tai neturi nieko bendro su jokia super-duper regionine politika ar dar kuo nors.
Aiškų išimtys yra mažesni regionai, kuriuos Sovietų Sąjungos nelegali valdžia skatino, bet niekas nežino, kaip tie regionai būtų vystęsi, jei Dievas nebūtų nubaudęs ir tos valdžios apskritai nebūtų buvę. Bet kokiu atveju, kalbame apie didžiausius miestus, todėl tas kelių gamyklų pastatymas mažesniuos regionuose nėra reikšmingas.

[farbrom]

Cituoju: "siekiant apriboti pernelyg spartų miesto augimą ir sudaryti palankesnes sąlygas socialiniams klausimams spręsti, Vilniuje naujų pramonės įmonių nestatoma. Nuo 1964m. plečiami keturi mažesni respublikos miestai- naujų regionų centrai. Vilnius laikomas optimalų dydį pasiekusiu miestu(<...>)". Ištrauka iš 1988m. kelionių vadovo po Vilnių. Jei toks šaltinis netinka, galiu rast analogišką tekstą po Nepriklausomybės išleistoje literatūroje.
Tavo pasakymas, jog Vilniuje statyti neapsimokėjo yra visiška nesąmonė, nes čia yra daugiausiai aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, daug gyventojų, kvalifikuotos darbo jėgos ir t.t. Darbo vietų mažuose miestuose netruko, nes tie miestai buvo maži ir tik pastačius gamyklas pradėjo neregėtais mąstais plėstis. Alytuje per 3 metus gyventojų skaičius išaugo 34 tūkstančiais, mieste pastačius šaldytuvų gamyklą, tekstilės gamyklą ir kt., o iki tol miestas beveik nesiplėtė.
Sakai mažesniuose regionuose kelių gamyklų statyba nėra reikšminga? Tai kodėl išaugo Šiauliai, Panevėžys (net šio amžiaus vidury teturėjęs kelis tūkst. gyv.), Alytus?
Dar viena ištrauka "specialistai teigia, kad patogiausia gyventi mieste, turinčiame iki 500 000 žmonių. Tokiame mieste yra geresnės susisiekimo galimybės, nėra didelės grūsties, galima gyventi arčiau gamtos, palankesnės ekologinės sąlygos." ("Lietuvos geografija"). Pagal šį principą ir buvo stabdomas Vilniaus ir Kauno augimas, nes Vilnius viršijo šį skaičių, o Kaunas jau buvo stipriai prie jo priartėjęs.
Be to, noriu jums priminti, jog 1914 m. Vilniuje gyveno 215 000 gyventojų, o tuo tarpu Kaune tik apie 40 000 ir tik Kaunui tapus laikinąja sostine, jis staiga smarkiai išaugo. Per 20 metų jo gyventojų skaičius išaugo trigubai, o Vilniaus liko nepakitęs. Jei nebūtų TSRS aneksijos, manau, jog viskas vyktų atvirkščiai t.y. Kauno augimas praktiškai sustotų ir augtų tik atgauta sostinė, tačiau tarybmečiu taip neatsitiko.Apie dabartinius laikus nešneku, nes šalies valdžia nevykdo jokios regionų politikos (išskyrus kelis projektus) ir leidžia vykti natūraliems procesams.

[Quack]

Ištrauka iš 1988m. kelionių vadovo po Vilnių.

Nu cia komentaru nereikia..

Alytuje per 3 metus gyventojų skaičius išaugo 34 tūkstančiais, mieste pastačius šaldytuvų gamyklą, tekstilės gamyklą ir kt..

Jau rasiau, kad Alytus vienintelis pavykes centras. Jurbarkas, Plunge, Telsiai, Marijampole galima sakyt degradavo.

"specialistai teigia, kad patogiausia gyventi mieste, turinčiame iki 500 000 žmonių.

Seni duomenys. Dabar specialistai jau teisina ir milijonini ir keliu milijonu miesta. Jie paprasciausiai nebeturi paaiskinimi, kodel, jei jau taip patogu 500000 miese, zmones masiskai keliasi i multimilijoninius.

Be to, noriu jums priminti, jog 1914 m. Vilniuje gyveno 215 000 gyventojų, o tuo tarpu Kaune tik apie 40 000 ir tik Kaunui tapus laikinąja sostine, jis staiga smarkiai išaugo. Per 20 metų jo gyventojų skaičius išaugo trigubai, o Vilniaus liko nepakitęs..

Pats sau prietarauji - is paskutines citatos matosi, jog apylygi Kauno ir Vilniaus dydi leme istorines aplinkybes o ne Šešelgio planas.
Nebematau prasmes gincytis

[farbrom]

Quack, nemanai, jog neigti tarybinę urbanistiką ir mietų planavimą yra mažų mažiausiai kvaila?

[farbrom]

Galiu pacituot kelias ištraukas iš naujų knygų jei tarybinės- blogio sėklos, bet to nedarysiu, nes vargu ar pradėsi manyti bent šiek tiek kitaip net jei tau bus pateikti akivaizdūs faktai.

[farbrom]

Jau rasiau, kad Alytus vienintelis pavykes centras. Jurbarkas, Plunge, Telsiai, Marijampole galima sakyt degradavo.

O Šiauliai, Panevėžys nesiplėtė?

Pats sau prietarauji - is paskutines citatos matosi, jog apylygi Kauno ir Vilniaus dydi leme istorines aplinkybes o ne Šešelgio planas.

Paskaityk ką toliau parašiau. Gal suprasi.

Specialistai nepateisina milijoninių miestų ar megalopolių, o tiesiog nesupranta, kodėl jie auga.


na vistiek nepatikėsi, tad...