Rinkimų apygardos ir jų ribos

[Eimantas]

Tada reikėtų perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas.

Kodėl?

[darijusk]

Seimo rinkimų apygardų ribas ir taip reikės perbraižyti. Tarp kitko tas dabar ir vyksta. Turėtų padaryti iki sekančių seimo rinkimų.

[Aleksio]

Įdomu kaip keistųsi rezultatai jei Vilniuje ir rajone deklaruotų gyvenamąją vietą žmonės atvažiavę iš visos Lietuvos, bet jau galutinai ten įsikūrę.

Tada reikėtų perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas.

[Romas]

BNS 2013 m. gruodžio 27 d. 10:29
VRK perbraižo apygardų ribas

Rudenį pristačiusi projektą dėl Seimo rinkimų apygardų ribų keitimo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jį toliau svarstyti ketina jau po prezidento bei Europos Parlamento rinkimų pavasarį. (...)
Komisijos vadovas prognozuoja, kad sprendimai dėl apygardų ribų keitimo turėtų būti patvirtinti iki 2015 metų, kad kandidatai galėtų pasiruošti Seimo rinkimams 2016-aisiais.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=63619762

[ZuluDrag]

Ghmm.. Įdomus argumentas buvo Kauno dienoje - atseit Kaune mažėja rinkėjų, tad reikia mažinti renkamų Seimo narių skaičių. Vadovaujantis tokia logika - Lietuvoje mažėja gyventojų, tad proporcingai reikia mažinti ir Seimo narų skaičių. Kaži kodėl nėra diskusijos ta tema?

Buvo veiksmų ir ta linkme. Tik kad nesurinko pakankamai gyventojų parašų, kad inicijuoti referendumą šiuo klausimu. Buvo siūlymų mažinti iki 101 seimo nario...

[udrius]

Ghmm.. Įdomus argumentas buvo Kauno dienoje - atseit Kaune mažėja rinkėjų, tad reikia mažinti renkamų Seimo narių skaičių. Vadovaujantis tokia logika - Lietuvoje mažėja gyventojų, tad proporcingai reikia mažinti ir Seimo narų skaičių. Kaži kodėl nėra diskusijos ta tema?

[Sula]

Vis dėlto ta sistema, kai Lietuva padalinama į kelias daugiamandates apygardas ir ten
balsuoja už sąrašus turi kuo toliau, tuo daugiau privalumų.

Tikrai, manyčiau, visuomenė pribrendo tam.
Tačiau šiuo atveju kompaktiškai gyvenančių mažumų apsiskelbę atstovai kaip tik turės mažiau galimybių nei dabar

[Romas]

Turbūt antras Lietuvoje straipsnis, kur atvirai kalbama apie džerimanderingą


Lietuvos žinios 2013.10.11
Mažvydas Jastramskis
Apygardų braižymas: matematinio principo negana

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo koreguoti vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Pagal dabartinį projektą, be kitų pokyčių, Vilniaus mieste atsirastų dvi papildomos apygardos, o Šiauliai ir Kaunas po vieną netektų. Šis siūlymas - gera proga pakomentuoti tiek Seimo rinkimų sistemą, tiek su ja susijusį VRK darbą.

VRK inicijuojamų pertvarkų pagrindimas yra matematinis ir paremtas logika, kad rinkėjų skaičius apygardose turėtų būti panašus (...)

Tačiau apeliuojant tik į matematinį aspektą ir rinkėjų skaičiaus vienodumo principu paremtą gerąją praktiką praleidžiamas kitas svarbus dalykas - tai, kad apygardų ribos daro įtaką rinkimų rezultatams reprezentaciniu požiūriu. Paprastai kalbant, konkrečios visuomenės grupės - partijos - dėl rinkimų sistemos ypatumų gali gauti daugiau vietų atstovaujamoje institucijoje, negu joms priklausytų proporciškai. Kita vertus, įmanomas ir priešingas scenarijus: kai sudaromos sąlygos tam, kad atskira grupė gautų mažiau vietų, palyginti su realiu jai priklausančių narių procentu šalyje.

Rinkimų sistemų teorijoje ir praktikoje egzistuoja sąvoka, kuri apibūdina situaciją, kai apygardos sąmoningai nubraižomos taip, kad vienoms partijoms būtų užtikrinamos „saugios apygardos“ (pavyzdžiui, su 60 proc. parama). Kitų jėgų rėmėjai tokiu atveju, atsižvelgiant į apygardų išdėstymą, paliekami arba su nuostolingai didelėmis mažumomis (pavyzdžiui, 40 proc.), arba su gerokai per didelėmis daugumomis (pavyzdžiui, 80 proc.), tad bendroje mandatų apskaitoje pralaimi. Tai vadinamasis gerrymandering, kuris neturi analogo lietuvių kalboje. Galbūt todėl, jog mūsų šalyje apie tai kalbėti iki šiol vengiama.

Tartu universiteto profesorius emeritas Reinas Taagepera terminą gerrymandering vartoja apibūdindamas rinkimų sistemų patologiją, kuri iškraipo rezultatus
(...)

Vienas ženklų, kad Lietuvoje gerrymandering šiek tiek vis dėlto veikia - lenkiškos populiacijos išsklaidymas. Net ir nematant geografinio apygardų ir apylinkių žemėlapio, iš rinkimų rezultatų galima spręsti, kad ji yra sukoncentruota (panašu į nuostolingai didelę daugumą) vienoje apygardoje – Vilniaus-Šalčininkų. Dar dviejose apygardose (Širvintų-Vilniaus ir Vilniaus-Trakų), nepaisant išsklaidymo, Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) per antrąjį turą paprastai sugeba laimėti mandatus (tačiau ne visada). Kita vertus, yra tokių apygardų, pavyzdžiui, Varėnos-Eišiškių, kur LLRA kandidatas patenka į antrąjį turą, tačiau jame šansų laimėti neturi.
(...)

Dabartinis apygardų skirstymas ignoruoja tai, kad persidengiant savivaldybių riboms (į kai kurias apygardas patenka kelių savivaldybių apylinkės) "išblunka" vietos vadukų įtaka Seimo rinkimų rezultatams. Vieša paslaptis Lietuvos politiniame gyvenime yra tai, kad tam tikrų partijų dominavimas savivaldoje joms suteikia geresnes startines pozicijas kituose rinkimuose.

Tai ypač aktualu tokiais atvejais, kai apygarda yra iš dviejų savivaldybių, kurių vienoje - aiškiai dominuojanti politinė jėga. Praktinis pavyzdys - Lazdijų-Druskininkų apygarda. Kadangi Druskininkuose nuo 2002 metų savivaldos rinkimų visiškai dominuoja socialdemokratai (gauna daugiau kaip 50 proc. balsų), dešinieji čia neturi šansų net ir atsižvelgiant į tai, kad Lazdijų savivaldybėje jiems sekasi gana neblogai. Nesikeičiant aptartiems veiksniams, šioje apygardoje visada laimės socialdemokratai.
(...)

http://lzinios.lt/lzinios/komentarai...-negana/165068

Turbūt pirmą kartą mūsų žiniasklaidoje žodis džerimanderingas buvo pavartotas 2012 m. rugpjūčio mėnesio straipsnyje, kur vienas konservatorius neigė esant džerimanderingą, kai per anuos rinkimus dvi mažos lenkų apylinkės buvo perkeltos prie lietuviškos apygardos.
Dabar į tą pačią Molėtų-Švenčionių apygardą ketinama perkelti dar 8 Vilniaus rajono apylinkes.

Bet lygiai taip pat bus nepatenkinti kokio dešiniųjų dominuojamo rajono rinkėjai, jei bus bus perkelti prie kairiųjų dominuojamos apygardos ir atvirkščiai (pvz., ir dabar Kauno rajono šiaurinės dalies konservatorių šalininkai išsirenka "savo" atstovą iš Kėdainiuose populiaresnių darbiečių). Tokių atvejų daugės, kai nuo kaimyninio rajono bus "nugnybiama" po porą apylinkių.
Po 10 metų, kai įvyks gyventojų surašymas vėl teks arba susitaikyti su 1,5 karto viena už kitą didesnėmis apygardomis, arba iš naujo veltis į aistras braižant apygardų ribas.


Vis dėlto ta sistema, kai Lietuva padalinama į kelias daugiamandates apygardas ir ten
balsuoja už sąrašus turi kuo toliau, tuo daugiau privalumų.
Pasikeitus gyventojų skaičiui mandato perkėlimas iš vienos apygardos į kitą be jokio ribų perbraižymo sukeltų turbūt ne daugiau emocijų, kai kelios šalys susimetė po europarlamentaro mandatą, kol sukrapštė 11 ar 12 mandatų Kroatijai (neskaitant kokios teritorijos su mažesniu mandatų skaičiumi politikų papurkštavimų vietos spaudoje).

[Sula]

Turėtų sumažinti ir Kauno miesto tarybos narių skaičių. Kaip ne kaip gyventojų sumažėjo ketvirtadaliu, o deputatų - ne.

Atvirkščiai, turi būti tiek pat kiek Vilniuje. Kodėl mažiau? Negalima mechaniškai pagal gyventojų skaičiaus pokyčius mažinti regionams atstovaujančių tarybų narių skaičių.

[Tomas]

Turėtų sumažinti ir Kauno miesto tarybos narių skaičių. Kaip ne kaip gyventojų sumažėjo ketvirtadaliu, o deputatų - ne.

[Romas]

Dėl Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribų patikslinimo
2013-10-03

Rinkimų apylinkės, kurias siūloma perkelti iš vienų rinkimų apygardų į kitas

http://www.vrk.lt/dynamic/files/2924...delribuwww.xls
Pastabos:
Vilniaus ir Kauno miestų apygardas numatoma perskirstyti atsižvelgiant į pasikeitusį apygardų skaičių
Kai kuriose apygardose yra alternatyvūs perskirstymo projektai

[Romas]

Pateikti komisijos pasiūlymai rinkimų apygardų ribų pakeitimui:
http://www.vrk.lt/lt/naujienos/del-s...ikslinimo.html

Ačiū už nuorodą.

Numatomi dideli ribų pastumdymai aplink Vilnių, Kauną, ir kai kuriuose rajonuose, ypač Rytų ir Šiaurės Lietuvoje.
Kai kur numatoma suslipdyti apygardas ne iš 2, o iš 3 rajonų skeveldrų užsisciklinta matuojant kilometrus iki apygardos centro, bet neįvertinant kitų aplinkybių, pvz., skaidant tautinių mažumų gyvenamas vietoves ir jas jungiant prie lietuviškų apygardų. Tai ateityje sukels papildomų įtampų, kurių ir taip užtenka.

Bet kokiu apygardų sistemą reikėjo keisti dar prieš 2012 m. rinkimus - kai kuriose apygardose buvo viršytas 1,5 santykis lyginant didžiausią ir mažiausią apygardas (net neatsižvelgiant į dar didesnes disproporcijas išryškinius 2011 m. gyventojų surašymo duomenis)

Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės pasiūlymas
dėl Seimo vienmandačių apygardų ribų nustatymo
2013.09.25

Pora apibendrintų komisijos pasiūlymų liečiančių Vilniaus ir Kauno miestus



http://www.vrk.lt/dynamic/files/2923...masdelribu.pdf

[Romas]

/\ Kauno mero pasvarstymai, kad vienur sumažėjus gyventojų skaičiui, o kitur pagausėjus, nieko nereikia "mechaniškai" daryti su apygardomis, atrodo, paremti tik mirtinu argumetu "K* yra K*". Visa kita nesvarbu - net siūloma didinti Kauno apygardų skaičių...
Beje, alternatyvus jo pasiūlymas dėl vienmadačių apygardų panaikinimo turi tam tikro racionalaus grūdo. Bet tai jau ne VRK kompetencija.


To paties "Kauno dienos" straipsnio santrauką išplatino ELTA:
Iš Kauno nori atimti vieną Seimo narį
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=62991570

[Romas]

Kauno diena 2013.10.09
Saulius Tvirbutas
Iš Kauno nori atimti vieną Seimo narį

Internetinės versijos pavadinimas
Kauno meras pyktelėjo: gali atsitikti, kad Seimas bus renkamas vien Vilniuje

Braižoma Seimo vienmandačių rinkimų apygardų reforma žada akibrokštą kauniečiams: jų interesams atstovautų vienu parlamentaru mažiau, o laimėtų Vilniaus gyventojai, kurie rinktų ne dešimt, o dvylika Seimo narių.

Argumentas – mažai rinkėjų
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sudarė darbo grupę, kuri turi suvienodinti rinkimų apygardų dydžius. Pasak darbo grupės vadovo, VRK nario Justino Žilinsko, dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo vienmandatėse apygardose Seimo narius renka ne vienodas rinkėjų skaičius. „Vieną Seimo narį Kaune ar Šiauliuose renka apie 30 tūkst. rinkėjų, Vilniuje – 40 tūkst. rinkėjų, šį disbalansą būtina taisyti“,– įsitikinęs J. Žilinskas.

VRK siūlo Vilniuje apygardų skaičių padidinti iki 12 vietoje dabartinių 10. Kaunas ir Šiauliai netektų po vieną apygardą. Dabar Kauno mieste yra 8 apygardos – Šilainių, Centro, Žaliakalnio, Panemunės, Aleksoto-Vilijampolės, Kalniečių, Dainavos, Pramonės.
(...)

Žada priešintis
Meras Andrius Kučinskas mano, kad VRK planai sumažinti Kaunui atstovaujantį Seimo narių skaičių pakenktų kauniečių interesams. „Jei taip mechaniškai pagal gyventojų skaičiaus pokyčius mažinsime regionams atstovaujančių parlamentarų skaičių, gali atsitikti, kad Seimas bus renkamas vien Vilniuje, – ironizavo meras. – Jau dabar parlamente dominuoja sostinės interesai. Pavyzdžiui, Kaune ir Vilniuje yra panašus gatvių tinklo ilgis, bet daugiau lėšų keliams prižiūrėti tenka sostinei. Tokios tendencijos tik stiprės.“

Nemato priežasčių reformai
A.Kupčinskas įsitikinęs, kad pagal gyventojų skaičių Kaune galėtų būti netgi 10 rinkimų apygardų. Skaičiuojama, kad pernai mieste gyveno 310 773 žmonės. Minimalus rinkėjų skaičius apygardoje gali būti apie 30 tūkst., maksimalus – apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaun...mo-nari-417560

[darijusk]

Vrk

[Sula]

Apygardų ribas nustato pati VRK, ar Seimas?

[darijusk]

Pateikti komisijos pasiūlymai rinkimų apygardų ribų pakeitimui:

Dėl Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribų patikslinimo
2013-10-03
http://www.vrk.lt/lt/naujienos/del-s...ikslinimo.html

[Romas]

BNS 2013.09.30 15:30:00
Vyriausioji rinkimų komisija imasi keisti rinkimų apygardų ribas

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) imasi keisti Seimo rinkimų apygardų ribas, kad būtų suvienodintas dėl demografinių priežasčių smarkiai pakitęs rinkėjų skaičius. Pirmadienį VRK darbo grupės projektas pristatytas komisijos posėdyje, susipažinti visuomenei jis bus paskelbtas komisijos interneto svetainėje.

Didžiausi siūlomi pokyčiai susiję su didžiaisiais miestais - Vilniui siūloma pridėti dvi apygardas, tuo metu iš Kauno ir Šiaulių atimti po vieną.
Darbo grupės skaičiavimais, šiuo metu Vilniuje visos apygardos, išskyrus Senamiesčio, yra per didelės savo rinkėjų skaičiumi. Kaune iš aštuonių apygardų penkios yra per mažos.

Kaip konkrečiai šiuose miestuose perbraižyti apygardų ribas, darbo grupė siūlo spręsti kartu su savivaldybėmis "priėmus principinį sprendimą dėl apygardų skaičiaus".
Darbo grupė teikia ir konkrečių pasiūlymų - kadangi Kauno kaimiškoji apygarda yra per didelė gyventojų skaičiumi, dalį apylinkių siūloma priskirti šalia esančiai per mažai Prienų-Birštono apygardai.
Šiauliuose šiuo metu yra dvi miesto ir dvi rajono apygardos, panaikinus vieną, siūloma dalį rinkėjų priskirti šalia esančiai per mažai Akmenės-Joniškio apygardai. (...)

Keliamas klausimas ir dėl išeivijos rinkėjų, kurie dabar balsuoja Vilniaus Naujamiesčio apygardoje - ar jų nevertėtų išskirti į atskirą apygardą. Naujamiesčio apygarda yra didžiausia iš visų 71 vienmandačių su daugiau kaip 52 tūkst. rinkėjų.
(...)

Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pagal nustatytus kriterijus, minimalus rinkėjų skaičius apygardoje galėtų būti apie 30 tūkst., maksimalus - apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Vienmandačių apygardų ribos nustatytos dar 1992 metais ir jos smarkiai nebuvo koreguotos, tuo metu dėl demografinių priežasčių rinkėjų skaičius iš esmės pasikeitė.

Didžiausia šiuo metu yra Vilniaus Naujamiesčio apygarda, joje - per 52 tūkst. rinkėjų, čia įrašyti ir užsienyje balsuojantys rinkėjai. Kitos rinkimų apygardos Vilniuje turi 40-43 tūkst. rinkėjų. Tuo metu Kauno apygardose, išskyrus dvi didžiąsias, rinkėjų skaičius siekia nuo maždaug 28 iki 34 tūkst. rinkėjų. Mažiausios apygardos šalyje turi apie 28-29 tūkst. rinkėjų - Prienų-Birštono, Ignalinos-Švenčionių, Kelmės, Akmenės-Joniškio.

http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...u-ribas-415912

[Romas]

2013-09-30, 13:56
Įvyko VRK posėdis dėl rinkimų apygardų ribų pakeitimo

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ateinantiems Seimo rinkimams planuoja pakeisti rinkimų apygardų ribas. Šiam tikslui buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti pakeitimų siūlymus, kurie šiandien buvo nagrinėjami VRK posėdyje.

Darbo grupė pasiūlė dviem apygardom padidinti rinkimų apygardų skaičių Vilniuje, sumažinant po vieną Kaune ir Šiauliuose.

Darbo grupės parengtame projekte numatoma nuo Vilniaus-Širvintų apygardos atskirti penkias apylinkes: Buivydžius, Pabradę, Glitiškes, Visalaukes, Pikeliškes ir priskirti jas Molėtų-Švenčionių apygardai. Iš Vilniaus-Šalčininkų apygardos būtų atimtos ir Varėnos-Eišiškių apygardai priskirtos šios rinkimų apylinkės: Gerviškės, Trybonys, Sėlai, Čiužakampiai ir Baltoji Vokė.

Ką tik įvykusiame VRK posėdyje dėl rinkimų apygardos ribų pakeitimo įsivyravo įtempta diskusija. Siūlomi pakeitimai sukėlė nemažai kontroversijų, kadangi tam tikra siūlymu dalis „yra nesuderinama su gerąją praktika ir europinėmis normomis".

Rinkimų apygardų ribų pakeitimai yra vykdomi siekiant suvienodinti rinkėjų skaičių tam tikrose rinkimų apygardose. Tačiau, kaip posėdyje pažymėjo LLRA atstovas VRK Valdemar Urban „vykdant ESBO reikalavimus sulyginti rinkėjų skaičių apygardose išlaikaint ribas nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio apygardos rinkėjų skaičiaus (šiuo metu rinkėjų skaičius atskirose apygardose išsidėsto 0,8-1,2 ribose – L24.lt), pamirštama kitas tarptautinių ekspertų pastabas - kad sprendimai dėl apygardų ribų keitimo negali dirbtinai skaidyti tautinių mažumų elektorato ir negali bloginti tautinių mažumų padėties".


http://l24.lt/lt/politika/item/18688...ribu-pakeitimo

[senasnamas]

Kuo vienmandatinėje išrinktas Gražulis blogesnis už pagal sąrašą išrinktą Pavilionienę? Pastaroji nelaimėtų nė vienoje vienmandatinėje. Normalios opozicijos nėra, tai tą nišą užima rėksniai. Nebūtų Pavilionienės, tai ir Gražulis nebūtų reikalingas.