Lietuvos etnografiniai regionai

[rat]

Eee... nuo kada Klaipėda Žemaitijoje?

[Wycka]

Eee... nuo kada Klaipėda Žemaitijoje?

Manau, kad viena didžiausių problemų yra tai, kad regionus nori suskirstyti ir pavadinti pagal tarmes (tai akcentavo ir L. Klimka). Aš siūlyčiau regioną į vakarus nuo Dubysos pavadinti Vakarų Lietuvos regionu, o kas taps administraciniu centru nėra labai svarbu, tai gali ir ekonominiai centrai Klaipėda, Mažeikiai, Telšiai, Šiauliai arba kaip tik mažesnės svarbos miestai, kaip Raseiniai, Jurbarkas, Palanga, Kretinga.

[Eimantas]

2010-09-14, 10:00
Siūlymai regionus kurti ne etnografiniu principu kelia visuomenininkų nerimą
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/l...-nerima-299015

[Tomas]

Na taip. Išskirti Klaipėdos kraštą su 250k gyv. Kauną kaip miestą-parazitą tarp Aukštaitijos ir Suvalkijos su 400k gyventojų irgi išskirti. Dar Vilnių su 500k gyventojų atskirti nuo rajono ir po 20 metų vėl stebėsimės, kaip čia pusė Lietuvos skursta, pusė tunka.

[Tomas]

Geriau va taip va:

[Wycka]

/\ Geriau, bet dar ne tobula. Pvz Radviliškio raj. pagal tarmes galima praktiškai per pusę pjauti.

[index]

/\ Geriau, bet dar ne tobula. Pvz Radviliškio raj. pagal tarmes galima praktiškai per pusę pjauti.

O ar yra tikslas regionus skirstyti pagal tarmes? Gal geriau dėl tolygesnio vystymosi paskirstyti gyventojus daugmaž po lygiai ir pasinaudoti proga išsklaidyti lenkiškus rajonus (Kad regione nesigautų tokia padėtis, kaip Vilniaus rajone). Gautume hipotetinius regionus: Šiaurė, Pietūs, Centras, Vakarai. Pasistengiau, kad būtų apylygiai didžiųjų miestų ir visi gautų bent po biški lenkų.

[Lettered]

O ar yra tikslas regionus skirstyti pagal tarmes? Gal geriau dėl tolygesnio vystymosi paskirstyti gyventojus daugmaž po lygiai ir pasinaudoti proga išsklaidyti lenkiškus rajonus (Kad regione nesigautų tokia padėtis, kaip Vilniaus rajone). Gautume hipotetinius regionus: Šiaurė, Pietūs, Centras, Vakarai. Pasistengiau, kad būtų apylygiai didžiųjų miestų ir visi gautų bent po biški lenkų.

Atvaizdas

Labai jau didelis skirtumas gaunasi tarp Vilniaus ir Klaipėdos regionų, juolb Vilnius dar ir sostinė ir apskritai vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame auga gyventojų skaičius. Tomo variantas geresnis.

[index]

Labai jau didelis skirtumas gaunasi tarp Vilniaus ir Klaipėdos regionų, juolb Vilnius dar ir sostinė ir apskritai vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame auga gyventojų skaičius. Tomo variantas geresnis.

Tomo variante labai mažas svoris tenka Panevėžio regionui. Manyčiau, kad jam reikia dar ir Šiaulių, kad bent kiek atsvertų Klaipėdą. O Vilniaus regionas apima tik tradicines lenkiškas savivaldybes, kas irgi nėra labai gerai.

Galima ir dar smagiau.

[Lettered]

Tomo variante labai mažas svoris tenka Panevėžio regionui. Manyčiau, kad jam reikia dar ir Šiaulių, kad bent kiek atsvertų Klaipėdą. O Vilniaus regionas apima tik tradicines lenkiškas savivaldybes, kas irgi nėra labai gerai.

Bet pagal plotą užtat didžiausias. Na dar būtų galima pridėti Kėdainius su Radviliškiu ir tikrai užtektų. Beje, reiktų, kad kiekvienas regionas turėtų po 800 tūkst. gyventojų.

[Romas]

Gal geriau dėl tolygesnio vystymosi paskirstyti gyventojus daugmaž po lygiai ir pasinaudoti proga išsklaidyti lenkiškus rajonus (kad regione nesigautų tokia padėtis, kaip Vilniaus rajone). Gautume hipotetinius regionus: Šiaurė, Pietūs, Centras, Vakarai. Pasistengiau, kad būtų apylygiai didžiųjų miestų ir visi gautų bent po biški lenkų.
Atvaizdas

Tos fantazijos ir lieka fantazijomis:

Nuo Joniškio iki Šiaulių 40 km, bet priskirta Panevėžio regionui
Nuo Pabradės iki Vilniaus 48 km, bet priskirta Panevėžio regionui
Nuo Vilkaviškio iki Vilniaus 160 km, bet priskirta Vilniaus regionui
Nuo Kelmės iki Šiaulių 45 km, bet priskirta Klaipėdos regionui

[index]

Bet pagal plotą užtat didžiausias. Na dar būtų galima pridėti Kėdainius su Radviliškiu ir tikrai užtektų. Beje, reiktų, kad kiekvienas regionas turėtų po 800 tūkst. gyventojų.

Bet ten dauguma rajonų kaimiški, gyventojų ne tiek daug. Pagrindinė mano mintis, kad laikytis etninių, tarminių ribų nereikia. Gal net atvirkščiai.

[Kitas Džiugas]

O gal tada šitaip?
Sostinės Telšiai, Utena, Šilutė, Marijampolė, Alytus

[Romas]

/\ Gal dar paprašykim, kad re-repatrijuotų vokiečiai ir kiti mėmėllenderiai?

[Lettered]

Mano pasiūlymas:

Mėlynas regionas - 820 tūkst. gyv. (3 apskričių centrai)
Raudonas regionas - 870 tūkst. gyv. (3 apskričių centrai)
Geltonas regionas - 834 tūkst. gyv. (3 apskričių centrai)
Žalias regionas - 826 tūkst. gyventojų. (1 apskričių centras)

Kitaip sudėlioti, kad visuose būtų virš 800 tūkst. gyventojų neišeina.

[Tomas]

[c2h5oh]

2010-09-14, 10:00
Siūlymai regionus kurti ne etnografiniu principu kelia visuomenininkų nerimą
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/l...-nerima-299015

Tas jų "nerimas" suprantamas, bet kur argumentai, kad administracinis skirstymas turi remtis etnografinėmis ribomis?

Ir tegul pirma aiškiai ir tiksliai apibrėžia tas "etnografines ribas". Juk jos nėra vienareikšmės. Pvz. Žemaitijos sieną galima pravesti bet kur tarp Kauno ir Šiaulių (prisklausomai nuo to, kokį kriterijų pasirinksi).

[c2h5oh]

Mano pasiūlymas:

Mėlynas regionas - 820 tūkst. gyv. (3 apskričių centrai)
Raudonas regionas - 870 tūkst. gyv. (3 apskričių centrai)
Geltonas regionas - 834 tūkst. gyv. (3 apskričių centrai)
Žalias regionas - 826 tūkst. gyventojų. (1 apskričių centras)

Kitaip sudėlioti, kad visuose būtų virš 800 tūkst. gyventojų neišeina.

Atvaizdas

Manau, kad bandymas skirstyti Lietuvą į 4 regionus, kurių kiekviename būtų ne mažiau 800 000 gyventojų - beprasmis. 4 x 800 000 = 3,2 milijono. Lietuvoje oficialiais duomenimis turim 3,4 milijonų gyventojų. Rezultatas aiškus - regionai gaunasi dirbtiniai, nes juos būtinai reikia padaryti vienodo dydžio.

Jeigu jau keliam reikalavimą "ne mažiau 800 000 gyventojų" - tai skirstyti reikia į 3 regionus, ne daugiau.

[Kitas Džiugas]

Taip dar galima (nors nesąmonė)

[Budikis]

Lietuvos etnografiniai regionai

Sveiki, įdomi ir aktuali tema. Būtina užgydyti užkariautojų padarytą žalą tautinei savimonei: be vietinio patriotizmo neįmanomas ir nacionalinis.
Pasiūlysiu suskirstymo variantą, grįstą tarminiu, etnografiniu, teritoriniu, ūkiniu bei istoriniu principu:

Atskiros žemės galėtų turėti atskirus valsčių bei miestų atstovų seimelius, ir aišku, prezidento paskirtą vaivadą.
Valstybės decentralizacija sustiprintų savivaldą, mažintų centrinę biurokratiją. Vietinis žemių patriotizmas skatintų kultūrinę bei ūkinę veiklą vietose. Ūkio ir kultūros reikalai turėtų būti perduoti žemėms. Švietimas, šalies gynyba, teisėsauga, transportas, užsienio politika liktų valstybės žinioje.