Lietuvos etnografiniai regionai

[manometras]

Pagal ką Pabradė ir Švenčionių apylinkės yra Dzūkijoje?

Vietiniai lietuviai ir baltarusiai ten dzūkuoja. Mažiau dzūkavimo atvejų (fonetinių pozicijų), negu Varėnoj ir Lazdijuose, bet yra. Sako cik vietoj tik, sako icia vietoj šitia (šitaip).

[Stadionas]

Iš lempos panašu.

Kaip ir viskas kas yra susiję su Dzūkija.

[manometras]

Lietuvos etnografiniai regionai nustatyti pagal lietuvius, o ne pagal kitatautybius.

[Tomizmas]

Vietiniai lietuviai ir baltarusiai ten dzūkuoja. Mažiau dzūkavimo atvejų (fonetinių pozicijų), negu Varėnoj ir Lazdijuose, bet yra. Sako cik vietoj tik, sako icia vietoj šitia (šitaip).

Švenčionių - Ignalinos tarmė (kitaip tariant, rytų aukštaičių - vilniškių, arba Nalšios) yra žymiai artimesnė Utenos, Zarasų ar Rokiškio tarmėms, nei Alytaus ar Varėnos. Niekas Švenčionyse ar Ignalinoje savęs jokiais dzūkais niekad nelaikė ir labai nustebtų tai išgirdę. Čia Aukštaitija, netgi Aukštaitijos nac. parkas čia.

Dzūkavimas greičiausiai yra iš baltarusių kalbos perimta ypatybė, kurią abu Lietuvos pakraščio regionai (Dzūkija ir rytų Aukštaitija - Nalšia) perėmė nepriklausomai viena nuo kitos.

Man visada dzūkų tarmė skambėjo gana egzotiškai, su beveik suvalkietišku balsių ilginimu, ko Švenčionyse nėra ir niekad nebuvo.

[Sula]

Etnografiniai regionai ir tarmių nevisiškai sutampa:



Tarmių (patarmių) žemėlapis yra dar detalesnis.
Beje, kažkur skaičiau, kad aukštaičių ir žemaičių tarmės skiriasi labiau nei atskiros čekų ir slovakų kalbos.

[Romas]

Iš visų teritorijų priskyrimo regionams mįslingiausias (neskaitant vietinių lenkų egzistavimo ignoravimo ir Švenčionių priskyrimo "Dzūkijai") yra Kaišiadorių rajono priskyrimas Aukštaitijai.

Istoriškai Dzūkija yra tarp Neries ir Nemuno ir atitinka caro laikų Trakų apskritį. Parastai pridedami ir dzūkų tarme šnekantus Lazdijų ir Alytaus rajonai gyventojus Užnemunėje. Beveik visas Kaišiadorių rajonas yra senojoje Trakų apskrityje. Tarpukariu lietuviškos Trakų apskrities centras buvo Kaišiadoryse.
Kalbiniu požiūriu irgi nėra didelių argumentų dėl Aukštaitijos.
Kaišiadorių rajone kalbama daugmaž literatūrine kalba (žemėlapyje pažymėta kauniškių tarmė), gal kartais su dzūkišku balsių pratęsimu. Ten neteko girdėti aukštaičiuojant kaip pvz. kaimynimiame Širvintų raione. Tačiau šis rajonas priskirtas Aukštaitijai, o ne Dzūkijai.

[mantasm]

Iš visų teritorijų priskyrimo regionams mįslingiausias (neskaitant vietinių lenkų egzistavimo ignoravimo ir Švenčionių priskyrimo "Dzūkijai") yra Kaišiadorių rajono priskyrimas Aukštaitijai.

Romai, iš kur tavo supratimu atsirado „vietiniai lenkai“?

Koks tavo požiūris į tai, kad labiau žinomas etninių lenkų valstiečių importas į Kėdainių - Jonavos apylinkes? Ką manai apie tarpukario polonizacijos politiką okupuotose teritorijose?

[Gator]

Etnografiniai regionai ir tarmių nevisiškai sutampa:
:

O kaip tos tarmės apibrėžiamos? Pvz man tai visiškai skirtingai skamba Kauno ir Marijampolės kalba, o čia viena tarmė pažymėta.

[manometras]

Švenčionių - Ignalinos tarmė (kitaip tariant, rytų aukštaičių - vilniškių, arba Nalšios) yra žymiai artimesnė Utenos, Zarasų ar Rokiškio tarmėms, nei Alytaus ar Varėnos. Niekas Švenčionyse ar Ignalinoje savęs jokiais dzūkais niekad nelaikė ir labai nustebtų tai išgirdę. Čia Aukštaitija, netgi Aukštaitijos nac. parkas čia.

Dzūkavimas greičiausiai yra iš baltarusių kalbos perimta ypatybė, kurią abu Lietuvos pakraščio regionai (Dzūkija ir rytų Aukštaitija - Nalšia) perėmė nepriklausomai viena nuo kitos.

Man visada dzūkų tarmė skambėjo gana egzotiškai, su beveik suvalkietišku balsių ilginimu, ko Švenčionyse nėra ir niekad nebuvo.

Taip, dzükai, kurie juk šalia Suvalkijos, turi panašų į suvalkiečių keistą dainingą tarimą.
Taip, švenčionėliškiai nelaiko savęs dzūkais, nors dalinai dzūkuoja ir gyvena panašiose miškingose smėlingose žemėse, kaip dzūkai.

Techniškai kalbiškai tiek suvalkiečiai, tiek dzūkai priskiriami aukštaičių tarmei. Suvalkija – vakarų aukštaičiai (galėtų būti vadinami ir pietvakarių), o Dzūkija galėtų būti pietų ar pietryčių aukštaičiai.

Regionai yra nustatyti ne tik pagal tarmes, bet ir pagal istoriją bei etnografiją (kurią nulėmė istorinės ir geografinės gyvenimo sąlygos).

Pagal istoriją yra ir gali būti ir Vilnijos regionas, bet ir lietuviams, ir nelietuviams jis reikš, kad štai, čia tai, ką gali pretenduoti morališkai ir faktiškai kultūriškai visam laikui atimti iš lietuvių, lenkinti lenkai arba kada nors gudinti / rusinti gudai, gal vėliau užsimanys pretenduoti net atimti Lenkija arba Gudija / Rusija (Gudija kaip Rusijos dalis). Todėl lietuviams aukštaičiams ta idėja tiesiog nedžiuginanti, ne visiems maloni. Bumblauskas, Aleksandravičius, Kamuntavičius, matyt, būtų už.

[Lettered]

Etnografiniai regionai ir tarmių nevisiškai sutampa:



Tarmių (patarmių) žemėlapis yra dar detalesnis.
Beje, kažkur skaičiau, kad aukštaičių ir žemaičių tarmės skiriasi labiau nei atskiros čekų ir slovakų kalbos.

Juokingi tie tarmių ir etnografinių regionų sudarytojai, lyg niekur neegzistuotų tautinės mažumos ir niekas niekur nekalbėtų nelietuviškai.

[manometras]

O kaip tos tarmės apibrėžiamos? Pvz man tai visiškai skirtingai skamba Kauno ir Marijampolės kalba, o čia viena tarmė pažymėta.

Aukštaičių tarmė tikrai turi labai daug patarmių su labai skirtingomis ypatybėmis. Kai kurias tas patarmes daug kas norėtų skirti į atskiras tarmes, nes labai ryškūs ir akivaizdūs skirtumai.

[manometras]

Juokingi tie tarmių ir etnografinių regionų sudarytojai, lyg niekur neegzistuotų tautinės mažumos ir niekas niekur nekalbėtų nelietuviškai.

Lietuvių kalbos tarmės yra lietuviškai kalbančiųjų ypatybė. Kitakalbiai turi savo kalbų ypatybes ir tai yra kita tema.
Lietuvių kalbos tarmės ir Lietuvos regionai irgi yra skirtingos temos. Regionai atsižvelgia į istoriją, etnografiją, todėl galėtų / turėtų atsižvelgti ir į kitakalbystę, kitokią kultūrą.

[Gator]

Aukštaičių tarmė tikrai turi labai daug patarmių su labai skirtingomis ypatybėmis. Kai kurias tas patarmes daug kas norėtų skirti į atskiras tarmes, nes labai ryškūs ir akivaizdūs skirtumai.

Mano pasidomėjimas buvo dėl suvalkiečių, bet dėkui.

[manometras]

Mano pasidomėjimas buvo dėl suvalkiečių, bet dėkui.

Suvalkiečiai yra archaiškiausia aukštaičių tarmės būklė – vakarų aukštaičiai, kurie taria dvigarsius an, am, en, em ir ą, ę. Rytų aukštaičiai ir dzūkai taria un, um, in, im ir ų, į.

[Tomizmas]

Vilniaus rajonas labai greit lietuvėja dėl Vilniaus suburbanizacijos. Naujausias surašymas parodė virš 40% lenkų ir mažiau nei 40% lietuvių. Per kiekvieną surašymą (kas 10 metų) lietuvių dalis paauga maždaug 10%. Išliekant dabartinėms tendencijoms, Vilniaus rajone po 10 - 20 metų lietuviai sudarys daugumą. Bet netgi tada, praktiškai niekas iš jų nešnekės tomis tarmėmis, kurios žemėlapyje parodytos aplink Vilnių. Dauguma šneka literatūrine kalba.

Nežinau dėl Šalčininkų rajono lietuvių mažumos, kokia tame ten šneka tas nedidelis lietuvių kiekis, bet kas liečia Pabradę, nors joje lietuviai sudaro mažumą, bet šneka jie iš tikrųjų dažniausiai ta pačia rytų aukštaičių - vilniškių tarme.

Dar mano būtų toks pastebėjimas - kai Švenčionių rajono lenkai šneka lietuvių kalba, pas juos jaučiasi ne tik lenkiškas akcentas (nors šiais laikais, ypač jaunesnių, jau ne visada), bet ir vietinės tarmės ypatybės (kaip ir vietiniai lietuviai, labai dažnai sako anas, buvau kaimi, buvau miesti, lakia, bąbutie ir t. t.)

[manometras]

Taip, tarmės apskritai per sovietmetį nunyko, o Vilnijoje, kaip lietuvių teritorijos paribyje su gudais, dėl Vilniaus miesto įtakos, ankstesnės Lenkijos politikos ir masinio lietuvių bei gudų perėjimo prie lenkakalbystės, lietuvių tarmės nunyko dar smarkiau. Dabar lietuvybė atsigauna irgi dėl Vilniaus kaip LT sostinės, įtakos, bet Vilnius labiausiai traukia ir kitakalbius imigrantus.

[Sula]

O kaip tos tarmės apibrėžiamos? Pvz man tai visiškai skirtingai skamba Kauno ir Marijampolės kalba, o čia viena tarmė pažymėta.

Spėju, kad žemėlapiai sudarinėjami remiantis etnografine medžiaga renkama dar nuo XIX a. pabaigos. Ir ne miestuose, kur lietuvių buvo nedaug..
Į miestus lietuviai migravo šiek tiek vėliau, ir nebūtinai iš aplinkinių kaimų.

[Obi-Wan Kenobi]

“Vilniaus rajonas labai greit lietuvėja dėl Vilniaus suburbanizacijos. Naujausias surašymas parodė virš 40% lenkų ir mažiau nei 40% lietuvių. Per kiekvieną surašymą (kas 10 metų) lietuvių dalis paauga maždaug 10%. Išliekant dabartinėms tendencijoms, Vilniaus rajone po 10 - 20 metų lietuviai sudarys daugumą.”

Klausykit, gal ir gerai, kad Vilniaus miesto netankino ir miestas, chaotiškai, bet išsiplėtė į Vilniaus rajoną?

[Tomizmas]

“Vilniaus rajonas labai greit lietuvėja dėl Vilniaus suburbanizacijos. Naujausias surašymas parodė virš 40% lenkų ir mažiau nei 40% lietuvių. Per kiekvieną surašymą (kas 10 metų) lietuvių dalis paauga maždaug 10%. Išliekant dabartinėms tendencijoms, Vilniaus rajone po 10 - 20 metų lietuviai sudarys daugumą.”

Klausykit, gal ir gerai, kad Vilniaus miesto netankino ir miestas, chaotiškai, bet išsiplėtė į Vilniaus rajoną?

Įdomu, ar yra postindustrinėse šalyse miestų, kuriuose suburbanizacijos procesai nevyksta. Net Klaipėda suburbanizuota.