LT-DE. Lietuvių - vokiečių santykiai. Klaipėdos kraštas 1923-1939

[Wycka]

Žalia, balta, raudona — Klaipėdos krašto ar Mažosios Lietuvos vėliava, ar koks kitoks oficialus pavadinimas?

Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas nėra tas pats, nors dažnai tai yra painiojama. Bet dabar kalba eina apie vėliavas. Taigi Mažosios Lietuvos vėliava:



...o Klaipėdos krašto vėliava:



Plačiau:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEoji_Lietuva
http://lt.wikipedia.org/wiki/Klaip%C...s_kra%C5%A1tas

[ValdasJ]

<...> Klaipėda aišku mūsų miestas, bet karaliaučius niekad nepriklausė Rusijai iki okupacijos. <...>

Klaipėda mums prieš karą irgi ne taip jau ilgai priklausė- nuo 1923 iki 1939 ir tai su gan plačia autonomija.

[Aleksas666]

Prisiminkim LDK laikus tuomet

[ValdasJ]

Prisimenam. 1525-1657 m. Prūsijos kunigaikštystė (tame tarpe ir Klaipėda) buvo Lenkijos vasalė.

[Aleksas666]

Nusišnekėjau. LDK turėjo palangą. Bet kažkokiam šaltynyje lyg ir teko skaityti. Kad LDK kariuomenė sugriovė Klaipėdos pilį, o po kiek laiko LDK perstatė tą pilį.

[Depeche]

Klaipėda galėtume įvardinti kaip mūsų kraštą, jog čia visais laikais nemažą dalį gyventojų sudarė lietuviai. Gaila, lygiai toks pats atvėjis su Tilže ir Ragaine, tik ji atiteko parazitams.

[Aleksas666]

Ypač skaudu, dėl tilžės akto, tiek mažai betrūko, kad karaliaučius būtų buvęs Lietuvos.

[ValdasJ]

Dėl Tilžės akto labai skaudintis nevertėtų. Realiai jis jokio didelio svorio neturėjo. Prūsų Lietuvių Tautos Taryba tokia buvo tik pavadinime, iš tiesų ji nebuvo niekieno rinkta ar deleguota. Tiesiog susibūrė būrelis intelektualų, skambiai pasivadino ir paskelbė skambų aktą.

Šiaip paskaičius tuometinius dokumentus ar atsiminimus ne toks jau didelis noras buvo lietuvininkų prisijungti prie Lietuvos. Motyvų buvo keletas- bijota, kad Lietuva ilgai laisva neišbus ir vėl atiteks Rusijai; bijota pasikėsinimo į "vietinę" religiją ir šiaip didžioji dauguma lietuvininku buvo paprasti kaimo žmogeliai tad natūralu kad tai buvo labai inertiška bendruomenė ir didelių permainų nenorėjo. Aišku galima sakyti, kad dauguma lietuvininkų intelektualų buvo už susijungimą su Lietuvą, bet tų intelektualų nebuvo taip jau daug. Beje, sausio 15 "sukilime" lietuvininkai praktiškai nedalyvavo, net tie patys intelektualai. Dauguma dalyvių sąrašuose esančių lietuvininkų ten pateko jau po paties "sukilimo" (tame tarpe ir pati Simonaitytė).

O jei norisi kažką kaltinti tai vertėtų pasižiūrėti į mūsų didžiai garbinamus kunigaikščius, kurie labai mėgo kariauti rytuose, bet taip ir neatsigręžė į pajūrį. Kaip jau Aleksas minėjo LDK buvo sugriovus Klaipėdos pilį ir šiaip tikriausiai ne kartą miestą nusiaubus, bet kažkodėl ten įsitvirtinti didelio noro neturėjo.

[Depeche]

O kodel neivardinti Amerika, Airija ar Anglija kaip musu krasta, jog ir tenai nemaza dali gyventoju sudaro lietuviai.
Savo lizda pirma sutvarkikime, o neziurekime i svetimas zemes.

Tavo argumentai vadinasi tokie :

1. Klaipėda yra svetimas kraštas Lietuvai.

2. Pamirštam Mažosios Lietuvos genocida ir pripažinkim, kad tai Rusija.

Jeigu taip, tai nežinau ar tau verta patarinėti kitiems kaip mąstyti.

[DDR 80]

Tavo argumentai vadinasi tokie :

1. Klaipėda yra svetimas kraštas Lietuvai.

2. Pamirštam Mažosios Lietuvos genocida ir pripažinkim, kad tai Rusija.

Jeigu taip, tai nežinau ar tau verta patarinėti kitiems kaip mąstyti.

Istorija kaip prostitute, kas kaip nori, taip varto.
O aplamai, skaitykite istorija. Jei yra noras, pavartykite dokumentus LCVA ir ne tik.
Ne patarejas esu. O mastyti mokikites patys.

[Wycka]

Vertėtų pasižiūrėti į mūsų didžiai garbinamus kunigaikščius, kurie labai mėgo kariauti rytuose, bet taip ir neatsigręžė į pajūrį.

Teisybės dėlei pirmasis rimtai į pajūrį pažvelgė Kęstutis ir pramušė LDK langą prie Baltijos — Palangą. Po jo LDK-Livonijos siena ėjo Šventosios upe, O LDK-Prūsijos siena prasidėjo maždaug ties Nemirsėta. Taigi pajūrio ruožas nuo Nemirsėtos iki Šventosios žiočių liko Lietuvai — beveik 20km (su trumpa pertrauka Vytauto laikais, kai jis Žemaitiją dovanojo ordinui). Dar prisiminkime legendą, kaip Kęstutis savo žmoną Birutę surado...

[ValdasJ]

Teisybės dėlei pirmasis rimtai į pajūrį pažvelgė Kęstutis ir pramušė LDK langą prie Baltijos — Palangą. Po jo LDK-Livonijos siena ėjo Šventosios upe, O LDK-Prūsijos siena prasidėjo maždaug ties Nemirsėta. Taigi pajūrio ruožas nuo Nemirsėtos iki Šventosios žiočių liko Lietuvai — beveik 20km (su trumpa pertrauka Vytauto laikais, kai jis Žemaitiją dovanojo ordinui). Dar prisiminkime legendą, kaip Kęstutis savo žmoną Birutę surado...

Kęstutis tuos 20 km pajūrio gal ir "pramušė", bet ką su jais daryti nesugalvojo. Berods tik XVI amžiuj šioks toks uostelis Šventojoj anglų pirklių pastangomis buvo pastatytas.

[julius]

Youtube radau įdomų filuką apie 1923 metais įvykusį klaipėdos sukilimą:
http://www.youtube.com/watch?v=t4n8Yh2a8AA

[nepolitikas]

aišku, gerai, kad tuometiniai tautos vadai pasinaudojo situacija ir pasiėmė miestą ir kraštą.
o filmukas tai labai propagandinis, bet mielas. beje paskutiniai kadrai berods iš vilniaus (šv.stanislovas ant katedros)

[laimutis]

aišku, gerai, kad tuometiniai tautos vadai pasinaudojo situacija ir pasiėmė miestą ir kraštą.
o filmukas tai labai propagandinis, bet mielas. beje paskutiniai kadrai berods iš vilniaus (šv.stanislovas ant katedros)

Reikia dėkot tiems kas prijungė Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Jei to nebutų įvyke dabar butų nesvetingas kraštas Kaliningradskaja oblast.

[nepolitikas]

Reikia dėkot tiems kas prijungė Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Jei to nebutų įvyke dabar butų nesvetingas kraštas Kaliningradskaja oblast.

dėl sukilėlių veiksmų pretenzijų neturiu, klaipėda ir visas kraštas man patinka
o štai dėl nesvetingos "kalinningradskos oblasties" sutikti nenorėčiau. tarnavau ten kariuomenėje ir galiu pasakyti, kad miestuose ir kariniuose objektuose, kas nebuvo sugriauta per karą, buvo visai neblogai užlaikoma ir net su nusistebėjimu vertinama.
pvz. černiachovskio (įsrutis) karinio aerodromo šildomas pakilimo takas (katilinė ir vamzdynai buvo išlikę)
elektros kabeliai su švininėmis plokštelėmis, ant kurių iškaltos kabelio charakteristikos.
galima tik gailėtis pirmųjų kolonistų (nusikaltėliai nuteisti perkėlimui) ir jų palikuonių. tai žmonės be šaknų. beje klaipėdos krašte tokių irgi buvo.
bet karininkų, kurie ten tarnavo ir sulaukė pensijos, tikrai negalima vadinti atsilikėliais.
beje atkreipkite dėm., kad naujoji karta labiau norėtų susitapatinti su ta žeme, pvz. užrašai ant autobusų "konigsauto" ir pan.

[Romas]

LT-DE. Lietuvių - vokiečių santykiai. Klaipėdos kraštas 1923-1939

Yra temos apie lietuvių santykius su visais kaimynais, tačiau nėra temos apie santykius su vokiečiais. Turbūt lietuviams nieko gero nedavė tokios civilizuotos tautos kaip vokiečiai, kaimynystės netekimas po II pasaulinio karo.

Iš kitos pusės, dabar galima objektyviau ir be didesnių emocijų nagrinėti įvairias temas, pvz.,
- kaip lietuviai 1923 užėmė (priklausomai nuo interpretacijos - išvadavo arba okupavo) Klaipėdos kraštą ir kaip 1939 m. vokiečiai užėmė (okupavo arba išvadavo) tą patį Klaipėdos kraštą;
- arba kokias klaidas darė lietuviai, kad lietuviškai kalbėję klaipėdiškai (memellenderiai), nepriklausomai nuo tautybės balsavo už vokiškus sąrašus ir kodėl po 15 metų bendro gyvenimo išvyko beveik visi senieji gyvnentojai (buvo net antroji repatriacija 1959 m.).

Artimiausiomis dienomis sukaks 90 metų nuo Klaipėdos sukilimo ir prijungimo prie Lietuvos. Spaudoje padaugėjo komentarų apie 1923 m. sausio įvykius Klaipėdos krašte.

Kol kas viskas yra vienoje temoje.

[Romas]

Diskusijos pradžiai - keli straipsniai apie Klaipėdos kraštą:

www.delfi.lt 2013 m. sausio 6 d. 00:00
Č.Laurinavičius.
Be Klaipėdos sukilimo neturėtume arba Klaipėdos, arba lietuvių kalbos

„Kurį laiką, kol tyrinėjau tą klausimą, galvojau, kad gal reikėjo Lietuvai imti tą kraštą pagal sąlygas, kurias siūlė Vakarų valstybės. O sąlygos tokios – jungimasis su Lenkija. Tas reikalas ypač buvo iškilęs 1921 m., kai Lietuvai buvo žadamas ir Vilnius, ir Klaipėda, su sąlyga, kad Lietuva sudaro sąjungą su Lenkija“, - interviu DELFI sakė istorikas.

„Bet kai išnagrinėjau viską detaliau, supratau viena – visos šitos sąlygos reiškia tik tai, kad Lietuva praranda savo suverenitetą, o tauta, kaip atskira kultūra, praranda perspektyvą. Kai šitą supratau, deja, turiu nuleidęs galvą pripažinti, kad taip, kaip buvo padaryta, taip ir turėjo būti padaryta. Kitos išeities nebuvo. O jeigu to žingsnio išvis nebūtų buvę žengta, tai arba mes nebūtume turėję Klaipėdos krašto, arba šiandien su jumis lietuviškai nebūtume kalbėję“, - pridūrė Č. Laurinavičius.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...63085&l=fplead

Kaip visada, beskonis ir bekvapis Č. Iškausko komentaras

www.delfi. lt 2013 m. sausio 6 d. 18:15
Č.Iškauskas
Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?

Taigi, Lietuva Klaipėdos krašto (apie 2848 kv. km) neturėjo nuo pat jo atsiradimo, tai yra nuo 1919 06 28 pasirašytos Versalio taikos sutarties. (...) I pasaulinio karo sąjunginės valstybės delsė de jure pripažinti 1918 02 16 nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, o šį motyvą pagrindiniu jos skelbė vėliau, kai Vilnius reikalavo priskirti Lietuvai Klaipėdos kraštą. Antantė krašto administravimą pavedė Prancūzijai, kuri nuo seno buvo palankesnė Lenkijai (...), reiškusiai kone didžiausias pretenzijas į šią teritoriją. (...)

Vilnius, teisingiau – Kaunas, tokioje situacijoje nutarė ryžtingai veikti: ministro pirmininko Ernesto Galvanausko vyriausybė, dar gerokai prieš tai rengusi slaptus posėdžius, užsitikrino Vokietijos ir Sovietų Rusijos paramą. Per visuomeninę Lietuvos šaulių sąjungą ir Klaipėdoje įkurtą „lietuvninkų“ Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą ji organizavo karinį Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, vadinamąjį Klaipėdos sukilimą, kuris nuo 1923 01 10 truko daugiausiai savaitę.

http://www.delfi.lt/news/ringas/abro....d?id=60368947

[Romas]

Nuomonių įvairovė nebūtų pilna be istoriko A. Nikžentaičio pasisakymų šia tema

Lrytas. lt 2006-07-19
Į atmintinų dienų sąrašą pakliuvo nederamos datos

Seimas trečiadienį papildė Atmintinų dienų įstatymą šešiomis naujomis datomis. Tačiau Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis apgailestauja, kad tarp jų įtrauktos dienos, nevertos minėjimo.
(...)
Okupacija tapo vertybė?

1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas. Tačiau istorikas A.Nikžentaitis teigia, kad žodį sukilimas reiktų dėti į kabutes. “Istorikai jau prieš dešimtmetį išsiaiškino, kad tai nebuvo sukilimas, nes jis organizuotas Kaune, o vykdė Lietuvos šauliai. Tai – ne kas kita, kaip Klaipėdos krašto prijungimas, o jei vartotume kietesnį žodį – okupacija”, - aiškina A.Nikžentaitis.

Anot jo, taip nusižengiama kultūrinės atminties formavimo principams, kad į atmintinų dienų sąrašus įtraukiami tik tie faktai, kurie ir dabar laikomi idealais, siekiamybe. “Reikia suprasti, kad okupacija, prievartos naudojimas šių dienų Lietuvoje laikoma vertybe”, - stebėjosi istorikas.

“Šitos dienos įteisinimo fone mes atsisakome savo nekaltybės, kurią įsivaizdavome turį dėl Lenkijos įvykdyto Vilniaus krašto užgrobimo. Kaip reaguotume, jei lenkai į savo atmintinų dienų sąrašą įtrauktų šią dieną?” - klausė A.Nikžentaitis.

Vis dėlto istorikas pripažįsta, kad Klaipėdos krašto sukilimo organizavimas buvo bene drąsiausias tarpukario Lietuvos valdžios politinis ir diplomatinis žingsnis, nes dėl to buvo susitarta ir su Vokietija, ir su TSRS. “Be abejo, jei nebūtų to sukilimo, Klaipėdą matytume kaip savo ausis”, - pripažįsta istorikas.

http://m.lrytas.lt/-1153310817115262...amos-datos.htm

[miestas]

Dabar kažkodėl madoje menkinti Lietuvą.
Klaipėdos kraštas, skirtingai nei Vilniaus Lenkijai, prijungtas prieš tarptautinę teisę ir niekada Tautų Sąjungos de jure nepripažintas, buvo dar Versalyje skirtas Lietuvai, taip kad mažiau tų išvedžiojimų ir "okupacijų".
http://alkas.lt/2012/01/14/v-turcina...karinis-zygis/

V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis

prof. Alfredo Senno sūnus Alfredas Erichas Sennas, „buvo drąsiausias tarpukario Lietuvos politikos žingsnis“.

Pažvelkime į ano meto Lietuvos vidaus ir geopolitinę situaciją. Ernestas Galvanauskas pasirodė esąs įžvalgus, patriotiškas politikas. Vyriausybės vadovu jis tapo po Kazio Griniaus, nuolaidžiavusio Lenkijai ir Antantei, – Lietuva pagal Hymanso projektą dalyvavo derybose su Lenkija ir palaipsniui jau šliaužė į Lenkijos federaciją. Tik po opozicinės spaudos kritikos, demonstracijų bei mitingų prieš tokią politiką 1921 m. rudenį Kaune (spalio 21 d. mitinge kalbėjo ir Krėvė) [8], Griniaus vyriausybė 1922 m. vasario 8 d. buvo priversta atsistatydinti. Tapęs Ministru pirmininku Galvanauskas nutraukė derybas su Lenkija, o už sutarčių laužymą ir Vilniaus krašto užgrobimą padavė ją į Tarptautinį Hagos Teismą.

Klaipėdos krašto reikalas visu svarbumu užgriuvo Galvanausko Vyriausybę 1922 m. rudenį po Paryžiaus Ambasadorių konferencijos, kurioje dalyvavo klaipėdiečių delegacija, vadovaujama Erdmono Simonaičio. Paryžiuje buvo nedviprasmiškai pareikšta, kad Klaipėdos kraštas nebus sujungtas su Lietuva, o gaus savarankišką statusą prižiūrint Prancūzijai ir Lenkijai. 1922 m. lapkričio 16 d. klaipėdiečių pasitarime su Šaulių sąjungos vadovais – Centro valdybos pirmininku Krėve, ginkluotųjų jėgų viršininku kapitonu Pranu Klimaičiu, valdybos nariais Liudu Vailioniu ir Antanu Grauroku nutarta ginkluotu sukilimu išvyti prancūzų karinę administraciją, kuri Klaipėdą valdė laikinai, kol „Lietuvos žemių statusas dar nėra aiškus“ [9]. Nors Versalio sutarties (1919) nutarimu šis kraštas priskirtas Lietuvai, bet jau buvo praėję treji metai, o kraštą ir toliau valdo Prancūzija, netgi ruošiamasi atiduoti jį Lenkijai.

Po Pirmojo pasaulinio karo dauguma imperijų žlugo, tačiau, palaikoma Antantės valstybių, o ypač Prancūzijos, kūrėsi nauja Lenkijos imperija, jau užgrobusi vakarines Ukrainos ir Gudijos sritis, trečdalį Lietuvos su sostine Vilniumi. Galima manyti, kad pagal viduramžišką idėją sukurta imperija, kai jau veikė tautų apsisprendimo teisė, turėjo tapti forpostu, kuris apsaugotų Vakarus nuo naujųjų „mongolų“- bolševikinės Rusijos, todėl Prancūzija spaudė Lietuvą įsilieti į Lenkijos federaciją. O netekusiai Vilniaus Lietuvai buvo gyvybiškai svarbu prisijungti Klaipėdos kraštą.