Ekonominė situacija Vilniaus miesto savivaldybėje

[Creatium]

Tiesiog reikia reformuoti savivaldybių biudžetų valdymą, leidžiant joms pačioms organizuotis savo pajamas ir išlaidas, suteikiant daugiau nepriklausomumo.

[Lettered]

Atsižvelgti į niuansus nelygu padidinti tenkančią GPM dalį. Aš asmeniškai nesu nei už didinimą, nei už mažinimą - mane tiesiog iš proto varo spekuliavimas. Man, žvelgiančiam absoliučiai iš šalies, atrodo akivaizdu, kad skirstant GPM svarbu įvertinti tokius punktus:
1. Kiek kiekvienos savivaldybės gyventojui tenka valstybės subsidijų bei investicijų, neskaitant GPM?
2. Koks yra valstybės išlaikomo viešojo sektoriaus indėlis, tiesioginis ir netiesioginis, į savivaldybių biudžetus, neskaitant GPM?

Tai atlikus, mano galva, būtų teisingiausia 100% GPM palikti savivaldybėms, tačiau atitinkamai koreguoti kitas finansavimo dedamąsias.

Niekas nesiūlo palikti 100% Vilniui, bet apie 80% būtų realu. Dabar tikrai situacija nėra gera, jeigu Vilniaus miesto biudžetas pagal gyventojų skaičių mažesnis nei Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, o kur dar keli šimtai tūkstančių kitų miestų gyventojų, dirbančių ir gyvenančių Vilniuje? Iš čia ir išplaukia visos problemos, kad trūksta pinigų elementariam gerbūviui tvarkyti, infrastruktūrai, transportui, darželiams ir pan. Kai tuo tarpu kitose savivaldybėse investuojama į infrastruktūrą, kuria mažai kas naudojasi.

[Torkas]

Niekas nesiūlo palikti 100% Vilniui, bet apie 80% būtų realu. Dabar tikrai situacija nėra gera, jeigu Vilniaus miesto biudžetas pagal gyventojų skaičių mažesnis nei Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, o kur dar keli šimtai tūkstančių kitų miestų gyventojų, dirbančių ir gyvenančių Vilniuje? Iš čia ir išplaukia visos problemos, kad trūksta pinigų elementariam gerbūviui tvarkyti, infrastruktūrai, transportui, darželiams ir pan. Kai tuo tarpu kitose savivaldybėse investuojama į infrastruktūrą, kuria mažai kas naudojasi.

Na jūs čia pūstelėjot populistinę dūdelę. O koks dotacijų ekvivalentas yra viešasis sektorius, sukoncentruotas sostinėje?

[Eidvis]

Atsižvelgti į niuansus nelygu padidinti tenkančią GPM dalį.

Žinoma, išstudijavus kriterijus, kuriais remiantis yra apskaičiuojama GPM dalis savivaldybėms, Vilniui tenkanti dalis teoriškai galėtų būti ir mažesnė, teismas nenurodė ar jinai turėtų būti mažinama, ar didinama. Teismas tiesiog konstatavo, kad prieš tai apskaičiuojant GPM nebuvo nustatomi 'aiškūs ir teisingi kriterijai, pagal kuriuos tos dalies procentas būtų nustatomas'. Kaip vieną iš tokių kriterijų teismas nurodė, kad nebuvo įvertinama demografinė padėtis. Kadangi visi žinom, jog Vilniuje gyventojų skaičius didėjo, kai visur kitur mažėjo, tai nesunku numanyti, jog Vilniaus GPM dalį šis kriterijus turėtų paveikti į teigiamą pusę.

Man, žvelgiančiam absoliučiai iš šalies, atrodo akivaizdu, kad skirstant GPM svarbu įvertinti tokius punktus:
1. Kiek kiekvienos savivaldybės gyventojui tenka valstybės subsidijų bei investicijų, neskaitant GPM?

Aš labai abejoju, kad kažkokios valstybės subsidijos savivaldybių biudžetams apskritai yra skiriamos. Yra įstatymai, pagal kuriuos skiriama GPM dalis, kažkokios papildomos subsidijos būtų funkcijų dubliavimas, kuris iškreiptų visą savivaldybių biudžetų esmę. Savivaldybės biudžetų taip pat nereikėtų maišyti su ES parama, kurie yra paskirstomi visai kitais principais ir kurių funkcija yra visai kita, nei kad savivaldybės. Beto 2007-2013 m. ES fondų pagrindiniai pinigai ėjo provincijos modernizavimui.

2. Koks yra valstybės išlaikomo viešojo sektoriaus indėlis, tiesioginis ir netiesioginis, į savivaldybių biudžetus, neskaitant GPM?

Be GPM'o dar yra žemės mokestis, bet visokios mokyklos ir ligoninės jo berods nemoka, nes yra pastatytos ant valstybinės, o ne privačios žemės. Dėl to be GPM'o nėra jokio valstybės išlaikomo viešojo sektoriaus indėlio į savivaldybės biudžetus.

Svarbiausias kriterijus, kuriuo turi būti vadovaujamasi, yra teisingumo kriterijus. O tai greičiausiai reiškia, kad savivaldybių biudžetai turėtų būti apylygiai skaičiuojant kiek savivaldybė gauna pajamų skaičiuojamų vienam gyventojui.

[Lettered]

Na jūs čia pūstelėjot populistinę dūdelę. O koks dotacijų ekvivalentas yra viešasis sektorius, sukoncentruotas sostinėje?

Jokio populizmo, tik faktai. Viešojo sektoriaus darbuotojas lygiai taip naudojasi miesto infrastruktūra, kompensacijomis, transportu, darželiais ir t.t.

[Arunasx]

Na jūs čia pūstelėjot populistinę dūdelę. O koks dotacijų ekvivalentas yra viešasis sektorius, sukoncentruotas sostinėje?

O viešajame sektoriuje dirbantys nesinaudoja Vilniaus savivaldybės paslaugomis?
Vien pagal poliklinikų duomenis yra prisiregitravę ~<150'000 žmonių kurie nėra Vilniuje deklaravę gyvenamos vietos.

O kitų mažesnių savivaldybių teritorijose dirbantys ir iš valstybės biudžeto finansuojami žmonės gal tavo manymu yra finansuojami iš tų savivaldybių teritorijose veikiančių verslo subjektų mokamų mokesčių visu 100%?
Manai kad tam nenaudojami Vilniuje veikiančių įmonių sumokami mokesčiai?

[Torkas]

Jūs čia viską teisingai surašėt. Bet žiūrėkime žingsneliu tolyn.
Ką reiškia viena garantuota darbo vieta tam tikroje savivaldybėje? Tai yra pajamas gaunantis žmogus, kuris perka prekes ir paslaugas toje savivaldybėje. Jis nuomoja ar perka ir nekilnojamąjį turtą. Tai štai, valstybė, manau čia nesiginčysime, kuria ir koncentruoja tokias darbo vietas sostinėje. Atitinkamai yra stimuliuojama tam tikro regiono ekonomika, o pinigai nuteka kitais pavidalais į savivaldybę. Ar galime į šį sostinės efektą nekreipti dėmesio?

[Lettered]

Jūs čia viską teisingai surašėt. Bet žiūrėkime žingsneliu tolyn.
Ką reiškia viena garantuota darbo vieta tam tikroje savivaldybėje? Tai yra pajamas gaunantis žmogus, kuris perka prekes ir paslaugas toje savivaldybėje. Jis nuomoja ar perka ir nekilnojamąjį turtą. Tai štai, valstybė, manau čia nesiginčysime, kuria ir koncentruoja tokias darbo vietas sostinėje. Atitinkamai yra stimuliuojama tam tikro regiono ekonomika, o pinigai nuteka kitais pavidalais į savivaldybę. Ar galime į šį sostinės efektą nekreipti dėmesio?

Kitose, ypač mažesnėse savivaldybėse kaip tik viešojo sektoriaus darbuotojų procentas yra didesnis nei Vilniuje. Beto tai tikrai nepateisina fakto, kad Vilniaus biudžetas per capita yra mažesnis nei Kauno ar Klaipėdos, nors BVP kuriamas didesnis.

[Torkas]

Kitose, ypač mažesnėse savivaldybėse kaip tik viešojo sektoriaus darbuotojų procentas yra didesnis nei Vilniuje. Beto tai tikrai nepateisina fakto, kad Vilniaus biudžetas per capita yra mažesnis nei Kauno ar Klaipėdos, nors BVP kuriamas didesnis.

Prašome skaičius.

[Lettered]

Prašome skaičius.

http://image.slidesharecdn.com/20141...?cb=1415244726
http://ekonomika.tv3.lt/Uploads/ekonomika85(1).png

[udrius]

http://image.slidesharecdn.com/20141...?cb=1415244726
http://ekonomika.tv3.lt/Uploads/ekonomika85(1).png

apie tai diskutuota n+1 vieną kartų. Kokiu reikia būti buku žmogumi, kad nematyti teisybės:

1. Visos didžiosios įmonės (teo , omnitel, statouil, maxima) registruotos vilniuje, todėl dirbtinai išpučiamas BVP.
2. Vilniaus nesukuria 40 proc Lietuvos BVP. Tai visiškas melas. 40 proc LT bvp sukuria VIlniaus APSKRITIS
3. Vilniuje nėra nei didžiausių Lietuvos eksportuotojų, nei daugiausiai sumokančių mokesčių į LT biudžetą įmonių.

Taip kad brangieji vilniečiai , prašome pradėti nuo taupymo.

[Creatium]

Jūs čia viską teisingai surašėt. Bet žiūrėkime žingsneliu tolyn.
Ką reiškia viena garantuota darbo vieta tam tikroje savivaldybėje? Tai yra pajamas gaunantis žmogus, kuris perka prekes ir paslaugas toje savivaldybėje. Jis nuomoja ar perka ir nekilnojamąjį turtą. Tai štai, valstybė, manau čia nesiginčysime, kuria ir koncentruoja tokias darbo vietas sostinėje. Atitinkamai yra stimuliuojama tam tikro regiono ekonomika, o pinigai nuteka kitais pavidalais į savivaldybę. Ar galime į šį sostinės efektą nekreipti dėmesio?

Gal gali pats skaičiais pagrįsti savo teiginį, kad valstybinis aparatas, jo dalis esanti Vilniuje, duoda didžiulę naudą miestui finansine prasme?

Nes šitas argumentas naudojamas pastoviai, nors skaičių jo pagrindimui nėra. Aš porą kartų buvau ištraukęs kiek +- valdininkų koncentruota Vilniuje, skaičiai minimaliai juokingi.

[Torkas]

http://image.slidesharecdn.com/20141...?cb=1415244726
http://ekonomika.tv3.lt/Uploads/ekonomika85(1).png

Ačiū. Tačiau aš teiraujuosi dėl

Kitose, ypač mažesnėse savivaldybėse kaip tik viešojo sektoriaus darbuotojų procentas yra didesnis nei Vilniuje.

[Torkas]

Gal gali pats skaičiais pagrįsti savo teiginį, kad valstybinis aparatas, jo dalis esanti Vilniuje, duoda didžiulę naudą miestui finansine prasme?

Nes šitas argumentas naudojamas pastoviai, nors skaičių jo pagrindimui nėra. Aš porą kartų buvau ištraukęs kiek +- valdininkų koncentruota Vilniuje, skaičiai minimaliai juokingi.

Taip, aš irgi neturiu skaičių, todėl ir klausiu. Jūs turite? Labai įdomu.

[Creatium]

Jeigu nėra tingėjimo, galima surasti mano pranešimą šioje temoje. Jis nėra senas.

[Torkas]

Jeigu nėra tingėjimo, galima surasti mano pranešimą šioje temoje. Jis nėra senas.

Tai gal tiesiog atsimenate tuos skaičius? Arba kokie raktiniai žodžiai paieškai?

[Creatium]

Jūs čia viską teisingai surašėt. Bet žiūrėkime žingsneliu tolyn.
Ką reiškia viena garantuota darbo vieta tam tikroje savivaldybėje? Tai yra pajamas gaunantis žmogus, kuris perka prekes ir paslaugas toje savivaldybėje. Jis nuomoja ar perka ir nekilnojamąjį turtą. Tai štai, valstybė, manau čia nesiginčysime, kuria ir koncentruoja tokias darbo vietas sostinėje. Atitinkamai yra stimuliuojama tam tikro regiono ekonomika, o pinigai nuteka kitais pavidalais į savivaldybę. Ar galime į šį sostinės efektą nekreipti dėmesio?

Tai gal tiesiog atsimenate tuos skaičius? Arba kokie raktiniai žodžiai paieškai?

Nereikia tingėti. Keli puslapiai atgal. Iš diskusijos su tamsta.

Medikų Lietuvoje yra 13 tūkst., mokytojų Vilniuje - 5 tūkst, policininkų - 2 tūkst. Valstybės tarnautojų Lietuvoje yra 53 tūkst. Iš jų atimk 7 tūkst. savivaldos, 9 tūkst. policininkų, 2 tūkst. teismų darbuotojų, 4 tūkst. socialinės apsaugos darbuotojų. Ir net tokiu atveju, gavus 31 tūkst., kuris yra taipogi visiškai per didelis, nes neatskaičiuoti gaisrininkai ir kt. darbuotojai, dirbantys visoje Lietuvoje. Net toks skaičius yra viso labo kokie 5% Vilniuje prie sveikatos įstaigų registruotų žmonių (viso ~650 tūkst.).

[Torkas]

Nereikia tingėti. Keli puslapiai atgal. Iš diskusijos su tamsta.

Dėkui. Keista, kažkaip tikrai nepamenu šitos žinutės.
Kaip ten bebūtų, tamstos įverčiai nėra išdirbti iki galo, be to kažkodėl kalbate tik apie valstybės tarnybą, i.e., mažąją dalį viešojo sektoriaus.

Esminis klausimas - viešojo sektoriaus koncentracija - lieka atviras.

[Creatium]

Dėkui. Keista, kažkaip tikrai nepamenu šitos žinutės.
Kaip ten bebūtų, tamstos įverčiai nėra išdirbti iki galo, be to kažkodėl kalbate tik apie valstybės tarnybą, i.e., mažąją dalį viešojo sektoriaus.

Esminis klausimas - viešojo sektoriaus koncentracija - lieka atviras.

Tai pasidalinkit savo skaičiais. Niekas netrukdo juos surinkti, jie yra vieši. Aš savuosius surinkau pats iš interneto.

[Lettered]

Ačiū. Tačiau aš teiraujuosi dėl

http://db1.stat.gov.lt/statbank/Sele...selections.asp

Vilniaus apskrityje viešajame sektoriuje dirba 8,4% dirbančiųjų, Alytaus 9,9%, Tauragės 8,7%, Utenos 8,9%. Beje, čia dar ne visi viešojo sektoriaus darbuotojai įtraukti, pvz. pridėjus mokytojus, darželio auklėtojus, kurių klasės Vilniuje perpildytos, o mažesniuose miestuose vos po kelis mokinius klasėse, skirtumas dar didesnis pasidarytų.