Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Arunasx]

2024 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 2,9% https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-bvp-isaugo-29

Indrė Genytė–Pikčienė, „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė, prognozuoja, kad dar reikšmingesnio atsigavimo proveržio sulauksime antroje metų pusėje, nes kol kas dar vis veikia ekonomikos augimui nepalanki aukštų palūkanų normų aplinka.

[PoDV]

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.

Per daug chaoso buvo Nepriklausomybės pradžioje, mažesnį GINI turinti Vidurio Europa jo turėjo mažiau, aplamai turtingiau gyveno, nes nepriklausė SSRS (kažkiek Lenkija mažiau turtingai, bet vis tiek geriau nei SSRS).

Lietuvą laikyčiau, kad jau į važiuojantį traukinį įlipo su Vakarų integracija, nes 1990s chaosas užtruko, o pasekmės iki šiandien ryškiai užsiliko už Vilniaus ribų, nes susiformavo didelė regioninė nelygybė. Taigi, jaučiasi, kad miestai kažkiek ar iš dalies gal ir bando kabintis į ES vidurkį, tai regionai labai sunkiai, daug populistinių rinkėjų, kurių klausimas ar procentaliai mažėja.

Lietuva ir pati turi didžiulį mažų miestų ir miestelių regioną, ko pvz. neturi Estija ir gali iš Talino gan turtingai gyventi. Jo negebėta tinkamai integruoti, kad tas GINI būtų mažesnis. Pridaryta daug klaidų su mokesčių lengvatomis, dėl to viso 1990s-2000s chaoso per mažai pasitikėta valstybe, per didelis noras greitai užsidirbti (nes grėsė milžiniškas nepriteklius ir kultūrinės kilmės pažeminimas dėl žemo statuso).

Dabar tik lieka klausimas, ar Lietuva sugebės čia perlipt per save, kad pagaliau taptų nuobodžia Vakarų Europos stiliaus valstybe (tokia nesame, kad ir kaip pažiūrėtume). Tokį perlipimą lyginčiau tai su kažkada daugmaž susidorotu atviru buku organizuotu nusikalstamumu, kur bijodavai kurioj nors kavinėj valgyti kurs nors regiono mieste. Daug abejojančių, neaišku kiek turime tam potencialo. Lieka viltis, kad nors lietuviai visada viskuo abejoja, bet kažkaip pavyksta per n metų.

Suprantu, visada norėjome būti JAV, "kiekvienas savo gyvenimo kalvis". Mes Vakarų Europos gyvenimo modelio pilnai ir nesupratome, galbūt per daug priminė socializmą, nenorėjome tapti kažkokia Baltarusija su per didele lygybe. Tačiau ateina laikas suvokti, kad mūsų dydis ir įtaka negali bukai gyventi kaip JAV, kad mums su tuo nepavyks, mes per daug nežinomi, kad važiuotų iš visur talentai, kad reikės tapti eiline Vakarų Europos stiliaus maža valstybe, kur ir tautiškumas ne paskutinėje vietoje, kad ir kaip pažiūrėsi.

Tiek, kad pati visuomenė mato, kad Lietuva negali turėti vokiškų kelių, vokiškos valst. įstaigų kokybės, nesuprantam, kodėl negeba tvarkingai nutiesti gatvių Vilniuje, nevyksta kokybiškos ir rezultatyvios VT studijos... ir matyt bus pasiektas kritinis taškas, kai jau bus pradėta galvoti kaip išgelbėti valst. sektorių, plius kai turime tokį kaimyną pašonėje, kuris nori pasinaudoti bet kokia proga mus parodydamas kaip failed state, kurią verta įtraukti atgal į buv. SSRS sienas.

[sankauskas]

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.

Ką tai turi bendro su produktyvumu?

[manometras]

Ką tai turi bendro su produktyvumu?

Manto priekaištai, dėl kurių čia tu to klausi, turi bendro su “nemokėsiu vietiniams daugiau, o atsivešiu naujų patenkintų maža alga ir patyčiomis iš kokios badaujančios Afrikos”, Tai tiems, kas nemokės daugiau, gal ir bus produktyvu nemokėt. Bet šaliai apskritai — ne faktas.

[sankauskas]

Manto priekaištai, dėl kurių čia tu to klausi, turi bendro su “nemokėsiu vietiniams daugiau, o atsivešiu naujų patenkintų maža alga ir patyčiomis iš kokios badaujančios Afrikos”, Tai tiems, kas nemokės daugiau, gal ir bus produktyvu nemokėt. Bet šaliai apskritai — ne faktas.

Išduosiu paslaptį - pajamų nelygybė neturi jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su produktyvumu.

[Lettered]

Išduosiu paslaptį - pajamų nelygybė neturi jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su produktyvumu.

Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.

[Sula]

Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.

Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
Palyginkime JAV ir Kubą.
PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.

[Lettered]

Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
Palyginkime JAV ir Kubą.
PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.

[mantasm]

Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
Palyginkime JAV ir Kubą.
PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.

Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.

[PoDV]

Nelygybė turbūt labiau pasako apie ilgalaikę viešojo administravimo kokybės lygį, gebėjimą tvarkytis su struktūrinėmis problemomis, visokie ilgalaikiai skurdai, nedarbai ir pan. problemos.

Tai Lietuvoje prasčiau su regionų ekonomika ir soc. atskirties kamuojamų žmonių integracija. Aišku, čia matyt dar šviežias 1990s chaoso palikimas, nuo kurio neišsiblaivom, kai kažkokia grupė geba neblogai turtėti, bet kiti dėl įvairių priežasčių tarsi stovi vietoje arba situacija gerėja nežymiai ar bent nepakankamai gerai.

Produktyvumas, BVP tai visai kiti dalykai, parodantys visą šalį, tos šalies medianą arba vidurkį.

[Sula]

Įdėjote žemėlapius, kurie tiesioginės koreliacijos nerodo.

Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.

Ne apie laimes gi čia diskutuojame.

[mantasm]

Ne apie laimes gi čia diskutuojame.

Ne apie laimes ir sakau. PAR sėkmingai stagnuoja nuo kolonijinių laikų pabaigos. Savo laiku dėl to ir gyveno geriau, kad lygybės buvo sąlyginai daugiau nei pas kaimynus. O Kuboje lygybės irgi nėra.

[Sula]

Pirmas dvidešimtukas šalių pagal Gini koeficientą. Kas tarp jų bendro, ekonomikos taip pat? :

Faroe Islands	Northern Europe	Europe					22.71	2018
Slovakia	Eastern Europe	Europe	6.7	4.1	6.7	1996	24.1	2021
Slovenia	Southern Europe	Europe	5.9	3.7	5.9	1998	24.3	2021
Belarus	Eastern Europe	Europe	6.9	3.6	6.9	2002	24.4	2020
Ukraine	Eastern Europe	Europe	5.9	3.5	7.6	2006	25.6	2020
Moldova	Eastern Europe	Europe	8.2	3.6	8.3	2003	25.7	2021
Netherlands	Western Europe	Europe	9.2	4.2	9.2	1999	25.7	2021
United Arab Emirates	Western Asia	Asia					26.0	2018
Iceland	Northern Europe	Europe		4.0			26.1	2017
Czech Republic	Eastern Europe	Europe	5.2	3.7	5.2	1996	26.2	2021
Azerbaijan	Western Asia	Asia	9.7		9.5	2001	26.6	2005
Belgium	Western Europe	Europe	8.2	4.2	8.3	2000	26.6	2021
Syria	Western Asia	Asia					26.6	2022
Algeria	Northern Africa	Africa	9.6	4.0	9.6	1995	27.6	2011
Finland	Northern Europe	Europe	5.6	3.9	5.7	2000	27.7	2021
Norway	Northern Europe	Europe	6.1	4.1	6.0	2000	27.7	2019
Armenia	Western Asia	Asia	8.0	5.0	25.8	2004	27.9	2022
Denmark	Northern Europe	Europe	8.1	4.0	12.0	2000	28.3	2021
Bhutan	Southern Asia	Asia		6.6			28.5	2022
Poland	Eastern Europe	Europe	8.8	4.6	8.7	2002	28.5	2021

[mantasm]

GINI turi bėdą kai su mažu ultraturtingu sluoksniu ir daug bėdžių gaunasi žemas koeficientas. Dėl to Baltarusija ir Danija atrodo panašiai lygios.

[DeSadas]

Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.

nera tokios koreliacijos

[Gator]

Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.

Kame pavyzdys jei ji viena turtingiausių Afrikoje su didžiausia nelygybe?
Tiesa dabar jau ritasi žemyn kai ANC bukučiai Rodezijos pavyzdžiu nusprendė, kad ne protas, o odos spalva aktualiau svarbiausiuose vakstybės vystymo postuose.

[mantasm]

Kame pavyzdys jei ji viena turtingiausių Afrikoje su didžiausia nelygybe?
Tiesa dabar jau ritasi žemyn kai ANC bukučiai Rodezijos pavyzdžiu nusprendė, kad ne protas, o odos spalva aktualiau svarbiausiuose vakstybės vystymo postuose.

Tai va ir ritasi žemyn kai turtinga išsilavinusi mažuma netenka valdžios.

[Sula]

Tai va ir ritasi žemyn kai turtinga išsilavinusi mažuma netenka valdžios.

Tai prieštarauja diskutuojamai tezei: Turtinė lygybė => šalies produktyvumas.

[mantasm]

Tai prieštarauja diskutuojamai tezei: Turtinė lygybė => šalies produktyvumas.

Tai ir dabar ten lygybės nėra. Tik valdžia apačių rankose. O turtingoji dalis liko, bet ją po truputi naikina. O vėliau matyt buvęs apačių elitas taps nauju turtingųjų sluoksniu su ta pačia nelygybe.

[Lettered]

nera tokios koreliacijos

Yra, rytų ir pietų Europoje nelygybė didesnė, atitinkamai ten matom ir produktyvumas mažesnis. Šiaip logiška, jei darbuotojų žema kvalifikacija ir žemas produktyvumas, jų ir pajamos sąlyginai bus mažos.