Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Statistika rodo, kad nekompetetinga pusglušių socdemų ir populistų kaalycija yra nė kiek ne blogiau ir netgi geriau nei visais požiūriais teisinga dešiniųjų vyriausybė:



    Jei ne Rusijos sankcijos estai su latviais apskritai uostytų dulkes.
    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

    Comment


      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
      Statistika rodo, kad nekompetetinga pusglušių socdemų ir populistų kaalycija yra nė kiek ne blogiau ir netgi geriau nei visais požiūriais teisinga dešiniųjų vyriausybė:

      Atvaizdas


      Jei ne Rusijos sankcijos estai su latviais apskritai uostytų dulkes.
      Tai čia kaalycijos nuopelnas? Čia verslas, nežiūrint į kaalycijos pusglušius tempia Lietuvą.

      Comment


        Kas latviams pernai nutiko, kad taip lūžo BVP? LT 2014 pabaigoj matyt sankcijos.

        Comment


          Nesigilinau kodėl, bet pas juos statybos sektorius -20% kažkur. Gal dėl to, kad baigėsi Nacionalinės Bibliotekos statybos
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            Statistika rodo, kad nekompetetinga pusglušių socdemų ir populistų kaalycija yra nė kiek ne blogiau ir netgi geriau nei visais požiūriais teisinga dešiniųjų vyriausybė:

            Atvaizdas


            Jei ne Rusijos sankcijos estai su latviais apskritai uostytų dulkes.
            Jei ne pasaulinė krizė tai dulkes uostytų "kaalycija".

            Comment


              Kur ta pasaulinė krizė?
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                Statistika rodo, kad nekompetetinga pusglušių socdemų ir populistų kaalycija yra nė kiek ne blogiau ir netgi geriau nei visais požiūriais teisinga dešiniųjų vyriausybė:

                Atvaizdas


                Jei ne Rusijos sankcijos estai su latviais apskritai uostytų dulkes.
                Kriziniais metais neblogai buvo sutvarkyta Lietuvos ekonomika. Taip, kad pagrindinė esmė buvo nukreipta į efektyvumo ir konkurencingumo kėlimą. Latvijoje ir Estijoje ekononimė politika buvo konstruojama kitaip, ten svarbiausia buvo kaip Tomas mėgsta piarinti 'kelti nominalią vertę', t.y. atlyginimus, o efektyvumas ir konkurencingumas buvo nustumti į šalį. tačiau prieš gamtą nepaeisi ir galiausiai viskas nugula į savas vėžias. Už tai tos šalys dabar moka - Latvijos ir Estijos ekonomikos lėtėja. Tomas tai pavadintu 'didinam nominalią vertę', o iš tiesų yra tai, kad tų šalių ekonomika nominalia verte yra užkeltas aukščiau jų galimybių. T.y. negali to būti, kad Estijoje būtų 10-20% didesni atlyginima nei Čekijojei, nebent jie tai pagrįstu kažkuo, t.y. aukštesnės pridėtinės vertės prekių/paslaugų kūrimu. Kaip ir negali būti to, kad Lativijoje būtų didesni atlyginimai, kai ekonomiškai Latvija nuo Lietuvos atsilieka. Atlyginimų kilimas turėtų būti visų mūsų tikslas, tačiau esmė yra, kad produktyvumas ir efektyvumas kiltų sparčiau už atlyginimus. Jeigu yra atvirkščiai - šalis pradeda stagnuoti, o to geriausias pavyzdys yra Graikija. Dėl panašių aplinkybių šiuo metu užsistagnavo Estija, kurioje atlyginimai sukilo aukščiau Čekijos, nors Čekijos ekonomika yra visa galva aukščiau nei Estijos. Dėl tos pačios priežasties užsistagnavo ir Latvija, kurios ekonomika smarkiai atsilieka nuo Lietuvos, tačiau turi aukštesnius atlyginimus. Lietuvos konkurencingumas ir potencialas buvo labai smarkiai užkeltas ir mes turėjom nemažą rezervą didinti atlyginimus, tačiau jau kelinti metai iš eilės atlyginimai kyla sparčiau, nei konkurencingumas, o tai reiškia ne ką kitą kai tai, kad arba mes pradedam kelti konkurencingumą, arba vėliau susimokėsim ekonomine stagnacija, kokią dabar turi Estija.

                Comment


                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                  Statistika rodo, kad nekompetetinga pusglušių socdemų ir populistų kaalycija yra nė kiek ne blogiau ir netgi geriau nei visais požiūriais teisinga dešiniųjų vyriausybė:
                  Jei ne Rusijos sankcijos estai su latviais apskritai uostytų dulkes.
                  Dešiniųjų vyriausybė dirbo visuotinės pasaulinės krizės sąlygomis, kai tuo tarpu kaalicijos vadas Butkevičius sugebėjo tik pasidžiaugti geru javų derliumi, atseit varpos padidėjo dėl socdemų tuštybių viagros.
                  Rimtesnių nuopelnų nelabai rado, kur būtų prisidėjusi vyriausybė.
                  Galėtų Tomas parodyti ką nors panašaus apšviesti į IT ir finansinių paslaugų centrų smagračio įsukimą.
                  Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų,
                  Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                  Comment


                    Ale Eidvis parašė praktiškai pažodžiui iš sovietinės politekonomikos vadovėlio. Kaip baigėsi sovietų sąjungai? Nekaip.

                    Bet tiek to. Pasidžiaukime, kad nors varpos auga greičiau nei pas kaimynus.
                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                    Comment


                      Kriziniais metais neblogai buvo sutvarkyta Lietuvos ekonomika.
                      Kiek galima kartoti tokius iš piršto laužtus teiginius? Per krizę verslas patyrė dvigubą smūgį - vieną dėl ekonominės situacijos, kitą - dėl vyriausybės veiksmų. Vyko karpymas, dusinimas, gąsdinimas ir neprognozuojamas mokesčių kaitaliojimas. Dalis įklimpo į nuostolius, dalis bankrutavo, dalis iškėlė verslą į užsienį, dalis emigravo. Jokių esminių reformų nebuvo atlikta. Situaciją ištempė tas verslas, kuris atsilaikė. Jei vyriausybė būtų ne trukdžiusi, o padėjusi, šiandien Lietuvoje būtų daugiau ir verslo, ir gyventojų. Skola vis tiek augo, tai nėra skirtumo, ar tas biudžetas būtų pabalansuotas anksčiau, ar vėliau. Mažesnis BVP kritimas būtų reiškęs mažesnius sukrėtimus. Tos šalys, kuriose paklausa krito nedaug (pvz., dėl skatinimo veiksmų), netiesiogiai padėjo eksportuojančiam Lietuvos verslui daugiau nei vyriausybė, nes paklausa vidaus rinkoje buvo visai nugesinta.
                      Paskutinis taisė senasnamas; 2016.05.19, 19:04.

                      Comment


                        /\
                        Visa esmė, kad prieš krizę Lietuvos ekonomika buvo užkelta ne pagal savo galimybes - t.y. buvo išpūstas didelis ekonominis burbulas iš nevaldomų paskolų. Kaip Tomas pavadindų 'sukelta nominali vertė', kuri smarkiai atsiliko nuo šalies konkurencingumo ir produktyvumo lygio, ankščiau ar vėliau už tai reikia susimokėti ir sprogus tam išpūstam burbului vyriausybei nebuvo jokių galimybių prikalbėti bankus toliau dalinti paskolas, iš Lietuvos ekonomikos kasmet išplaukdavo 5 mlrs. Lt (5% BVP), vyriausybei tebuvo galimybės subalansuoti biudžetą pagal išgales, kas ir buvo padaryta. Kuo ankščiau tai buvo padaryta - tuo ankščiau ekonomika susitvarkė. Graikija tą vengė daryti, dėl to ten ekonominės bėdos tęsias jau begalę metų ir jie dabar jau nori nenori yra priversti tai daryti. Kuo vėliau - tuo brangiau gaunas.

                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                        Ale Eidvis parašė praktiškai pažodžiui iš sovietinės politekonomikos vadovėlio. Kaip baigėsi sovietų sąjungai? Nekaip.
                        Sovietinės ekonomikos, t.y. socializmo vadovėlį, iki šiol tu cituodavai, nepaisant to, kad jis nepasiteisino nei sovietmečiu, nei bet kurioje kitoje šalyje, kuri bandė socializmą adaptuoti. Mano supratimas apie ekonomiką yra absoliučiai priešingas.

                        Comment


                          Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                          ... Per krizę verslas patyrė dvigubą smūgį - vieną dėl ekonominės situacijos, kitą - dėl vyriausybės veiksmų. ...
                          Dar buvo bankai, kurie dažnu atveju iškart ėmė už gerklės, o kitu judesiu jau nusukinėjo galvas...
                          Tarp pažįstamų buvo bent keli tokie atvejai, kai teko bankrotintis tik dėl to, kad bankas užsinorėjo nebe pinigų, o užstatyto turto.

                          Comment


                            Apie kokį čia dar žemą produktyvumo lygį kalbat? Kodėl lietuviais darbuotojais džiaugiasi visa Europa, tik ne Lietuva? Lietuviai - darbštūs žmonės. Tą patį namą lietuviai per tą patį laiką pastatys Lietuvoje ar Norvegijoje, koks skirtumas? Kaip sakoma, koks atlyginimas, toks darbas...

                            Comment


                              Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
                              Apie kokį čia dar žemą produktyvumo lygį kalbat? Kodėl lietuviais darbuotojais džiaugiasi visa Europa, tik ne Lietuva? Lietuviai - darbštūs žmonės. Tą patį namą lietuviai per tą patį laiką pastatys Lietuvoje ar Norvegijoje, koks skirtumas? Kaip sakoma, koks atlyginimas, toks darbas...
                              Tą patį darbą - pvz.: griovį iškasti gali 4 žmonės su kastuvais, o gali vienas su traktoriumi per dvigubai trumpesnį laiką. Darbo efektyvumas 2 atveju bus n kartų didesnis. Deja Lietuvoje dar daug kur yra tikrai neefektyvus dėl patirties, investicijų, technologijų stokos. Ir jei kas sunkiai dirba už mažą algą tai nėra kažkas labai pagirtina. Algos didinimas tokiems gal neduos ekonominės naudos visai. Kokia nauda iš senų laikų traktoristo, kuris moka tik MTZ traktoriumi važiuoti, bet ne šiuolaikiniu su navigacija, automatizuotu valdymu ir pan.?
                              Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų,
                              Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                              Comment


                                Tai produktyvumas iš esmės ir priklauso ne nuo darbuotojo, o nuo darbdavio. Aišku, per krizę dažnas išmoko dirbti ir už du, bet toks poduktyvumo didinimas labai ribotas. Kol verslas randa dirbančių pigiai ir gerai, jis nemato reikalo investuoti į modernizaciją. O kai tų "pigių ir gerų" ima trūkti, tada prasideda šnekos apie produktyvumą tariamai lenkiančius atlyginimus, apie būtinybę prisileisti imigrantų, apie tai, kad padidinus minimalią algą pasipils bankrotai ir pan. Realiai tai vien pigia darbo jėga grįstas verslas niekur neveda.

                                Comment


                                  O tai tie patys nieko nemokantys užsienyje visko išmoksta? Givianimas išmoko to ko neišmoko mokikla?

                                  Comment


                                    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                    Sovietinės ekonomikos, t.y. socializmo vadovėlį, iki šiol tu cituodavai, nepaisant to, kad jis nepasiteisino nei sovietmečiu, nei bet kurioje kitoje šalyje, kuri bandė socializmą adaptuoti. Mano supratimas apie ekonomiką yra absoliučiai priešingas.
                                    Teiginys, kad atlyginimų augimas privalo būti mažesnis už produktyvumo augimą yra citata iš sovietinės politekonomijos vadovėlio. Tai kur čia absoliutus priešingumas sovietinei sampratai?

                                    Internetuose apskritai pilna save liberalais laikančių tipų, kurių ekonomikos supratimas yra bolševikinis.
                                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                    Comment


                                      /\
                                      Su sovietiniais politekonomijos vadovėliais nesu taip gerai susipažinęs, bet labai nenustebėčiau, kad juose būtų teiginiai apie tai, kad ekonomikoje svarbiausias yra efektyvus. Tai tiesiog yra nenuginčijama tiesa ir svarbiausias veiksnys skiriantis turtingas ir skurdžias šalis, yra būtent darbo efektyvumas, o ne verslininkų gobšumas (pelno marža panaši tiek vakaruose, tiek pas mus). Tačiau tuose sovietiniuose vadovėliuose galėjo būti ne vienas teisingas teiginys, bet esmė, kad pat socializmas yra prieštaringas ekonominei logikai. Tame ir visa bėda, dėl ko ir sovietų sąjunga subyrėjo, dėl ko ir visokios Venesuelos su Šiaurės Korėjomis byra ir dėl ko Kinija pradėjo sparčiai augti tik tada, kada savo ekonomiką liberalizavo. O ir pats ne kartą įrodinėjai, kad ekonomiką geriausią valdyti per kažkokius mistinius, mūsų atveju net neįmanomus, pinigų spausdinimus ir dirbtinį nominalios vertės ekonomikoje kėlimą. Tai socializmas jau vien dėl to, kad neturi nieko bendra su ekonomine logika

                                      Comment


                                        Užduosiu labai diletantišką klausimą... Kaip apibrėžtumėte, kas yra darbo jėgos produktyvumas? Nes kartais tikrai nėra suprantamas šis terminas, nes naudoja visi kaip nori savo argumentams pagrįsti.

                                        Pvz. aš su savo kvalifikacija galėčiau tarkim dėstyti universitete (nepriklausomai ar valstybiniame, ar privačiame) ir išmokyti tarkim 10 kvalifikuotų darbuotojų specializuotoje srityje, kurių tikrai yra trūkumas X privačiame sektoriuje, bet gauti Y pajamas iš universiteto. Tuo tarpu, galėčiau pasirinkti eiti tiesiai į tą patį X privatų sektorių ir uždirbti X pajamas. Tuo tarpu, Y pajamos iš (nepriklausomai - ar tai privatus, ar valstybinis) universiteto yra 4 kartus mažesnės nei X pajamos X privačiame sektoriuje atveju. Tagi, klausimo epopėja - galbūt kas nors galite paaiškinkiti kaip asmuo apmokantis 10 darbuotojų, kurie vėliau uždirbs 4 kartus didesnį atlyginimą X sektoriuje, dirba žymiai neprodyktyviau (net 4 kartus) nei jis (ar apmokyti darbuotojai) tą patį darbą atliktų X sektoriuje? Gal aš kažko nesuvokiu? Gal, kažkur aš praleidau tą darbo produktyvumo "natūralumo" efektą? Kaip gali būti "natūralu", kai asmuo suteikiantis 10 asmenų tą pačią kvalifikaciją yra mažiau produktyvus nei vienas iš tų 10 darbuotojų atliekantis pagal savo kvalifikaciją užduotis?
                                        P.S.
                                        Keynesizmas totaliai nėra mano paradigmos apie ekonomiką suvokimo dalis, bet kai postringaujama apie neoliberalius "ekonomikos natūralumus", tai man kyla klausimas apie tuos "neodarvinistinius natūralumus" ekonomikoje, kurią (su)kuria žmonės...
                                        Paskutinis taisė tivoli; 2016.05.20, 00:21.
                                        Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                                        Dordrechtas/Haarlemas
                                        Nesebaras/Plovdivas
                                        Kiolnas

                                        Comment


                                          Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                                          Užduosiu labai diletantišką klausimą... Kaip apibrėžtumėte, kas yra darbo jėgos produktyvumas? Nes kartais tikrai nėra suprantamas šis terminas, nes naudoja visi kaip nori savo argumentams pagrįsti.

                                          Pvz. aš su savo kvalifikacija galėčiau tarkim dėstyti universitete (nepriklausomai ar valstybiniame, ar privačiame) ir išmokyti tarkim 10 kvalifikuotų darbuotojų specializuotoje srityje, kurių tikrai yra trūkumas X privačiame sektoriuje, bet gauti Y pajamas iš universiteto. Tuo tarpu, galėčiau pasirinkti eiti tiesiai į tą patį X privatų sektorių ir uždirbti X pajamas. Tuo tarpu, Y pajamos iš (nepriklausomai - ar tai privatus, ar valstybinis) universiteto yra 4 kartus mažesnės nei X pajamos X privačiame sektoriuje atveju. Tagi, klausimo epopėja - galbūt kas nors galite paaiškinkiti kaip asmuo apmokantis 10 darbuotojų, kurie vėliau uždirbs 4 kartus didesnį atlyginimą X sektoriuje, dirba žymiai neprodyktyviau (net 4 kartus) nei jis (ar apmokyti darbuotojai) tą patį darbą atliktų X sektoriuje? Gal aš kažko nesuvokiu? Gal, kažkur aš praleidau tą darbo produktyvumo "natūralumo" efektą? Kaip gali būti "natūralu", kai asmuo suteikiantis 10 asmenų tą pačią kvalifikaciją yra mažiau produktyvus nei vienas iš tų 10 darbuotojų atliekantis pagal savo kvalifikaciją užduotis?
                                          P.S.
                                          Keynesizmas totaliai nėra mano paradigmos apie ekonomiką suvokimo dalis, bet kai postringaujama apie neoliberalius "ekonomikos natūralumus", tai man kyla klausimas apie tuos "neodarvinistinius natūralumus" ekonomikoje, kurią (su)kuria žmonės...
                                          Darbo jėgos produktyvumas yra bendrinis dydis, ne individualus. Šitas rodiklis objektyvus tik kalbant apie visą šalį, t.y. kokį BVP sugeneruoja statistiškai vienas gyventojas. Vieno darbuotojo produktyvumo nėra kaip pamatuoti, pvz. padidėjus atlyginimui automatiškai mažėja produktyvumas, arba padidinus prekės ar paslaugos kainą automatiškai didėja produktyvumas, nors darbuotojas abiem atvejais toliau tiek pat laiko dirba tą patį darbą. Ir čia net nekalbant apie tuos darbuotojus, kurie tiesiogiai net nekuria vertės, t.y. gydo žmones, moko vaikus, saugo visuomenę ir pan.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X