Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Creatium]

Labas, pimpačkiuk. Nors pervadino į pakaliką gi. Labas, pakalike.

Kam mokėti padavėjai, jei jinai nieko neaptarnauja? Kam mokėti pardavėjams, jeigu nėra klientų? Nėra klientų, vadinasi nedirbi, o tik sėdi. Sėkmės tau, profesoriau. Kalbant apie profesorius, sėdi katedroj, neateina studentai per tavo valandas, vadinasi nedirbi.

Labas.

Nereikia įsivaizduoti, kad nulinių valandų sutartys pakeis dabar esančias sutartis, ypač tokiose srityse kurias minėjai. Jeigu jau taip kabinėjiesi, tai pardavėjo darbas yra ir kasos pinigų saugojimas - prašom, dirbi kiaurą parą. Katedros vedėjo darbas yra ir popierizmas. Prašau - dirbi kiaurą parą, nenuginčysi.

Nulinės valandos naudingos bus, kaip minėta, start-upams įvairiems, taip pat laisvai samdomiems darbuotojams, pvz. programuotojams arba dizaineriams. Tai potencialiai galėtų pakeisti autorines sutartis ar pan.

[Arunasx]

Labas, pimpačkiuk. Nors pervadino į pakaliką gi. Labas, pakalike.

Kam mokėti padavėjai, jei jinai nieko neaptarnauja? Kam mokėti pardavėjams, jeigu nėra klientų? Nėra klientų, vadinasi nedirbi, o tik sėdi. Sėkmės tau, profesoriau. Kalbant apie profesorius, sėdi katedroj, neateina studentai per tavo valandas, vadinasi nedirbi.

Pilnatis artėja

[Aleksio]

Baikit būti vergais ir prisiminkit, kad sąlygas ne tik darbdavys diktuoja, o ir jūs pats. Galbūt matot, kad tą patį darbą galite padaryti per 4 valandas, o ne 8. Pasirašot atitinkamą sutartį ir varot namo po 4 darbo valandų, o ne rymot prie stalo 4 valandas nuobodžiai tempdami laiką, kol tos 5 valandos vakaro ateis.

Jeigu darbdavys moka planuoti, jis padarys taip, kad darbuotojas būtų apkrautas visą pamainą, o ne porą valandų.

[Eidvis]

Jau matau kaip maximos kasininkės po 4 valandų eis namo, nes padirbėjo iš peties. Arba kaip valytoja pasistengė pravalyti šūdus ir kūšplaukius iš Panoramos pisuaro per 4 valandas ir eis namo rankose laikydama savo išsvajotą pusę minimalaus atlyginimo.

Maxima su pardavėjomis tokių sutarčių niekada nepasirašinės, joks liks tokios, kaip buvusios. O jeigu tik pabandytų kokią nors panašią aferą padaryti, tuoj pat jų kasininkes nugriebtų visokios Rimi, IKI ir Norfos, nes jų jose labai trūksta. Be to, kad prarastų darbuotojus, dar gautų labai didelę dozę anti reklamos. Maxima nekvailiai, jie tokių dalykų niekada nedarys.

Jeigu darbdavys moka planuoti, jis padarys taip, kad darbuotojas būtų apkrautas visą pamainą, o ne porą valandų.

Tai ir pasirašinės atitinkamą sutartį, kur mokama už laiką. Tačiau yra tokių darbų ir pasitaiko tokių darbavių bei darbuotojų, kuriems patogiau ir svarbiau yra atliktas darbas, o ne išsedėtos valandos. Apkrovos skirtingomis dienomis gali būti skirtingos. Nėra vieno standarto. Nėra vienos taisyklės. Dėl to įstatymai turi būti lankstūs, kad darbdavys ir darbuotojas galėtų surasti geriausią sprendimą, tenkinantį juos abu. Tik kažkodėl iškart pradedama galvoti, kad tai žaidimas į vienus vartus.

[andyour]

Labas.

Nereikia įsivaizduoti, kad nulinių valandų sutartys pakeis dabar esančias sutartis, ypač tokiose srityse kurias minėjai. Jeigu jau taip kabinėjiesi, tai pardavėjo darbas yra ir kasos pinigų saugojimas - prašom, dirbi kiaurą parą. Katedros vedėjo darbas yra ir popierizmas. Prašau - dirbi kiaurą parą, nenuginčysi.

Nulinės valandos naudingos bus, kaip minėta, start-upams įvairiems, taip pat laisvai samdomiems darbuotojams, pvz. programuotojams arba dizaineriams. Tai potencialiai galėtų pakeisti autorines sutartis ar pan.

Taigi yra individualios veiklos pažymėjimai, kiek uždirbi, tiek ir deklaruoji pajamų. Jeigu dirbi nepastovų darbą, tai tik su tuo pažymėjimu ir dirbi. Tada tau nepriklauso jokie biuleteniai, atostogaudamas nagauni jokių pinigų.

[dr-rox]

Sakykim šitaip, tas naujas modelis laiko, jog darbdaviai yra socialiai atsakingi, o darbuotojai turi galios derėtis. Tas tinka brandesnėms valstybėms. Bet mūsų atveju deja taip nėra. Darbdaviai norės pačio nenaudingiausio varianto darbuotojams, o darbuotojai negalės derėtis dėl sąlygų, nes nėra profsąjungų. Tad spėju rezultatas kurį laiką bus maišalynė. Dar prieš kelis visai metus viena IT firma darbindavo pilo etato darbuotojus pagal autorines sutartis Paklausta, kaip jie skaičiuoją tą sukurtą autorinį produktą, na, sako, gauni vat užsakyma ten sudiegt ką nors, va tau ir produktas Kai nauji ateinantys žmonės pradėjo nesutikti su ta sutartim ir paskui tos autorinės buvo apmokestintos tiek kiek reikia, jie pradėjo pasakot, kad galim įdarbint kaip normalų etatą arba pusę etato, bet privalai savo kolegoms nesakyt, kad dirbi pagal normalią sutartį. Jei sužinosim ar kils bruzdėjimas, atleisim Vat tokie pas mus darbdaviai. Ir kol kas jiems duot daug laisvės dar per anksti. Naujas modelis reikalingas, bet kol kas manau dar drąsiai galima jį svarstyti, tobulinti ir tvarkyti bent 5-10 metų, kol pasikeis mentalitetas.

[index]

Iš esmės 0 valandų kontraktą ir dabar galima pasidaryti, nors tai realiai yra tipiškai lietuviškas valstybės apgaudinėjimas. Visokie startuperiai ar šiaip pradedantys verslininkai dabar dažniausiai dirba kokiu 0,1-0,05 etato, o dirba kiek reikia. Dabar dar labai paplito būdas dar geriau išsisukti nuo Sodros išsidirbinėjimų verslo pradžioje - visų darbuotojų padarymas MB akcininkais.

[andyour]

/\ o tai kaip bus su biuleteniais? Pavyzdžiui papuoli į ligoninę ir iš jos išeini nedarbingas keliems mėnesiams?

[Creatium]

/\ Jeigu gerai supratau iš Wikipedijos, tai su šituo kontraktu tu neprivalai dirbti tau duoto darbo. T.y. neįsipareigoji darbo atlikti.

[TheCoach]

Tokio tipo kontraktai yra IT sektoriaus bent jau JAV košmaras, jie labai naudingi darbdaviui būtent dėl to kad leidžia atsiprašant p**t darbuotojus kiek nori, o darbuotojai tuo tarpu neturi jokio teisinio kelio kaip gint savo interesus.
Dabar Lietuvoj jeigu tai vyksta tai bent darbdaviai irgi būna įklimpę į nešvarų verslą, kas šiektiek priramina jų kitaip nepasotinamą godumą.

[ViR2]

blogi darbdaviai/kapitalistai/isnaudotojai - vargsas neivertintas ir neginamas proletariatas... Kazkur jau visa tai girdejau

[andyour]

/\ darbuotojai nedirba su klientais, jie negali žvelgti toli į perspektyvą, apskritai vertinti situaciją plačiau. Šioje vietoje darbuotojas prieš darbdavį pralaimės visada. Darbdavys apie mažėjančius užsakymus gali niekam nieko nesakyti, o tada jau pranešti, kad nebereikia jam darbuotojų. Dabartiniu atveju išmokėtų bent kompensaciją kažkokią, kad turėtum laiko susirasti darbą.

[senasnamas]

Dėl to įstatymai turi būti lankstūs, kad darbdavys ir darbuotojas galėtų surasti geriausią sprendimą, tenkinantį juos abu. Tik kažkodėl iškart pradedama galvoti, kad tai žaidimas į vienus vartus.

Realiai tai darbdavys skaitosi bei kažką tariasi su kvalifikuotais darbuotojais, kurie reikalingi ir sunkiau pakeičiami, o į visokias kasininkes ar padavėjas žiūri kaip į daiktą. Galima patarti kasininkei tapti vyr. buhaltere, o padavėjai baro savininke, bet realybėje tai vis tiek yra ir bus daug nekvalifikuoto darbo vietų. Tačiau tai nereiškia, kad darbdaviai turėtų su tokiais žmonėmis elgtis taip kaip jiems patogiau. Visokiais naujais kodeksais būtent to ir siekiama - pigesnės ir paklusnesnės darbo jėgos. O sakyti, kad darbdavys ir darbuotojas yra lygios šalys tai tas pats kas aiškinti, jog komandoje trenerio ir žaidėjo teisės vienodos. Jei žaidėjas neeilinis, jis gali leisti sau daugiau, tačiau dauguma yra eiliniai. Tas pats ir darbo rinkoje.

[fredis]

blogi darbdaviai/kapitalistai/isnaudotojai - vargsas neivertintas ir neginamas proletariatas... Kazkur jau visa tai girdejau

Čia kaip USA, galimybės neribotos, tik reikia dirbti ir ne nosį krapštyti, vis tiek yra tokių, kurie verkia ir verks, kad juos varguolius apiplėšinėja ar tai valstybė ar darbdavys.

Šie DK pakeitimai pagrinde daromi dėl potiancialių investuotojų, kurie vertina viską, pagal įstatymus ir tas labai sveikintina.

[index]

/\ o tai kaip bus su biuleteniais? Pavyzdžiui papuoli į ligoninę ir iš jos išeini nedarbingas keliems mėnesiams?

Niekaip. Tokiais atvejais pradedantiems verslininkams/startuperiams viena išeitis yra gyventi iš santaupų. Nors ir dirbdami tokie žmonės iš esmės ne trumpą laiką gyvena iš santaupų, nes jų verslas dar nuostolingas.

Aišku, būtų gražu kaip kokiose JAV tas santaupas geriau įsinešti kaip bendrovės kapitalą, sau mokėtis atlyginimą ir dar gauti visokias valstybės garantijas. Bet mokesčiai darbo užmokesčiui tokie, kad niekaip neapsimoka toks variantas.

[Lettered]

blogi darbdaviai/kapitalistai/isnaudotojai - vargsas neivertintas ir neginamas proletariatas... Kazkur jau visa tai girdejau

Pažiūrėjus, kiek mokesčių sumoka proletariatas (bent tas, kuris dirba legaliai) nuo savo gaunamų pajamų, ir kiek verslas, šiose mintyse tiesos nemažai.

[Aleksio]

Čia kaip USA, galimybės neribotos, tik reikia dirbti ir ne nosį krapštyti, vis tiek yra tokių, kurie verkia ir verks, kad juos varguolius apiplėšinėja ar tai valstybė ar darbdavys.

Kiek metų Amerikos ekonomikai ir kiek metų Lietuvos ekonomikai?

[index]

Kiek metų Amerikos ekonomikai ir kiek metų Lietuvos ekonomikai?

Esminis skirtumas nėra "kiek metų", o sovietinės/90'ųjų verslo kultūros liekanose ir dar labiau kiek valstybė palaiko, o kiek melžia tik pradedančius darbuotojus/versliukus.

Problema tik ta, kad iš esmės nepakeitus to, kas ir kiek yra apmokestinamas, tokios paviršutiniškos reformos neleis pataisyti vieno, nepagadinant kito.

[Aleksio]

Esminis skirtumas nėra "kiek metų", o sovietinės/90'ųjų verslo kultūros liekanose ir dar labiau kiek valstybė palaiko, o kiek melžia tik pradedančius darbuotojus/versliukus.

Tai kaip tik ir yra ekonomikos amžiaus pasekmė.

[Arunasx]

Lietuvos emigrantai paskatino Norvegijos gigantę priimti sprendimą
Norvegijos naftos ir dujų technologijų kompanija „Sorkomp“ keičia pavadinimą į „CSUB“ ir atidaro gamybos padalinį Klaipėdoje.
Kaip rašoma užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ pranešime spaudai, Artimiausiu metu „CSUB LT“ planuojama sukurti 50 naujų darbo vietų inžinieriams, suvirintojams ir kitų sričių specialistams. Kompanija Lietuvoje taip pat svarsto plėtros planus. „CSUB“, priklausanti „Composites Energy Solutions“ koncernui, specializuojasi naftos ir dujų įrangos gamyboje bei šios srities technologijų vystyme. Tarp kompanijos klientų – tokie milžinai kaip „British Petroleum“, „Statoil“ bei Prancūzijos „Total“.
Pasak pranešimo, planuojama, kad Klaipėdos uosto teritorijoje įsikūręs padalinys gamins stiklo pluošto kevalus, kuriais uždengiami jūroje esančių naftos gręžinių vamzdynai. Iki šiol tokie stiklo pluošto kevalai buvo gaminami Norvegijoje. „CSUB“ valdybos pirmininko Karlo Tore Pedersono teigimu, kompanija susidomėjo Lietuva pamačius talentingus lietuvius Norvegijoje. Prieš daugiau nei dešimtmetį keletas lietuvių pradėjo dirbti įmonės padalinyje Norvegijoje. „Buvome jais labai patenkinti, todėl pradėjome bendradarbiauti su lietuviais, norėdami pritraukti daugiau darbuotojų iš Lietuvos. Jų darbo kokybė paskatino pažiūrėti į Lietuvą atidžiau. Pamatėme, kad tai – šalis, kuri yra kultūriškai ir geografiškai artima Norvegijai, – pasakoja K. T. Pedersonas. – Be to, Lietuva gali pasiūlyti neužšąlantį uostą, kuris mums labai svarbus, nes visą produkciją gabename laivais.“
Pasak Ūkio ministro Evaldo Gusto, „CSUB“ žingsnis į Lietuvą – ne tik komplimentas mūsų šaliai, bet ir didelė galimybė. „Ši kompanija išskirtinai daug dėmesio skiria mokslo ir tyrimų veiklai naftos ir dujų gavybos srityje, čia dirbantys lietuviai gali pasisemti tiek skandinaviškos darbo kultūros, tiek naujų kompetencijų, - pranešime spaudai teigia E. Gustas. Nuo 2003 m. mokslinei ir tyrimų veiklai „CSUB“ skyrė jau daugiau nei 3 mln. eurų. Iki šiol visa tyrimų veikla buvo atliekama Norvegijoje, tačiau tikimasi, kad bendradarbiavimas su šalies aukštosiomis mokyklomis taps akstinu plėsti tyrimus ir Lietuvoje.
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino teigimu, kartu su investicijomis iš Šiaurės šalių į Lietuvą žengia ir socialiai atsakinga darbo kultūra: „Įsteigus padalinį Lietuvoje, dalis iki šiol kompanijos padaliniuose Norvegijoje dirbusių lietuvių grįžo į Lietuvą, darbą čia renkasi kelios tos pačios šeimos kartos – tėvai ir vaikai.“

2015 m. „Investuok Lietuvoje“ jau pritraukė 13 užsienio investicijų projektų, kurie visi kartu sukurs 1,5 tūkst. naujų darbo vietų. Trečdalis 2015 m. pritrauktų kompanijų Lietuvoje planuoja vykdyti gamybą. 6 iš 13 projektų įsikūrė už Vilniaus ribų. 2003 m. įkurta CSUB šiandien yra viena iš stambiausių naftos ir dujų technologijų kompanijų Norvegijoje.

http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=68845818

p.s. atkreipkite dėmesį į paskutinę pastraipą.