Klaipėdos kraštas

[nepolitikas]

nereikėtų lysti į tokius senus istorijos klodus. žemaičiai ir lietuviai buvo katalikai, o mažojoje lietuvoje gyvenę tautiečiai liuteronai.
manau būtent tikėjimas leido susiformuoti lietuviškai kalbančiai bendruomenei pasivadinusiai lietuvninkais, o jų apgyvendintą žemę vadinusiais mažąja lietuva.
ir dabar, šios žemės likučius esančius lietuvoje, norisi taip vadinti, nes nėra nieko blogiau, kaip užmiršti žmones, kurie padėjo didžiąjai lietuvai nenutautėti lenkų ir rusų priespaudoje.
klaipėda yra mažosios lietuvos dalis ir tegyvuoja žaliai baltai raudona istorinė krašto vėliava

[Tomas]

Mažoji Lietuva - ne etninė, o politinė sąvoka. Tai lietuvių (plačiąja prasme) apgyvendinta teritorija kurią dar Mindaugas "atidavė" kryžiuočiams ir nuo tada "neteisingoje" Nemuno ir Šešupės pusėje likę tautiečiai gyveno vokiečių valdžioje (reformacija vyko žymiai vėliau). O lietuvis gyvenęs prie Mėmelio miesto skyrėsi nuo lietuvio gyvenančio prie Insterburgo panašiai kaip lietuvis gyvenantis prie Alytaus skyrėsi nuo lietuvio gyvenančio prie pvz. Ukmergės.

[LuDux]

[Horizon]

Jei žinote istoriją tai Klaipėda niekada nepriklause Lietuvai , ji priklausė Vokiečių ordinui , poto Prūsijai ,Vokietijai ir tik 1923m. po Klaipėdos sukilimo buvo prijungta Lietuvai. Klaipeda yra grynai Vokiškas miestas pastatytas Kryžiuočių, Žemaitijai jis niekada ir nepriklausė , nes toje teritorijoje gyveno Kuršių gentis.

Kaip bebūtų, Klaipėda yra labai artima tiek Mažajai Lietuvai, tiek Žemaitijai. Ir būtų labai šaunu, jog tiek viena, tiek kita pusė prieitų kompromisą. Klaipėdos pradžia yra tokia, jog šioje teritorijoje gyveno kuršiai, kurie buvo ginklu išguiti iš savo namų. Klaipėdos vardas pirmąkart minimas, Vytauto laiške 1413 m., kuriame dėl politinių priežasčių sakoma, jog miestas stovi žemaičių žemėse (iš tiesų kuršių). Šiai dienai šiaurės vakarų žemaičiai ,,dounininkai'' yra tiesioginiai kuršių asimiliantai. Ir Būtent po pirmojo pasaulinio karo Versalyje Lietuvių delegacija ir bandė įrodyti, jog Klaipėdos kraštas turi būti prijungtas prie Lietuvos, nes tai yra etninės Baltų žėmės. Kas dėl Mažosios Lietuvos, taip, čia gyveno Lietuvininkai. Tik kiek Klaipėdiečių galėtų atsakyti į ,,Lietuvininko'' sąvoką. Lietuvininkas buvo išpažįstantis kitą tikėjimą - nei Didžiojoje Lietuvoje - liuteronybę. Tai religija, kurios viena iš pagrindinių dogmų, yra būtent atsigręžti į savo kilmę, šaknis. Tai skatino Lietuvininkus nepamiršti puosėlėti savo lietuvybę, leisti knygas, tačiau lietuvininkai visišką nuolankumą, ir savo tėvynę laikė ne Lietuvą, o Prusijos kunigaištystę. 1905 m. į vykusį Didyjį Vilniaus Seimą, kuriame buvo svarstomas Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos susijungimo klausimas, buvo atvykę įtakinti atstovai iš M. Lietuvos. Kurių pozicija buvo, jog D.Lietuva ir M.Lietuva, gali bendradarbiauti tik kultūriniais saitais. Ir tai nieko keista. Mes, Lietuvininkams buvo atsilikėlių kraštas. Jie gyveno žymiai aukštesnėmis gyvenimo sąlygomis, išpažindami kitą religiją ir jungtis prie ,,nusmurgėlių žemaičių'' tikrai nebuvo jokio tikslo. Po antro pasaulinio karo visi šie ,,ponai'' išvyko į Vokietiją. O Po antrojo pasaulinio karo į Klaipėdą daugiausia buvo atkelti žmonės iš Žemaitijos ir Dzūkijos (lrs.lt šaltinis). Taigi, matyt, dzūkai labiausiai pyksta matydami Žemaitijos vėliavą Nesipykim, broliai Beje yra labai geras Bružo dokumentinių filmų ciklas apie ,,Mažąją Lietuvą'', kam bus įdomu - susiras

[Eimantas]

Visgi vėliava ne ta pakabinta.

[Horizon]

Taigi kalbėjo, jog Arena bus visai vakarų Lietuvai. Kabinam šalia ir M. Lietuvos, ir gyvenkim draugiškai

[Eimantas]

H. Lotužis dar moka būriškai (interviu)

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...7#.UhKLkeVQHnl