Mano vertinimu, kad turime centristus TS LKD ir LSDP, kurių pažiūros į ES ir tarpusavio kaita per rinkimus tenkina pačią ES.
Toliau turime visokius gelbėtojus, kurie matyt norėtų išstumti Lietuvą į mažiau draugiškus su ES santykius, potencialiai eiti netgi autokratijos keliu.
Gelbėtojus per PR ar jų pačių silpnumą, pavyksta nusodinti ir iš esmės vyrauja TS LKD ir LSDP.
Kaip bus ateityje matysim. Jaučiu signalų, kad TS LKD ir LSDP "amžinos kovos" laikai eina į pabaigą.
LSDP/LDDP dar kurį laiką užėmė kažkiek komformistiškesnę poziciją dėl santykių su Rytais, t.y. labiau autokratiškai nusiteikusia posovietinės erdvės dalimi. Paskui jau nusiteikė būti aiškia Vakarų krypties palaikytoja, kai Rusija ėmėsi stiprinti įvaizdį šalies norinčios atkurti SSRS sienas, o didelio entuziazmo tarp Lietuvos gyventojų dėl SSRS nostalgijos nėra kaip kitose posovietinėse šalyse. LSDP tampa centristiniu pasirinkimu, kurie nemėgsta TS LKD (labiau būdingi rinkėjai iš mažesnių miestų ir miestelių).
Ilgą laiką (1990-2004 m. ir iš dalies iki pat ~2011-2014 m.) buvom pasirinkime kaip ir kitos posovietinės šalys, likti tokiam komfortiškam "tęsiam autokratizmo tendencijas" nuotaikuose, ar perlipt per save ir tęsti euroatlantinę integraciją.
Lietuvai, Latvijai, Estijai vis tik pavyko nuosekliai laikytis euroatlantinės krypties, ir vidinė kova kurią pusę rinktis jau beveik baigta, spręstusi nebent ginkluotu būdu (invazija).
Šiuo metu matau kelią, kuris jau ryškiai šviečiasi Lenkijoje, Estijoje, kurios greičiau išsivadavo iš posovietinės transformacijos krizių ir iššūkių, ir daugumoje kitų Europos šalių, tai yra PIS/EKRE ir liberalų/progresyvo atitkmenys.
Lietuvoje aiškiausiai matau Laisvės partija vs. Nacionalinis susivienijimas ar jų atitikmenys.
Toliau turime visokius gelbėtojus, kurie matyt norėtų išstumti Lietuvą į mažiau draugiškus su ES santykius, potencialiai eiti netgi autokratijos keliu.
Gelbėtojus per PR ar jų pačių silpnumą, pavyksta nusodinti ir iš esmės vyrauja TS LKD ir LSDP.
Kaip bus ateityje matysim. Jaučiu signalų, kad TS LKD ir LSDP "amžinos kovos" laikai eina į pabaigą.
LSDP/LDDP dar kurį laiką užėmė kažkiek komformistiškesnę poziciją dėl santykių su Rytais, t.y. labiau autokratiškai nusiteikusia posovietinės erdvės dalimi. Paskui jau nusiteikė būti aiškia Vakarų krypties palaikytoja, kai Rusija ėmėsi stiprinti įvaizdį šalies norinčios atkurti SSRS sienas, o didelio entuziazmo tarp Lietuvos gyventojų dėl SSRS nostalgijos nėra kaip kitose posovietinėse šalyse. LSDP tampa centristiniu pasirinkimu, kurie nemėgsta TS LKD (labiau būdingi rinkėjai iš mažesnių miestų ir miestelių).
Ilgą laiką (1990-2004 m. ir iš dalies iki pat ~2011-2014 m.) buvom pasirinkime kaip ir kitos posovietinės šalys, likti tokiam komfortiškam "tęsiam autokratizmo tendencijas" nuotaikuose, ar perlipt per save ir tęsti euroatlantinę integraciją.
Lietuvai, Latvijai, Estijai vis tik pavyko nuosekliai laikytis euroatlantinės krypties, ir vidinė kova kurią pusę rinktis jau beveik baigta, spręstusi nebent ginkluotu būdu (invazija).
Šiuo metu matau kelią, kuris jau ryškiai šviečiasi Lenkijoje, Estijoje, kurios greičiau išsivadavo iš posovietinės transformacijos krizių ir iššūkių, ir daugumoje kitų Europos šalių, tai yra PIS/EKRE ir liberalų/progresyvo atitkmenys.
Lietuvoje aiškiausiai matau Laisvės partija vs. Nacionalinis susivienijimas ar jų atitikmenys.
Comment