Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Sula
    replied
    Parašė daktaras Rodyti pranešimą
    prašyčiau nekalbėti už visus
    Gerai Aišku, ne totaliai visi, bet tendencijos bauginančios.

    56 proc. planuoja išvykti mokytis/dirbti į kitą šalį per artimiausius penkerius metus arba bent jau svarsto tokią galimybę. Mažiau nei vienas procentas apklaustųjų nurodė, jog į užsienį vyks tik studijuoti. 44 procentai respondentų po bakalauro studijų baigimo neketina išvykti iš Lietuvos. (2011m. LSAS tyrimas)

    Be to, paminėjau, kad nebūtinai fiziškai išvyks.
    Pvz.: pažįstamas vienas jaunas mokslininkas neturi sąlygų dirbti čia, todėl ilgą laiką stažuojasi užsienio institute, nors formaliai gyvena Lietuvoje ir nenorėtų išvykti visam; kitas pažįstamas turi IT verslą Anglijoje, jį įsuko, todėl dabar dažnai būna Lietuvoje...
    Paskutinis taisė Sula; 2011.12.09, 08:17.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Ar yra duomenų iš surašymo ne vien tik apie gyventojų skaičių?
    Paskutinis taisė Al1; 2011.12.09, 09:03.

    Komentuoti:


  • daktaras
    replied
    Jaunimas nemato ir neplanuoja vietos šioje valstybėje (nors fiziškai gali likti ir joje)!
    prašyčiau nekalbėti už visus

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    O gal valdžia versti ir perdalyti nuosavybę reikia bei pastatyti tautos (ir piliečių) ir valstybės interesus aukščiau individualių, "bendražmogiškų", tolerastiškų ir liberastiškų? Ar ir toliau nekvestionuosime ir naudosimės primestomis mums netinkamomis idėjomis? Juk iš esmės Lietuva nieko savo nebeturi, netgi idėjiniame lygmenyje sėdime Vakarų idėjinių atmatų duobėje.
    Nėra ir nebus kam to daryti! Sprendžiu pagal savo vaikus. Jaunimas nemato ir neplanuoja vietos šioje valstybėje (nors fiziškai gali likti ir joje)!
    Skurstančių pensininkų idealizmas išgaravo - kovoja tik dėl kasnio - "po mūsų nors ir tvanas", o nacionalsocialistai ir komunistai taip pat kovoja tik dėl "lovio", kuris vis siaurėja. Apie vis gausėjančius liumpenus net nekalbu. Bet tai jau visiškas OT.

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    O gal valdžia versti ir perdalyti nuosavybę reikia...
    ... ir prisimenant Staliną dar kas dešimtą sušaudyti!!! Tada greitai pasieksime A|1 laukiamus 2,7 mln. Lietuvos piliečių.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Jau kai kurie gyvena, tas tiesa.
    Tiesiog valstybė pasieks "kritinę masę", kai nei verslas, nei darbas, net immigracija iš skurdesnių šalių joje nebeapsimoka.
    Jeigu čia bus "batai" teks emigruoti dėl kraupių perspektyvų: bedarbystės dėl darbo rinkos visiškos erozijos, pensijos nuo 67-70 metų su 200-300EUR išmokomis geriausiu atveju.
    Vis blogėjanti padėtis šalyje tik dar labiau įsuks emigracijos spiralę ir sekančio surašymo metu gal teturėsime 2,7 mln. Nereikės laukti nei 2035 m., 2 mln. liks kur kas anksčiau, apie 2020 m.

    O gal valdžia versti ir perdalyti nuosavybę reikia bei pastatyti tautos (ir piliečių) ir valstybės interesus aukščiau individualių, "bendražmogiškų", tolerastiškų ir liberastiškų? Ar ir toliau nekvestionuosime ir naudosimės primestomis mums netinkamomis idėjomis? Juk iš esmės Lietuva nieko savo nebeturi, netgi idėjiniame lygmenyje sėdime Vakarų idėjinių atmatų duobėje.
    Paskutinis taisė Al1; 2011.12.08, 21:04.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Pasirodo, ir rimtesni tyrimai teigia panašiai:

    Nėra žmogaus, nėra problemos: „Baltijos tigrai“ – apgaulingi ekonominio taupymo pranašai, skelbia tyrimas

    Šie žmonės nusipelnė daugiau nei dar vienos jiems primestos nevykusios ideologijos. Tikėkimės, kad jie išsilaisvins iš ideologų eksperimentų ir nebus pėstininkais jų žaidime. O likusiai Europai mes patariame neprarasti budrumo. Stalino sentencija „nėra žmogaus, nėra problemos“ nėra ekonominės krizės sprendimo būdas.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Wycka Rodyti pranešimą
    Jeigu bent 1/10 tų pensininkų gyvens užsienyje (su savo vaikais ir anūkais) ir gaus pensijas iš Lietuvos (reiškia vartojimas vyks užsienyje), tai...
    Jau kai kurie gyvena, tas tiesa.
    Tiesiog valstybė pasieks "kritinę masę", kai nei verslas, nei darbas, net immigracija iš skurdesnių šalių joje nebeapsimoka.
    Jeigu čia bus "batai" teks emigruoti dėl kraupių perspektyvų: bedarbystės dėl darbo rinkos visiškos erozijos, pensijos nuo 67-70 metų su 200-300EUR išmokomis geriausiu atveju.

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    2035 metais reiktų kalbėti apie du milijonus, iš kurių pusė būtų pensininkai ir vos keliolika procentų - vaikai.
    Jeigu bent 1/10 tų pensininkų gyvens užsienyje (su savo vaikais ir anūkais) ir gaus pensijas iš Lietuvos (reiškia vartojimas vyks užsienyje), tai...

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Wycka Rodyti pranešimą

    Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, t.y. 21 tūkst. mažiau negu 2009-ųjų pradžioje. Tuo tarpu gruodžio pradžioje, palyginus su situacija, buvusia prieš metus, gyventojų sumažėjo 82 tūkst.
    Pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maždaug 2035-aisiais.
    Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.

    Kiek suprantu šį gruodį mes jau sumažėjome iki 3 milijonų (įvertinant apie 50000 šiemet emigravusių). 2035 metais reiktų kalbėti apie du milijonus, iš kurių pusė būtų pensininkai ir vos keliolika procentų - vaikai.

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied

    Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, t.y. 21 tūkst. mažiau negu 2009-ųjų pradžioje. Tuo tarpu gruodžio pradžioje, palyginus su situacija, buvusia prieš metus, gyventojų sumažėjo 82 tūkst.
    Pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maždaug 2035-aisiais. Nors pernai šalies gimstamumas šoktelėjo, šiųmečiai duomenys kiek prastesni.
    Vilniuje, kaip rašo dienraštis, gyventojų daugėja, tačiau statistika negailestinga Kaunui ir kitiems didmiesčiams. Per pastarąjį dešimtmetį laikinoji sostinė sumažėjo 31 tūkst., Klaipėda – 11 tūkst., Šiauliai – 9 tūkst., Panevėžys – 7 tūkst. gyventojų.
    Vietovių, kur gimstamumas mažesnis nei mirštamumas, nepalyginti daugiau nei tų, kur padėtis priešinga, pavyzdžiui, Jiezne pernai gimė 9 kūdikiai, mirė 26 gyventojai, Virbalyje atitinkamai 7 ir 38, Dūkšte – 4 ir 28, Obeliuose – 7 ir 26, Žagarėje – 13 ir 41, Linkuvoje – 14 ir 43.
    Pasidomėjus vietovėmis, kur gimstamumas didesnis nei mirštamumas, pasak dienraščio, paaiškėjo, kad tokias galima ant pirštų suskaičiuoti. Išsiskiria Vilnius, kur gimstamumo kreivė šauna aukštyn jau trečius-ketvirtus metus.
    Sostinės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios inspektorės Agnės Lukauskaitės duomenimis, iki šių metų gruodžio 8 dienos Vilniuje buvo registruoti 10090, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 9 886 naujagimiai.
    Pernai optimistiškai atrodė Visaginas (gimusiųjų buvo 310, mirusiųjų – 202), Mažeikiai (439 ir 370), Gargždai (221 ir 181). Didesniu gimusiųjų nei mirusiųjų skaičiumi galėjo džiaugtis Plungė, Elektrėnai, Kaišiadorys, Kretinga, Šilalė, Šalčininkai ir keletas kitų miestų. Tačiau šiemet jau net Visagine gerokai mažesnis skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų (gruodžio 8 dienos duomenimis, atitinkamai 258 ir 237).
    (...)
    Vis didesnę dalį Lietuvoje registruotų naujagimių sudaro užsienyje pasaulį išvydę kūdikiai. Jų tėvai mūsų krašte tik sutvarko atžalų dokumentus ir toliau gyvena svetur. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2000-aisiais užsienyje gimė vos 1,1 proc. mūsų kūdikių, o 2009-aisiais tokių jau buvo 11,4 procento. Kas antras jų pasaulį išvydo Didžiojoje Britanijoje, kas penktas – Airijoje.
    (...)
    Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė pritarė, kad dabartinę situaciją sumodeliavus į ateitį galima apskaičiuoti laikotarpį, kai mūsų nebeliks. Tačiau mokslininkė ragino nesivadovauti katastrofiniais scenarijais.
    “Tiesa, kad visos išsivysčiusios šalys, taip pat ir mūsų, demografiškai nyksta. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja jau 18 metų. Bet žvelgiant istoriškai – tai labai trumpas laikas”, – priminė ji.
    Anot pašnekovės, dabar mūsų kraštas pereina į naują demografinės raidos režimą. Lietuvoje tai prasidėjo vėliau nei kitur. Keičiasi gimstamumo modelis – moterys susilaukia vaikų vyresnio amžiaus, būdamos 30-ies. Ne taip, kaip anksčiau – 20-25 metų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu viskas atrodo tragiškai. Bet kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vėliau atsigaunama, vėl priartėjama prie stabilų gyventojų skaičių palaikančio gimstamumo lygio.

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied

    Ar ne su stabilia „Achemos“ veikla bus susijęs ir toks faktas, kad per nepriklausomybės dešimtmečius Jonava prarado bene mažiausiai gyventojų – mažiau negu 10 proc. Kiek peržvelgiau, Kauno netektys šiuo požiūriu siekia beveik 20 proc., net, rodos, itin perspektyvaus uostamiesčio Klaipėdos – daugiau negu 14 proc. Gal tik Vilnius kiek mažiau traukėsi – apie 6 proc. Būtų įdomu pamatyti rimtesnių mokslinių tyrinėjimų šiuo aspektu, gal tada mažiau reikėtų kalbėti ir apie verslo vertę. Gal ir ateities strategijos nebeatrodytų tokios miglotos…
    Ir iš tikrųjų, pagal Romo pateikta Lietuvos statistikos departamento nuorodą, Jonavos rajonas per pastaruosius 10 metų neteko tik 9,1% gyventojų.

    Komentuoti:


  • Martlarkis
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Kodėl vieni išsaugo, kiti ne, nežinau, tai matyt reikia politikų klaust, kodėl taip nutaria.
    Kai kurie miestai neatitinka nustatytų reikalavimų (pvz. juose per mažai gyventojų), tačiau jie gali turėti tradicinio miesto statusą. Kartais gyvenvietės sujungiamos (prijungiamos, kaip N.Vilnia ar seniau - Viršuliškės) bet kaip tai nustatoma, kad tai atskiras miestas ar kito, didesnio, miesto dalis, nežinau. Čia tikriausiai tik politikai ir atsakytų

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Šventoji nėra miestas, tik kurortinė gyvenvietė.
    Kodėl vieni išsaugo, kiti ne, nežinau, tai matyt reikia politikų klaust, kodėl taip nutaria.
    Lentvario prijungimo prie Vilniaus atveju, irgi būtų paliktas miesto statusas.
    Dar 1989 metai buvo 114 miestų, 2001 - jau 106, o dabar tik 103.
    Tiesa, 1989 metais kartų su 22 miesto tipo gyvenvietėmis.
    Čia kiek žinau kažkas susiję su žemės mokesčiu ar panašiai, dar gal politiniai motyvai prisideda...

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Šventoji nėra miestas, tik kurortinė gyvenvietė.
    Kodėl vieni išsaugo, kiti ne, nežinau, tai matyt reikia politikų klaust, kodėl taip nutaria.
    Lentvario prijungimo prie Vilniaus atveju, irgi būtų paliktas miesto statusas.
    Dar 1989 metai buvo 114 miestų, 2001 - jau 106, o dabar tik 103.
    Tiesa, 1989 metais kartų su 22 miesto tipo gyvenvietėmis.

    Komentuoti:


  • Martlarkis
    replied
    Manau čia sprendžia įvairios institucijos, įskaitant ir statistikos departamentą. Reikia spręsti ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir kiek žmonių dirba pramonėje, žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje. Tarkime, jei išgalvotoje gyvenvietėje iš 1500 gyventojų 1000 (t.y. 60%) dirbs žemės ūkyje, tai teoriškai ši gyvenvietė pagal apibrėžimą bus "didelis kaimas".
    Apie reikalavimus galima paskaityti Vikipedijoje (tas pats ir įstatyme): http://lt.wikipedia.org/wiki/Miestas#Lietuva

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Tame ir reikalas, kaip sužinoti, ar pvz.: 1500 gyv. turinti gyvenvietė yra miestas, ar dar ne?[/QUOTE]

    Yra įstatymo apibrėžta:
    3000 gyv. ir du trečdaliai dirba ne žemės ūkyje, taip pat istoriniai, kurie ankščiau yra turėję tiek gyventojų (pvz. Žagarė). Miesteliai - 500-3000 gyv. ir pusė ne ž.ū. dirbančiųjų.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Šventosios seniūnija yra Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, vienintelė savivaldybės seniūnija. Į jos sudėtį įeina Būtingė ir Šventoji.
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Šventosios_seniūnija
    Kalba apie tai, ar ji yra miestas? Kaip iš viso jis apibrėžiamas Lietuvos įstatymuose?

    Kodėl, pvz.: Naujosios Vilnios miestas, prijungtas 1957 metais prarado miesto apibrėžimą (kitų regalijų nerandu), o Grigiškės išsaugo?

    Parašė Martlarkis Rodyti pranešimą
    Jeigu kiekvienas miestas turėtų savo savivaldybę, tai Lietuvos žemėlapyje būtų didelis margumynas.
    Tame ir reikalas, kaip sužinoti, ar pvz.: 1500 gyv. turinti gyvenvietė yra miestas, ar dar ne?
    Paskutinis taisė Sula; 2011.12.07, 11:15.

    Komentuoti:


  • Martlarkis
    replied
    Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Lietuvoje yra 103 miestai, iš kurių didžiausias – Vilnius. (Šaltinis: Vikipedija)
    Miestas yra tiesiog kaip gyvenvietės kategorija (parametras), kuri atskiria kaimą nuo miestelio ar miesto. Juk beveik visos "... rajono" savivaldybės sudarytos iš daugelio kaimų, miestelių ir vieno arba kelių miestų. Jeigu kiekvienas miestas turėtų savo savivaldybę, tai Lietuvos žemėlapyje būtų didelis margumynas.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Beje, o kaip Šventosios miestas Palangos savivaldybėje?
    Šventosios seniūnija yra Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, vienintelė savivaldybės seniūnija. Į jos sudėtį įeina Būtingė ir Šventoji.
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Šventosios_seniūnija

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Tai blogai - išsikraipo savivaldos prasmė. Seniūnija neturi savarankiškumo, seniūnas nerenkamas gyventojų.
    Taip, gyventojai renka tik savivaldybės tarybą, o taryba jau skiria seniūnus.
    Paskutinis taisė Zorro; 2011.12.07, 11:03.

    Komentuoti:

Working...
X