Vasaros / žiemos laikas

[Wycka]

Sveiki. Peržiūrėjęs kone visas forumo temas (naujas ir labai senas), niekur neaptikau tos, kurioje būtų diskusijos apie laiko juostas bei perėjimą iš vasaros laiko į žiemos laiką ar atvirkščiai.
Kaip patys manote — ar reikalinga Lietuvoje (taip pat Europoje, pasaulyje) dukart per metus sukti laikrodžius valanda atgal arba pirmyn? Kokia iš to nauda/žala?
Primenu, kad dabar laikas keičiamas dukart metuose: pavasarį, paskutinį kovo sekmadienį 3.00h laikrodžio rodyklės sukamos 1h į priekį, ir rudenį, paskutinį spalio sekmadienį, 4.00h laikrodžio rodyklės sukamos 1h atgal. Kalbant populiariau, vienas rudens savaitgalis trunka net 49 valandas, ir vienas pavasario savaitgalis trunka tik 47 valandas.

[senasnamas]

Čia vienas iš tų dalykų, kurį daug šalių kasmet iš inercijos atlieka net nesigilindamos, ką tai iš tikrųjų duoda. Kam dabar aktualu, kad viena valanda atsukus atgal anksčiau prašvis? Vis tiek rytais iš esmės yra tamsu ir be elektros neišsiversi. Žmonės daugiausia yra pelėdos ir tas rytines valandas vis tiek pramiega. Kaip tik aktualiau, kad temtų vėliau, nes vakaras susijęs su laisvalaikiu, o kai gruodžio mėn. ima temti ketvirtą valandą tai nei šis, nei tas.

[Wycka]

Siūlo nebepersukinėti laikrodžių

Seimo narių grupė siūlo Vyriausybei nebekeisti laiko, t.y. suvienodinti žiemos ir vasaros laiką, paliekant esamą. Tokį rezoliucijos projektą jie įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Seimo nariai pažymi, kad „nors laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų, bet realių skaičiavimų ar tyrimų, įrodančių, jog keičiant laiką yra gaunama ekonominė nauda, nėra“.
Projektą teikiantys politikai pastebi, kad nuolatinis vasaros laiko keitimas į žiemos laiką, medikų teigimu, daro žalą šalies gyventojų sveikatai, didėja depresinių susirgimų bei savižudybių skaičius.
Pasak rezoliucijos projekto autorių, keičiant vasaros laiką į žiemos laiką pailgėja tamsusis paros metas, dėl to, policijos duomenimis, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius.
Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai Valentinas Mazuronis, Petras Gražulis, Vytautas Galvonas, Andrius Mazuronis, Loreta Graužinienė, Julius Veselka, Stanislovas Giedraitis.
Mūsų šalyje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu nuo 2003-iųjų kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Toks nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą.

P.S.: Atsižvelgiant į rezoliucijos projektą teikiančių Seimo narių pavardes, drąsiai prognozuoju, kad sprendimas bus neigiamas
P.P.S.: Iki šiol maniau, kad įvedamas ir atšaukiamas žiemos, o ne vasaros laikas...

[Tomas]

Ar reikia sukioti laiką ar ne - galima ginčytis. Bet reikia žiūrėti ir ką kaimynai daro. Buvo toks metas, kai Lietuvoj laiko nesukiojo, o visa Europa sukiojo. Valdžia nusprendė, o paskui reikia sukti galva - ar tuo pačiu laiku su latviais gyvenam, ar ne, ar skirtumas nuo lenkų 1h, ar 2h, ar sutampa (kaip Andrikienės laikais).

[senasnamas]

Valdantieji neturi laiko tokiais niekais užsiiminėti . Greta visų sveikatos sutrikimų dar reikia pridėti elementarius iškylančius nepatogumus: dabar žmonės daugiau keliauja, vienos šalys sukioja, kitos ne, o iš tų sukiojančių ne visos tai padaro vienu metu. Planuojant keliones, ypač tolimesnes ir su daugiau persėdimų, dėl to iškyla tik papildomų problemų. Kiek žmonių dėl to pražiopso autobusus ar lėktuvus. Rudenį tai nieko tokio - atvyksti valanda anksčiau, o pavasarį - jau valanda pavėluoji. Tas prašvitimas valanda anksčiau naudos nebent duotų tik dirbantiems lauke, tačiau žiemos sezonu tokių darbų juk sumažėja, o vasarą ir taip anksti prašvinta. Europoje protingi tik islandai - jie su laikrodžiais nežaidžia, nors pas juos žiemą turbūt išvis nelabai prašvinta ; bus priimti į ES, tai turbūt turės prisitaikyti prie masiškai daromų nesąmonių.

[Tomas]

Tam ir leidžiamos ES direktyvos, kad bent jau ES viduje sistema būtų vieninga, o visokie mazuroniai ir gražuliai negadintų žmonėms kraujo.

[Wycka]

Valdantieji neturi laiko tokiais niekais užsiiminėti . Greta visų sveikatos sutrikimų dar reikia pridėti elementarius iškylančius nepatogumus: dabar žmonės daugiau keliauja, vienos šalys sukioja, kitos ne, o iš tų sukiojančių ne visos tai padaro vienu metu. Planuojant keliones, ypač tolimesnes ir su daugiau persėdimų, dėl to iškyla tik papildomų problemų. Kiek žmonių dėl to pražiopso autobusus ar lėktuvus. Rudenį tai nieko tokio - atvyksti valanda anksčiau, o pavasarį - jau valanda pavėluoji. Tas prašvitimas valanda anksčiau naudos nebent duotų tik dirbantiems lauke, tačiau žiemos sezonu tokių darbų juk sumažėja, o vasarą ir taip anksti prašvinta. Europoje protingi tik islandai - jie su laikrodžiais nežaidžia, nors pas juos žiemą turbūt išvis nelabai prašvinta ; bus priimti į ES, tai turbūt turės prisitaikyti prie masiškai daromų nesąmonių.

Kad vienos šalys sukioja, o kitos ne, neturėtų sukelti itin didelių problemų. Štai pvz visa Indija išvis pagal oficialųjį vietinį laiką gyvena „ne laiko juostoje“
Niekur neradau svarių argumentų, kam tas sukinėjimas išvis reikalingas. kaip ir nėra argumentų, kodėl pasirinktas laikrodžio rodyklės sukimas 1, o ne tarkime 2 ar 3 valandomis. Bene vienintelis argumentas — taip taupomos išlaidos apšvietimui elektra. Pala pala, gatvės apšvietimas įsijungia ir išsijungia nepriklausomai nuo laikrodžio, o nuo šviesos kiekio danguje (taip pat reklaminių stendų, viešųjų pastatų išorės, daugiabučių laiptinių apšvietimas). Taip pat yra tokių darbo vietų, kur apšvietimas reikalingas visą parą. Net ir eilinių piliečių dauguma savo voniose ar tualetuose žiebia elektros lemputę nepriklausomai diena ar naktis (pagal poreikį ).
Dauguma žmonių dirba nuo 8 iki 17 valandos. Pvz gruodžio antroje pusėje saulė nušvinta apie 8.40, o dingsta už horizonto apie 16.40. Vadinasi, nepriklausomai nuo laiko juostos, žmogus dega šviesą savo namuose tiek išvykdamas į darbą, tiek grįžęs iš jo. Elektra taip pat naudojama apšvietimui darbo laiko pradžioje ir pabaigoje. Tai kur tie sutaupymai???
Beje, žemės ūkyje dirbantys žmonės dažnai net nereaguoja į laikrodžio rodyklių persukimus. Gyvuliai juk to nesupranta. Juos vis tiek reikia šerti, girdyti, melžti tuo pačiu laiku.

[senasnamas]

Vokiečiai pradėjo per pirmą pasaulinį sukioti, karas seniai baigėsi, o įpročiai liko. Ir apskritai juk norint geriau tą šviesų paros laiką išnaudoti galima pakeisti darbo laiką (tiems, kam tai aktualu), o ne sukioti laikrodžius. Čia panašiai kaip perdegus lemputei keisti visą šviestuvą . O pasukus kelias valandas, tai jausmas būtų kaip per laiko juostas pakeliavus. Sveikatos tikrai nepridėtų. Šviesus paros metas nuo to vis tiek nepailgės.

[Wycka]

Turėtų būti įdomu:

Vasaros laikas

Vasaros laikas (angl. daylight saving time) — vietinis tam tikro regiono laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo astronominio laiko viena valanda.
Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis — efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas naudojamas ne visose šalyse.
Pirmą kartą vasaros laikas pasiūlytas 1907 metais Viljamo Vileto (William Willett) straipsnyje „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), bet šis straipsnis nesusilaukė Britų vyriausybės dėmesio.
Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje (nuo 1916m. balandžio 30 iki 1916m. spalio 1 dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir Jungtinėje Karalystėje (1916m. gegužės 21 iki 1916m. spalio 1). 1918 metų gegužę vasaros laikas įvestas JAV, tačiau galiojo tik metus.
Per antrąjį pasaulinį karą taupant resursus JAV vėl įvedė vasaros laiką 1942 metais.
Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989m., panaikintas 2000m., o nuo 2003m. sausio 1d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.

Laiko juostos

Laiko zona arba laiko juosta — Žemės paviršiaus dalis (sausuma ir jūra), kur galioja vienodas laikas. Geografiškai laiko zonos dalina žemę į 24 lygias juostas (kas 15° geografinės ilgumos), kur gretimose juostose laikas skiriasi 1 valanda. Tačiau realios laiko zonų ribos skiriasi nuo geografinių, nes jos sąlygotos sienų tarp valstybių, valstijų ar administracinių teritorijų.
Laiko zonos nusakomos pagal santykį su pasauliniu koordinuotuoju laiku (UTC). Pradinis laiko zonų atskaitos taškas — Pradinis meridianas (0° rytų ilgumos), einantis per Karališkąją Grinvičo observatoriją Londone. Dėl to vietoje visuotinai pripažinto UTC žymėjimo dar vis naudojamas ir GMT (Grinvičo laikas).
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į UTC+1 laiko zoną (CET — Centrinės Europos Laikas), likusi dalis į UTC+2 laiko zoną, tačiau oficialiai Lietuvoje galioja vienas laikas (Lietuvos laikas) — visa Lietuva priskiriama UTC+2 zonai.
P.S.: UTC-12 — naudojamas tik laivuose 7,5° į rytus nuo 180°

[Tomas]

Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989m., panaikintas 2000m., o nuo 2003m. sausio 1d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.

Kitaip sakant jau beveik 30 metų vasaros laikas taikomas, ale tuščių šnekų užtenka kiekvienam pavasariui ir rudeniui

[Wycka]

Kitaip sakant jau beveik 30 metų vasaros laikas taikomas, ale tuščių šnekų užtenka kiekvienam pavasariui ir rudeniui

Ir dar kitaip sakant dar tūkstančius metų atgal joks vasaros/žiemos laikas nebuvo taikomas (nesukiojami laikrodžiai), ir nebuvo jokių šnekų apie tai

[Irma]

Nepersukinėt laiko! Mažiau pis***s, taip sakant, paprasčiau gyvent

[Wycka]

Nepersukinėt laiko! Mažiau pis***s, taip sakant, paprasčiau gyvent

Paraidžiui suprantant, laiko sukiojimas didina gimstamumą

Jeigu rimčiau, irgi gali būti įdomu:

Tikslus laikas Lietuvoje

[Wycka]

Nuomonė

Ar paliksime laikrodžius ramybėje?

Kasmet paskutinį spalio savaitgalį keli milijardai žmonių puola persukinėti laikrodžių rodykles 1 valanda atgal. Paskutinį kovo savaitgalį procedūra kartosis atvirkštine tvarka. Kadangi dabar kiekvienas turi po kelis laikrodžius, keliolika milijardų laikrodžių dukart per metus vienaip ar kitaip koreguojami (elektroniniai). Žiūrint į mūsų planetą iš šalies, tai turėtų atrodyti kaip visuotinis pamišimas...
Norinčių pergudrauti laiką, pavasarį ir rudenį sukiojant laikrodžių rodykles pirmyn — atgal, Vakaruose atsirado energetinių krizių metu. Pirmieji buvo anglai [iš tikrųjų anglus šioje srityje trimis savaitėmis aplenkė vokiečiai] per I pasaulinį karą. Sako, tai labai patikę fabrikantams: žiemos rytais jie tikrai elektros sutaupydavę. Tik, pasirodo, darbininkų sąskaita, nes tie, grįžę iš darbo, vakarais taip pat anksčiau turėdavo įsijungti šviesas. Kaip čia ta proga neprisiminsi pasakos apie dieną „ilginusį“ poną, kad dar daugiau naudos iš kumečių išspaustų.
Kadangi ponai, kaip kažkas pasakė, yra valdžioje arba prie valdžios, Vakaruose laiko kaitaliojimas greitai išplito. Buvusioje Tarybų Sąjungoje 8-ame XXa. dešimtmetyje irgi buvo susigundyta šiuo kapitalistiniu „išradimu“. Lietuvoje po 2000 — jų porą metų pagyvenome ramiai, deja, jau Briuselio ponų valia ši „tradicija“ buvo atgaivinta.
Neva, taupoma energija, net šviesus paros metas prailgėja... Tik per beveik 100 šio įpročio egzistavimo metų, niekas rimtai taip ir neįrodė jokios naudos.
Dar daugiau, JAV Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Matthew Kotchen su savo studente Laura Grant nustatė, jog laiko kaitaliojimas ne tik nepadeda taupyti, bet priešingai — skatina didesnį energijos sunaudojimą. Jie tris metus stebėjo daugiau, negu 7 milijonų elektros skaitiklių parodymus prieš vasaros laiko įvedimą ir po jo. 15 vasaros laiką anksčiau įsivedusių apygardų buvo kontrolinė grupė, kad eliminuoti oro sąlygų lemiamus elektros suvartojimo pokyčius. Tyrimo rezultatai apstulbino — apygardos, kurios vasaros laiką įsivedė tik 2006m., ėmė naudoti elektros net daugiau.
Vietoj laukto sutaupymo — dar didesnis suvartojimas, nes žmonių įpročiai ir energijos vartojimo būdai nuo praeito amžiaus gerokai pasikeitė — atsirado daugybė naujų buitinių prietaisų. Sugrįžus prie žiemos laiko, pramonė rytais kažkiek sutaupo, bet vakarais anksčiau temsta, todėl žmonės po darbo anksčiau turi jungti apšvietimą. Mitas apie energijos taupymą moksliškai buvo nuvainikuotas.
Gamtoje viskas vyksta cikliškai ir ji nemėgsta sukrėtimų. Žmonių bandymai ją pergudrauti dažnai baigiasi fiasko su liūdnomis pasekmėmis. Gyvoji gamta per milijonus metų prisitaikė prie ritmingo paros ir sezonų ciklų kaitos. Gyvuose organizmuose išsivystė savotiški biologiniai laikrodžiai. Sakysime, tamsoje uždarytas gaidys užgiedos tuo pačiu metu, nematydamas, aušta, ar ne.
Žmogus — gyvosios gamtos dalis. Jo vidinis laikrodis irgi reguliuoja organizmo veiklą: daugelis darbo dienomis pabunda prieš suskambant žadintuvui. Natūralu, kad dirbtinis laiko stumdymas sutrikdo mūsų biologinį laikrodį. Ypač tam jautrūs vaikai. Apie tai seniai kalba specialistai ir daugybė žmonių, kenčiančių nuo laiko kaitaliojimo diskomforto.
Deja, verčiantys mus tai daryti, jokių neigiamų laiko kaitaliojimo pasekmių pripažinti nenori ir visaip bando įpiršti mitą, koks tai puikus ir naudingas dalykas. Tiesa, yra šiokia tokia viltis — keletas Seimo narių pasiūlė atsisakyti šios „tradicijos“. Tik ar užteks politinės drąsos? O taip norėtųsi, kad atsikratytume dar iš praeito šimtmečio pradžios atklydusio absurdiško laikrodžių „terorizavimo“ įpročio.

[r08n]

Dar viena lygioje vietoje sutverta "problema" iš nieko, tuo pačiu ir papildoma tema runkelių zirzimui. Aišku, patogiausia, kai sukinėjimas/nesukinėjimas būna suderintas su kaimyninėmis valstybėmis.

Lietuvoje po 2000 — jų porą metų pagyvenome ramiai, deja, jau Briuselio ponų valia ši „tradicija“ buvo atgaivinta.

Prie ko čia Briuselio ponai? Tas "ramus gyvenimas" (a.k.a. "Andrikienės laikas") ir buvo įvestas to paties pavadinimo tuometinės Europos reikalų ministrės pasiūlymu, siekiant labiau prisitaikyti prie Briuselio ponų. Didelė tautos dalis tuo metu garsiai burnojo ir gausiai rašė tokius pat rašinukus, kaip čia pacituotas, nes vieniems atrodė, kad Saulė pateka per vėlai, kitiems tuo pat metu -- kad per anksti (nes kai kurios įstaigos paankstino darbo laiką 1 val.).

In conclusion, 1) niekas neatsimena, kaip ten buvo "Andrikienės laiko" laikais, 2) sukiosi ar nesukiosi -- jokio skirtumo, nes vistiek visi bus nepatenkinti; 3) labai malonu, kad yra dar viena proga pažliumbti dėl tokios baisingos "bėdos".

[senasnamas]

papildoma tema runkelių zirzimui

Ne tie runkeliai, kurie apie tai kalba, o tie, kurie sukioja, bet net nepagalvoja, kam visa tai . Įdomu, kad ir apklausoje pakankamai yra atsakusių "taip", bet argumentų temoje nesimato, nebent prisitaikymas prie kitų. Tuo tarpu argumentų "prieš" yra labai daug. Kam patiko per pietų pertrauką grožėtis saulėlydžiu, tai Andrikienės laiko turėtų ilgėtis . Tie sukiojimai prasidėjo per karus: per I pasaul. Vokietija, per II pasaul. JAV. Tuo metu gal pagrindo ir buvo. Bet kiek laiko jau praėjo. Išvada paprasta - visiems labai patinka žaisti su laikrodžiais. Galima būtų sukioti kas mėnesį ir įvedinėti kiekvieno mėnesio laiką - dienai trumpėjant sukti po valandą atgal, ilgėjant – pirmyn arba atvirkščiai . Šiaip Europos Parlamente atstovų turim, galėtų iškelti tą klausimą visos Europos mastu. Už šito kvailo reikalo sustabdymą galima būtų ir Nobelio premiją skirti .

[Wycka]

Dar viena lygioje vietoje sutverta "problema" iš nieko, tuo pačiu ir papildoma tema runkelių zirzimui. Aišku, patogiausia, kai sukinėjimas/nesukinėjimas būna suderintas su kaimyninėmis valstybėmis.
Prie ko čia Briuselio ponai? Tas "ramus gyvenimas" (a.k.a. "Andrikienės laikas") ir buvo įvestas to paties pavadinimo tuometinės Europos reikalų ministrės pasiūlymu, siekiant labiau prisitaikyti prie Briuselio ponų. Didelė tautos dalis tuo metu garsiai burnojo ir gausiai rašė tokius pat rašinukus, kaip čia pacituotas, nes vieniems atrodė, kad Saulė pateka per vėlai, kitiems tuo pat metu -- kad per anksti (nes kai kurios įstaigos paankstino darbo laiką 1 val.).
In conclusion, 1) niekas neatsimena, kaip ten buvo "Andrikienės laiko" laikais, 2) sukiosi ar nesukiosi -- jokio skirtumo, nes vistiek visi bus nepatenkinti; 3) labai malonu, kad yra dar viena proga pažliumbti dėl tokios baisingos "bėdos".

/\ Ar nebūtų įmanoma visa tai vienu ypu išspręsti paprasčiausiu referendumu? Nereikia tik dėl šios vienos problemos jį rengti, tai gali palaukti iki kito referendumo (pvz jeigu toks būtų — dėl euro įvedimo).
P.S.: „Andrikienės laiką“ puikiausiai atsimenu. Kaip ir runkelišką vienos jaunos mamytės komentarą žinių laidai: „Anksčiau mes šviesą degdavome apie 16h, o dabar, kai pakeistas laikas, jau dažnai net 13h tenka užsidegti...“

[r08n]

nebent prisitaikymas prie kitų.

Tai yra pakankamai vertas dėmesio argumentas. Būtų labai nepatogu, jeigu laiko skirtumas tarp kaimyninių valstybių (pvz., LT ir LV; o taip ir buvo vienu metu "prie Andrikienės") skirtųsi skirtingais metų laikais ir tektų iš esmės perdarinėti visokius transporto tvarkaraščius ir kt.

Tuo tarpu argumentų "prieš" yra labai daug.

Prisimenu vieną autentišką pasisakymą "Andrikienės laikais", išspausdintą lyg ir "Kauno dienoj" ar panašiam runkelių organe: "Prabundu 3 -- 4 val. nakties ir nebegaliu užmigti..."

Kam patiko per pietų pertrauką grožėtis saulėlydžiu, tai Andrikienės laiko turėtų ilgėtis .

Tai aukščiau pacituoto straipsnio autorius, kaip supratau, ir ilgisi.

Šiaip Europos Parlamente atstovų turim, galėtų iškelti tą klausimą visos Europos mastu.

Teisingai -- kadangi sukiojama beveik visame pasaulyje, geriausia būtų spręsti tarpvalstybiniu mąstu.

Už šito kvailo reikalo sustabdymą galima būtų ir Nobelio premiją skirti .

Tik reikia nuspręsti, kurioj srity -- taikos, literatūros ar dar kitoj?

Ar nebūtų įmanoma visa tai vienu ypu išspręsti paprasčiausiu referendumu? Nereikia tik dėl šios vienos problemos jį rengti, tai gali palaukti iki kito referendumo (pvz jeigu toks būtų — dėl euro įvedimo).

Referendumus reikia rengti, kai susikaupia pakankamai daug einamųjų klausimų; pvz.: 1) Euro įvedimas, 2) rodyklių sukinėjimo uždraudimas, 3) D.K. paskelbimas šventuoju, 4) krizių, blogo gyvenimo ir qubiliaus uždraudimas,... na čia keli prabėgšmais išrinkti iš pastarųjų žiniasklaidos aktualijų; kas dar būtų svarbu visoms žmonėms?

[Wycka]

Tai yra pakankamai vertas dėmesio argumentas. Būtų labai nepatogu, jeigu laiko skirtumas tarp kaimyninių valstybių (pvz., LT ir LV; o taip ir buvo vienu metu "prie Andrikienės") skirtųsi skirtingais metų laikais ir tektų iš esmės perdarinėti visokius transporto tvarkaraščius ir kt.
Kadangi sukiojama beveik visame pasaulyje, geriausia būtų spręsti tarpvalstybiniu mąstu.

Bet apie tai ir kalba — jeigu tai yra per siauras klausimas, kad jį išspręsti referendumu, tai niekas nedraudžia iškelti šį klausimą Europarlamente ir priimti daugumos nulemtą sprendimą.
Net neabejoju, kad priėmus sprendimą nebesukinėti laikrodžių, tuo pačiu keliu pasuks ir Šveicarija, Norvegija, kandidatės į ES, Izraelis, greičiausiai taip pat europinės NVS valstybės, Libanas. Tiesiog suveiks „sniego gniūžtės“ efektas.

Prisimenu vieną autentišką pasisakymą "Andrikienės laikais", išspausdintą lyg ir "Kauno dienoj" ar panašiam runkelių organe: "Prabundu 3 -- 4 val. nakties ir nebegaliu užmigti...

Nereikėtų lygiuotis į runkelius. Jeigu jam/jai problema atsikelti ryte 3-4 valandą, tai kuo būtų geriau atsikėlus 4-5 valandą? O gal nesimiega tik dėl žinios, kad Lietuva pasirinko kitą laiko juostą/laikrodžių nebesukinėjimą? Tada reikėtų kreiptis į psichologą. Juk knygų runkeliai neskaito...

[Lettered]

Nereikėtų lygiuotis į runkelius. Jeigu jam/jai problema atsikelti ryte 3-4 valandą, tai kuo būtų geriau atsikėlus 4-5 valandą? O gal nesimiega tik dėl žinios, kad Lietuva pasirinko kitą laiko juostą/laikrodžių nebesukinėjimą? Tada reikėtų kreiptis į psichologą. Juk knygų runkeliai neskaito...

O tai jei jau pradėtų šviesti ne 3h kaip dabar yra, o 2h, kam nuo to būtų geriau? Atitinkamai, jei sutemtų ne 23h, o 22h?
Juolab pats laiko pasukimas ,,nieko nekainuoja''. Telefonuose, kompiuteriuose automatiškai pasikuka, jei nežinotum, net nepastebėtum.