Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kauno miesto savivaldybė

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    to As:labai didelis prasymas ar galetum papildyt keliais sakiniais apie gatviu bukle,kaip kazkas pasiule ir paorganizuot parasu rinkima,nes dabar manau pats laikas tokiam laiskui,kai isisiubuoja diskusijos del stadiono.Aciu :) .

    Comment


      #62
      @Aš Pritariu Udrai - laikas rinkti parašus. Arenos, stadiono, tiltų ir kiti reikalai turi būti judinami. Baigėsi atostogų metas. :) Laikas dirbti. Gal dar pridėti mintį prie arenos reikalų apie tikrą, o ne "apyrankių" finansavimą? Rėminmo fondas - gerai - tai skatina pilietiškumą, bet kaip sakoma: "Ir pragaras gerais norais grįstas". Asmeniškai į rėmimo fondą pinigus pervesiu tik tada, kai bus išspręsti tikri statybos finansavimo klausimai ir prasidės statyba. Iki to - tai PR akcija ir pinigų mėtymas į balą. :)
      Rieda gatvėmis, keliais, laukais mėlyna citrina - pagauk, jei sugebėsi...

      Comment


        #63
        Jūs taip kalbat, tarsi tik vienas aš sugebėčiau rašyti ar ką nors daryti. Pirmyn, imkit laišką ir redaguokit, tada įdėkit pakeistą, o kitas žmogus tegul jau pildo nuo naujausios versijos, taip sukursim kažką bendro
        Įžvalgos.lt - FB - G+

        Comment


          #64
          Siūlau nevargti. Nieko nepakeisite. Reikia galvoti prieš balsuojant.

          Comment


            #65
            /\ na matai, yra kaip yra, bet galima atsiminti, kad ir ankstesnės valdžios gatvių ne per daugiausiai sutvarkė, arenos taip ir nepastatė, stadiono reikalų nesutvarkė, tiltų nesuremontavo... :) todėl dabar, kai jau užaugo nauja piliečių karta, galima mėginti pradėti spausti mūsų "išrinktuosius", net jeigu tie spaudėjai už juos ir nebalsavo... :)

            Comment


              #66
              Naujausias gandas, kad savivaldybė ruošiasi statyti savo "dangoraižį" Nemuno saloje, šalia sporto rūmų. Šiandien rašo "Kauno diena"

              Comment


                #67
                Parašė liutass Rodyti pranešimą
                Naujausias gandas, kad savivaldybė ruošiasi statyti savo "dangoraižį" Nemuno saloje, šalia sporto rūmų. Šiandien rašo "Kauno diena"
                Nemuno sala yra viena iš vietų, kuriose planuojama statyti savivaldybės pastatą. Kitos galimos vietos - Savanorių pr. (už SEB'o stiklinio pastato), Raudondvario pl. (AP vietoje). Anot Keserausko, šį mėnesį planuojama pateikti kažkokią vizualinę medžiagą.
                Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                Comment


                  #68
                  Kol kas kalba daug, bet darbų nedaro jokių. Nuo duobėtų gatvių ne tik važiuoklė gadinasi, bet jau ir radiatoriai atsikrato

                  Comment


                    #69
                    dedu čia, labai įdomus straipsnis :)

                    Antrasis šalies miestas: Kaunas ar Klaipėda?

                    Lina Navickaitė, "Kauno diena"

                    Pramonės nuosmukį išgyvenęs Kaunas dar visai neseniai pašaipiai buvo vadinamas degaline tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Kadaise šalies verslo centru tituluotam miestui kovojant dėl antrojo šalies miesto vardo buvo likęs bene vienintelis koziris – gyventojų skaičius. Besiplečianti Klaipėda pagal verslo rodiklius jau ne pirmus metus užima antrą poziciją po sostinės. Kuris iš šių miestų išties yra vertas antrojo Lietuvos miesto titulo?

                    Kaunas – nykokas miestas

                    Armis Valiulis, krovinių gabenimo kompanijos „Arijus“ generalinis direktorius:

                    – Nors mūsų įmonė registruota Kaune, tačiau dėl veiklos specifikos giliau šaknis esame įleidę uostamiestyje. Dirbame abiejuose miestuose, nes krovinius gabename ir jūra, ir geležinkeliu, ir autotransportu. Aš pats tris dienas dirbu Klaipėdoje, po vieną – Kaune ir Vilniuje. Tarp Klaipėdos ir Kauno blaškiausi ir anksčiau. Klaipėdoje gimiau ir užaugau, baigiau pirmą kursą, tačiau vėliau persikrausčiau į Kauną ir ten gyvenau daugiau kaip dvidešimt metų.

                    Prisipažinsiu, kad geriau jaučiuosi Klaipėdoje, nes šalia yra jūra ir Kuršių marios. Vanduo mane labai traukia. Taip, Kaune yra marios, bet aš ten buvau vos kelis kartus.

                    Nors Kaune gyvenau gana ilgai, niekada savęs nelaikiau kauniečiu. Tiesą sakant, Kaunas man visada atrodė nykokas miestas. Tokios nuomonės laikausi ir dabar. Iš visų trijų didmiesčių Kaunas atrodo prasčiausiai. Tai galima pastebėti vos įvažiavus į miestą. Vis dėlto pramonės nuosmukis Kaunui sudavė didelį smūgį, o Klaipėdą išgelbėjo uostas.

                    Manau, kad Kaunas ateityje turėtų sutvirtinti savo pozicijas. Kaip tik šiuo metu iš Vakarų Europos gamyba perkeliama į pigesnes šalis, tokia vis dar yra Lietuva, tad Kaunas galėtų atsigriebti.

                    Visi dabartiniai požymiai rodo, kad antruoju šalies miestu turėtų tapti Klaipėda – čia aktyvesnė Laisvosios ekonominės zonos veikla, sparčiai plečiasi uostas. Tačiau klaipėdiečiai neturėtų galvoti, kad tai įvyks per artimiausius penkerius metus. Tam veikiausiai prireiks dar daugiau laiko.

                    Sunkiau rasti darbuotojų

                    Giedrius Tomas Jarmalavičius, tarptautinės įmonių grupės „AG Group“, valdančios prekybos tinklą „Topo centras“, generalinis direktorius ir bendraturtis:

                    – Savo verslą pradėjome Kaune, tačiau šiuo metu tvirtesnes pozicijas užimame uostamiestyje, kuriame turime daugiau parduotuvių. Jaučiame, kad Klaipėda ir Kaunas yra didmiesčiai, nes gyventojai, rinkdamiesi buitinę techniką, ieško naujesnės, pažangesnės produkcijos. Pagal tokį vertinimą lyderis yra Vilnius – iki jo dar toli ir Kaunui, ir Klaipėdai. Šiems miestams specialaus asortimento nereikia – klaipėdiečiai ir kauniečiai renkasi panašias prekes.

                    Laivas „Meridianas“, Klaipėda
                    DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
                    Bene didžiausias Kauno ir Klaipėdos skirtumas atsiskleidžia ieškant darbuotojų. Kaune, kur daugiau gyventojų, lengviau susirasti darbuotojų, ypač vadovų pareigoms užimti. Be to, Kauno rajone gyvena daugiau gyventojų nei Klaipėdos, nes ten iš vienos pusės – tik jūra. Kadangi Klaipėdoje sunkiau surasti darbuotojų, jiems – nuo žemiausios iki aukščiausios grandies – tenka mokėti didesnius atlyginimus.

                    Kalbant apie kovą dėl antrojo šalies miesto titulo, būtų galima pajuokauti, kad jeigu Žemaitija atsiskirtų, Klaipėda taptų jos sostine ir tada Kaunas tikrai būtų antras Lietuvos miestas. O kalbant rimtai, vis tiek Kaunas turėtų išlaikyti savo kaip antrojo miesto pozicijas. Daug kas priklausys ir nuo vietos valdžios, ar ji ras būdų, kaip skatinti verslą.

                    Mokslas talkina verslui

                    Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius:

                    – Atvykusiuosius iš kito miesto į Kauną keistai nuteikia iškabinta socialinė reklama, skelbianti, kad ir Kaune galima gyventi. Akivaizdu, kad miestas turi nemažai problemų. Manau, kad pastaruoju metu Kaunas yra tapęs darbuotojų donoru Vilniui. Tačiau iš šalies žiūrint, negalima nepastebėti teigiamų pokyčių.

                    Žinant, kad pramonės ateitis priklauso inovacijoms, didesnį potencialą šioje srityje turi Kaunas, kuriame dirba nemažai mokslininkų. Mokslas aktyviau bendradarbiauja su verslu. Klaipėdoje naujoviškas bendroves galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

                    Darbo pasiūlymai aukštos kvalifikacijos specialistams taip pat įrodo, kad kovą dėl verslo plėtros laimi Kaunas – čia sukuriama daugiau darbo vietų. Be to, Kaune aktyviau bendradarbiaujama su verslu, kuriant ir įgyvendinat regiono plėtros projektus. Puikus pavyzdys – bendromis verslo ir valdžios pastangomis kuriamas „Technopolis“.

                    Įsibėgėti Klaipėdai trukdo verslo sezoniškumas – daugiau kaip 70 proc. verslo uostamiestyje sudaro įvairios paslaugos. Jūros verslas, kuriuo taip didžiuojasi uostamiestis, yra specifinis. Be to, uosto veikla labai priklauso nuo politinių sprendimų.

                    Manau, kad lenktynėse dėl antrojo šalies miesto vardo Kaunas šiuo metu veržiasi į priekį.

                    Tarptautines įmones trauks pajūris

                    Vytautas Silevičius, Jiezne įsikūrusios langų gamybos įmonės „Doleta“, turinčios filialus Kaune ir Klaipėdoje, generalinis direktorius:

                    – Didelio šių didmiesčių skirtumo negalėčiau išskirti. Žinoma, Kaune gyvena daugiau gyventojų, todėl čia pasiekiame didesnę apyvartą. Taip pat Kaune kyla mažiau problemų ieškant darbuotojų. Kadangi mieste yra nemažai aukštųjų mokyklų, techninio profilio kolegijų, tai surasti specialistų nėra taip sudėtinga kaip Klaipėdoje. Kaune darbo jėgos pasiūla išties yra didesnė. Šiuo metu tai – didelis privalumas.

                    Manau, kad Kaunas buvo ir liks antras šalies miestas. Jis jau seniai atsigavo po pramonės nuosmukio. Prieš gerą dešimtmetį žlugo tos įmonės, kurios ir turėjo žlugti, nes jų produkcija buvo nereikalinga. Kaune vyko natūralūs rinkos pokyčiai. Tai miestas – bene labiausiai tinkantis Lietuvos verslo plėtrai, nes yra šalies centre.

                    Tačiau žvelgiant iš tarptautinio verslo pusės, Klaipėda atrodo patrauklesnis miestas. Jeigu, sakykime, mums reikėtų kurti įmonę, kuri prekiautų su visu pasauliu, tai tokią bendrovę steigtume tik Klaipėdos regione. Uostas gerokai sumažina transportavimo sąnaudas. Gali būti, kad ateityje tarptautines kompanijas labiau trauks Klaipėda, o Kaunas liks Lietuvos pramonės centras.

                    Comment


                      #70
                      /\ Aciu Dievui si karteli Vilnius paliktas ramybeje. Kaunui dar vienas konkurentas atsirado :).
                      gera gyventi gerai

                      Comment


                        #71
                        Panašaus rimtumo, kaip šiame straipsnyje, diskusijas varinėja penkiamečiai smėlio dėžėje - "mano brolis didesnis už tavo brolį!" :)

                        Žodžiu, straipsnis apie nieką.

                        Comment


                          #72
                          Parašė Kema Rodyti pranešimą
                          Kaunui dar vienas konkurentas atsirado :).
                          Ne konkurentas, o partneris. Dar vienos nesąmonės kaip „Kaunas vs Vilnius“ Lietuvoje tikrai nereikia. Negana to, dėl Rail Baltica tuoj Šiauliai su Panevėžiu susipyks. Tokie žurnalistų mėginimai kažkaip gaut dėmesio neturint ką rašyt vėliau persiduoda visuomenei.

                          Visi žinom kur santykinai didesnės investicijos, kur pastatoma daugiau naujo būsto, kur didesnio masto, bent kol kas, įgyvendinami šiuo metu projektai. Bet kam ta miestų numeracija. Miestas pirmas, antras ar trečias galima įvertinti pagal atskirus kriterijus. Pavyzdžiui, pagal gyventojų skaičių Kaunas antras, pagal absoliutų BVP Lietuvoje - antras, pagal santykinį - jau nebe. Ir t.t..

                          Kodėl neparašius straipsnio apie puikias Kauno ir Klaipėdos bendradarbiavimo galimybes, žinant, kad Klaipėda - tai vienintelis Lietuvos jūrų uostas, o Kaunas - logistikos centras. Kad Kaune kursiamas upių uostas sujungs mus su Klaipėda Nemunu ir tik padidins šio bendradarbiavimo galimybes ir t.t..

                          Būtų galima ir kažkaip panašiai dėl įdomumo (ir nieko daugiau) miestus lyginti, jei tik į tai visuomenė komentaruose kitaip reaguotų. Dabar ten gaunasi tik vieni kitų užgauliojimas, skatinama neapykanta.

                          Šito straipsnio čia dėt tikrai nereikėjo, šlamštas.
                          Paskutinis taisė ; 2007.09.07, 12:20.
                          Įžvalgos.lt - FB - G+

                          Comment


                            #73
                            Parašė daktaras Rodyti pranešimą
                            dedu čia, labai įdomus straipsnis :)
                            Antrasis šalies miestas: Kaunas ar Klaipėda?
                            O pirmas Lietuvos miestas - Jonava (pagal trasu gamyba :)

                            pagal ka dar pasilyginam? :)

                            Comment


                              #74
                              /\ čia man skirta? juk ne aš tą straipsnį parašiau

                              Comment


                                #75
                                Na ir apgailėtini jie:

                                Kaune - valdininkų gripo epidemija

                                Ištraukos:
                                Savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėja Stasė Rožukienė darbe nesirodo nuo balandžio. Vakar sukako 142 dienos, kai valdininkė turi nedarbingumo lapelį.

                                Sutapo, kad S.Rožukienė susirgo, kilus tarnybinių automobilių kuro skandalui. Vėliau specialiai sudaryta komisija nustatė, kad Vidaus audito skyrius nežinia kam sunaudojo kuro už 6 tūkstančius litų. Paaiškėjo, kad auditoriai nuvažiavo 17,6 tūkstančio kilometrų mažiau, nei nurodyta dokumentuose.

                                Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas tuomet neslėpė, kad už šį pažeidimą Vidaus audito skyriaus vedėjai gresia nuobauda. Tačiau nuo balandžio ji serga.

                                „Kauno dienai“ nepavyko susisiekti su sergančia valdininke. Vidaus audito skyriaus vedėjos tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu niekas neatsiliepia ne pirma diena.

                                Ligoniais rekordininkais galima vadinti ir Miesto ūkio departamento direktorių Petrą Morkūną, ir buvusį Ekonomikos departamento vadovą Alvydą Gineitą. Pastarojo darbe šiemet nebuvo 72 dienas - nuo balandžio 2 iki birželio 14 dienos.

                                „Kauno diena“ rašė, kad A.Gineitas buvo įsipainiojęs į Nemuno salos krantinių statybos konkurso skandalą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad valdininkas supainiojo viešuosius ir privačius interesus. A.Gineitas šį sprendimą apskundė teismui.

                                Buvusio Ekonomikos departamento direktoriaus pavardė minima ir Aleksoto transporto mazgo koncesijos skandale. Dėl šio sandorio savivaldybė galėjo netekti apie 20 milijonų litų.

                                Kitas konservatorius P.Morkūnas susirgo iškart po to, kai buvęs savivaldybės administracijos laikinasis vadovas Robertas Stanionis prabilo, kad Miesto ūkio departamento direktoriaus veikla vertinama neigiamai. Tuo metu buvo atliekami ir keli tarnybiniai tyrimai.

                                Savivaldybėje P.Morkūnas pasirodė po 108 dienų, balandį.

                                „<...> Jeigu atvirai, pavargau dirbdamas savivaldybėje“, – tikino P.Morkūnas.
                                142 dienos - tai daugiau nė trečdalis metų. O tas morkagalvis pavargo nedirbdamas 108 dienas per metus! Ir dar nustatyti pažeidimai daugumai. Neįtikėtina...
                                Paskutinis taisė ; 2007.09.12, 16:32.
                                Įžvalgos.lt - FB - G+

                                Comment


                                  #76
                                  Valdžia liko be pinigų

                                  Politikai neranda lėšų Sporto halei remontuoti, leidiniui apie miestą, Įgulos bažnyčios vargonams – dabar svarbiausia išmokėti atlyginimus biudžetinių įstaigų darbuotojams.

                                  Be optimizmo

                                  Kauno tarybos kolegijos nariams vakar teko pripažinti optimizmo nekeliantį faktą - mieste trūksta pinigų, todėl nemaža dalis projektų šiemet nebus įgyvendinti.

                                  Iš vakarykščiame posėdyje svarstytų klausimų pritarta vos vienam pasiūlymui skirti 200 tūkstančių litų švietimo įstaigose avariniams darbams atlikti. Visi kiti prašymai skirti lėšų pritarimo nesulaukė.

                                  „Stebina, kad administracija šių sprendimų projektų nederino net su Biudžeto ir finansų komitetu. Iš tiesų miesto finansinė padėtis labai rimta, tačiau bankrotas negresia. Dalies projektų šiemet negalėsime finansuoti“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

                                  Rezervo fondą ištuštino

                                  Šiuo metu Kauno biudžete trūksta apie 50 milijonų litų. Savivaldybės administracijos rezervo fonde iš 2,5 milijono litų liko vos 300 tūkstančių litų. Į Privatizavimo fondą šiemet planuota surinkti 13 milijonų litų. Tačiau dabar tėra surinkta apie milijonas litų.

                                  „Kol kas planuojamas fondo pajamas siūlome sumažinti 1,3 milijono litų. Tačiau norint įvykdyti bent minimalų planą per paskutinius mėnesius teks ypač pasistengti. Į Privatizavimo fondą pinigai nesurenkami, nes nėra detaliųjų planų, todėl neįvyksta ir planuoti aukcionai“, – aiškino Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

                                  Halė prašosi remonto

                                  A.Kupčinskas pripažino, kad vakar savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fonde galėjo nelikti nė lito. Įgulos bažnyčioje vargonams įrengti prašyta skirti 110 tūkstančių litų, leidiniui apie Kauną - 60 tūkstančių litų.

                                  Daugiau nei 100 tūkstančių litų reikia, kad Kauno sporto halėje būtų atsižvelgta bent į minimalius Eurolygos reikalavimus.

                                  Šioje arenoje viešėję tarptautiniai ekspertai pareiškė nemažai pastabų. Jeigu į jas visas tektų atsižvelgti, tam reikėtų apie 4,5 milijono litų.

                                  Pavėlavęs konkursas

                                  Finansininkai jau pasiūlė šiemet neskirti 700 tūkstančių litų vaikų žaidimų aikštelėms ir kitiems projektams. Tai sukėlė Kauno mero A.Kupčinsko ir kitų politikų pyktį. Jie žarstėsi kaltinimais administracijos tarnautojams.

                                  Tačiau paaiškėjo, kad konkursas per vėlai paskelbtas dėl Kauno vicemerų Kazimiero Kuzminsko ir Stanislovo Buškevičiaus neveiklumo. Tai patvirtino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rabačius.

                                  Nepaisant lėšų stygiaus, vakar patvirtinta, kad savivaldybės pastato fasadui remontuoti papildomai žadama skirti apie 200 tūkstančių litų.
                                  Dieve, Dieve...

                                  Comment


                                    #77
                                    aš siūlau išformuoti miesto urbanistikos ir architektūros komitetą, miestas atgimtų!

                                    Comment


                                      #78
                                      Kuo toliau, tuo blogiau, ar ne? :)

                                      Kaunas sparčiai sensta, skursta ir moteriškėja

                                      Teiginiai, jog Kauno ekonomika smarkiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkių, ne iš piršto laužti. Tai patvirtina Statistikos departamento skaičiai.

                                      Neseniai atlikta sociologinė apklausa parodė, kad Kaunas pagal gyvenimo kokybę tarp 60 šalies savivaldybių užima tik 49-ąją vietą.

                                      Svarbus miesto ekonominės būklės įvertinimas yra tai, kaip gyventojai ir mieste veikiančios įmonės moka mokesčius.

                                      Pernai kauniečiai sumokėjo 235,7 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčių, vilniečiai – triskart daugiau – 723 mln. Lt.

                                      Atlyginimai – kuklesni

                                      Pagal statistiką, Kaune pernai dirbo apie 170 tūkst. žmonių, jie sudarė 47 proc. visų miesto gyventojų. Vidutinis kauniečio atlyginimas pernai sudarė 1250 Lt. Lietuvos vidurkis – 1276 Lt. Net Jonavos gyventojų atlyginimo vidurkis yra didesnis nei kauniečių ir sudaro 1339 Lt per mėnesį.

                                      Statistikos departamento duomenimis, Kaunas iš kitų miestų išsiskiria moterų ir vyrų santykiu. Vyrai sudaro apie 44 proc., o moterys – beveik 56 proc. miesto gyventojų.

                                      Pensininkų miestas

                                      Gyventojų demografiniai duomenys Kaune yra pesimistiškesni nei sostinėje. Natūralus gyventojų prieaugis abiejuose miestuose, kaip ir visoje Lietuvoje, yra neigiamas (miršta daugiau gyventojų nei gimsta), tačiau Kaune šis skirtumas buvo 985, o Vilniuje – 382.

                                      Seimo narys, ekonomikos profesorius Kęstutis Glaveckas teigė, jog šie pinigų ir demografiniai skirtumai aiškiai atspindi ekonomikos padėtį didžiuosiuose šalies miestuose.

                                      „Vilniuje gyvena daugiau darbingų žmonių nei Kaune, jie sumoka daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Kaune yra daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie nedirba. Nemažai Kauno vyrų išvažiavo dirbti į Vilnių arba užsienį. Reikia pripažinti, jog kauniečių atlyginimai mažesni nei sostinėje ir kai kuriuose kituose miestuose“, – kalbėjo K. Glaveckas.

                                      Gamyba merdi, vyrauja prekyba

                                      K. Glavecko teigimu, Vilniuje yra pagrindinių šalies bankų ir stambių bendrovių būstinės, o Kaune – tik jų filialai, todėl pelno mokesčio sostinėje sumokama gerokai daugiau nei Kaune.

                                      „Sovietmečiu Kauno ekonominė padėtis buvo palankesnė, nes čia veikė daug didelių gamyklų. Dabar laikinojoje sostinėje vyrauja prekyba, apdirbamoji pramonė, prekyba nekilnojamuoju turtu, paslaugos, o rimtos gamybos nebėra. Tai ir lemia blogesnius ekonominius rodiklius“, – sakė K. Glaveckas.

                                      Aplenkė ir Klaipėda

                                      Jei palyginsime Kauno ir kitų šalies miestų duomenis, tai pastebėsime, jog kasmet Vilnius ir Klaipėda vis labiau atitrūksta nuo Kauno.

                                      2004 metais vienam klaipėdiečiui teko 5,8 tūkst. Lt, vilniečiui 14,3 tūkst. Lt užsienio investicijų. Tais metais vienam kauniečiui teko 4,31 tūkst. Lt užsienio investicijų.

                                      2006 metais vienas Klaipėdos gyventojas sulaukė dvigubai daugiau užsienio investicijų nei vienas kaunietis. Tais pačiais metais vienam vilniečiui teko šešis kartus daugiau užsienio investicijų nei kauniečiui.

                                      Užsienio investicijų rodikliu vienam gyventojui Kaunas atsilieka ir nuo visos Lietuvos vidurkio.

                                      „Verslininkai mieliau investuoja Šiauliuose ir Panevėžyje, bet ne Kaune. Jie sako, jog Kaune sunku surasti bendrą kalbą su valdžios atstovais, čia nepaisoma ekonominės logikos“, – kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas M. Rondomanskas.

                                      Laikinoji sostinė
                                      Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                                      Comment


                                        #79
                                        Bet bus ir dar blogiau, nenusiminkim dabar labai

                                        Comment


                                          #80
                                          Parašė liutass Rodyti pranešimą
                                          Bet bus ir dar blogiau, nenusiminkim dabar labai
                                          kažkodėl liūtai mane labai pralinksminai

                                          Comment

                                          Working...
                                          X