Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Migracija

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Išaugęs nusikalstamumas Švedijoje nebėra tik šalies vidaus problema – po vasarą Danijoje įvykdytų nusikaltimų, kurių gijos vedą į kaimynystę, tarp Šengeno erdvei priklausančių valstybių grįžta patikrinimai pasienyje. Kol kas – laikini.

    Sustiprinta sienos apsauga ir patikros ties Oresundo tiltu, jungiančiu Švediją ir Daniją, įsigalios nuo lapkričio 12-osios, o jau kurį laiką danai akyliau prižiūri ir pietinę sieną su Vokietija.

    Danijos teisingumo ministras Nickas Hekkerupas praėjusią savaitę paaiškino, kad taip bus siekiama užkirsti kelią nusikalstamumo plitimui, išvengti nelaimių, kuriomis buvo pažymėta pastaroji vasara – Kopenhagoje buvo įvykdytas sprogdinimas mokesčių inspekcijos pastate, o Herleve nužudyti du žmonės. Dėl abiejų kaltinami asmenys, į Daniją patekę iš Švedijos.

    Velnias detalėse

    „Pažiūrėkite, kas praėjusią naktį įvyko Švedijoje. Švedijoje. Kas galėtų tuo patikėti? Švedijoje jie įsileido didžiulį skaičių. Jie turi problemų, kurių nelaikė įmanomomis“, – 2017 m. vasarį susitikime su rėmėjais sakė Donaldas Trumpas, ir netrukus buvo pajuoktas, mat pastaroji naktis Švedijoje buvo be jokių incidentų.
    Vis dėlto problemas dabar pripažįsta ir patys švedai, tačiau taip paprastai įvardyti kaltųjų negali – nusikaltėlių pagal tautinę ar etninę priklausomybę šalies policija nerūšiuoja, todėl ir tokios statistikos nėra. Švedija, palyginti, tebėra viena saugiausių šalių pasaulyje, tačiau seksualinių, smurtinių nusikaltimų ir tyčinių nužudymų skaičius pastaraiais metais išaugo, atitinkamai padidėjo ir visuomenės nesaugumo jausmas, atsiskleidžiantis apklausose.

    Jeigu 2009 m. pranešimų apie seksualinius nusikaltimus (įskaitant prievartavimo, priekabiavimo, tvirkinimo atvejus) užfiksuota 15 693, tai pernai jų buvo 22 476. Prieš dešimt metų nuteistų už seksualinius nusikaltimus asmenų Švedijoje buvo 1090, praėjusiais metais jų skaičius siekė 1374.

    Tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimų šuolis fiksuojamas nuo 2015-ųjų, kai Vakarų Europos šalys, ne išimtis ir Švedija, plačiau atvėrė duris migrantams, suteikia argumentų tokiai politikai dažnai prieštaraujantiems konservatyviems dešiniesiems.

    Teisingumo ministerijos kuruojama Nacionalinė nusikaltimų prevencijos taryba (BRA) konstatavo, kad nėra nepagrįsta manyti, jog „2015 m. atvykę prieglobsčio prašytojai yra padidintos rizikos grupėje, nes didelė dalis jų yra vyrai ir didelė dalis yra nelydimi vaikinai“, tačiau institucijos vertinimu, statistiškai nėra tikėtina, jog drastiškas nusikaltimų prieaugis yra sietinas būtent su imigrantais.
    Šuolis šioje nusikalstamumo grafoje užfiksuotas ir tarp 2005 ir 2008 metų, tačiau tai lėmė praplėsta „seksualinės prievartos“ kategorija – į ją įtraukti nusikaltimai, kurie kai kuriose kitose šalyse būtų traktuojami kaip priekabiavimas.

    Aišku tai, jog tokio pobūdžio nusikalstamumas Švedijoje, Vakarų standartais, šiandien gana didelis dėl teisinės bazės. Kiekvienas seksualinio smurto atvejis šalyje fiksuojamas kaip atskiras, net jeigu tai tęstinis, pasikartojantis procesas, koks dažnai egzistuoja probleminėse šeimose. Kitaip tariant, statistikoje atsiduria ne aukos pareiškimas apie seksualinį smurtą, o visa jo apimtis – tiek nusikalstamos veiklos atvejų, kiek jų įmanoma nustatyti.

    Nusikalstamumas tarpsta atskirtyje

    Gaujų smurtas – kitas švedus neraminantis reiškinys. Praėjusiais metais per daugiau kaip 300 policijos užfiksuotų susišaudymų buvo nužudyti 45 žmonės, 135 sužeisti.

    BRA apklausa rodo, kad palyginti su 2007 m., jaučiančių nerimą dėl nusikalstamumo visuomenėje padaugėjo 6 proc. – nuo 37 iki 43 proc. Paklausti, ar savo rajone naktį jaučiasi nesaugūs, teigiamai anuomet atsakė 25 proc. švedų, praėjusiais metais – 28 proc. Visgi anot statistikos, moterys Švedijoje dėl savo saugumo neužtikrintos kur kas labiau (36 proc. pernai, kai prieš 12 metų taip atsakė 19 proc. respondenčių).

    Padažnėję smurtiniai gaujų tarpusavio santykių aiškinimaisi Švedijoje yra atkreipę ir pareigūnų, ir politikų dėmesį, tačiau griežtesnės bausmės už nelegalaus ginklo laikymą situacijos neišsprendė.

    „Susišaudymai ir gaujų nusikaltimai gali būti išrauti tik tuomet, jeigu policijos pastangos bus suderintos su stipriu socialiniu sektoriumi ir gera mokykla“, – vasarą kalbėdamas prieš parlamentą sakė Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas, kurį opozicija laiko pernelyg minkštu dorojantis su problema, nors jis yra minėjas, kad esant būtinybei atkurti tvarką į probleminius rajonus gali būti siunčiami ir Švedijos kariai.

    Minkštu pavadinti būtų sunku gaujų, susitelkusių apie Stokholmą, Malmę ar Geteborgą, santykių aiškinimąsi – šiems jie naudoja kartais peilius, pistoletus, kartais automatus, rankines granatas ar kitokius sprogmenis. Dažnai nusikaltėliai ir jų aukos priklauso tai pačiai socialinei kategorijai – tai nedirbantys, dažnai vidurinio išsilavinimo neturintys vyrai, pirmos ar antros kartos imigrantai, jaunesni nei 35-erių, gyvenantys santykinai varginguose rajonuose aplink didmiesčius.

    2012 m. septynias grupuotes studijavę Švedijos mokslininkai ištyrė jose esant didžiulę etninę įvairovę – apytikriai 42 proc. gaujų narių gimė Švedijoje, maždaug 76 proc. yra imigrantai arba jų palikuonys iš 35 valstybių.

    Kai kuriuose Stokholmo rajonuose dirbančiųjų skaičius nuo kitų miesto dalių atsilieka 23 proc., o tarp pastovų darbą turinčių dažnas išgyvena iš minimalių pajamų. Atskirtyje ir nepritekliuje atsiranda ir prielaidos radikalizacijai – skaičiuojama, kad tarp 2012 ir 2016 m. apie 300 asmenų paliko Švediją ir išvyko į Iraką ar Siriją, kad galėtų prisijungti prie islamistų grupuočių.

    Bet kriminalinėse suvestinėse situacija įvairesnė – baikerių gaujų nariai aukščiau aprašyto profilio neatitinka visiškai, o Švedijoje jie ilgą laiką garsėjo dėl prekybos narkotikais ar žmonių išnaudojimo (prostitucijos) organizavimo. Baikerių klubų tarpusavio konfliktai švedų teisėsaugai ypač problemiški buvo 1994-1997 m., ir nors dabar situacija gerokai aprimusi, su jais siejamo nusikalstamumo protrūkių vis dar nutinka.

    Prieš kelias savaites švedų policija pranešė, kad aktyvių kriminalinių tinklų skaičius vien Stokholme ir jo apylinkėse pasiekė 50, pastebėta, kad į jas vis dažniau įsitraukia moterys. 2015 m. pareigūnai buvo identifikavę 39 gaujas, 2017 m. jų suskaičiuota 47, rašė Švedijos naujienų portalas „The Local“.
    https://www.lrt.lt/naujienos/pasauly...okia-gresminga
    įvairovė YRA MŪSŲ STIPRYBĖA!

    Comment


      Negi tokia problema griežtai atrūšiuoti imigrantus ir įsileisti tik tuos, kurių tapatybė ir praeitis aiški, be jokių nusikalstamų dalykų ar tamsių dėmių. Juk galima taip padaryti.
      Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
      Mielosios Grigiškės

      Comment


        Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
        Negi tokia problema griežtai atrūšiuoti imigrantus ir įsileisti tik tuos, kurių tapatybė ir praeitis aiški, be jokių nusikalstamų dalykų ar tamsių dėmių. Juk galima taip padaryti.
        Ir dar įkalt testą elgesio ir psichologinės būklės įvertinimui. Be juokų. Įsileist kitus aišku reikia, bet reikia užtikrinti ir savo pačių saugumą. Dar turim šiek tiek laiko mokytis iš kitų klaidų.

        Comment


          Parašė Evier Rodyti pranešimą

          Ir dar įkalt testą elgesio ir psichologinės būklės įvertinimui. Be juokų. Įsileist kitus aišku reikia, bet reikia užtikrinti ir savo pačių saugumą. Dar turim šiek tiek laiko mokytis iš kitų klaidų.
          Galima ir išvis neįsileisti tamsesnių veislių. Daryt eksperimentus. Gal šviesesnės veislės labiau pasiduoda dresūrai. Paskui nereikės raudot dėl populistų.
          Show must go von!

          Comment


            Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
            Negi tokia problema griežtai atrūšiuoti imigrantus ir įsileisti tik tuos, kurių tapatybė ir praeitis aiški, be jokių nusikalstamų dalykų ar tamsių dėmių. Juk galima taip padaryti.
            Tai yra diskriminacija.

            Comment


              Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
              Negi tokia problema griežtai atrūšiuoti imigrantus ir įsileisti tik tuos, kurių tapatybė ir praeitis aiški, be jokių nusikalstamų dalykų ar tamsių dėmių. Juk galima taip padaryti.
              Kaip tu siūlai tai padaryti? Išstoti Švedijai iš Šengeno?
              If a lion could speak, we could not understand him.

              Comment


                Parašė Sula Rodyti pranešimą

                Tai yra diskriminacija.
                Imigracijos ribojimas ir atranka jau dabar pasidarė diskriminacija? Privaloma imti visus, kas atvažiavo?

                Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                Kaip tu siūlai tai padaryti? Išstoti Švedijai iš Šengeno?
                Visokie veikėjai su neaiškia praeitimi (ar netgi teroristine) neturi apskritai patekti į Šengeną, ne tik kad į Švediją.
                Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
                Mielosios Grigiškės

                Comment


                  Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                  Imigracijos ribojimas ir atranka jau dabar pasidarė diskriminacija? Privaloma imti visus, kas atvažiavo?
                  Berods dabar iš esmės taip ir yra su nelegalais. Legalios darbo, mokslo ir kitų imigracijų čia neįpainiokime. Ar tiesiog vizitų turizmo tikslais.

                  Visokie veikėjai su neaiškia praeitimi (ar netgi teroristine) neturi apskritai patekti į Šengeną, ne tik kad į Švediją.
                  Nėra jokių galimybių ir resursų aiškintis, kas ten su kokia praeitimi. Neretai net neaišku, iš kur tas ar kitas žmogus yra atkeliavęs.

                  Esmė yra net ne tame, o imigrantų, nelegalių ir pabėgėlių, gyvenimo sąlygose. Kas yra valstybių rankose, nepaisant kai kurių verkšlenimų.

                  Jei Švedijoje sąlygos būtų kaip Lietuvoje, tai, įtariu, kad imigracijos srautas ten sumažėtų dešimtis kartų.
                  Paskutinis taisė Sula; 2019.10.16, 10:10.

                  Comment


                    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą


                    Visokie veikėjai su neaiškia praeitimi (ar netgi teroristine) neturi apskritai patekti į Šengeną, ne tik kad į Švediją.
                    Tai kad didėlė dalis tokių veikėjų yra gimę Šengene.
                    If a lion could speak, we could not understand him.

                    Comment


                      Sausa Eurostato statistika
                      2019.10.25 Nr.164 / 2019
                      Residence permits for non-EU residents 2018
                      Leidimai gyventi ne ES šalių piliečiams 2018



                      Bendras ES šalyse išduotų ne ES piliečiams leidimų gyventi skaičius po truputį didėja ir siekia virš 3,2 mln.


                      2018 m. TOP 10 šalių, kurių piliečiams išduoti leidimai gyventi ES
                      Šios šalys yra:
                      1. Ukraina 526,9 tūkst.
                      2. Kinija 206,2 tūkst.
                      3. Indija 197,3 tūkst.
                      Toliau: Sirija, Baltarusija, Marokas, JAV, Brazilija, Turkija, Rusija



                      Visų ES ir EFTA šalių išduotų leidimų nuolat gyventi pirmosios 3 šalys
                      Kiekvienoje šalyje atsispindi ir regioninės / istorinės tendencijos ir (ne)atvirumas imigrantams iš tolesnių šalių
                      Pvz:
                      LT Lietuva: 1) Ukraina, 2) Baltarusija 30 Rusija
                      HR Kroatija: 1) Bosnija-Hercegovina 2) Serbija 3) Kosovas
                      FR: Prancūzija: 1) Marokas 2) Alžyras, 3) Tunisas
                      IT: Italija: 1) Albanija 2) Marokas 3) Nigerija
                      DE: Vokietija: 1) Sirija 2) Afganistanas 3) Irakas
                      NO: Norvegija: 1) Indija 2) Filipinai 3) Sirija
                      Ir t.t.

                      https://ec.europa.eu/eurostat/docume...9-300bdec438cb

                      Pabandžiau sudėlioti ant žemėlapio, kas kokioje šalyje yra migracijos lyderis (mastelis ne visur išlaikytas)

                      Žemėlapio pagrindas - iš Vikipedijos: https://en.wikipedia.org/wiki/Passpo..._member_states

                      Comment


                        Keistas fenomenas, Latvijoje 3-je vietoje indai?

                        Comment


                          Parašė Sula Rodyti pranešimą
                          Keistas fenomenas, Latvijoje 3-je vietoje indai?
                          Kyla minčių apie pasiliekančius studentus. Nežinau dėl Vilniaus, bet Kaune yra itin ryškiai juntamas indų/pakistaniečių cluster'is apie universitetų miestelius. Turiu susidaręs įspūdį, kad jie sudaro gal net žymią daugumą iš kitų bent jau tolimesnių kraštų tautybių.

                          Comment


                            2012-2017 metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius augo vidutiniškai po 4 procentus per metus. Iš viso per 6 metus į šalies aukštąsias mokyklas įstojo 10 246, o šiemet studijas Lietuvoje pasirinko 1846 užsieniečiai.

                            Iš visų užsienio studentų, baigusių studijas Lietuvoje, dirbti pasilieka vos 7 proc.
                            https://www.ve.lt/naujienos/visuomen...sunku-1597219/

                            Comment


                              Buvo kiek netikėta, kad Lenkija priėmė daugiausiai imigrantų, netgi daugiau nei Vokietija ar UK. Trendai akivaizdžiai keičiasi. Naujos ES narės iš emigracinių valstybių tampa imigracinėmis. Lietuva irgi jau pilna ukrainiečių. O Ukraina akivaizdžiai užvaldė ES imigracijos trendus ir panašu kad ilgam.
                              Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
                              Mielosios Grigiškės

                              Comment


                                Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                Keistas fenomenas,
                                Ten yra daug keistų fenomenų.
                                Galima suprasti migraciją Lietuvą ir Estiją, kur vyrauja ex SSRS šalys ar Kroatiją ir Slovėniją, kur vyraja migrantai iš ex Jugoslavijos (net Kroatijoje, kur vyko karas su serbais, šie dabar užimą 2 vietą tarp imigrantų). Kaip ir aišku dėl Prancūzijos, kur vyrauja imigrantai iš Magribo.
                                O kitur - labai daug keistų fenomenų.
                                Todėl pasidarė įdomu sudėlioti vėliavėles ant žemėlapio.

                                Dar vienas fenomenas, kad tą spaudos pranešimą netyčia aptikau savaitalį; aišku, ne lietuviškame portale. Savaitgalį Lietuvos spauda turi dvi temas - prisiminimai apie kokio nors maniako ištaršytas žarnas ir kokio nors užkalnio sekėjo restoranų ir kebabinių recencijos.
                                Eurostato pranešimą radau gudiškoje "Naša Niva", kur jie kaip ir džiaugėsi, kad Europoje pagal gautų "VNŽ" (Vid na žytel'stvo) skaičių pateko į penketuką, o pagal leidimų skaičių vienam šalies gyventojui skaičių užima pirmą vietą.
                                Па колькасці атрыманых дазволаў на пражыванне ў ЕС на душу насельніцтва беларусы апярэдзілі нават украінцаў
                                https://nn.by/?c=ar&i=239977

                                Comment


                                  Parašė Romas
                                  Eurostato pranešimą radau gudiškoje "Naša Niva", kur jie kaip ir džiaugėsi, kad Europoje pagal gautų "VNŽ" (Vid na žytel'stvo) skaičių pateko į penketuką, o pagal leidimų skaičių vienam šalies gyventojui skaičių užima pirmą vietą.
                                  Džiaugėsi? Tai kad jeigu iš šalies daug emigruojama, tai šaliai nėra joks prestižas. Jeigu imigruoja - reiškia šalyje gerai gyventi. Jeigu emigruoja - dalykas irgi daug sakantis... Ir tikrai čia nėra kuo džiaugtis.
                                  Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
                                  Mielosios Grigiškės

                                  Comment


                                    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                    Buvo kiek netikėta, kad Lenkija priėmė daugiausiai imigrantų, netgi daugiau nei Vokietija ar UK. Trendai akivaizdžiai keičiasi. Naujos ES narės iš emigracinių valstybių tampa imigracinėmis. Lietuva irgi jau pilna ukrainiečių. O Ukraina akivaizdžiai užvaldė ES imigracijos trendus ir panašu kad ilgam.
                                    Taip išeina, kad Lenkijai 1 gyventojui tenka kažkur 2 imigrantai, lyginant su Vokietija.

                                    Comment


                                      Parašė Sula Rodyti pranešimą

                                      Tai yra opozicijos leidinys, tai džiaugiasi, kad bent dalis baltarusių "europėja", o ne rusėja - pagrindinis buvęs jų trendas netolimoje praeityje. Žinau bent kelis emigravusius baltarusius, kurie yra aršūs bet kokių sąjungų su Rusija priešininkais.
                                      Europėjimas būtų, jeigu šalis pasiektų tą lygį, kai žmonės veržiasi joje gyventi. O čia joks ne europėjimas.

                                      Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                                      Taip išeina, kad Lenkijai 1 gyventojui tenka kažkur 2 imigrantai, lyginant su Vokietija.
                                      Taigi, panašu kad Lenkija neilgai turės vienos iš tautiškai gryniausių ES narių statusą.

                                      Šiaip panagrinėjus trendai labai įdomūs ir kažkiek skiriasi nuo tų, prie kurių esame įpratę. Dar keli pastebėjimai:

                                      1. Turkai akivaizdžiai atrado Lenkiją. Antroje vietoje tarp turkų pagal populiarumą, po Vokietijos, ir aukščiau nei Nyderlandai, kurie tradiciškai irgi buvo turkų mėgstami.
                                      2. Labai daug Indijos lentelėje. Seniau kažkaip labiau dominuodavo musulmoniškos šalys.
                                      3. Brazilija irgi kiek nustebino, kad figūruoja daug kur. Lotynų amerikiečiai tradiciškai linkę migruoti į artimesnę JAV.
                                      Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
                                      Mielosios Grigiškės

                                      Comment


                                        Panagrinėti detalius duomenis galima spaudos pranešime Nr 164/2018 suradus nuorodas į Eurostato lenteles ir pakeitus jų nustatymus

                                        Geriausia lentelė iš visų nurodytų.
                                        First permits by reason, length of validity and citizenship
                                        Joje yra virš 50 imigracijos ir visos ES bei EFTA šalys

                                        https://appsso.eurostat.ec.europa.eu...3%23.%23%23%23


                                        TOP 30 šalys iš kurių atvyko gavę leidimus nuolat gyventi
                                        Matosi, kad 2018 m. jau atslūgo ne tik Afganistano, Sirijos ir Irako, bet ir Ukrainos piliečių banga.
                                        Dabar į pirmą vietą pagal augimą atsidūrė Baltarusija. gal ir gerai, kad Lietuva pavėlavusi įdarbinti Ukrainos piliečius, dar nepramiegojo šalia esančios Baltarusijos demografinio potencialo

                                        Pirminiai duomenys: Eurostat, First permits by reason, length of validity and citizenship

                                        Comment


                                          Dabar - legalios imigracijos grafikas

                                          TOP 8 ES šalys į kurias atvyko gavę leidimus nuolat gyventi ne ES šalių piliečiai
                                          Šios 8 šalys 2018 m. priėmė 79% atvykusių nuolat gyventi į ES ir EFTA valstybes



                                          Kitos ES ir šalys į kurias atvyko gavę leidimus nuolat gyventi ne ES šalių piliečiai
                                          Lietuva užima 26 vietą tarp 32 valstybių pagal absoliučius skaičius.
                                          Marijos žemei turbūt kol kas negresia tautinio tyrumo praradimas ir musulmonų invazija kaip kokiems anglams - kur populiariausiais vardas, atrodo, jau tapo Muhamedas, ar švedams - kur 10-milijoninis švedas tikėtina, turėjo tėvą su panašiu vardu.


                                          Pradinis šaltinis: Eurostat, First permits by reason, length of validity and citizenship
                                          https://appsso.eurostat.ec.europa.eu...3%23.%23%23%23

                                          Comment

                                          Working...
                                          X