Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kauno ir Vilniaus dvimiestis

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kauno ir Vilniaus dvimiestis

    Ateityje numatoma nemažai bendrų projektų, kuriuos galima būtų aptarinėti šiame forume. Pradžiai šviežios informacijos apie regioną. Beje, tyrimas atliktas tik uz perioda iki 2002 m., todel siandien jie dar ispudingesni.

    Dvimiestis – demografinis šalies nugarkaulis
    Mokslininkai teigia, jog Vilniaus ir Kauno apskritys plėtojasi sparčiausiai

    Kaunas pasivijo Klaipėdą

    Prieš trejus metus pradėta plėtoti Kauno ir Vilniaus dvimiesčio idėja įgauna materialius kontūrus, o atlikti tyrimai rodo, jog šis junginys plėtojasi sparčiausiai iš visų Lietuvos regionų.

    Vakar Kauno miesto savivaldybėje profesorius Jurgis Vanagas pristatė tyrimą, kurio metu analizavo dvimiesčio regiono (Vilniaus ir Kauno apskričių, jų rajonų savivaldybių) gyvenimo kokybės rodiklius.

    Analizė buvo atlikta pagal 20 rodiklių, kurie fiksuojami Statistikos departamente.

    Tyrimai parodė, jog šis Lietuvos regionas turi bruožų, būdingų krašto metropoliniam branduoliui.

    Lyginant 1995 ir 2002 metų rodiklius buvo konstatuota, jog Kauno ir Vilniaus apskričių gyvenimo kokybė pagerėjo ne tik dvimiesčio kontekste, bet ir visos Lietuvos fone.

    J.Vanagas teigė, jog pagal gyvenimo kokybę per septynerius metus Kaunas, iki tol buvęs trečiojoje vietoje po Vilniaus ir Klaipėdos, pasivijo uostamiestį.

    Siūlo keisti dvimiesčio ribas

    Pranešėjas teigė, jog Vilniaus ir Kauno dvimiestis yra Lietuvos demografinis nugarkaulis, todėl, norint sustiprinti jo pozicijas, reikėtų šiek tiek susiaurinti šio darinio ribas.

    „Kauno bei Vilniaus apskritys jungia 16 savivaldybių, kuriose gyvena per 1,5 mln. gyventojų.

    Mes manome, jog dvimiesčio ribose galėtų likti vienuolika savivaldybių, labiausiai prigludusių prie Vilniaus – Kauno automagistralės“, – aiškino profesorius J.Vanagas.

    Šiuo metu dvimiesčio savivaldybėse sukuriama 54 procentai Lietuvos bendrojo vidaus produkto, čia parduodama 46 proc. visos produkcijos, regionui tenka 78 proc. Lietuvos gaunamų užsienio investicijų.

    Profesoriaus J.Vanago teigimu, į kuriamo dvimiesčio regiono ribas turėtų nepatekti labiausiai nuo Vilniaus – Kauno ašies nutolę rajonai: Raseinių, Kėdainių, Ukmergės, Šalčininkų ir Švenčionių, kurie, be to, dar ir blogina dvimiesčio gyvenimo kokybės rodiklius.

    Regionas sensta

    Atlikdami Kauno ir Vilniaus apskričių vidutinio gyventojų amžiaus tyrimus, tyrėjai konstatavo, kad Lietuvos gyventojai per septynerius metus senstelėjo.

    Vilniaus apskrityje gyvena jaunesni nei Kauno apskrityje ir visoje Lietuvoje gyventojai.

    Tarp Kauno apskrities savivaldybių jauniausi gyventojai gyvena Jonavos rajone (35,65 metų), o vyriausi Prienų savivaldybėje (39,58 metų).

    Trumpėja ir vidutinis regiono gyventojų amžius. Pagal vyresnių nei 65 metų žmonių procentą Vilnius užima vieną paskutinių vietų Europoje.

    Tyrėjų nerimą kelia natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai. Vilniaus ir Kauno apskrityse mirštančiųjų skaičius lenkia gimstančiųjų.

    Šis rodiklis sparčiai pradėjo blogėti nuo 1993 metų.

    Geriausi rodikliai yra Vilniaus miesto savivaldybėje, kur vienas tūkstantis gyventojų kasmet sumažėja beveik vienu gyventoju, o Ukmergės rajone šis rodiklis pats blogiausias – tūkstantis gyventojų kasmet netenka beveik 9 žmonių. Kauno apskrityje geriausi rodikliai Kauno rajone, o blogiausi – Birštone.

    J.Vanago teigimu, jei padėtis nesikeis, Lietuvai gresia rimta demografinė krizė: po kelių dešimčių metų visi Lietuvos gyventojai sutilps į Panevėžio apskritį.

    Mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad Kauno ir Vilniaus apskrityse daugėja ištuokų, blogiausia padėtis Vilniaus mieste ir Jonavos rajone.

    Regione – išsilavinę žmonės

    Ištyrus Kauno ir Vilniaus regiono gyventojų išsilavinimo lygį paaiškėjo, jog dvimiesčio apskrityse gyvena daugiau žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

    Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka 179 aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, Kaune šis rodiklis 157 žmonės.

    Šalies vidurkis – 126 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą tūkstančiui gyventojų.

    Pagal užimtumo lygį geriausiai darbu apsirūpinę Vilniaus miesto ir Kėdainių rajono gyventojai, o blogiausiai – Šalčininkų rajono ir Birštono miesto žmonės.

    Nedarbo lygis didžiausias Jonavos ir Šalčininkų rajonuose.

    Išanalizavę vidutinį darbo užmokestį dvimiesčio rajonuose ir miestuose tyrėjai nustatė, jog Vilniaus apskrityje jis sudarė 1 178 litus per mėnesį, o Kauno apskrityje – 944 litus.

    Lietuvos vidurkis 1 014 litų per mėnesį. Didžiausias rodiklis Lietuvoje buvo nustatytas Ignalinos rajone – 1 696 Lt.

    Pagal gyventojų apsirūpinimą gyvenamuoju plotu dvimiesčio apskričių rodikliai atsilieka nuo šalies vidurkio, pagal kurį vienam šalies gyventojui tenka 23 kv. m gyvenamojo ploto.

    Daugiausia gyvenamojo ploto tarp visų dvimiesčio rajonų tenka Švenčionių ir Prienų rajonams, o mažiausiai – Kauno miestui ir Vilniaus rajonui.

    Išsiskiria automobilių gausa

    Paskaičiavę individualių automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, tyrėjai nustatė, jog šis rodiklis per septynerius metus padidėjo beveik du kartus.

    Pagal šį rodiklį Lietuva visai priartėjo prie Europos Sąjungos šalių vidurkio.

    Dabar tūkstančiui Vilniaus apskrities gyventojų tenka 308 automobiliai, o Kauno apskrityje šis rodiklis dar didesnis 319 automobilių.

    Vilniaus ir Kauno miestuose šis rodiklis atitinkamai siekia 325 ir 335 automobilius tūkstančiui gyventojų.

    Mažiausiai transporto priemonių dvimiesčio rajonuose tenka Švenčionių ir Kaišiadorių savivaldybių gyventojams.

    Šalies ir Europos lyderė – Marijampolė, kur beveik kiekvienam gyventojui tenka po automobilį.

    Kaune – daugiausia gydytojų

    Pagal medikų, tenkančių dešimčiai tūkstančiui šalies gyventojų, skaičių absoliutus lyderis šalyje yra Kauno miestas (62), Vilniaus mieste šis rodiklis mažesnis – 57,4. Dvimiesčio autsaideriai šioje srityje – Birštonas ir Vilniaus rajonas.

    Pagal prekių apyvartą vienam gyventojui dvimiesčio miestai bei rajonai tvirtai pirmauja šalyje.

    Prekybos įmonių mažmeninė prekių apyvarta vienam gyventojui per metus Vilniaus apskrityje sudarė 6 656 Lt, o Kauno apskrityje – 4 252 Lt.

    Dvimiesčio apskrityse tvirtai pirmauja jų centrai – Vilnius (9 318 Lt) ir Kaunas (5 739 Lt).

    Pagal nusikaltimų, užregistruotų 100 tūkst. gyventojų, skaičių pirmauja Vilnius, nuo jo nemažai atsilieka Kaunas.

    Pagal savižudybių skaičių dvimiesčio rajonuose ir miestuose užfiksuoti geresni rodikliai už šalies vidurkį. Daugiausia savižudybių šimtui tūkstančių gyventojų užfiksuota Švenčionių (64) ir Jonavos (70,7) rajonuose.

    Dvimiestis – šalies lyderis

    Sumuodami kiekvienos savivaldybės užimtą vietą atskirose rodiklių eilėse, studijos autoriai nustatė, jog geriausi rodikliai yra Vilniaus ir Kauno miestuose bei Kauno rajone.

    Jie daug geresni už kitų šalies regionų duomenis.


    „Vilniaus ir Kauno apskritys savo plėtros pavyzdžiu padės išlyginti kitų šalies regionų plėtros nevienodumus ir pagyvins analogiškus vyksmus visoje šalyje, o dvimiesčio sukūrimas padės įteisinti europinį metropolio regioną“, – kalbėjo J.Vanagas.
    Laikinoji Sostine

    #2
    liutai
    seniai reikejo tokios temos.

    o ir sitie skaiciai su palyginimais tikrai labai idomus.


    Prie ruso man buvo geriau

    Comment


      #3
      Dvimiestis įdėja yra išties šauni, tačiau labai jau mažai veiksmų ir labai daug planų, o ir info apie projektą senai laikas atnaujinti. Ir dar gaila, kad šiemet MIPIM parodoje nebus Dipolio vizijos.. (bent jau niekur nerašo, kad ją vėl reprezentuos?)

      Comment


        #4
        Uz tokius sprendimus palaikau dipolio ideja
        Dvimiesčio merai pagrindinį Lietuvos oro uostą siūlo statyti Kaune

        Vilniaus ir Kauno vadovai pasisako už bendrai valdomo oro uosto su terminalais abiejuose miestuose steigimą. Tam reikėtų abiejų miestų oro uostus sujungti į vieną bendrovę, pagerinti susisiekimą tarp jų bei Kaune pastatyti naują keleivių terminalą.

        Tokiai Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių vizijai vakar pritarė dvimiesčio strateginio planavimo komisija. Šį siūlymą žadama pristatyti Susisiekimo ministerijai.
        "Tai galėtų duoti pradžią konkretesnei analizei ir diskusijoms", - viliasi Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras.

        Ekspertai įspėja, kad sostinės oro uosto galimybės po poros metų bus išnaudotos, todėl per šiuos metus būtina apsispręsti, kurio šalies oro uosto link nukryps finansavimas (VŽ, 2005 03 01). Tarp svarstytinų variantų minimas ne tik Vilniaus ir Kauno dvimiesčio oro uostas, bet ir naujo oro uosto statyba arba Kauno oro uosto plėtra.
        Susisiekimo ministerija galutinį sprendimą žada priimti tik detaliai įvertinusi visus plėtros variantus.
        Anot p. Zuoko, naujo oro uosto statyba per brangi (1,5-3 mlrd. Lt), todėl dvimiesčio oro uosto variantas pranašesnis. Į vieną bendrovę sujungus dabartinius Vilniaus tarptautinį ir Kauno oro uostus, pasak mero, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama Kauno oro uosto plėtrai. Kauno terminalas esą galėtų tapti pagrindiniu vežant keleivius ir krovinius. Vilniaus terminalas galėtų likti tik keleiviams, tačiau su ribotomis plėtros galimybėmis.

        Reiktų naujų kelių

        "Kauno oro uostui buvo prilipusi krovininio etiketė, tačiau krovinių srautai jau trejus metus mažėja, perspektyvų čia nematome, reikia grįžti prie keleivių", - VŽ sako Rimantas Skridaila, VĮ "Kauno aerouostas" generalinis direktorius.
        Anot p. Skridailos, dabartinis Kauno oro uosto keleivių terminalas statytas kaip laikinas, taigi bet kuriuo atveju reiktų statyti naują. Iš oro uostui priklausančių 504 ha šiuo metu naudojami 200 ha, taigi vietos plėtrai yra.
        "Kadangi arti geležinkeliai, keleivių terminalas galėtų būti su geležinkelio stotimi, kad iki Vilniaus centro būtų galima nuvažiuoti per 30-40 minučių", - pasakoja oro uosto vadovas. Jis skaičiuoja, kad terminalo statyba galėtų kainuoti 50-100 mln. Lt.

        Ponas Zuokas pritaria, jog tokio oro uosto plėtra neįmanoma, tarp abiejų oro uostų nepagerinus susisiekimo keliais ir geležinkeliais. Mero teigimu, ateityje reikėtų pastatyti visiškai naują, miestus aplenkiantį greitkelį bei europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" atšaką.
        "Tokiu būdu pritrauktume pigių skrydžių bendrovių, į Kauną iš kitų šalių oro uostų būtų perkelta dalis tranzitinių skrydžių į Rytus, galų gale tai būtų naudinga dvimiesčio ekonomikai", - aiškina p. Zuokas.

        Pigieji dar dvejoja

        Geresnio susisiekimo tarp Vilniaus ir Kauno pageidavo pernai rudenį Lietuvoje žvalgybą pradėjusi Airijos pigių skrydžių bendrovė "Ryanair". Ji svarstė galimybę jau rugsėjį pradėti organizuoti skrydžius į Kauną (VŽ, 2004 10 04).
        Pasak p. Skridailos, derybos su "Ryanair" kol kas nėra nutrūkusios, tačiau jokių aiškių susitarimų dar nėra.
        Verslo zinios

        Comment


          #5
          hehe, kaip suprantu, visi nesutarimai tarp Vilniaus ir Kauno - jau seniai uzmarsti


          Prie ruso man buvo geriau

          Comment


            #6
            Parašė alonso
            hehe, kaip suprantu, visi nesutarimai tarp Vilniaus ir Kauno - jau seniai uzmarsti
            Noretusi, kad taip butu Bet dar lieka centrines valdzios "stabdis", kuris dusina Kauno projektus nerealiai

            Comment


              #7
              Itariu kazkokia klasta
              nes oro uostas yra nepaprastai svarbus dalykas, turetu ypatingai svarbu vaidmeni Kauno vystymuisi.

              net nesitiki kad toki koziri Vilnius atiduotu be kovos.

              Comment


                #8
                ir kitas minusas - nebus piktumu - nuobodu. reiktu vel kaip nors kelias bangas sukelti..


                Prie ruso man buvo geriau

                Comment


                  #9
                  Parašė Arunas
                  Itariu kazkokia klasta
                  nes oro uostas yra nepaprastai svarbus dalykas, turetu ypatingai svarbu vaidmeni Kauno vystymuisi.

                  net nesitiki kad toki koziri Vilnius atiduotu be kovos.
                  Tai labai protingas zingsnis, nes tokiu budu Vilnius gautu atsaka iki RailBaltica, o Vilniaus oro pletra bet kokiu atveju labai ribota, nes jis randasi miesto ribose.

                  Comment


                    #10
                    Parašė liutass
                    Tai labai protingas zingsnis, nes tokiu budu Vilnius gautu atsaka iki RailBaltica, o Vilniaus oro pletra bet kokiu atveju labai ribota, nes jis randasi miesto ribose.
                    Tai - ne rodiklis. Pavyzdžiui, Berlyno Tegelio oro uostas, galima sakyti - centre, bet aptarnauja 10 kart daugiau keleivių.
                    Europinių bėgių atšaka nuo Kauno iki Vilniaus kainuotų apie virš 1 mlrd.Lt. dar apie 0,5 mlrd.Lt kainuotų prijungti ją prie Karmėlavos ir parengti greitaeigiams traukiniams.
                    Lygiai tiek pat kainuoja naujo oro uosto statyba. Tiesa, privažiavimo kelius vis vien tektų statyti.
                    Pagrindinė problema ta, kad Karmėlava nutolusi daugiau kaip 100 km nuo Vilniaus. Kita vertus, jeigu traukinio idėja bus įgyvendinta - tai būtų labai pažangi transporto jungtis. Aviakompanijos galėtų registruoti keleivius jau sėdant į traukinį

                    Comment


                      #11
                      bet jei statytu, sakysim, Elektrenuose nauja oro uosta, tai ten ikistu 1.5 mlrd, ir dar atsaka su privaziavimais iki railBaltica apie 1,5 mlrd. Neracionalu. Be to, esant pagrindiniam oro uostui Lietuvos centre, visiems Lietuvos zmonems butu patogiau judeti. Ziurint Lietuvos mastu, optimaliausia yra praplesti Kauno Oro Uosta (tiek pinigu prasme, tiek zmoniu patogumo prasme).

                      Comment


                        #12
                        Kauno oro uostui valio !
                        Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                        Comment


                          #13
                          Tada aš nesuprantu truputi, jeigu jie ruošiasi (nori) statyt oro uosta šalia Kauno, tai kam Vilniaus oro uostui reikalingas tas papildomas terminalas (ne ES piliečiams)??

                          Keistai čia gaunasi, o gal jie nori palikti Vilniaus oro uostą skrydžiam į ES nepriklausančias valstybes?

                          Comment


                            #14
                            Mintis labai gera- Kauno oro uostą reikia plėtoti vien dėl strategiškai patogesnės padėties, nes dabar didelę dalį šiaurės Lietuvos keleivių pasiima Ryga.
                            Kaip po dykumą blaškiausi

                            Comment


                              #15
                              Parašė vytauc
                              Mintis labai gera- Kauno oro uostą reikia plėtoti vien dėl strategiškai patogesnės padėties, nes dabar didelę dalį šiaurės Lietuvos keleivių pasiima Ryga.
                              be to kauno aerouosto pakilimo takas labai gerai suorientuotas pasaulio saliu atzvilgiu - labai retai pucia soniniai vejai..
                              Mano blogas

                              Comment


                                #16
                                Parašė Geex
                                Tada aš nesuprantu truputi, jeigu jie ruošiasi (nori) statyt oro uosta šalia Kauno, tai kam Vilniaus oro uostui reikalingas tas papildomas terminalas (ne ES piliečiams)??

                                Keistai čia gaunasi, o gal jie nori palikti Vilniaus oro uostą skrydžiam į ES nepriklausančias valstybes?
                                nu tai jei nores ne ES pilieciai atskristi y vilniu, tai ka jie tures skristi kaunan. Bus ir cia terminalas ir cia. Mazo cia daikto, keleiviu skaicius daugeja su metais , o jei viskas gerai gal po kokiu 5-10meteliu skraidysim is vilniaus y kauna ir atgal. Kam cia su ta masina tampytis

                                Comment


                                  #17
                                  Ideja gi paprasta - didziausia skrydziu ivairove ir mazu kainu aviakompanijas sutelkt i Kauna. Man atrodo tai labai logiska. Ir nors kitose salyse iki sostines tokie oro uostai issideste daug arciau tai vis tiek apsimoka ! Japonai stato savo oro uostus salose - mes statysim Kaune
                                  Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                                  Comment


                                    #18
                                    Jaunas miestas gerinasi jauniems žmonėms



                                    Dvimiesčio viduryje sužibės Elektrėnų švietimo ir pramogų centras


                                    Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėja stiprinama jau ne tik kalbomis, bet ir vienu kitu projektu. Tankiausiai apgyvendintą Lietuvos teritoriją (apie 1,6 mln. gyventojų) apimantis dvimiestis turėtų tapti tolygiu dariniu, apjungsiančiu tarp 2 centrų esančias gyvenvietes. Vienas jauniausių Lietuvos miestų - Elektrėnai - nelaukia, kol bus įsiurbtas į "statistinę masę". 45 metų jubiliejų ką tik atšventęs miestas aktyviai puoselėja planus tapti viena dvimiesčio ašių, vienu iš vystymosi prioritetų pasirinko turizmą ir rekreaciją. Tai nurodyta ir pernai patvirtintame Elektrėnų strateginiame plane.

                                    Visą Elektrėnų marių pakrančių teritoriją miestas planuoja paversti įvairialypiu turizmo, rekreacijos, kultūros centru, kuris per metus pritrauktų apie 1 mln. lankytojų ne tik iš Vilniaus-Kauno dvimiesčio, bet ir iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio. Pirmieji projektai, kuriems Elektrėnai ėmėsi rimtai ruošti dirvą - atrakcionų parkas "Energolendas" bei pramoginis-edukacinis centras "Jaunimo krantas". Beje, netoliese planuojama statyti ir Elektrėnų savivaldybės bei dvimiesčio vadybos centro pastatą.

                                    Neišnaudotos dirbtinių marių galimybės

                                    Aplink milžinišką (1387 ha) dirbtinį vandens telkinį - Elektrėnų marias - išsidėstęs miestas kol kas negarsėja kaip turistų traukos objektas. 1962 metais įrengtų marių rekreacinis potencialas beveik nenaudojamas - kol kas jos atlieka utilitarią Lietuvos elektrinės aušinimo funkciją, o karštomis vasaros dienomis atvėsina negausius elektrėniškių būrelius.
                                    Dabartinę Elektrėnų pramogų ir turizmo bazę sudaro Ledo rūmai, atrakcionų parkas "Vaikų pasaulis", neseniai suremontuotas baseinas ir apleistas neveikiantis jachtklubo kompleksas. Kaip teigiama neseniai parengtoje Elektrėnų marių akvatorijos galimybių studijoje, šie pramogų objektai nuostolingi ir nepatrauklūs turistams, o ir visa Elektrėnų turizmo infrastruktūra pasenusi, neišvystyta turistų aptarnavimo (ypač apgyvendinimo) sfera.
                                    Pasak viešosios įstaigos "Jaunimo krantas" valdybos pirmininko Rimanto Varanausko, tapti turizmo traukos tašku Elektrėnai gali dėl geografinės padėties, unikalių gamtinių sąlygų, aktyvios miesto savivaldybės pozicijos ir didėjančio verslo struktūrų dėmesio šiam regionui. Miestas nutolęs nuo Vilniaus ir Kauno vos per 50 km, o patogus susisiekimas - automagistralė Vilnius-Klaipėda ir geležinkelis - dar pagerės, nutiesus greitąjį geležinkelį. Be to, marios yra dirbtinės, ne itin griežtai saugomos gamtosaugos bei paveldosaugos, todėl krantą galima drąsiau pritaikyti aktyvesnei veiklai.

                                    Net ir pramonės gigantas - Lietuvos elektrinė (uždarius Ignalinos AE ji liks pagrindine elektros energijos gamintoja Lietuvoje) po modernizavimo, kuriam iki 2007-ųjų metų numatoma skirti apie 1,5 mlrd. litų, marių akvatorijai bei aplinkinės teritorijos socialiniam-ekonominiam vystymuisi neigiamos įtakos neturės. Taip teigiama poveikio aplinkai vertinimo analizėje, kurią parengė Energetikos institutas.

                                    Per žaidimą - į pažinimą

                                    Pagrindiniai turizmo objektai bus kuriami dabartinio Elektrėnų pramogų parko vietoje ir greta esančiose teritorijose. Amerikietiškų kalnelių kompleksas "Energolendas" pakeis "Vaikų pasaulį", o apie 32.000 m² ploto "Jaunimo kranto" kompleksas bus vystomas šiauriniame Elektrėnų marių krante esančioje 18,5 ha teritorijoje, šalia Ledo rūmų ir baseino.

                                    Kaip "Statybų pilotui" teigė R.Varanauskas, neformalaus švietimo ir laisvalaikio centro "Jaunimo krantas" tikslas - populiarinti mokslo ir technologijų pasiekimus, skatinti žinių visuomenės vystymąsi, suteikti jaunimui tokių žinių, kurios būtinos verslui ir darbui, tačiau nesuteikiamos mokymo įstaigose. Analogų Lietuvoje neturintis parkas bus kuriamas pagal Europos šalyse (Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje) sėkmingai veikiančių mokslo ir technologijų parkų modelį.

                                    Stambiausią "Jaunimo kranto" dalį - mokslo ir technologijų parką - sudarys mokslo ir technologijų centras (9.000 m²), žaidimų muziejus (2.500 m²) ir modernaus būsto zona (2.000 m²). Čia moksleiviai ir vaikai susipažins su mokslo ir technologijų naujienomis, įvairių kultūrų pasiekimais, žaidimų forma bus mokomi pasiruošti gyvenimui "suaugusiųjų pasaulyje". Laboratorijose bus tiriamas įvairių mokslo ir technologijų pasiekimų pritaikomumas verslui, taip pat kuriamos naujos ekspozicijos.

                                    Modernaus būsto zonoje iškils apie 10 eksperimentinių gyvenamųjų namų - juose, anot R.Varanausko, bus integruotos pačios naujausios technologijos. Kvartale, kuris propaguotų kokybišką gyvenamąją aplinką, galėtų gyventi kompleksą aptarnaujantis personalas.

                                    Rekreacija apgaubs marias

                                    Kompleksą papildys neformaliojo švietimo ir jaunimo projektų centras "Jaunimo akademija", sudarytas iš "Profesariumo" (2.000 m²), "Kidstown'o" (2.500 m²) ir seminarų bei konferencijų centro "Jaunimo kaimelis". Pirmąjį, skirtą suaugusiesiems, sudarytų įvairių verslo bendrovių atstovybės, kuriose būtų ugdomas jaunimo verslumas, sugebėjimas konkuruoti. Antrajame vaikai, žaisdami pasirinkę ne tik ką dirbti, bet ir kur leisti uždirbtus pinigus, mokytųsi gyvenimo principų.

                                    Netoli krante įsikursiančio komplekso numatomas ir plūduriuojančių vasarnamių kvartalas. Anot R.Varanausko, šie nameliai galėtų būti ir privatūs, ir nuomojami, ir skirti apgyvendinti konferencijų, seminarų dalyviams.

                                    Dar labiau pramogomis mokslą pasaldins laisvalaikio objektai - fontanų ir pirčių kompleksas "Vandenio šalis", laisvalaikio klubas, koncertų centras ir "Energolendas". Anot R. Varanausko, šalia "Jaunimo kranto" esanti teritorija jau numatyta rekreacinės veiklos administravimo ir priežiūros centrui, buriavimo, baidarių ir kitų vandens sporto sričių bei poilsio bazėms, turistų apgyvendinimo kompleksui, plaukiojančių priemonių gamybos ir aptarnavimo bazei.

                                    Anot R. Varanausko, ruošiant "Jaunimo kranto" koncepciją, kompleksiškai įvertinta ir visa pamario teritorija - numatytos galimos vietos moteliams, kempingams, prieplaukoms ir rekreacinėms zonoms. Savivaldybė ruošiasi netrukus daryti teritorijos aplink marias specialųjį planą.

                                    Purenama dirva investuotojams

                                    Pasak R.Varanavičiaus, jau patvirtintas detalusis "Jaunimo kranto" planas, paruoštos dalies projektų architektūrinės koncepcijos (bendrovė "P.A.R.Y.Ž.I.U.S.", PV arch. Dalius Dainys), dėl bendradarbiavimo tariamasi su Lietuvos ir užsienio partneriais, taip pat parengta dalį komplekso objektų apimanti turizmo ir rekreacijos plėtros galimybių studija, šiemet planuojama parengti investicinius projektus atskiroms komplekso dalims.

                                    Projekto perspektyvumu tiki ir Vilniaus bei Kauno miestų tarybos, įtraukusios jį į Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginį planą. Kartu su kitais strateginiais projektais "Jaunimo kranto" koncepcija pernai ir šiemet buvo pristatyta Kanų nekilnojamojo turto parodose MIPIM, Vilniaus parodoje "Miestas 2004", taip pat mokslo centrų akademijoje Briuselyje, Europos Parlamente, Lietuvos verslininkams ir politikams.

                                    Kaip "Statybų pilotui" teigė R.Varanauskas, apie 60 mln. eurų vertės kompleksas "Jaunimo krantas" bus įgyvendinamas pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) modelį, taikant ilgalaikes koncesijas, taip pat bus kreipiamasi į ES fondus. Labiausiai pageidautinas strateginis investuotojas, tačiau ir atskiriems objektams kviečiami investuotojai, operatoriai, valdytojai. Dar gegužę planuojama paskelbti preliminarų konkursą verslo struktūroms prisidėti kuriant šį kompleksą. Be to, atsižvelgiant į verslininkų pasiūlymus, komplekso koncepcija galės būti tobulinama.
                                    Anot R.Varanausko, Elektrėnai, kuriems kompleksas suteikt itin didelį postūmį, nusiteikę vystyti reikiamą infrastruktūrą. Nors dauguma parko objektų, R.Varanausko nuomone, ir bus rentabilūs, švietėjiškajai komplekso daliai sukurti ir veikti priderėtų valstybinės reikšmės statusas ir dotacijos. Visas pramoginis-edukacinis parkas turėtų atsipirkti po 8-15 metų.
                                    "Statybų pilotas"
                                    www.donatas-mazeika.lt

                                    Comment


                                      #19
                                      Va cia tai nerealus projektas...Laukiu nesulaukiu kazkur turejau keleta renderiu...

                                      Comment


                                        #20
                                        na šios vizualizacijos jau matytos iš pristatymo MIPIM parodai:





                                        Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X