Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kaune bėda tiem kas su humanitariniu išsilavinimu - mažai valdiškų įstaigų ir mažas poreikis kėdžių trynėjų, todėl konkurencija tarp humanitarų didelė ir ima bet kokius darbus. Tiem kas turi darbininkiškas profesijas - jokių problemų kaip ir kokiem IT darbuotojam. Intermedix buvo didžiausias užsienio kapitalo darbdavys humanitarams.

    Comment


      O mokytojų Kaune netrūksta?

      Comment


        Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
        Dėl paskutinių metų tendencijų nepasakysiu, gal dabartiniai kauniečiai papildys, bet čia Kaunas, ne Vilnius. Konkurenciją sudaro daugiausia, miesto pakraščiuose esančiuose gamybos/logistkos įmonėlės su prastu susisiekimu VT, su lietuviškais direktoriais, mažais kolektyvais ir kitom problemom. Todėl daugelis tik baigusių minėtus universitetus, geriau rinkosi minėtą įmonę už 600eur
        Čia kokį nors Lez'ą turi omeny kalbant apie įmonėles ar kaip?

        Comment


          LEZ, tai jau rimčiau,bet irgi ne viskas ten didelio mąsto, su algom irgi nepersistengia. Pagrinde kalbėjau apie visokias Draugystės g, Technikos g, Ateities pl, Kumpių kaime ir panašiose vietose įsikūrusias įstaigas.

          Comment


            Parašė evil Rodyti pranešimą
            Kaune bėda tiem kas su humanitariniu išsilavinimu - mažai valdiškų įstaigų ir mažas poreikis kėdžių trynėjų, todėl konkurencija tarp humanitarų didelė ir ima bet kokius darbus. Tiem kas turi darbininkiškas profesijas - jokių problemų kaip ir kokiem IT darbuotojam. Intermedix buvo didžiausias užsienio kapitalo darbdavys humanitarams.
            Gal ir ok. Visokie chrien znajet ką veikantys lietuvių kalbos puoselėjimo, archeologijos lavonų institutai su kruva nieko neveikiančių etatų ankščiau ar vėliau transformuosis ir mažės, kaip ir valstybės aparatas. Laiko klausimas. O visokie call centrai, keliaus į Indijas dėl pigesnės darbo jėgos.

            Comment


              Reikia žinoti darbuotojų kaitos rodiklius, įvertinus, kad tai ir studentiškas darbas, ir bus aišku ar per mažai moka, ar normaliai vidutiniškai.

              Comment


                Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
                LEZ, tai jau rimčiau,bet irgi ne viskas ten didelio mąsto, su algom irgi nepersistengia. Pagrinde kalbėjau apie visokias Draugystės g, Technikos g, Ateities pl, Kumpių kaime ir panašiose vietose įsikūrusias įstaigas.
                LEZo įmonių pliusas tas, kad ten daromos didelės materialinės investicijos. Statomi pastatai, perkami įrengimai ir t.t. ir pan. Tai aišku neapsaugo nuo tokių įmonių kaip Hella ar Continental pasitraukimo (pasaulyje uždaro ir ne tokius fabrikus), bet procesą smarkiai komplikuoja.

                Tuo tarpu tie paslaugų centrai nedaro jokių investicijų. Patalpos nuomotos iš vietinių developerių, nenustebčiau kad net kompų ir baldų nuosavų neturi. Ir darbo vietų perkėlimas iš LT į Indiją daromas tiesiog spragtelėjus pirštais (aišku čia ir amerikietiško verslo sprendimai - pas juos įprasta spręsti greitai).
                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                Comment


                  Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
                  Dėl paskutinių metų tendencijų nepasakysiu, gal dabartiniai kauniečiai papildys, bet čia Kaunas, ne Vilnius. Konkurenciją sudaro daugiausia, miesto pakraščiuose esančiuose gamybos/logistkos įmonėlės su prastu susisiekimu VT, su lietuviškais direktoriais, mažais kolektyvais ir kitom problemom. Todėl daugelis tik baigusių minėtus universitetus, geriau rinkosi minėtą įmonę už 600eur
                  Na, man vakarietiškas manegement'as ir visokios Draugystės bei Technikos g. įmonėlės psichologiškai nesueina

                  Bet taip, realiai tas kampas sukuria nemažai Kauno ekonomikos bei sudaro nemažą dalį visų Kauno darboviečių, net Kauno judumo plano pristatyme mačiau, kad darboviečių visokiuose Draugystės gatvėse yra netgi šiek tiek daugiau nei Naujamiesty ir Senamiesty.
                  Va taip ir išsaugo bent jau ta sovietų statyta Kauno dalis savo tokį daugiau rūstų psichologiškai prorusišką industrinę natūrą, kuri kartais juokina, o kartais nervina Pamąsčius, tas rūstumas atsiskleidžia, kad tiek savo namų aplinką, tiek savo darbo aplinką matai sovietų laikais statytą, su tokia rūsčia Čeliabinskiška atmosfera. Manau, visai kas kita yra dirbti Centre, vis tiek tokia darbo aplinka, manau tave šiek tiek paskatina tave būt solidesniam Bent jau man taip atrodo, nes manau esu jautrus supančiai aplinkai :)

                  Kumpių k. įsivaizdavau kažką arčiau LEZ'o, gal tokia tarpinė versija tarp LEZ'o ir visų tų Draugystės bei Technikos gatvių.

                  Comment


                    2019 m. kas mėnesį – po gamyklos atidarymą


                    Šie metai išsiskyrė investicijų gausa – beveik kas mėnesį pradėjo veikti po naują gamyklą, o kai kuriais mėnesiais – ne po vieną. Labiausiai išsiskyrė baldų ir inžinerinė pramonė, investavusios į gamybinio pajėgumo plėtrą.

                    Vien spalį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje investicijų dydžiu ir investuotojų vardais išsiskyrė dvi įmonės – atidaryta automobilių pramonei skirta elektronikos komponentų gamykla „Continental Automotive Lithuania“, kurioje, kaip planuojama, iki 2021 m. dirbs 1.000 žmonių. Numatytas pradines 95 mln. Eur vertės investicijas ketinama įsisavinti per artimiausius kelerius metus.


                    Gamyklos atidarymą spalį šventė ir JAV medicinos prietaisų gamintoja „Hollister“. Į 30.000 kv.m fabriką per kelerius metus žadama investuoti 50 mln. Eur, sukurti 500 darbo vietų. Ir teigiama, jog šios investicijos Lietuvoje – tik pirminis plėtros etapas.

                    Rugsėjį, investavusi 63 mln. Eur, Kazlų Rūdoje baldų gamyklą atidarė UAB „IKEA Industry Lietuva“. Plėtra leis dvigubai padidinti gamybos pajėgumą. Švedijos baldų milžinei IKEA priklausanti bendrovė yra viena iš penkių didžiausių baldų gamintojų šalyje.

                    Rugsėjį įkurtuves naujoje gamykloje šventė Panevėžio dažnio keitimų sistemų bei skirstomųjų ir valdymo įrengimų projektuotoja ir gamintoja „Harju Elekter“. Ambicinga estiško kapitalo įmonė gamyklos atidaryme pranešė jau projektuojanti naują gamyklą: investicijos sieks 6,5 mln. Eur, papildomai bus sukurta 100 darbo vietų.


                    Netrūko ir lietuviško kapitalo plyno lauko investicijų.

                    Vasarą, liepos mėnesį, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje skystųjų trąšų gamykla „Ikar“ į kurią investuota apie 3 mln. Eur.

                    Gegužę viena didžiausių nerūdijančio plieno virtuvės įrangos gamintojų Lietuvoje ir Europoje UAB „Novameta“ persikėlė į tris kartus didesnę gamyklą Kaune. Įsigytos didesnės patalpos atvėrė naujas gamybines galimybes: planuojama kasmet mažiausiai augti po 10%.

                    Balandį su Lietuvoje nauja pramonės veikla startavo stiebelių apdorojimo gamintoja UAB „Natūralus pluoštas“. Investicijos į vieną moderniausių tokio tipo fabrikų pasaulyje viršijo 8 mln. Eur.

                    Kovo 1 dieną Ukmergėje oficialiai atidaryta nauja „Baltic-American Concord“ įmonių grupei priklausantis „UMP Technika“ fabrikas, kurio pagrindiniai produktai — hidraulinis briketų gamybos presas, šieno ir šiaudų smulkintuvas. Į fabriką investuota 1,5 mln. Eur, o planuose – plėtra.
                    Vasario mėnesį UAB „Axioma Metering“ Kauno LEZ atidarė robotizuotą vandens ir šilumos apskaitos prietaisų gamyklą. Investicija viršijo 15 mln. Eur. O jau po pusmečio su Omanu buvo pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas, numatantis, kad „Axioma Metering“ ne tik tieks ultragarsinius skaitiklius, bet ir atliks galimybių studiją pastatyti gamyklą ir pradėti skaitiklių gamybą Omane.

                    Statistikos departamento pramonės įmonių vadovų apklausos duomenimis, 2019 m. daugiausia pramonės įmonių investavo į įrenginių atnaujinimą (37%), gamybinio pajėgumo plėtrą (31%), produkcijos gamybos modernizavimą (14%) bei kitiems tikslams (18%) (t. y. užterštumui mažinti, darbo saugos priemonėms įsigyti ir kt.).

                    Šiemet, palyginti su 2018 m., mažiau įmonių investavo kitiems tikslams ir daugiau – į gamybinio pajėgumo plėtrą.

                    Kad per šiuos metus investicijos padidėjo nurodė 41% apklaustų pramonės įmonių vadovų.
                    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2019/12/24...#ixzz690PnLTvv
                    If a lion could speak, we could not understand him.

                    Comment


                      Parašė Sula Rodyti pranešimą
                      Tai dar klausimas, ar ji apskritai iškils.
                      Eina kalbos, kad kovo menesi prasides statybos. Is 100ha Pagiriu Siltnamiu teritorijos, Homanitas puse nusipirko.

                      Comment


                        Ši naujiena praėjo nepastebėta.

                        JAV įmonė "Rocket Software" Vilniuje atidaro centrą ir įdarbins 200 programuotojų:

                        https://www.15min.lt/verslas/naujien...ju-663-1261074

                        Comment


                          Tiek VŠĮ "Invetuok Vilniuje" priveda investuotojų, kad jau nebespėja pastebėti žmonės.
                          Daugiau atkreipiamas dėmesys kai retu atveju ir VŠĮ "Investuok Lietuvboje" padirba.

                          Comment


                            Parašė Gator Rodyti pranešimą
                            Tiek VŠĮ "Invetuok Vilniuje" priveda investuotojų, kad jau nebespėja pastebėti žmonės.
                            Daugiau atkreipiamas dėmesys kai retu atveju ir VŠĮ "Investuok Lietuvboje" padirba.
                            Neatrodo kad šitie verkšlenimai jau darosi šiek tiek pasenę? Kaunas lyg ir atsigauna ir visai nemažai investicijų gauna. Ko tu dar tikiesi? Kad dvigubai mažesnis miestas gaus tiek pat investicijų kaip dvigubai didesnis? Kaunas per visus galus yra dotuojamas ir skatinamas. Jei jau taip norit lygių galimybių su Vilnium tai gal suvienodinam oro uostų mokesčius Vilniuje ir Kaune? Gal šalia Vilniaus padarom Laisvą ekonominę zoną kaip ir šalia Kauno? Gal neskaidom Lietuvos į du regionus ES paramai gauti, kai Vilniaus regionas gaus mažiau? Nekalbant jau apie dabartinės centrinės valdžios veiksmus skatinant Kauną. Nebent kalbi apie tai kad laikas skatinti ir kitus regionus ne tik Kauną ir atmetus Vilnių nes jis ir taip vystosi.


                            Beje, kalbant apie valstybinius projektus, alia stadionai, mokslo salos, koncertų salės, baseinai, halių rekonstrukcijas ir t.t. tai čia Kaunas lenkia ir Vilnių, manau kad tai kažkas nenormalaus, nes gyventojų skaičius tai dvigubai mažesnis, reiktų kažkaip paskatinti Vilnių.
                            Paskutinis taisė Edd; 2020.01.22, 10:05.

                            Comment


                              JAV milijardierius verslui pasirinko Kauną: gatvėse jo niekas neatpažįsta, o darbuotojai uždirba tūkstantines algas https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=83393091
                              10 milijardų JAV dolerių, tokia suma šiuo metu vertinamas 41 metų amerikiečio Roberto Peros (Robert Pera) turtas. Mažai kas žino, kad vieno iš 10 jauniausių pasaulio milijardierių karjeroje išskirtinis vaidmuo tenka Kaunui. Verslą bepradedančio R. Peros pažintis su Kauno programuotojais ir pirmieji sėkmingi užsakymai virto nuolatiniu bendradarbiavimu ir galiausiai – pasaulinio garso sėkmės istorija. Dabar jam priklauso ne tik kompanija „Ubiquiti“, bet ir NBA krepšinio klubas Memfio „Grizzlies“, kuriame rungtyniauja lietuvis Jonas Valančiūnas.
                              Kaune dirbančius „Ubiquiti“ kompanijos darbuotojus su jos įkūrėju sieja ne tik darbas, bet ir pokalbiai apie krepšinį. Užsienio žiniasklaidoje minima, kad R. Pera yra žaidęs krepšinį mokyklos komandoje, tačiau sporto turėjo atsisakyti dėl sveikatos problemų. Tad viešėdamas Kaune ir bendraudamas su savo bendrovės darbuotojais R. Pera nevengia pakalbėti ir apie savo mėgstamą sporto šaką. 2012 metais įsigijęs „Grizzlies“ klubą, R. Pera kolegų Kaune klausdavęs, kuris lietuvių krepšininkų yra pats geriausias ir perspektyviausias. „Mes sakydavome, kad J. Valančiūnas. Gal todėl jis šiuo metu ir žaidžia R. Peros įsigytame klube?“
                              Kokį įspūdį JAV verslo magnatui palieka pats Kaunas, kurį jis pasirinko savo produktų plėtrai? „Ubiquiti Networks Europe“ direktorė prisimena, kaip R. Pera nustebo pirmaisiais vizitais su kolegomis vaikščiodamas po Kauno senamiestį bei pasigedęs žmonių. „Tuo metu Kaune vakarais, apie 20 val. buvo tuščia. Senamiestyje gal ilgiau dirbo tik vienas restoranas, o gatvėse – vos vienas, kitas žmogus. Robertas klausdavo: kaip jūs galite taip gerai žaisti krepšinį ir kaip jūs taip gerai programuojate bevielius įrenginius, jeigu čia nėra žmonių? Juokaudami sakydavome: visi programuoja arba žaidžia krepšinį, todėl gatvėse ir nėra žmonių“, – sakė R. Juodišienė. Be įspūdžio apie vakarop ištuštėjantį miestą R. Pera stebėdavosi daug kuo, pavyzdžiui, kodėl kauniečiai taip mažai ar beveik visiškai nesišypso. „Prieš kelis metus vieno viešbučio administratorius jį aptarnavo be jokios šypsenos. Būtų žinojęs, kad prieš jį stovi vienas jauniausių pasaulio milijardierių, tikriausiai požiūris būtų kardinaliai priešingas. Tačiau, kai žmogus be „Rolex“ laikrodžio, be blizgučių, vilkintis kasdieniais drabužiais, šypsotis tokiam tarsi nereikia. Nors dabar situacija gal jau pasikeitusi“ – sakė R. Juodišienė.
                              p.s. turbūt hostelyje apsistodavo atskridęs privačiu lėktuvu, negi jame šypsosis registratūroje? Ir dar Kaune
                              Paskutinis taisė Arunasx; 2020.02.03, 07:46.

                              Comment


                                Užauginusi raumenis Fintech, Lietuva siekia tapti Europos išmaniosios energetikos sektoriaus lydere
                                https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...toriaus-lydere
                                Per pastaruosius keletą metų mažos šalies sėkmės istorija apie Lietuvos pasiekimus finansinių technologijų (angl. FinTech) sektoriuje netruko apskrieti ne tik didžiausius Lietuvos, bet ir viso pasaulio verslo naujienų portalus. Vis dėlto šio sektoriaus įmonių laimėjimai mūsų šaliai svarbūs ne tik dėl pelnyto užsienio dėmesio ir pritrauktų užsienio investicijų. Tokios sėkmės istorijos turi dar vieną labai svarbų poveikį – jos įkvepia gerąsias praktikas taikyti ir kitose, panašiomis rinkos sąlygomis besivystančiose verslo srityse. Viena tokių – išmanioji energetika (angl. Energy Tech). „FinTech plėtrai didelę įtaką turėjo visų suinteresuotųjų subjektų – reguliacinių institucijų, viešojo ir privačių sektorių – įsitraukimas.
                                Balandžio 21–22 d. į Vilnių atvyksta įspūdingas skaičius energetikos ir elektrifikuoto transporto sektoriaus lyderių bei inovacijas energetikos bei transporto srityse kuriančių startuolių atstovų. Savo dalyvavimą čia vyksiančiame „Energy Tech Summit“ renginyje jau patvirtino daugiau nei trys šimtai dalyvių, kurių tarpe – tokios energetikos sektoriaus gigantės kaip Japonijos „Tepco“, Italijos „Enel“, Didžiosios Britanijos „British Petroleum“, Olandijos „Shell“ ir JAV „Chevron“. Renginyje taip pat bus galima sutikti stambiausių rizikos kapitalo fondų atstovus, įskaitant Bilo Geitso inicijuoto milijardinio fondo „Breakthrough Energy Ventures“ bei „BMW“ rizikos kapitalo fondo „iBMW“ delegacijas. Valdovų rūmuose vyksiančioje konferencijoje laukiama virš 500 dalyvių.

                                Comment


                                  Suomių Metso, neseniai atidarę back ofisą Vilniuje, planuoja dideles gamybines investicijas Šiauliuose. Tikslių skaičių nežinau, bet Šiauliuose tai bus ko gero vienas iš didesnių paskutinių kelių metų projektų.
                                  If a lion could speak, we could not understand him.

                                  Comment


                                    Rinkos gigantus įveikusi „Axioma Metering“ laimėjo konkursą Italijoje https://www.vz.lt/pramone/2020/02/13...rsa-italijoje-
                                    Kauno LEZ veikianti įmonė, kurios apyvarta 2018 m. buvo 13 mln. Eur, aplenkė tokius pasaulinius apskaitos prietaisų gigantus kaip „Sagemcom“, kurio apyvarta siekia 2 mlrd. Eur ir „Arad Group“, kurios apyvarta 250 mln. Eur. Skaitiklių diegimo projekto apimtis sudaro 6,5 mln. Eur. Šiuo metu tai yra stambiausias išmaniųjų skaitiklių projektas Italijoje ir didžiausias šios srities projektas Europoje, numatantis IoT (Internet of Things) technologijos naudojimą.

                                    Comment

                                    Working...
                                    X