Esperanto - kas tai?

[Ametistas]

Na štai, grįžau... Ir ką? Aš maždaug jau du metus nebesimokau šios kalbos, bet dar šiek tiek atsimenu. Jos mokėjimas tuo metu man atnešė keleriopą naudą: galimybę užsidirbti, galimybę palyginti su kitomis kalboms ir praplėsti lingvistinį suvokimą ir gebėjimus (labiau analizavau žodyną ir gramatika, nei domėjausi kalba, kaip idėja).

[Aš]

Įdomi istorijos detalė:

1887 metų pradžioje Zamenhofas (L. L. Zamenhofas - daktaras Esperanto (daktaras, kuris tikisi) - esperanto kalbos iniciatorius ir kūrėjas - aut. pastaba) susipažino su Klara, viešėjusia pas seserį Varšuvoje. Merginos tėvas Aleksandras Zilbernikas gyveno Kaune, kur senamiestyje turėjo nedidelį muilo fabrikėlį. Zamenhofas ne kartą ten lankėsi ir uošvis pritarė Liudviko tarptautinės kalbos idėjai. Zilbernikas sutiko, kad dalis kraičio būtų panaudota knygelei apie šią kalbą spausdinti.

1887 liepos mėnesį Varšuvoje pasirodė kukli 40 puslapių knygutė rusų kalba. Netrukus pasirodė ir analogiškos knygutės lenkų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis.

Cituota iš čia.

[Ametistas]

Žinau aš tą visą istoriją... Dabar dar tebestovi tas medinis suklypęs namukas Kauno senamiestyje, Zamenhofo gatvėje, kuriame buvo muilo fabrikėlis. Ten dabar įsikūrusi Lietuvos esperantininkų sąjunga. Beje, smalsu, iš kur tą informaciją ištraukei?

[Aš]

Pridėjau nuorodą į citatos šaltinį, reikėjo iš karto, pardonu. Patį faktą perskaičiau "lernu!" forume, pateiktą Vinco, jei būti visiškai preciziškam.

[rat]

Man esperanto tai nesąmonių nesąmonė atrodo. Yra anglų, prancūzų galų gale. Kam dabar apsunkint sau gyvenimą ir mokytis visiškai naujo žodyno, jokios naudos.

[Aš]

Tai gana lengva kalba. Ir žodynas nėra visiškai svetimas, ypač turint tam tikrų kalbų žinias (minimalias).

Sakoma, kad nyksta įvairios kalbos. Bet tai yra natūralus rezultatus sprendžiant subjektyvias kliūtis. Subjektyvumu čia laikau socialinį uždarumą ar nacionalinę nostalgiją. Galima išvis grįžti toli į praeitį ir paklausti savęs, kodėl susiformavo tiek daug skirtingų kalbų. Turbūt dėl to meto komunikacijos galimybių. Tačiau akivaizdu, kad esant dabartinei interaktyviai situacijai bendrauti ta pačia kalba būtų kur kas efektyviau ir patogiau.

Anglų kalba jau de facto yra lingua franca. Tačiau daug kam nepriimtina, kad ji būtų tokia realiai pripažįstama ar moraliai įteisinama vien dėl jos šališkumo savo kilmės atžvilgiu. O šią problemą išsprendžia esperanto.

Dar kartą pasikartosiu, kad apie lietuvių kalbos likvidavimą nekalbama, nes bemat pasireikš nacionalistinės fobijos.

Kalbant apie esperanto idėją, reikėtų svarstyti ne ar reikalinga tarptautinė kalba, bet kuri iš jų turėtų tokia būti. Ankstesniame puslapyje vienas dalyvis paminėjo, jog esperanto neturi natūralaus nešėjo. Ji turi, tik to nešėjo dydis proporcingas interesantų skaičiui. Kitų kalbų plėtros interesantais yra visi žmonės, kuriems ta kalba yra gimtoji. Tas nešėjas - nacionalizmas. Kadangi aš kritiškai žiūriu į šį reiškinį, tai man jis nebūtinas. Man aktualiau racionalumas, o savo indėlį įneša ir politinis korektiškumas. Racionalumas čia pasireiškia bendravimo efektyvumu kalbant ne paukščiui su galvakoju, bet žmogui su žmogumi, t.y. ta pačia kalba. Politinis korektiškumas - dėl kalbos neutralumo.

Man asmeniškai nemaišo ir anglų kalbos buvimas tarptautine, klausimas ar likusi visuomenės dalis galėtų atvirai sutikti, jog anglų (tautos) kalba bus ir viena jų kalba. Jei taip, tuomet aš išmoksiu esperanto vien edukaciniais tikslais. Bet nesu tikras, kad yra toks pritarimas. O tarptautinės kalbos poreikį puikiai iliustruoja tos pačios anglų kalbos paplitimas ir naudojimas.

Anglų kalba dabar yra tiek paplitusi, kad tolimesnė jos plėtra dėl kalbančiųjų skaičiaus ir iš to sekančios jos mokymosi naudos vyksta grandinine reakcija. Kuri natūraliai vargiai nutrūks, o aš ir nesakau, kad ją reikėtų nutraukti. Tačiau, jei tarptautine kalba norima matyti nešališką, tuomet tam realios įtakos galėtų turėti nebent tam tikrų organizacijų įsikišimas, pavyzdžiui, JTO, ES ir kt. Vieną iš pavyzdžių aš pateikiau puslapiu atgal.

Kitas klausimas yra pačios esperanto kalbos efektyvumas. Klausimas ar tai geriausias galimas variantas kuriant kalbą (nors ir ne nuo pradžių). Aš palaikau pačią esperanto idėją, tačiau anaiptol nesu pakankamai į ją įsigilinęs ar kompetentingas lingvistikoje, kad galėčiau tai įvertinti, todėl to neteigiu.

[rat]

Permečiau žodynėlį, nieko ypatingai sunkaus. Bet mane pati sukurtos kalbos idėja trikdo

[Ametistas]

Pridėjau nuorodą į citatos šaltinį, reikėjo iš karto, pardonu. Patį faktą perskaičiau "lernu!" forume, pateiktą Vinco, jei būti visiškai preciziškam.

Informacija imta iš mano senosios versijos tinklapio Dabar yra gražesnė, naujesnė versija.

Man esperanto tai nesąmonių nesąmonė atrodo. Yra anglų, prancūzų galų gale. Kam dabar apsunkint sau gyvenimą ir mokytis visiškai naujo žodyno, jokios naudos.

Kaip kam atrodo. Čia viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo siekių. Jei žmogau gyvenimo užsibrėžtumai tik: geras materialinis apsirūpinimas, šeima, geras darbas ir pan. Tai kiti siekia nuolat tobulėti, šviestis, domėtis... Žmogaus smegesnys gali labai daug talpinti informacijos ir tai vadinti "grūdimu" ar "naujos informacijos įsisavinimu" - čia jau kiekvieno žmogaus valia vadinti kaip nori ir tai priklauso nuo jo, kaip sakiau, gyvenimo siekių.
Pati esperanto kalba abejoju ar kada taps tarptautine kalba, kuria siekia talpti. Tačiau šios kalbos mokėjimas labai padeda vėliau mokytis kitų kalbų, nes besimokant esperanto, susikuriamas užsienio kalbų mokymosi modelis, taip pat kitų kalbų žodyno dėsningumas, žodžių darybos subtilybės ir pan. Taip pat esperanto kalbos mokymasis labai naudingas filologams, ne tik dėl to, kad naudinga, bet ir dėl to, kad įdomu. Na, bet, kaip sakiau, kiekvienas žmogus sprendžia - ar geriau laisvalaikį leisti besimokant ko nors, ar skaitant knygą, ar šliaužiojant po parduotuves, ar vaikštinėjant lauke su draugais, ar namie prie TV, ar klube klausytis muzikos, kuri nėra verta vadinti muzika, ir trepsėti be jokio tikslo prisigėrusiam.

Trumpai apie tavo komentarą: matyti išankstinis tavo nusistatymas, kuris iškart parodo, jog nesi labai išprusęs. O sakymas, kad reikia mokytis visiškai naujos kalbos ir žodyno yra neteisingas, nes esperanto k. žodžiuose labai daug lotynų k. žodžių šaknų. O lotynų kalba, kaip žinia, yra anglų kalbos pagrindas.

Permečiau žodynėlį, nieko ypatingai sunkaus. Bet mane pati sukurtos kalbos idėja trikdo

Esu skaitęs apie žmonių tipus. Kūrėjai ir ekstremalaus mąstymo žmonės nelabai linkę mokytis esperanto k. ir nelabai nori į ją gilintis vien dėl to, kad turi mokytis kalbos, kurią sukūrė vienas žmogus. Tačiau įsigilinus į kalbos istoriją, reikia akcentuoti, kad kalbos pagrindas sukurtas Zamenhofo, tačiau laikui bėgant daug žodžių transformavosi, kito, keitėsi, trumpėjo pagal pačių esperantininkų poreikius. Kalba yra gyvad daiktas. Net ir dabar Vokietijoje esanti Esperanto kalbos taryba keičia, koreguoja, išranda naujus žodžius. Vėliau jau esperantininkai patys nusprendžia, tas žodis tinkamas, patogus vartoti, ar ne. Visai kaip ir su bet kuria kita tautine kalba...
Žodžiai nėra sunkūs. Laikų tik 4, giminių tik 2, daug tik priesagų ir prielinksnių. Galūnės irgi tik kelios: veiksmažodžiams, bendračiai, nuosakoms, daiktavaržiams, būdvardžiams, daugiskaitai.

Iš esmės ir sakinių daryba nėra sudėtinga, panaši į anlgų k., bet kartais sutampa ir su lietuvių:
Mi volas dormi - Aš noriu miegoti (atitinka pažodžiui)
Mi amas vin - Aš myliu tave (daryba kitokia)
Vi estas plej bela - Tu esi (pats) gražiausias (pažodžiui)

Skaičiai paprasti:
Unu, du, tri, kvar, kvin, ses, sep, ok, nauh (naux) [tariama "nau"], dek.

Kirčiavimas latvių, anglų k. tipo - visada kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo nuo galo.
Rašyba nėra sudėtinga, yra šiek tiek mums neįprastų raidžių:
ĉ - č

ĝ - dž

ĥ - ch

ĵ - ž

ŝ - š

ŭ - vartojama tik su "aŭ" ir "eŭ".

Beje, yra gera nemokama programa esperanto kalbai mokytis (yra ir lietuvių kalba) - Kurso de Esperanto.

[rat]

Klausimas, ar geriau mokytis tarkim ispanų, prancūzų, ar esperanto? Ispaniškai kalba apie 400 milijonų žmonių, prancūziškai 175 mln. (pagal wikipedia). Tą pačią rusų ir lenkų irgi naudingiau mokėti, nei esperanto. Vienos galimybės su esperanto ir visai kitos su kitom kalbom.

[Ametistas]

Klausimas, ar geriau mokytis tarkim ispanų, prancūzų, ar esperanto? Ispaniškai kalba apie 400 milijonų žmonių, prancūziškai 175 mln. (pagal wikipedia). Tą pačią rusų ir lenkų irgi naudingiau mokėti, nei esperanto. Vienos galimybės su esperanto ir visai kitos su kitom kalbom.

Klausimas nėra lygiavertis ir nelabai tinka lyginti esperanto k. su ispanų, prancūzų k. Pirmiausia tai ispanų ar prancūzų k. būtų mokomasi dėl to, kad tai siektum su tiesiogine nauda - susibedrauti su tos tautos žmonėmis. O esperanto k. mokomasi dėl pomėgio, savišvietos, tobulėjimo, bendro išprusimo, taip pat tai atveria kelią dalyvauti tarptautiniuose esperantiškuose renginiuose visame pasaulyje ir visuose tuose renginiuose susibendrauti su bet kurios tautos asmeniu. Matau vis dar nesupranti, kad kalbos mokymasis gali būti ne tik dėl to, kad galėtum bendrauti su tais žmonėmis. Per siauras tavo požiūris.

[rat]

O kitų kalbų ne dėl savišvietos mokomasi? Išmoksti ir gali skaityt literatūrą originalo kalba žiūrėt filmus ir taip toliau. Kiekvienam savo. Esperanto gal įdomi tuo, kad ją galima keisti ir niekam neskaudės dėl to galvos.

[Ametistas]

O kitų kalbų ne dėl savišvietos mokomasi? Išmoksti ir gali skaityt literatūrą originalo kalba žiūrėt filmus ir taip toliau. Kiekvienam savo. Esperanto gal įdomi tuo, kad ją galima keisti ir niekam neskaudės dėl to galvos.

Užsienio kalbos beveik visada mokomasi dėl to, kad būtų galima susibendrauti su tos tautos žmonėmis. Esperanto mokymasis dažniausia yra dėl savišvietos. Be to, esperanto kalbą savarankiškai mokytis kur kas lengviau, nei bet kurią kitą kalbą. Bet ką nori pasakyt, esmę supratau. Taip, esperanto k. realios naudos, kurią galėtų duoti kitos kalbos mokėjimas, nesuteikia.

[Aš]

Klausimas, ar geriau mokytis tarkim ispanų, prancūzų, ar esperanto? Ispaniškai kalba apie 400 milijonų žmonių, prancūziškai 175 mln. (pagal wikipedia). Tą pačią rusų ir lenkų irgi naudingiau mokėti, nei esperanto. Vienos galimybės su esperanto ir visai kitos su kitom kalbom.

Atsakyk į šiuos klausimus (gali tik sau, gali ir man):

1. Ar reikalinga tarptautinė kalba? Ar tokios kalbos buvimas greta dabartinių tautinių padidintų bendravimo efektyvumą? Ar taip tiesiog būtų racionaliau?
2. Jei taip, kuri kalba turėtų ja būti? Ar ja galėtų būti "šališka" kalba, ar už tarptautinę pasaulis galėtų priimti kalbą, pagal kilmę priklausančią svetimai tautai?

Jei į pirmą klausimą atsakei "ne", tuomet esperanto kalba liks tik mano platesniu akiračiu, žingeidumo patenkinimu, kai kuriems kitiems tai bus gyvenimo būdas ir t.t. Nors aš ir nesutikčiau su tokiu atsakymu, dabar natūraliai vykstantys procesai puikiai parodo, kad jis nėra teisingas.

Jei, atsakant į antrąjį klausimą (jei iki jo išvis priėjai, priklausomai nuo atsakymo į pirmąjį), teigi, kad nebūtinas kalbos prigimties neutralumas (net ir šiuo atveju jis nėra vienareikšmiškas, tačiau turi akivaizdų pranašumą lyginant su kitomis - tautinėmis kalbomis), tuomet nėra ko ir kalbėti apie prancūzų ar ispanų kalbas. Anglų kalba čia aiškus favoritas. Kaip minėjau, aš tam pernelyg neprieštaraučiau, nors nujaučiu, jog, jei ne man, tai kažkam kitam tikrai kiltų problemų dėl šio klausimo. Tad kodėl gi to neišvengti.

Tarptautinei kalbai kelčiau tokius reikalavimus:

1. Sąlyginis paprastumas. Kaip kad kompiuterių mikroprocesoriuose yra CISC ir RISC architektūra, taip ir čia galėtų būti tam tikras kalbos branduolys, kurį būtų gana lengva perprasti. Jo turėtų pakakti bendriniam bendravimui palaikyti. Tai įgalintų nesunkiai persiorientuoti prie papildomos kalbos. Tuo tarpu, būtų ir to branduolio "apvalkalas", į kurį būtų kimbama tada, kai jau atsirastų poreikis ne vien minimaliai bendravimo funkcijai, bet ir platesnei saviraiškai.
2. Neutralumas. Kalba turėtų būti tokia, kad ją gebėtų toleruoti bet kuris žmogus. Svarstytinas jos žodyno bazės klausimas, kaip jau minėjau, neteigiu, jog esperanto kalbos žodynas ar gramatika, kt. aspektai yra optimalūs. Galbūt esperanto kalbai reikėtų skirti kur kas daugiau dėmesio ir, pavyzdžiui, JTO pagalba vystyti šią kalbą ir adaptuoti iki pasaulietiškai priimtino lygio. Jei paaiškėtų, kad tai reikalauja pernelyg didelių korekcijų, dėl manęs gali būti kuriama ir nauja. Bet tai turi vykti sistemingai.
3. Kalba neturi varžyti saviraiškos. Įskaitant ir meninę. Kalba turi būti optimali savo suprantamumu, komunikacijos racionalumu (pavyzdžiui, laiko atžvilgiu norint perduoti elementarią informaciją) ir kt. T.y. kalba turi gerai ir visapusiškai atlikti savo komunikacijos funkciją.

Dėl visų iš šių punktų aš galėčiau dvejoti. Esperanto kalba yra paprasta, lyginant su kitomis, bet ar paprasčiausia galima? Esperanto kalba yra santykinai neutrali, bet ar neutraliausia galima? O dėl trečio punkto apskritai negaliu komentuoti. Tą turėtų spręsti tik profesionalūs lingvistai.

Tačiau, bent dviejų pirmųjų variantų atveju, tai geresnis variantas už likusias pasirinkimo galimybes.

Apskritai, kalbant apie kalbos mokymosi naudą dėl to, kad galėtum susikalbėti su kitu žmogumi, galima į visą tai pažiūrėti truputį kitaip. Regionas, su kuriuo mes daugiausiai bendraujame yra Europa. Tuomet, europiečiai, norintys susikalbėti visi su visais ir išlaikyti kalbinę pusiausvyrą turėtų mokytis visų visas kalbas. Gana nelogiška. Žinoma, galimas kitas variantas, kai vieni mokosi kitų kalbas, o tie, kurių kalbų mokomasi, tiesiog laukia kol anie išmoks. Bet kaip nuspręsti, kurios kalbos paims viršų, o kurios liks antraeilėmis? Jei tik toks variantas tinka, tuomet palikim tai natūraliai atrankai, kas dabar ir vyksta. Visų pirma, o ar jis jums tinka? Antra, visvien greičiausiai teks mokytis mažiausiai keleto kalbų, nes dalis prancūzų nei už ką nesimokys anglų, o dalis anglų nei už ką nesimokys prancūzų (vokiečių, ispanų ir t.t.). Tad ar nebūtų paprasčiau mokytis visiems, tačiau tik vieną kalbą. O jau likusias kalbas galima palikti savo žingeidumo valiai.

Bet, kaip jau minėjau, kad tai prasidėtų reikalingas formalus įsikišimas. Vien esperanto pasaulėžiūra ir gyvenimo būdas čia nepadės.

[negative]

o čia šiek tiek spam'o apie L.L.Zamenhofą ir Esperanto ant pašto ženklų:
http://www.lituanicaonstamps.com/los...i_zamenhof.php

[rat]

Aš, aš, ( ) nematau jokių problemų su anglų kalbos kaip tarptautinės statusu. Kažkada buvo prancūzų, dabar anglų, po to gal bus kažkuri kita. Jeigu kam nors tai kelia keblumų (nepatinka pati tauta, ar per sunku mokytis) - niekuo padėti negaliu.
Jeigu dalis prancūzų nesimokys anglų, tai jie nesimokys ir esperanto. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus. Bet vėlgi, čia jų problemos, tegul bedžioja pirštais.

[Jonas159]

negyva entuziastu kalba, neturinti naturalaus nesejo... mano manimu, perspektyvu neturi...

O kas tada yra gyva kalba? Kaip galėtume ją apibrėžti?

[Aidzius]

O kas tada yra gyva kalba? Kaip galėtume ją apibrėžti?

nesuprantu ko jus cia prisikabinot prie esperanto? Lygint su lietuviu ar kitom kalbom negalima, nes lietuviu kalba turi savo zidini, atvaziuoji pvz i Kauna ir su visais gali susikalbet, o va esperanininkai issimete po pasauli. Mano nuomone, esperanto kalba yra pomegis, vieni kolekcionuoja modeliukus ar pasto zenklus, kiti vazineja dviraciu, treti mokosi esperanto kalbos. Niekada nemokesit per daug kalbu, visa tai yra naudinga. Klausimas del praktinio panaudojimo, bet betkokia kalba mokytis reikai. Pats,kai netingiu, domiuosi kalbom, norisi kuo daugiau kalbu moket pasakyt bent pagrindines frazes. Be anglu , rusu kalbu planuose tobulinti lenku kalbos zinias , nuo rudens mokytis kinu (mandarinu ) kalbos. Su kinu kalba irgi idomi situacija. Asmeniskai labaiu noreciau mokytis korejieciu kalbos, bet galimybiu pasipraktikuot, ar naudingai panaudot yra studijuojant kinu kalba. Esperanto moket noreciau, bet pirmenybe teikiu kitom kalbom. Bet gal ateis laikas ,kai galesim pasikalbet ir esperanto kalba. Bet kokiu atveju - ko ismoksi, ant peciu nenesiotsi !

P.s. Daug retu kalbu yra ant isnykomo ribos, jas irgi galima laikyt negyvomis, bet cia kaip tik yra paskata ju mokytis

[Wycka]

Daug retu kalbu yra ant išnykimo ribos, jas irgi galima laikyt negyvomis, bet cia kaip tik yra paskata ju mokytis

Tuo pačiu verta prisiminti, kad ir lietuvių kalba XIXa. antroje pusėje buvo beišnykstanti, net vokiečiai buvo suskubę rinkti „nykstančios kalbos“ žodžius ir tautosaką, tačiau čia 'pasimaišė' J. Basanavičius su pirmuoju laikraščiu lietuvių kalba (nors lietuvių kalbos rašto dar net nebuvo!!!) „Aušra“ 1883m.-1886m. ir padėtis ėmė keistis. Na kažkuria prasme mes ir šiame forume daugiausiai bendraujame prisikėlusia kalba.
Be esperanto, dar dirbtinės kalbos yra ido ir iš dalies jidiš. Beje, formaliai lotynų kalba 'mirė' Va. pabaigoje, tačiau iki pat Renesanso epechos ji buvo pasaulinė 'lingua franca'. Taigi bent jau man jokia kalba netrukdo, nors esperanto šiuo metu jaučia labai stiprią anglų (iš tikrųjų — American English dialekto) kalbos konkurenciją.

[Jonas159]

[...] Lygint su lietuviu ar kitom kalbom negalima, nes lietuviu kalba turi savo zidini, atvaziuoji pvz i Kauna ir su visais gali susikalbet, o va esperanininkai issimete po pasauli[...].

Tada kokį židinį turi romų (čigonų) kalba, o ir žydai yra išsibarstę po visą pasaulį.

[Aidzius]

Tada kokį židinį turi romų (čigonų) kalba, o ir žydai yra išsibarstę po visą pasaulį.

O as ir neteigiu ,kad pvz cigonu kalba turi ji. Del zydu ,tau galima dabar rast vieta kur ji net valstybine iteisinta.
paaiskinsiu ka norejau pasakyt : noriu pakalbet vokiskai - vaziuoju i Vokietija, noriu pakalbet portugaliskai - vaziuoju i Portugalija ar Brazilija. Kur galima rast didesne bendruomene kalbancia esperanto kalba? Siaip pasikartosiu, esperanto kalbos mokejimas mano nuomone yra geras hobis ir niekam tai nepakenks.