Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Forumiečių kūryba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    Užbaninkit kas nors.
    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

    Comment


      #82
      Kadangi jau atnaujinau temą apie Švenčionėlius, ir kilo daug naujų diskusijų apie esamus ir būsimus dangoraižius Švenčionėliuose - tai ta proga prisiminiau, kad panašia tema yra vienas skyrius mano palaipsniui (tik gana lėtai, paskutiniu metu visai kažkaip nerandu laiko) rašomame romane. Ten Čiančioje veiksmas vyksta keliose vietose - yra ir vestuvės, ir muštynės, ir susišaudymai, ir slapti kroviniai į ateities technologijų centrą... Kam užteks kantrybės perskaityti - enjoy Literatūra ne chaltūra!



      ŽARNOS ANT PARDUOTUVĖS SIENŲ (5 SERIJA: DIDELI PLANAI ŠVENČIONĖLIUOSE)


      ... kol Vilniaus priemiestyje Akvilė ir Nilka gąsdino su granata žmones parduotuvėje, Švenčionėliuose buvo eilinis ramus vakaras. Senąjame centre prie kultūrnamio jaunimas kvatojosi susėdę ant suoliukų ir demonstravo breiko judesius, o naujajame centre, išasfaltuotoje ir medžiais apsodintoje Nalivaikos prūdo krantinėje neskubėdami vaikščiojo žmonės ir džiaugėsi nors jau rudenėjančiu, bet vis dar šiltu oru. Nalivaikos prūdo vandenyje atsispindėjo neoninės dangoraižių šviesos, tarp kurių ypač išsiskyrė į viršų smailėjančio „Nalšios bokšto“ smaigalys - aukščiausias pastatas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje rytų Europoje. Prūdo pakrantėje įsikūrusiuose baruose ir klubuose skambėjo tranki muzika - liaudis ilsėjosi po darbo dienos. Dangų raižė lėktuvai, pakilę iš Liubiškės tarptautinio oro uosto.

      Iš Švenčionėlių kosmodromo, įsikūrusio netoli Pašaminės, darbuotojai metro važiavo namo. Pakeliui metro traukinys sustojo Augustavo priemiestyje, ir į vagonus sugužėjo daugybė darbininkų iš daugybės čia esančių pramonės įmonių - milžiniško nanotechnologijų centro, automobilių, tankų ir naikintuvų gamyklų, kosmodromą aptarnaujančios bei savo gaminius plačiai eksportuojančios kosminių aparatų gamyklos, ir daugybės kitų.

      Vieni žmonės juokavo, kvatojosi, kiti patyliukais šnekėjosi, treti buvo pavargę po savo pamainos ir nieko nenorėjo girdėti, tik dalinosi paveiksliukais socialiniuose tinkluose, sukišę nosis į mobilius telefonus. Traukinys sustojo prie senojo daugiabučių kvartalo (stotelė taip ir vadinosi - „Senasis kvartalas“, ir nemažai keleivių išlipo iš vagonų ir pakilo eskalatoriais į viršų. Toliau traukinys pasuko kiek į kairę, link naujojo kvartalo, apstatyto penkiolikaaukščiais spalvingais namais, prifarširuotais išmanių technologijų - automatinis šildymas saulės energija, greitaeigiai liftai, stalčiaus principu į lauką išlendantys balkonai, permatomos stiklo pluošto išorinės sienos, savaime tamsėjanios esant per ryškiai saulės šviesai, ir daugybė kitų pribumbasų. Kvartale taip pat buvo mokykla, sporto aikštelės, kultūros centras, klubas, kelios parduotuvės ir daug kitų įstaigų. Čia daugiausiai gyveno kosmodromo ir kosminių aparatų gamyklos darbuotojai, todėl kvartalas vadinosi Galaktika 2017 - moderniausias daugiabučių kvartalas, išgarsėjęs visame pasaulyje.

      Kiečiausias dalykas buvo kvartalą dengiantis permatomas kieto stiklo gaubtas, kuris vasarą būdavo nuleistas, o pakeldavo jį spalio pabaigoje, atšalus orams. Po gaubtu buvo dirbtinai palaikomas dirbtinis klimatas - nuolatinė +25 laipsnių temperatūra. Visą žiemą Galaktikoje 2017 žaliavo veja, žydėjo gėlės, žmonės vaikščiojo trumpomis rankovėmis ir maudėsi daugiabučių kiemuose esančiuose baseinuose su integruota kompiuterine staigaus informavimo apie skęstančius įranga (ta pati sistema blokuodavo priėjimą prie baseinų girtiems asmenims, ar mažamečiams, neprižiūrimiems tėvų). Striukių prireikdavo tik einant už gaubto, į miestą.

      Galaktika 2017 buvo toks sėkmingas projektas, kad daugybė turtingiausių pasaulio šalių perėmė šią patirtį ir pradėjo vystyti tokius pačius projektus pas save. Švenčionėliuose žiemą tokiu pačiu ekologišku, gamtos ekosistemai nekenkiančiu stikliniu gaubtu (šį super ekologišką sprendimą sveikino garsiaus pasaulio gamtininkai) būdavo apdengiamas Šalnaičio ežeras, prie kurio įsikūrė didžiulis vandens pramogų parkas ir įrengti didžiuliai, gražiai sutvarkyti paplūdimiai su tramplynais, kavinėmis ir kitais reikalingais dalykais. Konkuruojanti firma jau įrenginėjo panašų gaubtą, paplūdimius ir vandens pramogas prie Sergelkos ežero. Link Sergelkos buvo tiesiamas asfaltuotas kelias, dviračių takai ir greitojo tramvajaus atšaka.

      O į pietus nuo Švenčionėlių senosios dalies, už modernaus stadiono, pravoslavų kapinių ir gerai įrengtu gamtos parku paversto miško, į dangų jau stebėsi kranai - pagal Galaktikos 2017 pavyzdį buvo statomi nauji gyvenamieji kvartalai, Dotinėnai - 1 ir Dotinėnai - 2. Buvo planuojama, kad jau beveik baigtuose statyti Dotinėnuose - 1 įsikurs nanotechnologijų centro ir naikintuvų gamyklos darbuotojai, o neseniai pradėtuose statyti Dotinėnuose - 2 gyvens automobilių gamyklos darbuotojai. Švenčionėlių automobilių gamykla po sėkmingų eksperimentinių modelių ruošėsi pradėti masinę ekologiškų vandeniu varomų išskirtinai galingų automobilių gamybą, kas turėjo padaryti perversmą pasaulinėje transporto pramonėje ir labai dideliu mastu padėti spręsti pasaulinę taršos problemą.

      Žodžiu, tai buvo eilinis ramus vakaras paprastame, bet ne prastame Švenčionėlių miestelyje. Ramu buvo ir „Andromedoje“, didžiuliame prekybos ir pramogų centre šalia Galaktikos 2017, įsikūrusio ten, kur moderniausia Lietuvoje autostrada Švenčionėliai - Švenčionys - Pabradė - Vilnius kirtosi su Švenčionėlius juosiančia žiedine automagistrale. Žmonės jau po truputį skirstėsi, darbuotojai vidurnaktį ruošėsi uždarinėti parduotuves, kavines, dengtą slidinėjimo trasą, kartingus ir 3D kino sales. Tuo metu iš picerijos išėjo trys treninguoti vaikinai skustomis galvomis ir prisėdo prie fontano. Pacanai nebuvo labai kultūringi - laidė replikas praeinantiems žmonėms, švilpė merginoms, keikėsi ir žiūrėdami kažką mobiliajame telefone, žvengė kaip arkliai.

      - Gera pana, šakės! Afigiena! Tu žiūrėk, kokia figūra.
      - Jo, labai faina. Ir dar vietinė, iš Čiančios.
      - Ir roža nieko. Firminė kumelė. Davai, rašyk!
      - O tai ką man jai rašyt?
      - Nu tai jomajo, nežinai ką mergai rašyt? Rašyk kad jinai faina ir nori susitikt, ir vsio.
      - O jeigu neatrašys?
      - Atrašys, netriesk. Jeigu gerai užparinsi, tai paliubomu atrašys.

      Skustagalvis vis pagalvodamas, kaip čia protingiau išreikšti mintis, vos ne vos, padedamas draugelių, sukurpė žinutę:

      “Labas tu labei fajna zeurei grazi as afigel kai tave pamaceu kiek tau miatu man dvimsesi o kiek tau kur dirbi ka darai laisvalaikeis gal nori susitikt pas mane masina ira nuliova ketureis vedamais zeurei gerai eina gal nori pasivazinet kada davai pasirasyk as atvaziuosiu galiu pavaisynti kokteileis kada gali buciuoju zuiki“

      - Nu ir ką, jau siųst? Ar dar ką nors darašyt?
      - Nu lygtai normaliai jau, tik smailą gale užmesk, ir gali siųst.

      Berniokas uždėjo gale žinutės šypsenėlę, ir paspaudė „siųsti“.

      - Nu tai atrašys dabar, ar ne?
      - Atrašys paliubomu, tu gi taip protingai parašei, ir dar plius mes padėjom. Tu mums šnapso turėsi pastatyt, jeigu pakabinsi.

      Atsakymo ilgai laukti nereikėjo - ekrane tuoj iššoko merginos žinutė:

      “Gal tu rašyt pirmiau išmok, o tada jau siūlyk pasivažinėt su savo NULIOVA TAČKA. Ir iš viso, man bernai su treningais nepatinka. Bandyk laimę kitur. „

      - Dura kokia! - užstaugė pacanas, - tu matei, nenori su mano tačka pasivažinėt! Jomajo, kokia lochė! O ko jai mano treningai nepatiko? Taigi firminiai, originalai!
      - Bet tai tikrai dura. O kuo tu čia blogai parašei? Taigi mes trise rašėm, turi gerai būt.
      - Tai tu jai parašyk, kad jinai dura! Tegul žino.

      Berniokai trise bendromis jėgomis vėl sukupė žinutę:

      “E tu dura persisvesk galva ziurke ko tau mano treningai nepatiko tu zinai kek kainavo ce originalai nepadielkos tu pati baisi fuuuu sikna kaip keules ir snukis prasosi plitos pamatisiu tave mieste spjeusiu i snuki lasara tu“

      - Nu davai siųsk, dabar tai čiuju tikrai be klaidų.
      - Tai ir tada buvo be klaidų, jinai dura nežino prie ko prisikabint. Aš mokykloj iš lietuvių kalbos teigiamą turėjau. Kartais.

      Nusiuntus žinutę, greit vėl atėjo merginos atsakymas, bet dabar jau ne žodinis - panelė paprasčiausiai asiuntė paveiksliuką, vaizduojantį atlenktą vidurinį pirštą. Bernai pasiuto iš pykčio:

      - Faką parodė! Padla paskutinė.
      - Sutiksiu kada gatvėj, tikrai spjausiu į snukį, atvičiaju. Tokiai sukai ir nosin užvažiuot negaila.
      - Ė chebra, tyliai! Hao ateina.

      Skustagalviai staiga nutilo ir atsisėdo ramiai kaip mokinukai. Iš tualeto išėjo brangiu kostiumu apsirengęs, nepriekaištingai tvarkingas kinas. Nuo jo iš tolo kvepėjo brangiais kvepalais, batai blizgėjo taip, kad net akino. Kinas kalbėjo mobiliu telefonu:

      - Okay, it's not a big problem. We have the information and I'm sure that everything will be perfect. Trust me, I am professional and this is not my first time. What do you mean? Oh... Yeah, they are not very smart guys. But I hope they know how... Yes, that's mommy. It's her idea. No no, she's okay, she called me 2 hours ago. It's not the best choice, but I'm sure that I will do everything brilliant. Even with... Yes, I know what's the risk. I wanna live, I wanna be rich, so I won't dissapoint you. Trust me. Yes, I hope too. Bye. I will call you.

      (Gerai, tai nėra didelė problema. Mes turime informaciją ir aš įsitikinęs, kad viskas bus gerai. Pasitikėk manimi, aš profesionalas ir tai nėra mano pirmas kartas. Ką turi omenyje? O... Taip, jie nėra labai protingi vaikinai. Bet aš tikiuosi, kad jie žino kaip... Taip, motušė. Čia jos idėja. Ne ne, jai viskas gerai, ji man skambino prieš 2 valandas. Čia ne geriausias pasirinkimas, bet aš įsitikinęs, kad padarysiu viską puikiai. Netgi su... Taip, aš žinau, kokia čia rizika. Aš noriu gyventi, noriu būti turtingas, todėl tavęs nenuvilsiu. Pasitikėk manimi. Taip, aš irgi tikiuosi. Iki. Paskambinsiu.)

      Kinas įsidėjo telefoną į kišenę ir priėjo prie treninguotos trijulės. Bernai sėdėjo, neramiai nuleidę akis. Vienas vis dėlto išdrįso paklausti laužyta anglų kalba:

      - Hao, tai mes jau važiuosim?
      - Taip, jau greit reikės važiuoti, - atsakė Hao, ir staiga prišokęs šveitė vienam iš pacanų delnu per pakaušį:
      - Ką tu čia dabar geri?
      - Nieko... Alų... - išsigandęs išlemeno skustagalvis.
      - Alų jis geria! Tau galvoj viskas gerai? - Hao išplėšė skardinę bernui iš rankos ir išmetė į šiukšliadėžę, - Reikalai nesutvarkyti, o jis geria alų! Dabar tik ir trūko, kad farai supakuotų tave už girtavimą viešoj vietoj, ar pagautų girtą už vairo... Po visko - gerk tu nors iki žemės graibymo, bet kol kas - kad man būtų tvarka! Tas visiems galioja. Supratot?
      - Jo, supratom.

      Hao atsistojo prieš juos ir nužvelgė skustagalvių trijulę su nepasitikėjimu.

      - Siaubas, kaip aš pavargau tampydamasis su jumis. Ar tam aš važiavau iš Kinijos, kad motušė man duotų tokius nevispročius, kaip jūs? Ir dar anglų kalbos normaliai nemoka... Gal man su jumis kinų kalba šnekėti, jeigu anglų vos kertat?

      Treninguotiems pacanams šis Hao juokelis pasirodė labai šmaikštus - jie vėl nusižvengė kaip arkliai. Bet kinas pasižiūrėjo į juos taip, kad bernai greit išsigandę nutilo.

      - Baikit žvengt! Čia verkti reikia. Motušė irgi gera - dar sako kad vietiniai, viską žinos, kas kur... Jau geriau būčiau atsivežęs savo žmones iš Kinijos. Tie bent jau patikrinti, patikimi. O jūs... Būdamas Lietuvoje, išmokau vieną gerą žodį - „lochai“. Tai čia grynai apie tokius kaip jūs trise. Gryni lochai, kitaip nepavadinsi!

      Skustagalviams su akcentu tariamas žodis „lochai“ pasirodė baisiai juokingas, ir jie vėl pradėjo arkliškai žvengti. Bet šį kartą Hao neapsiribojo žodžiais - priėjo prie vieno iš urlaganų ir suspaudė kažkokį tašką kakle. Pacanas tik sužiopčiojo ir išvertė akis iš skausmo.

      - Paleisk.. Paleisk, Hao... Atsiprašau...
      - Jūs ką, galvojat kad čia žaidimas? Jūs nors ir lochai, bet paklausykit manęs idėmiai: ant kortos pastatyta labai daug. Ir aš nesiruošiu apsišikti dėl to, kad motušė kažkodėl man davė tokius bepročius, kaip jūs. Todėl žinokit - viskas turės būti padaryta švariai, ir be jokių nesąmonių. O jeigu ne... Jūs turbūt žinot, kas jums bus. Nors jūs ir lochai, bet gyventi turbūt norit? Ar nenorit?
      - Norim, labai norim, - išsigandę išlemeno lochai. Hao paleido savo laikytą skustagalvį, tas visas raudonas vos gaudė orą.
      - Tai susiimkit! Surinkit savo paskutinius proto likučius, ir viską padarykit taip, kaip reikia, savo pačių labui. O dabar viskas, važiuojam! - Hao apsisuko ir nuėjo link išėjimo. Lochai klusniai nusekė jam iš paskos.

      Lauke Hao atsisėdo į prabangų visureigį. Prie jo išrikiuoti stovėjo ne tokie prabangūs, bet irgi ne prasti automobiliai. Urlaganų trijulė išėjo į lauką, vienas netyčia užkliuvo už kito, tas supykęs jį pastūmė. Pastumtasis neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo tiesiai į spygliuotą dekoratyvinį krūmą. Susibraižė, nuėjo prie mašinos, paskutiniais žodžiais keikdamas tą, kuris jį pastūmė. Kinas jau net nėjo vėl ant jų rėkti - tik suburbėjo panosėje savo kalba „na ir lochai“.

      Keturi automobiliai apsisuko ir išvažiavo iš aikštelės į bulvarą, vedantį link naujojo centro, kur šovė į nakties dangų didingas „Nalšios bokšto“ smaigalys su besimainančiomis ryškiomis neoninėmis šviesomis ir dangų raižančiais lazerių spinduliais. Švenčionėliškiai atsisukę nulydėdavo šią prabangių automobilių ketveriukę - buvo akivaizdu, kad čia važiuoja ne bet kokie žmonės. Bet Hao tai buvo nė motais - jis tik galvojo, kaip reikės susitvarkyti...
      Paskutinis taisė Tomizmas; 2020.10.14, 16:55.
      Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
      Mielosios Grigiškės

      Comment


        #83
        Kas čia ką tik įvyko?!

        Comment

        Working...
        X