Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos (LDK) istorija / archeologija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Tyrinėtojo R.Amundseno laivas po 100 metų grįžo į Norvegiją
    https://www.15min.lt/mokslasit/strai...ja-650-1011916

    Laivas, naudotas norvego arkties tyrinėtojo Roaldo Amundseno, pagaliau grįžo namo pirmadienį, baigęs kelionę po Šiaurės ašigalį, praėjus šimtmečiui po chaotiškos ekspedicijos. Brangioji Norvegijos poliarinių ekspedicijų relikvija, laivas „Maud“ buvo ištrauktas 2016-aisiais, praleidęs 85 metus Kanados Arkties vandenyse, kur jis nuskendo 1930-aisiais.

    Comment


      #22
      Kazys Jonušas. Su karališkomis uniformomis // Karys
      https://www.lzinios.lt/lzinios/Istor...ormomis/270362

      Liepos 6-ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, pasipuošę savo šalių istorinėmis uniformomis Lietuvos kariuomenės ir Nyderlandų karališkasis kariuomenės orkestrai Simono Daukanto aikštėje Vilniuje surengė bendrą koncertą „Istorija muzikos garsuose“. Pirmą kartą vilniečiai ir sostinės svečiai viešai pamatė Lietuvos kariuomenės orkestro muzikantus, vilkinčius istorines XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gvardijos pėstininkų regimento uniformas.

      Comment


        #23
        Iš kulinarijos istorijos:

        XIX a. Lenkijos ir Lietuvos kulinarijos pažiba – admirolui Nelsonui skirtas jautienos patiekalas
        https://www.15min.lt/naujiena/aktual...as-582-1010206
        15min toliau publikuoja ištraukas iš Rimvydo Laužiko ir Antano Astrausko parengtos knygos „Kaip būsimasis Anglijos karalius Vilniuje povus valgė“, kuri atskleidžia kultūrinius, politinius ir kulinarinius Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšius. Knygą išleido Lietuvos kultūros institutas.

        Comment


          #24
          Atrodė, kad bus puiki iniciatyva,
          Bet rezultatas gavosi šiek tiek chaotiškas, geriausiu atveju vertas būti kažkur "Prospekte".

          Tema sukurta apie LDK, tai ką čia veikia admirolas Nelsonas, pokario partizanai ir archeologinės iškasenos Vokietijoje.
          Keista, kad pats temos pradininkas nesilaiko nustatyto turinio.

          Atsiprašau, bet panašu į temą apie viską ir apie nieką.
          Palauksim, ar tokia tema ilgai gyvuos.

          Jei tema dar išliks ir išsigrynins jos turinys, reikės pakeisti pavadinimą.

          Comment


            #25
            Kaip norite, Romas, man tas pats. Jūs čia šeimininkas, valdovas ir moralinis vertintojas.
            O juk parašyta temos pradžioje "Temoje nagrinėjami LDK, Lietuvos Respublikos istorijos ir archeologijos klausimai". Prieštaros čia nėra, gal neįdėmiai pažiūrėjote. Tikrai ne apie LDK, iš kur ištraukėt? Kažkas iš forumiečių pasiūlė Europos klausimus dėti. Problemos nemačiau. Tema apie istorijos klausimus vienoje vietoje. Be to, temos neišsivysto iš geros valios, o tam reikia laiko ir pastangų.
            Apie "nieką" yra šitas mirusių temų
            Paskutinis taisė R.D.; 2018.08.10, 10:56.

            Comment


              #26
              Lenkijoje atkasti 1354 metų lietuvių invazijos pėdsakai:
              http://scienceinpoland.pap.pl/en/new...ii-warmia.html

              Comment


                #27
                Apie ką su juokdariu kalbėjosi Žygimantas Augustas?
                Pavyzdžiui, Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmo tradicija yra milžiniška demokratijos inovacija tuo metu, ir ji sukurta jogailaitiškoje aplinkoje. Viešojoje nuomonėje ši tradicija atpažįstama pirmiausia negatyviai, per liberum veto teisę, tačiau iš tiesų tai yra liberaliąją politinę mintį grindusios visuomeninės sutarties idėjos plėtojimas: „Tai, apie ką Johnas Locke'as rašys XVII amžiuje, pas mus praktikoje funkcionavo šimtmečiu anksčiau.

                Liberum veto leidžia neignoruoti nė vienos nuomonės, gali būti išgirsta net pati mažiausia mažuma. Susirinkę bajorai turi sutarti dėl visiems priimtino sprendimo. Tai sudėtinga. Tačiau bandymas ir idėja sukurti tokio lygmens demokratiją XVI amžiuje, yra unikalus. Žinoma, anuomet šia demokratija naudojosi tik nedidelė ATR visuomenės dalis, bet juk ir antikiniuose Atėnuose, kuriuos laikome Europos demokratijos atskaitos tašku, balsavo tik nedidelis gyventojų procentas.“

                Prof. dr. R.Laužikas sako, kad kalbėdami apie senąją Lietuvą turime atmesti sovietmečiu sukurtą karaliaus įvaizdį, kuris gali įsakyti nukirsti galvą bet kam: „Tai iš Rusijos atėjęs caro įvaizdis, nieko bendra neturėjęs su LDK valdovų elgesiu. Beje, ir šiandien Lietuvoje aukščiausius šalies vadovus galima sutikti gatvėje, parduotuvėje, kas yra neįsivaizduojama Rusijoje ar Baltarusijoje.“
                Barokas bažnyčiose, cerkvėse ir sinagogose

                „Galime tik didžiuotis, kad anuo metu Jogailaičiai formavo tolerantišką politinę, kultūrinę, socialinę aplinką. Juk Lietuva susikūrė kaip pagoniška valstybė. Pagonybė neturi vieno dievo idėjos, todėl yra tolerantiškesnė kitų kultūrų, religijų žmonėms nei monoteistinės religijos. LDK, tapusi krikščioniška šalimi, išlaikė valdančio elito toleranciją kitokiems. Valdovui ir didikams buvo svarbiausia politinis pavaldinių lojalumas. Už valstybės išdavystes buvo baudžiama mirtimi, atimami dvarai, bet kokia kalba šneki, kokiam dievui meldiesi ar ką valgai namuose, mažai kam buvo įdomu, tai privatus reikalas“, – pasakoja prof. dr. R.Laužikas.

                Jis sako, kad LDK žinomas bene vienintelis atvejis Europos istorijoje, kai žydas, neperėjęs į krikščionybę, tapo bajoru. Taip Žygimanto Senojo laikais bajorystę gavęs Michelis Jezofavičius.

                Tolerancija atsispindi ir architektūroje. „Barokas atsirado kaip viena iš katalikybės kovos su Reformacija formų. Todėl reformatai neturėtų perimti baroko, nes tai ideologiškai priešingas stilius. Bet LDK tai vyko. Barokiniame Vilniuje liuteronų bažnyčia yra su barokiniais elementais, ortodoksų, stačiatikių cerkvės buvo barokinės, net sinagoga – barokinė. Religinė priešprieša Vakaruose buvo stipri, o čia ji tampa kur kas miglotesnė“, – aiškina pašnekovas ir primena, kad tik M.Muravjovas išdarkė cerkvių architektūrą, daugumą jų perstatydamas pseudobizantiniu stiliumi.

                „Iš Jogailaičių laikų ateina daugiakultūrės valstybės idėja, atviras mąstymas ir daug net šiuolaikinei demokratijai būdingų atributų. Šiuo požiūriu mes Europoje buvome labai inovatyvūs. Kai Prancūzijoje klestėjo absoliutizmas, mes turėjome iš esmės demokratinį valdymą. Kita vertus, absoliutizmas Prancūzijos valstybę konsolidavo, o pas mus vykę demokratijos eksperimentai – sužlugdė“, – laiką pralenkusias idėjas apibendrina prof. dr. R.Laužikas.

                Comment


                  #28
                  Archeologų darbo rezultatai Reformatu skvere



                  Comment


                    #29
                    Statybvietėje Vilniaus centre atkastos XIX a. šulinio rentinio liekanos, sustabdyti darbai

                    https://www.15min.lt/naujiena/aktual...bai-56-1284122

                    Comment


                      #30
                      Faina iniciatyva, toks vos ne patyliukais:

                      Vilniuje atidengtos Lietuvos karalių gatvių lentelės

                      Šeštadienį aštuoniose skirtingose Vilniaus vietose buvo simboliškai atidengtos gatvių lentelės su naujais pavadinimais, rašoma pranešime spaudai.

                      Pasak literatūros istoriko, teoretiko ir kritiko dr. Algimanto Bučio, žinomi Lietuvos karalių ir karalienių bendravardžiai pakvietė atstatyti istorinę neteisybę. Valdovų vardų gatvėse Vilniuje buvo atidengtos simbolinės, istoriškai teisingos gatvių lentelės. Iškilmingame atidengime dalyvavo ir ginkluoti Riteriai iš „Viduramžiai LT“, pasipuošę autentiškais XIVa. šarvais bei ginklais.

                      https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...atviu-lenteles


                      Gal kas žinot ar ir oficialiai gatvės buvo pervadintos? Ar tik lentelės pakeistos?

                      Comment


                        #31
                        Nelabai faina kai iškraipomi istoriniai faktai. Nelabai tame yra istorinės teisybės.

                        Comment


                          #32
                          Žmonės be fantazijos. Aš jų vietoje keisčiau pavadinimus į imperatorių

                          Comment


                            #33
                            Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                            Faina iniciatyva, toks vos ne patyliukais:

                            Gal kas žinot ar ir oficialiai gatvės buvo pervadintos? Ar tik lentelės pakeistos?
                            Tikrą karalių Steponą Batorą užmiršo?

                            Comment


                              #34
                              Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                              Faina iniciatyva, toks vos ne patyliukais:

                              Vilniuje atidengtos Lietuvos karalių gatvių lentelės




                              https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...atviu-lenteles


                              Gal kas žinot ar ir oficialiai gatvės buvo pervadintos? Ar tik lentelės pakeistos?
                              Nieko čia faino, istorijos kraipymas. Karalius yra krikščioniškas titulas. Gėda, kad patyliukais tokie pseudo-istoriniai sprendimai priimami. Reiktų kuo greičiau nuimti ir sau gėdos nesidaryti.
                              Paskutinis taisė Blaze; 2023.03.26, 16:29.

                              Comment


                                #35
                                Ne, nes bendro sutarimo nėra, iš tikrųjų per tam tikrą laiko tarpą galėtume pakeisti tradiciją ir mūsų valdovus vadinti karalias - Kas buvo mūsų valdovai – karaliai ar kunigaikščiai?
                                Ką sako istoriniai šaltiniai? Pasirodo, kad juose Lietuvos valdovai buvo vadinami karaliais. Ir ne tik Mindaugas, bet ir Gediminas, Algirdas, Kęstutis.

                                Comment


                                  #36
                                  Parašė digital Rodyti pranešimą
                                  Ne, nes bendro sutarimo nėra, iš tikrųjų per tam tikrą laiko tarpą galėtume pakeisti tradiciją ir mūsų valdovus vadinti karalias - Kas buvo mūsų valdovai – karaliai ar kunigaikščiai?
                                  Karaliais vadindavo laiškuose krikščioniškos tradicijos atstovai. Būtų to meto laiškai iš kitų kraštų - būtų vadinę sultonu is ar kitu jiems įprastu suvereno titulu. Mūsų tradicijoje suverenus vadino didžiuoju kunigaikščiu.

                                  Comment


                                    #37
                                    Reikėtų paskaityti straipsnį prieš komentuojant.

                                    Comment


                                      #38
                                      Po 700 metu svarstys ar Sniečkus buvo karalius ar kunigaikštis

                                      Comment


                                        #39
                                        Labai juokinga.

                                        Comment


                                          #40
                                          Parašė Blaze Rodyti pranešimą

                                          Nieko čia faino, istorijos kraipymas. Karalius yra krikščioniškas titulas. Gėda, kad patyliukais tokie pseudo-istoriniai sprendimai priimami. Reiktų kuo greičiau nuimti ir sau gėdos nesidaryti.
                                          Karalius yra krikščioniškas titulas?
                                          Antikos karaliai kapuose vartosi.
                                          If a lion could speak, we could not understand him.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X