Džiaugiasi laiku išsinešdinęs iš Baltarusijos
Inga Razmaitė, "Verslo žinios"
Praėjusį mėnesį į Baltarusiją įžengusi advokatų kontora „Glimstedt“ Lietuvos verslą ragina nepramiegoti privatizavimo proceso kaimyninėje šalyje. O Audrius Vidžys, Baltarusijoje verslą plėtojęs 10 metų, šiandien džiaugiasi laiku jį pardavęs.
Egidijus Bernotas, „Glimstedt“ advokatų kontorų partneris Lietuvoje ir Baltarusijoje, teigia, kad verta atkreipti dėmesį į Sergejaus Sidorskio (Sergei Sidorsky), Baltarusijos premjero, pastangas spartinti privatizacijos procesą. Praėjusią savaitę kaimyninės šalies premjeras išsakė siūlymą nelaukti, kol bus priimtos Privatizavimo įstatymo pataisos, ir pradėti bendradarbiauti su Baltarusijos ir užsienio investuotojais, siūlyti valstybės įmones aukcionams bei konkursams.
„Nors tai ir ne pirmas kartas, kai Baltarusijos Vyriausybė imasi priemonių privatizuojant valstybei priklausantį turtą, esamos ekonominės ir teisinės prielaidos rodo, kad šį kartą tokiam procesui rimtai rengiamasi“, – sako p. Bernotas. Anot jo, Lietuvos verslininkams verta suskubti.
Baltarusijos turto komiteto duomenimis, šiuo metu parengti dokumentai parduoti 54 bendrovių akcijų paketus. Iš viso šiemet į akcines bendroves planuojama reorganizuoti 213 valstybės įmonių. Praėjusiais metais Baltarusijoje buvo reorganizuotos 159 valstybės įmonės, iš jų sukurtos 107 akcinės bendrovės. Į trejų metų privatizavimo planą įtrauktos 738 įmonės. Ponas Bernotas tvirtina, kad Baltarusija itin draugiškai nusiteikusi užsienio investuotojų atžvilgiu.
„Tai galima pavadinti trečiu ekonominio atšilimo ciklu ir šįkart konkrečių žingsnių matome daugiau. Vis dėlto tai dar tik kalbos. Be to, Privatizavimo įstatymas yra tik vienas iš daugelio dokumentų, kuriuos Baltarusijai reikėtų sutvarkyti, kad procesas vyktų. Galimybių šalyje yra, tiesa, rizika niekur nedingo, šalis turi finansinių sunkumų“, – tvirtina Viktorija Trimbel, bendrovės „Prime Investment“ vadovė. Jos teigimu, skubėti dar nėra kur, mat privatizavimo sąlygos rengiamos – žaidimo taisyklės kol kas neaiškios.
Neprognozuojama
Audrius Vidžys, buvęs ilgametis Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas, o dabar restorano „Alaus namai“ vienas iš savininkų, verslą Baltarusijoje plėtojo 10 metų. Kartu su baltarusiais valdė „Rečicapivo“ alaus daryklą. Pernai vasarą p. Vidžys pardavė turimas gamyklos akcijas ir sako dabar galįs atvirai papasakoti apie Baltarusijos rinkos specifiką.
„Kai prieš 10 metų pirkome alaus gamyklą, mums garantavo, kad ji 3 metus bus atleista nuo pelno mokesčio. Tokios lengvatos taikytos įmonėms, kur per 30% akcijų valdo užsienio kapitalas. Mes šia lengvata pasinaudojome vienerius metus – vėliau ją tiesiog atšaukė. Nors investicinėje sutartyje buvo parašyta, kad jokie įstatymų pakeitimai negali veikti atgaline tvarka“, – patirtimi dalijasi verslininkas.
Anot jo, valdžia įmones reguliuoja stipriai, be to, jos veiksmai neprognozuojami – įvairiausi nauji ir dažnai keisti mokesčiai atsiranda be jokio išankstinio derinimo ar pranešimo.
„Ateina laiškas iš mokesčių inspekcijos, kad įmonei paskirta sumokėti tam tikrą sumą. Ir turi mokėti be jokių kaprizų. Mokesčių inspekcija pagal apyvartą, pelną išsirenka įmones, kurios turi finansuoti, tarkime, bibliotekos statybą arba surengti derliaus šventę. Mūsų gamykla pernai tokiai derliaus šventei sumokėjo apie 1 mln. USD – reikėjo miestui pinigų gatvėms remontuoti, namų fasadus nudažyti, estradą pastatyti“, – pasakoja p. Vidžys.
Elektra ir dujos brangesnės
Ponas Vidžys sako, kad rimtai plėtoti verslą Baltarusijoje ankstoka dėl daugybės apribojimų. Pavyzdžiui, aludariams uždrausta miežius, salyklą įvežti iš užsienio, o vietinėje rinkoje žemės ūkio produkcijos kainos reguliuojamos.
„Turi pirkti iš ūkininko, nors jis išaugino prastą derlių, už tokią kainą, kurią ūkininkas išsiprašė iš valdžios – kaina pusantro karto didesnė nei pasaulyje. Ir reikia pagaminti alų, kuris turi konkuruoti su importiniu produktu“, – teigia pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad verslą gali suvilioti vis dar pigesnė baltarusiška darbo jėga, bet reikia įvertinti, kad darbdavys žmonių atleisti negali. Nes Baltarusijoje nėra ir negali būti nedarbo.
„Negali atleisti nei pensininko, nei girtuoklio. Nes žmonių laiškeliai iškart keliauja į prezidentūrą ir įmonę greitai aplanko komisija, kuri aiškinasi, kas per kapitalistai nuskriaudė vargšą darbininką. Mūsų gamykla alaus gamino panašiai, kaip „Ragutis“ Lietuvoje, o žmonių dirbo 560. „Ragutyje“ – apie 180“, – kalba p. Vidžys.
Jis siūlo nepuoselėti iliuzijų ir dėl pigių dujų bei elektros energijos – verslui energijos ištekliai Baltarusijoje brangesni nei Lietuvoje, Lenkijoje ar Estijoje.
„Miestas apšviestas, spindi. Gyventojai už šildymą, elektrą moka apie 4 kartus mažiau nei savikaina. Viską dengia gamyklos, mokėdamos pagal padidintus tarifus“, – teigia p. Vidžys.
Staigmenų daugėja
Verslininkas sako, kad kantrybė jam trūko, kai valdžia, turėdama 15% gamyklos akcijų, panoro reguliuoti įmonės valdymą.
„Reikalavo, kad paskirtume jų direktorių, kad žmonių neatleidinėtume. Pagalvojau, kad atėjus krizei Baltarusijoje bus visai sunku dirbti ir akcijas pernai vasarą pardaviau“, – aiškina p. Vidžys.
Verslininkams, svarstantiems investuoti Baltarusijoje, jis pataria atidžiai stebėti šalyje vykstančius procesus. Vidžys sako, kad sąlygas verslui galima vertinti pagal sprendimą 20% dolerio atžvilgiu devalvuoti Baltarusijos rublį, rinkai apie tai nepranešus.
„Perki dalį žaliavų, įrenginius užsienyje, moki valiuta ir vieną rytą atsikeli – valiutos keitimo kursas pasikeitęs. Kainų kelti negali, nes nustatytos ribos. Dabar, girdėjau, jie apribojo valiutos išvežimą iš valstybės. Tu gali mokėti užsienio partneriui už įrenginius ir žaliavas tik tada, kai prekės atkeliauja į tavo sandėlį. Koks tiekėjas parduos milijonus vertą įrangą?“ – dėsto p. Vidžys.
Jis pripažįsta, kad Baltarusija labai patraukli rinka ir visi supranta, kad po 10–30 metų šalis bus kitokia. Esą užsienio investuotojai supranta, kad dabar „prieš vėją nepapūsi“, ir susitaikė su stipriais valdžios gniaužtais tam, kad turėtų geresnes pozicijas, kai padėtis Baltarusijos rinkoje pasikeis.
„Dideli koncernai gali sau leisti dirbti Baltarusijoje ir laukti dešimtmečiais, bet aš vertinu 5 metų perspektyvą. Džiaugiuosi, kad nusprendžiau palikti tą rinką“, – teigia p. Vidžys.
Inga Razmaitė, "Verslo žinios"
Praėjusį mėnesį į Baltarusiją įžengusi advokatų kontora „Glimstedt“ Lietuvos verslą ragina nepramiegoti privatizavimo proceso kaimyninėje šalyje. O Audrius Vidžys, Baltarusijoje verslą plėtojęs 10 metų, šiandien džiaugiasi laiku jį pardavęs.
Egidijus Bernotas, „Glimstedt“ advokatų kontorų partneris Lietuvoje ir Baltarusijoje, teigia, kad verta atkreipti dėmesį į Sergejaus Sidorskio (Sergei Sidorsky), Baltarusijos premjero, pastangas spartinti privatizacijos procesą. Praėjusią savaitę kaimyninės šalies premjeras išsakė siūlymą nelaukti, kol bus priimtos Privatizavimo įstatymo pataisos, ir pradėti bendradarbiauti su Baltarusijos ir užsienio investuotojais, siūlyti valstybės įmones aukcionams bei konkursams.
„Nors tai ir ne pirmas kartas, kai Baltarusijos Vyriausybė imasi priemonių privatizuojant valstybei priklausantį turtą, esamos ekonominės ir teisinės prielaidos rodo, kad šį kartą tokiam procesui rimtai rengiamasi“, – sako p. Bernotas. Anot jo, Lietuvos verslininkams verta suskubti.
Baltarusijos turto komiteto duomenimis, šiuo metu parengti dokumentai parduoti 54 bendrovių akcijų paketus. Iš viso šiemet į akcines bendroves planuojama reorganizuoti 213 valstybės įmonių. Praėjusiais metais Baltarusijoje buvo reorganizuotos 159 valstybės įmonės, iš jų sukurtos 107 akcinės bendrovės. Į trejų metų privatizavimo planą įtrauktos 738 įmonės. Ponas Bernotas tvirtina, kad Baltarusija itin draugiškai nusiteikusi užsienio investuotojų atžvilgiu.
„Tai galima pavadinti trečiu ekonominio atšilimo ciklu ir šįkart konkrečių žingsnių matome daugiau. Vis dėlto tai dar tik kalbos. Be to, Privatizavimo įstatymas yra tik vienas iš daugelio dokumentų, kuriuos Baltarusijai reikėtų sutvarkyti, kad procesas vyktų. Galimybių šalyje yra, tiesa, rizika niekur nedingo, šalis turi finansinių sunkumų“, – tvirtina Viktorija Trimbel, bendrovės „Prime Investment“ vadovė. Jos teigimu, skubėti dar nėra kur, mat privatizavimo sąlygos rengiamos – žaidimo taisyklės kol kas neaiškios.
Neprognozuojama
Audrius Vidžys, buvęs ilgametis Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas, o dabar restorano „Alaus namai“ vienas iš savininkų, verslą Baltarusijoje plėtojo 10 metų. Kartu su baltarusiais valdė „Rečicapivo“ alaus daryklą. Pernai vasarą p. Vidžys pardavė turimas gamyklos akcijas ir sako dabar galįs atvirai papasakoti apie Baltarusijos rinkos specifiką.
„Kai prieš 10 metų pirkome alaus gamyklą, mums garantavo, kad ji 3 metus bus atleista nuo pelno mokesčio. Tokios lengvatos taikytos įmonėms, kur per 30% akcijų valdo užsienio kapitalas. Mes šia lengvata pasinaudojome vienerius metus – vėliau ją tiesiog atšaukė. Nors investicinėje sutartyje buvo parašyta, kad jokie įstatymų pakeitimai negali veikti atgaline tvarka“, – patirtimi dalijasi verslininkas.
Anot jo, valdžia įmones reguliuoja stipriai, be to, jos veiksmai neprognozuojami – įvairiausi nauji ir dažnai keisti mokesčiai atsiranda be jokio išankstinio derinimo ar pranešimo.
„Ateina laiškas iš mokesčių inspekcijos, kad įmonei paskirta sumokėti tam tikrą sumą. Ir turi mokėti be jokių kaprizų. Mokesčių inspekcija pagal apyvartą, pelną išsirenka įmones, kurios turi finansuoti, tarkime, bibliotekos statybą arba surengti derliaus šventę. Mūsų gamykla pernai tokiai derliaus šventei sumokėjo apie 1 mln. USD – reikėjo miestui pinigų gatvėms remontuoti, namų fasadus nudažyti, estradą pastatyti“, – pasakoja p. Vidžys.
Elektra ir dujos brangesnės
Ponas Vidžys sako, kad rimtai plėtoti verslą Baltarusijoje ankstoka dėl daugybės apribojimų. Pavyzdžiui, aludariams uždrausta miežius, salyklą įvežti iš užsienio, o vietinėje rinkoje žemės ūkio produkcijos kainos reguliuojamos.
„Turi pirkti iš ūkininko, nors jis išaugino prastą derlių, už tokią kainą, kurią ūkininkas išsiprašė iš valdžios – kaina pusantro karto didesnė nei pasaulyje. Ir reikia pagaminti alų, kuris turi konkuruoti su importiniu produktu“, – teigia pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad verslą gali suvilioti vis dar pigesnė baltarusiška darbo jėga, bet reikia įvertinti, kad darbdavys žmonių atleisti negali. Nes Baltarusijoje nėra ir negali būti nedarbo.
„Negali atleisti nei pensininko, nei girtuoklio. Nes žmonių laiškeliai iškart keliauja į prezidentūrą ir įmonę greitai aplanko komisija, kuri aiškinasi, kas per kapitalistai nuskriaudė vargšą darbininką. Mūsų gamykla alaus gamino panašiai, kaip „Ragutis“ Lietuvoje, o žmonių dirbo 560. „Ragutyje“ – apie 180“, – kalba p. Vidžys.
Jis siūlo nepuoselėti iliuzijų ir dėl pigių dujų bei elektros energijos – verslui energijos ištekliai Baltarusijoje brangesni nei Lietuvoje, Lenkijoje ar Estijoje.
„Miestas apšviestas, spindi. Gyventojai už šildymą, elektrą moka apie 4 kartus mažiau nei savikaina. Viską dengia gamyklos, mokėdamos pagal padidintus tarifus“, – teigia p. Vidžys.
Staigmenų daugėja
Verslininkas sako, kad kantrybė jam trūko, kai valdžia, turėdama 15% gamyklos akcijų, panoro reguliuoti įmonės valdymą.
„Reikalavo, kad paskirtume jų direktorių, kad žmonių neatleidinėtume. Pagalvojau, kad atėjus krizei Baltarusijoje bus visai sunku dirbti ir akcijas pernai vasarą pardaviau“, – aiškina p. Vidžys.
Verslininkams, svarstantiems investuoti Baltarusijoje, jis pataria atidžiai stebėti šalyje vykstančius procesus. Vidžys sako, kad sąlygas verslui galima vertinti pagal sprendimą 20% dolerio atžvilgiu devalvuoti Baltarusijos rublį, rinkai apie tai nepranešus.
„Perki dalį žaliavų, įrenginius užsienyje, moki valiuta ir vieną rytą atsikeli – valiutos keitimo kursas pasikeitęs. Kainų kelti negali, nes nustatytos ribos. Dabar, girdėjau, jie apribojo valiutos išvežimą iš valstybės. Tu gali mokėti užsienio partneriui už įrenginius ir žaliavas tik tada, kai prekės atkeliauja į tavo sandėlį. Koks tiekėjas parduos milijonus vertą įrangą?“ – dėsto p. Vidžys.
Jis pripažįsta, kad Baltarusija labai patraukli rinka ir visi supranta, kad po 10–30 metų šalis bus kitokia. Esą užsienio investuotojai supranta, kad dabar „prieš vėją nepapūsi“, ir susitaikė su stipriais valdžios gniaužtais tam, kad turėtų geresnes pozicijas, kai padėtis Baltarusijos rinkoje pasikeis.
„Dideli koncernai gali sau leisti dirbti Baltarusijoje ir laukti dešimtmečiais, bet aš vertinu 5 metų perspektyvą. Džiaugiuosi, kad nusprendžiau palikti tą rinką“, – teigia p. Vidžys.
Komentuoti: