ES. Madridas / Madrid

[Giedra70]

Labai įdomūs ir informatyvūs pasakojimai.

[Hortis]

Labai įdomūs ir informatyvūs pasakojimai.

Dėkui. Informacijos rinkimas bei ruošimas užima nemažai laiko, ir nors man tai daryti įdomu, bet nežinau, ar pakaks kantrybės ir laiko parengti panašius reportažus apie kitus 9 šios kelionės metu aplankytus Ispanijos miestus, o čia mesti vien foto be aprašymų, ar tik labai paviršutiniškais, nelabai norisi. Be to, atsiranda ir kitų aplankytų miestų bei šalių...
Gal ką nors sudomins kelios internetinės nuorodos apie Madridą, kuriose yra gausu ir praktinės informacijos, skirtos norintiems aplankyti šį miestą:
http://www.gomadrid.com/
http://www.aboutmadrid.com/
http://www.feelmadrid.com/
http://www.multimadrid.com/


Gran Vía, "Didysis kelias", "Ispanų Broadway", gatvė besitęsianti nuo Ispanijos aikštės iki Kibelės aikštės (Plaza de Cibeles), prabangių parduotuvių, viešbučių bei bankų gatvė suprojektuota XIX a., ją tiesiant buvo griaunami čia stovėję senamiesčio kvartalai. Dauguma pastatų pastatyti XX pradžioje. Kairiųjų bei anarchistų valdymo metais XX a. 4 dešimtmetyje, norint pabrėžti meilę Stalino šaliai, gatvė buvo pavadinta Avenida de la Unión Soviétic...
Plačiau http://en.wikipedia.org/wiki/Gran_V%C3%ADa

140.



141.



142.



143.



44.



145.



146.



147.

[Hortis]

148.



149.



150.



151.



Toliau einame Gran via

152.



153.



154.

Tarptautinės ispanų telekomunikacijų bendrovės Telefónica būstinė, statyta 1925 - 1929 m.



155.

[Hortis]

156. Gran vía, Armijos kultūros centras, anksčiau Karininkų kazino (Centro Cultural de los Ejércitos) (antiguo Casino Militar) 1914 - 1916 m.



157. Seguros La Estrella, 1916-1921 m.



158.



159. Pastatai Gran Via sutemus



160. "Metropolis" (Edificio Metrópolis ),pastatas Gran Via ir Alkala (Alcala) gatvių sankirtoje. Statytas 1907 - 1911 m., pastate įsikūrusios įvairios įstaigos.



161. To paties pastato fasado dalis




162. Kupolas ir jo puošyba



163. Pastatas Alkalos gatvėje (Calle de Alcalá)



164. Ispanijos centrinis bankas (Banco de España), XIX a. pb. Alkalos gatvė (Calle de Alcalá)



165. Banco de España fasado dalis



166. Auksinis gaublys ant Banco de España pastato



167. Instituto Cervantes de Madrid

[Hortis]

168. Vienas iš pagrindinių Madrido miesto simbolių yra Kibelės aikštėje (Plaza de Cibeles) esantis Kibelės fontanas (Fuente de Cibeles), pastatytas XVIII a. antroje pusėje ir Ryšių rūmai (Palacio de Comunicaciones), pastatyti XX a. pr. juose buvo įsikūręs centrinis paštas, o nuo 2007 m. yra įsikūrusi Madrido miesto rotušė



169. Kibelės fontanas (Fuente de Cibeles)



170.



171. Kibelės aikštė



172. Šv. Juozapo bažnyčia (Iglesia de San José), Calle de Alcalá. XVIII a. pirmoji pusė. El Madrid de los Borbone



173.

Vienos iš šv. Juozapo bažnyčios koplyčių interjeras



174. Puerta de Alcalá (Alkalos vartai), suprojektuoti architekto Francesco Sabatini, XVIII a., pastatyti karaliaus Karolio III nurodymu buvusių senų miesto sienos vartų vietoje. El Madrid de los Borbones



175. Šalia bažnyčios esančio Bilbao banko kupolas (Edificio del Banco de Bilbao) (1923 m.)

[Hortis]

176. Pavažiavus metro išlipame toje pačioje Alkalos (Alcala) gatvėje (tai viena iš ilgiausių gatvių Madride) esančią Koridos rūmų aikštę (Plaza de Toros Las ventas). Aikštėje antroji pagal dydį koridos arena pasaulyje, talpinanti 25 tūkst. žiūrovų, pastatyta 1931 m. maurų stiliumi. Jau temsta.
http://en.wikipedia.org/wiki/Las_Ventas



177. Las ventas (Koridos rūmai) - didelis, amfiteatrą primenantis pastatas



178.



179.



180. La Plaza de Toros de Las Ventas, paminklas koridoje žuvusiems matodorams (Monumento en recuerdo a Yiyo)



181. To paties paminklo detalė



182. Skulptūrinė grupe šalia Koridos rūmų



183. Detalė



La Ventas tuo metu vyksta korida.
183. Minia priešais La Ventas laukia finalo



Matadoro triumfas

184. Minia iš La ventas ant rankų išneša matadores



185.



186. Per keletą minučių jis perduodamas iš rankų į rankas nukeliauja į šalia stovintį automobilį ir dingsta

[Hortis]

Nežinau, ar dar kam nors įdomus mano reportažas apie Madridą, jei nusibodo, taip ir parašykite, šiaip jau įpusėjome
Žvilgsnis į Madridą iš aukščiau.

180. Teleferico de Madrid. Pietinės Madrido dalies apžvalgos kelias, sujungtas ant plieninių lynų kabančiomis kabinomis nuo netoli Manzanares upės esančio parko (Parque del Oeste) iki už 2,5 km. parko Casa del Campo pabaigoje esančios aukštumos.
http://www.teleferico.com/



181. Šalia Parque del Oeste esantis miesto rajonas, centre matosi koplyčios San Antonio de la Florida, joje palaidotas vienas žymiausių Ispanijos dailininkų Francisco Goya



182. Per Madridą tekanti Manzanares upė (Rio Manzanares)



183. Pravažiuojame pro daugiabučius...



184. Casa del Campo, tolumoje Sierra de Guadarrama kalnai



185.



186.



187. Karalių rūmai ir katedra



188.



189. Alyvmedžiai



190. Manzanares upė

[Hortis]

191. Real Ermita de San Antonio de la Florida, karališkoji koplyčia, pastatyta 1730 m., karaliaus Karolio IV prašymu 1798 m. koplyčioje pusė metų dailininkas Francisco Goya, koplyčios vidaus sienos ištapytos jo freskomis. 1919 m. Goya kūnas buvo atvežtas iš Prancūzijos ir perlaidotas šioje koplyčioje



192. San Antonio de la Florida, viduje fotografavimas draudžiamas, keletas freskų fragmentų
http://commons.wikimedia.org/wiki/Ca...rida_Hermitage



193.



194. Paminklas Francisco Goya šalia San Antonio de la Florida



195. Toledo vartai (Puerta de Toledo), XIX a., Lotynų kvartalas (Barrio de La Latina)



196. Iglesia parroquial Virgen de la Paloma y San Pedro el Real, Neo-Mudéjar stiliaus pastatas šalia Toledo vartų. XX a. pr.



198. Šv. Pranciškaus bazilika (Real Basílica de san Francisco el Grande), XVIII a., Barrio de La Latina



199. Gyvenamieji daugiabučiai namai Lotynų kvartale



200. Monasterio de las Descalzas Reales, karališkasis vienuolynas. XVI a., architektai Antonio Sillero ir Juan Bautista de Toledo. Saugoma didelė meno dirbinių ir paveikslų kolekcija, palaidoti keletas Habsburgų ir Burbonų karališkosios šeimos narių. Madrid de los Austria



201. Iglesia de San Ginés de Arlés. Šiaurinio fasado dalis. XVII a. Madrid de los Austrias.



202. Casa de Correos rūmų fasado dalis, XVIII a., Puerta del Sol aikštėj. Šiuo metu įsikūręs Madrido savivaldybės filialas



203. Paminklas karaliui Karoliui III. (Monumento a Carlos III de España (1716–1788). Pastatytas 1994 m.Puerta del Sol.

[surskis18]

Tesk, tesk.
Labai idomus ir geras reportazas

[Hortis]

Dėkui už atsiliepimą.

204. Lokys, ėdantis arbustus medžio vaisius ( El Oso y el Madroño). Kartais vadinimas lokiu su žemuogių krūmu. Madrido miesto herbas ir miesto simbolis jau beveik tūkstantį metų. Pastatytas 1967 m. Puerta del Sol, Madrid de los Austrias




205. Pastatas, priklausantis šeriu (jerez) prekiaujančiai firmai Tío Pepe. Puerta del Sol



206.



207. Paminklas karaliui Carlos III de España (1716–1788). 1965 m., Jardines de Sabatini



208. Iglesia de Nuestra Señora del Carmen, XVII a. I-oji pusė, šalia Sol aikštės



209. Gyvendamas prie de Nuestra Señora del Carmen bažnyčios, praeidamas matydavau prie įėjimo į bažnyčią nuolat sėdintį vis tą patį išmaldos prašytoją su dviem leisgyviais šunimis, neteko matyti, jog tie šunys nors kiek judėtų ar kitaip reaguotų į supančią aplinką.



210. de Nuestra Señora del Carmen bažnyčios portalas



211.



212. Iglesia de Nuestra Señora del Carmen interjeras



213.



214.

[Hortis]

215. Madridas - daugybės puikių muziejų miestas, Nacionalinis archeologijos muziejus (Museo Arqueológico Nacional de España), yra vienas iš jų



216. Paminklas dailininkui Diego Velázquez (1599–1660), šalia Nacionalinio archeologijos muziejaus. 1892 m.



217. Bronzinis Sfinksas priešais Museo Arqueológico Nacional de España, 1892 m.



218.



Keletas Museo Arqueológico Nacional de España eksponatų

219. Senovės romėnų skulptūros.



220. Dama del Cerro de los Santos. IV . pr. Kr. Rasta Albacete provincioje XIX a. Manoma, kad pagaminta fininkiečių įtakoj



221. Grojantis karys. Osuna, II a. pr. Kr.



222. Kastilijos karaliaus Pedro I de Castilla atkapinė skulptūra, anksčiau buvusi neišlikusiame Madrido vienuolyne de Santo Domingo el Real. XIV a. pirma pusė.

[Hortis]

223. Pastato dalis Paseo del Prado alėjoje, besitęsiančioje nuo Kibelės aikštės iki Atoča (Atocha) traukinių stoties. Alėjoje įsikūrę tris garsiausi Madrido muziejai.
http://en.wikipedia.org/wiki/Paseo_del_Prado



224. Paseo del Prado



225. Apolono fontanas (Fuente de Apolo), XVIII a. antroji pusė. Paseo del Prado. El Madrid de los Borbone



226.



227. Paseo del Prado, paminklas nežinomam kareiviui su Amžinąja ugnimi. XIX a. pr. kovoje prieš Napoleono vadovaujamus prancūzus žuvusiems ispanams atminti.



228. Dešinėje - Palace Hotel, fasado dalis, 1912 m. Plaza de Cánovas del Castillo. Paseo del Prado



229. Palace Hotel, kelionių vadovuose apibūdinamas kaip vienas iš brangiausių bei prabangiausių Madrido viešbučių.



230.



231. Neptūno fontanas (Fuente de Neptuno), 1780 m. Plaza de Cánovas del Castillo. Paseo del Prado



232.



233.



234.

[Hortis]

235. Kultūros centras (CaixaForum) Vertikalus sodas (Jardin Vertical). Paseo del Prado



236.



237. Viena iš įdomiausių kada nors matytų gyvųjų skulptūrų



238. Museo Nacional Centro de Arte Reina Sofía, moderniojo meno muziejus
http://en.wikipedia.org/wiki/Museo_N...te_Reina_Sofia



239. Fontanas muziejaus vidaus kieme




Skulptūrinės grupės Museo Nacional Centro de Arte Reina Sofía vidaus kieme

240.



241.

[Hortis]

242. Prado muziejaus fasado dalis (Museo Nacional del Prado), vienas didžiausių ir svarbiausių pasaulyje meno muziejų. Pastatas statytas XVIII a. antrojoje pusėje. Paseo del Prado
Aplankyti tikrai verta.



243. Museo Nacional del Prado, fasado korpuso dalis.



244. Museo Nacional del Prado ir paminklas dailininkui Diego Velázquez (1599 - 1660). Paminklas pastatytas 1899 m.



245. Francisco de Goya (1746 - 1828) , paminklas pastatytas 1902 m.



246. Paminklas XVII a. ispanų dailininkui Bartolomé Esteban Perez Murillo. Paseo del Prado



247. Paseo del Prado



248. Dalis pastato, kuriame įsikūrusi Thyssen-Bornemisza Museum, antra pasaulyje pagal dydį privati meno galerija po britų karališkosios galerijos. Muziejuje eksponuojami Durer, Titian, Caravaggio, Rubens, Van Dyck, Rembrant, Monet, Van Gogh, Piscaso bei kitų autorių darbai.

http://en.wikipedia.org/wiki/Thyssen-Bornemisza_Museum



249. Baron Hans Heinrich Thyssen-Bornemisza, kolekcionierius bei vienas iš muziejaus steigėjų, miręs 2002 m.

[Hortis]

251. Karališkoji Šv. Jeronimo bažnyčia (San Jerónimo el Real), įsikūrusi tarp Prado muziejaus ir buvusių karalių rūmų (Palacio del Buen Retiro). XV a., vėliau kelis kartus perstatyta
http://en.wikipedia.org/wiki/San_Jer%C3%B3nimo_el_Real



252. Skveras priešais San Jerónimo el Real



253. San Jerónimo el Real



254.



San Jerónimo el Real, interjeras.

255.



256.



257.



258.

[Hortis]

259. San Jerónimo el Real



260. Palacio del Buen Retiro. Išlikęs buvusių didelių Ispanijos karalių rūmų, statytų XVII a., korpusas. XIX a. pr. per išsivadavimo nuo prancūzų karą rūmai buvo sugriauti ir vėliau nebebuvo atstatyti, išliko tik keletas jų korpusų



261. Taikomojo meno muziejus, buvusių karalių rūmų dalis, XVII a. pirma pusė.



262. Karaliaus Pilypo IV vartai (Puerta de Felipe IV), 1680 m., į Retiro parką (Parque del Buen Retiro) (El Retiro)



263. El Retiro, buvęs senųjų Ispanijos karalių rūmų parkas.
plačiau http://en.wikipedia.org/wiki/Buen_Retiro_Park



264.



265.



266. Paminklas Jacinto Benavente, XX a. pirmos pusės ispanų rašytojui. Bronzinė skulptūra vaizduoja teatro alegoriją. 1962 m.



267. Medžiai įdomiomis "šukuosenomis"




268.



269. Fontanas de la Alcachofa, XVIII a. antroji pusė



270. Paminklas kompozitoriui Ruperto Chapí

[Hortis]

271. Paminklas karaliui Alfonsui XII (Monumento a S.M. el Rey D. Alfonso XII), pradėtas statyti 1902 m., baigtas 1922 m., Monumentas 30 m. aukščio, 86 m. ilgio, 58 m. pločio.



272.



273. Poeta



274.



275. Nugalėtojo angelo (šėtono) fontanas (Fuente del Ángel Caído), Ricardo Bellver, 1877 m., laikomas vieninteliu paminklu velniui.



276.



277. Krištolo rūmai (Palacio de Cristal), El Retiro




278. Vietinės balos gyventoja(s)

[Almis]

Ryt turi išrinkti 2016 m. Olimpinių žaidynių rengėjus. Tarp kandidatų ir Madridas. Čia jų ir kitų trijų kandidatų prisistatymas:
http://www.sports.ru/others/35993293.html

[Hortis]

Papildau temą, dar truputis vakarėjančio Retiro parko

279. Rožynas, (La rosaleda)



280. Paminklas generolui Martínez Campos



281. Casita del Pescador, XIX a.



282. Krioklys



283. El Retiro, vienos iš seniausių Madrido bažnyčių griuvėsių fragmentas (XI a.)



284.



285. Koncertuotojai




286.

[Hortis]

287. Didžiausios ir seniausios Madrido geležinkelio stoties Atoča (Estación de Atocha) fasado dalis nuo Imperatoriaus Karolio V aikštės (Plaza del Emperador Carlos V)
plačiau apie stotį http://en.wikipedia.org/wiki/Atocha_railway_station



288. Atoča geležinkelio stoties laukiamajame įrengtas didelis tropinį mišką primenantis botanikos sodas



289.



290.



Ir keletas scenų iš nuolatinių Atoča geležinkelio stoties laukiamojo džiunglių vandens telkinių gyventojų kasdienybės

291.



292.



293.



294.



295. Dar vienas žvilgsnis iš Karolio V aikštės į Atočos (Atocha) traukinių stotį ir fontaną



296. Toje pačioje Imperatoriaus Karolio V aikštėje, priešais Atoča traukinių stotį esančiame pastate, įsikūrusi Ispanijos Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerija (Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación)



297. Ministerijos pastatas suprojektuotas 1893 m, architektas Ricardo Velázquez Bosco. Statytas 1893 - 1897 m.




298. Ministerijos pastato fasadą puošianti skulptūrinė grupė "Šlovė ir Pegasas" (La Gloria y los Pegasos). Skulptorius Agustí Querol Subirats, XIX a. pb.