ES. Toledas / Toledo

[Hortis]

Toledas (Toledo) – vienas svarbiausių Ispanijos istorinių ir kultūrinių centrų. Tokio miesto istorija trumpai papasakoti sunku, nes vien rašytinė jos dalis tęsiasi jau daugiau kaip 2200 metų. Miestas žinomas nuo 193 m. pr. Kr., kai romėnai užėmė prie Tacho (Tajo) buvusią keltų tvirtovę ir įkūrė miestą Toletum, tapusį provincijos Hispania Tarraconensis centru. Išlikę romėnų amfiteatro, termų, akveduko, vilų griuvėsiai, tiltas, bei dalis miesto sienų. 411 m. po Kr. miestą užgrobia alanai, 418 m. įsitvirtino vizigotai. Miestas tapo vizigotų valstybės sostine. 711 m. miestą užima arabai, vadaovaujami Táriq ibn Ziyad. Miestas pavadinamas Tulaytula. Priklausė Kordobos kalifatui, vėliau - atskiros musulmoniškos valstybės (taifa) centras. Laikoma, jog tuo metu Toledas buvo tapęs europinės reikšmės trijų kultūrų – musulmonų, žydų ir krikščionių, centru. 1085 m. Toledas užkariaujamas Leono ir Kastilijos karaliaus Alfonso VI. bei tampa Kastilijos karalių rezidencija. Nuo 1522 m. iki XVI a. vidurio - Ispanijos sostinė. Sostinę perkėlus į Madridą, liko bažnytiniu Ispanijos centru iki šiol. 1936 m. patyrė anarchistų armijos apgultį ir bombordavimus. Šiuo metu Toledas yra Kastilijos la Mančos (Castilla-La Mancha) autonominės srities sostinė, gyvena 81 tūkst. Žmonių. 1986 m. Toledo miestas įtrauktas į UNESCO saugomus objektus.

Keletas nuorodų anglų bei ispanų kalbomis:
http://en.wikipedia.org/wiki/Toledo,_Spain
www.spain.info
http://www.toledo-turismo.com/
http://www.go-toledo.com/
http://www.turismocastillalamancha.com/
http://www.artehistoria.jcyl.es/
įdomus puslapis su didžiule istorinių Toledo miesto nuotraukų kolekcija:
http://toledoolvidado.blogspot.com/

Pradžiai keletas bendrų vaizdų:

1. Pagrindinė, ir geriausiai įtvirtinta Toledo senojo miesto dalis yra įsikūrusi Tacho (ispanų k.) upės iš trijų pusių apsuptoje aukštumoje, iš kurios atsiveria vaizdas į žemutinę senamiesčio dalį.



2. Tacho upės skardžiai



3. Žvilgsnis į Naujų Bisagros vartų rajoną



4. Vaizdas į siena apjuostą senamiesčio dalį:



5. Už miesto sienos įsikūręs ir vienas svarbesnių ispaniškojo Renesanso statinių - Hospital de Tavera (kiti pavadinimai: Hospital de San Juan Bautista, Hospital de Afuera), XVI a. antroji pusė, pastatyta Didžiojo Inkvizitoriaus (Inquisidor General de España), kardinolo Juan Pardo de Tavera iniciatyva, jo palaidojimo vieta. Architektas Alonso de Covarrubias. Pastatas buvo pasenusių dvasininkų, vęliau našlaičių prieglauda. Šiuo metu saugoma Lermos kunigaikščio meno kūrinių galerija (Museo Duque de Lerma), tarp kurių yra El Greco, Ribera, Tintoretto, Zurbaran, Tiziano, ir kutų dailininkų darbai.



6. Toledo miesto sienos dalis netoli Bisargos vartų (Puerte de Bisarga). Miestą juosianti siena statyta nuo II iki XIV a., pirmoji siena pastatyta romėnų, veliau buvo atnaujanta ir stiprinama miestą valdžiusių vizigotų, arabų bei Kastilijos valdovų. Siena gerai išlikusi ir iki šių dienų.



7. Miesto statiniai sienos vidinėje dalyje



8. Miesto sienos bokštai

[Hortis]

9. Miesto sienos fragmentas, su išlikusiais maurų valdymo laikotarpio vartais bokšte:



10. Tipiška gatvė ir namai miesto sienų išorinėje pusėje



11. Naujieji Bisargos vartai (Puerte nueva de Bisarga). Dvigubi vartai - tvirtovė, su keturiais bokštais pastatyti X a., valdant arabams, dabartinį vaizdą įgijo po XVI a. antroje pusėje atliktos, imperatoriaus Karolio V valdymo metais, atliktos rekonstrukcijos. Tuo metu vartų bokštai buvo papuošti Habsburbų herbu - dvigalviais ereliais.



12. Bisagros vartai iš miesto sienos vidinės pusės



Siena apjuostos miesto dalies viduje, tuojau už Naujųjų Bisagros vartų yra vadinamoji mudechar katedra, šv. Santiago del Arrabal bažnyčia. Mudecharu (ispanų k. Mudéjar) yra vadinamas maurų įtakotas architektūros ir dekoracijos stilius, Ispanijoje įtaką išlaikęs ir kelis šimtmečius po arabų užimtų teritorijų atkariavimo. Toledo Santiago del Arrabal bažnyčia laikoma vienu geriausių tokios architektūros pavyzdžių. Plačiau apie Mudéjar http://en.wikipedia.org/wiki/Mud%C3%A9jar

13. Šv. Santiago del Arrabal bažnyčia. Tai buvusi mečetė, kurios tikslus pastatymo laikas nėra žinomas, manoma, kad IX - X a. XII pb. miestą užėmus Kastilijos karaliui Alfonsui VI pertvarkyta į bažnyčią, buvusiame minarete įrengta varpinė.



14. Šv. Santiago del Arrabal bažnyčios sienų fragmentas



15. Iš minareto pertvarkyta varpinė ir bažnyčios, buvusios mečetės sienų dalis



16. Bažnyčios fasado dalis



17. Šv. Santiago del Arrabal bažnyčios interjero fragmentas



18. Vienos iš Santiago del Arrabal bažnyčios durų



19. Avarinė pastatų būklė šalia Santiago del Arrabal



20. Toledo žiedai

[Hortis]

21. Sienos, juosiančios miestą, pritaikytos prie kalvoto vietovės realjefo. Sienos dalis šalia Alfonso VI arba Senųjų Bisagros vartų (Puerta vieja de Bisagra o de Alfonso VI), IX-X a.



22. Senieji Bisagros, arba Alfonso VI vartai (Puerta vieja de Bisagra o de Alfonso VI), šiaurinė miesto dalis, pastatyti IX a. Maurų arba mudecharo (mudéjar) architektūra. nuo IX iki XVI a. tai buvo pagrindiniai miesto vartai. Leono ir Kastilijos karaliaus Alfonso VI vardu jie pavadinti, nes pro šiuos vartus jis 1085 m. įžengė į iš arabų atkariautą miestą.



23. Puerta de Alfonso VI, detalės



24.



25. Gatvelė šalia miesto sienos vidinės pusės



26. Barokinė XVII a. bažnyčia šalia Santiago del Arrabal



27. Bei gilyn į senamiestį, o tuo pačiu - aukštyn kylanti gatvė



28. Bei atsiveriantis vaizdas į miesto sieną bei tolumoje esantį naująjį Toledo miestą

[Hortis]

29. Saulės vartai (Puerta del Sol), XIII a.



Saulės vartų detalės

30.



31.



32. Saulės vartai (Puerta del Sol) ir įtvirtintos karmelitų vienuolyno sienos į dešinę nuo jų.



Dar pasižvalgymų iš apžvalgos aikštelės šalia Saulės vartų

33. Hospital Taverna



34. Miesto žemutinės dalies fragmentas



35.



36. Gatvėje netoli Saulės vartų

[Hortis]

37. Paėjus nuo Saulės vartų prieiname Šv. Kryžiaus muziejų (Museum de la Santa Cruz, dar vadinamą Hospital de la Santa Cruz. Tai buvusios našlaičių prieglaudos pastatas. Statyti pradėta karalienės Izabelės Katalikės iniciatyva 1495 m. Statybos baigtos 1524 m. Fasadas - vienas iš geriausių ispaniškojo plateresco stiliaus pavyzdžių.



38. Hospital de la Santa Cruz, fasado fragmentas. Plataresko (Plateresco stilius). Statyba finansavo kardinolas Mendoza, vienas iš architektų - Alonso de Covarrubias.



39. Fasado fragmentas



40. Hospital de la Santa Cruz, vidinio kiemo dalis



Hospital de la Santa Cruz, vidaus kiemo galerijos sienų keramikos pavyzdžiai:

41.



42.



43.



44.

[Hortis]

45. Hospital de la Santa Cruz, vidinio kiemo dalis



46. Hospital de la Santa Cruz, romėnų laikų sarkofagas



47. VIII a. antkapinis akmuo su arabišku užrašu



48. Viduramžių krikščioniško antkapio plokštė



Toledą aplankiau pirmadienį, tai buvo vienos dienos išvyka iš Madrido (atstumas apie 75 km. į vieną pusę). O pirmadienis - tokia diena Ispanijoje, kai uždaryta didesne dalis muziejų ir kitų panašių įstaigų, tad Tolede irgi teko susidurti su tokia problema. Hospital de la Santa Cruz muziejaus ekspozicijos didesnė dalis irgi buvo uždaryta, tame tarpe ir didelė dailės kūrinių kolekcija su El Greco darbais. Tad teko pasitenkinti tuo, kas buvo atvira.
Dar keletas vaizdų iš Hospital de la Santa Cruz kieme surinktų įdomybių.

49. Dar vienas sarkofagas



50. Barokinis šv. Justinas



51. II -ojo tūkst. prieš Kr. akmenys menhyrai



52. Bei mauriško sienų dekoro pavyzdys

[Juozas007]

super grazus senas miestas /\

[Giedra70]

Objetų aprašymai lyg iš kelionės gido. Labai patiko. Fotikas lyg ir neblogas, bet su nustatymais kažkas netaip (exposure +0,3 steps).

[Hortis]

Dėkui už atsiliepimus ir įvertinimus. Objektų aprašymų parengimas užėmė nemažai laiko, kurį teko praleisti rausiantis internete, bet tai gana įdomus užsiėmimas, nes daug daugiau sužinojau apie tai, ką mačiau, o tokios informacijos užfiksavimas irgi pravers. Kelionėje naudojau Lonely planet gidą, bet ten aprašyti ne visi dėmesį patraukę objektai, tad teko paieškoti papildomos informacijos, be to, laiko užima ir atskirų pastatų identifikavimas.
O fotoaparatas – gana vidutinė muilinė Panasonic Lumix DMC-TZ3. Sutinku, kad nuotraukų kokybei toli iki idealumo.

[fredis]

Mano fotikas toks pat ir tikrai žinau, kad galima geriau. Man atrodo, kad tu redaguodamas nuotraukas per daug visko sudėjai (spalvų, šešėlių, kontrastų ir t.t.). Sėkmės tobulėjant

Laukiam daugiau

[Hortis]

Galbūt ir esi teisus, fredi bandysime tobulėti

Šalia Hospital de la Santa Cruz įsikūrę dviejų didelių vienuolynų kompleksai. Tai Convento de Santa Fe ir Convento de la Purísima Concepción Bendita. Abu jie įkurti perstatytuose buvusiuose Kalifato laikų rūmuose.

53. Vaizdas į de la Purísima Concepción Bendita vinuolyną pro Hospital de la Santa Cruz antrojo aukšto lango stiklą



54. Vienuolynas de la Purísima Concepción Bendita čia įsikūrė XVI a., vietoje ankstesniojo, dar XIII a. įkurto vienuolyno, kuris buvo įrengtas arabiškojo laikotarpio pastatuose



55. Tvirtovę primenančios vienuolyno sienos



56.



57. Santa Fe vienuolyno (Convento de Santa Fe) komplekso dalis. Vienuolynas įkurtas XIII a., perstatytuose Kordobos kalfato laikų rūmuose. Šiuo metu įsikūrusi bibliotlioteka ir Kastiljos la Mančos autonominės srities archyvas.



58.



59.



60. Vaizdas į Tacho upę už miesto ribų

[[sp]]

Mano fotikas toks pat ir tikrai žinau, kad galima geriau. Man atrodo, kad tu redaguodamas nuotraukas per daug visko sudėjai (spalvų, šešėlių, kontrastų ir t.t.). Sėkmės tobulėjant

Sutinku.
Reportažas geras, bet nuotraukos dažnai perspaustos, kaip jau paminėjo fredis.
patarčiau autoriui daugiau dėmesio skirti fotografavimo procesui, o ne tik apdorojimui, su kuriuo, beje, tikrai reikėtų atsargiau
Tai, ką galima pakeisti per kelias sekundes komponuojamt kadrą ir renkantis fotografavimo poziciją vėliau ne visada išeina pakoreguot ir per valandą fotošope.
Patiko antra nuotrauka.

[Hortis]

Sutinku su visų išsakytomis pastabomis dėl nuotraukų, dėkoju už jas ir ateityje bandysiu atsižvelgti. Bet juk temą visgi ne foto konkursui sukūriau Nors tikrai įdomu sužinoti ir pastabas dėl fotografavimo, tad jei dar turite konkrečių pasiūlymų, ką reiktų keisti ar tobulinti - prašau, išsakykite Šiaip specialiam fotografijų apdorojimui daug laiko neskyriau, nors kai ką pakoregavau programėlėje Acdsee, ypač šešėlius, nes pirminis variantas irgi nelabai tenkinto. Gali būti, kad ir persistengiau.

Alkazaras (Alcázar), karalių rūmai bei tvirtovė, pastatyta aukščiausioje miesto vietoje. Šioje vietoje jau I a. po Kr. buvo pastatyta romėnų tvirtovė, vėliau čia buvo vizigotų karalių įtvirtiniamai. Maurai šioje vietoje irgi buvo įkūrę tvirtovę (arabų k. Al-Qasr). Šioje vietoje rūmuose įsitvirtino ir XI a., miestą užemęs Kastilijos karaliaus Alfonso VI . Rūmus praplėtė karalius Alfonsas X, XIII a. Dabartinį vaizdą rūmai įgavo po imperatoriaus Karolio V nurodymu 1537-1551 m. atliktų perstatytmo darbų, kuriems vadovavo architektai Covarrubias ir Juan de Herrera. Po rekonstrukcijos čia buvo įsikūrusi pagrindinė Ispanijos karalių rezidencija.
Plačiau http://en.wikipedia.org/wiki/Alc%C3%A1zar_of_Toledo

61.



62. Alcázar, rūmų fasado rytinė dalis, kurioje išlikusi XI - XII a. pilies sienos dalis bei paminklas, žuvusiems Toledo gynėjams per 1936 m. pilietinio karo metu vykusią Toledo apgultį bei mūšius. Toledo Alkazaras - pagrindinis didvyriškumo priešinantis komunistams ir anarchistams simbolis Franko valdymo metais.



63. Alcázar, rūmų fasadas iš pietryčių pusės. Su pilimi susiję vieni iš įdomiausių Ispanijos pilietinio karo įvykių, kurias tikrai verta pasidomėt. 1936 m. alkazare įsitvirtino pulkininkas José Moscardó Ituarte ir virš 1 tūkst. jo vadovaujamų karių bei jų šeimos narių bei 70 dienų priešinosi 8 tūkst. anarchistų karuomenei. Apgulties metu žuvo apie pusę gynėjų, pilis buvo sugriauta, tačiau taip ir nepaimta. Po karo pilis buvo atstatyta, šiuo metu įsikūręs pilietinio karo muziejus.
Plačiau apie Toledo alkazaro apgultį: http://en.wikipedia.org/wiki/Siege_of_the_Alc%C3%A1zar



64. Alcázar, pilies rūmų fasado dalis iš pietvakarių pusės.



65. Toledo apylinkių kraštovaizdis su rausvu dirvožiemiu



66. Kitoje Tacho upės stovinti San Servando pilis (Castillo de San Servando), XI - XII a.



67. Kraštovaizdis šalia pilies



68. Tacho upė bei maurų gynybinių įtvirtinimų griuvėsiai skardžiuose šalia upės



69. Šalia aklazaro esanti šv. Magdalenos bažnyčia (Iglesia de la Magdalena), XII a., vėliau kelis kartus perstatyta. 1936 m. bažnyčia buvo sugriauta per anarchistų ir kairiųjų vykdytus miesto bombordavimus. Po karo atstatyta. Įdomios senosios nuotraukos su bažnyčia bei jos griuvėsiais
http://toledoolvidado.blogspot.com/2...magdalena.html



70. Bažnyčios langų puošyba mauriškais ornamentais



71. Dar vienas žvilgsnis į alkazarą



72. Bei dar kiti šalia piles esantys pastatai. Kairėje - Šv. Migelio bažnyčia (Iglesia de San Miguel), XIII a., vėliau perstatyta



73. Dar vienas žvilgsnis į Tacho upės skardžius



74. Miesto vaizdas su Šv. Ildefonso jėzuitų bažnyčia (Iglesia jesuítica de San Ildefonso), XVII a. tolumoje



75. Ta pati bažnyčia iš arčiau



76, Toledo senamiesčio namai



Nuo pilies pasukus gilyn į senamiesčio gatves

77.



78.




Virš dalies labiausiai lankomų gatvių katedros apylinkėse yra ištiesti nuo saulės spindulių turintys apsaugoti audiniai

79.



80.

[Hortis]

Toledo Šv. Marijos katedra (Catedral de Santa María de Toledo) yra pagrindinė Ispanijos bažnyčia, (Catedral Primada), Toledo arkivyskupas tuo pačiu yra visos Ispanijos bažnyčios vadovas. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta VI a., vizigotų karaliaus nurodymu. Miestą užkariavus musulmonams, bažnyčia buvo pertvarkyta į mečetę. Toledą atkariavus krikščionių karaliui mečetė vėl buvo paversta bažnyčia, o 1226 m., nugriovus šioje vietoje buvusius statinius, pradėta gotikinės katedros statyba. Prie katedros prisišlieję aplinkiniai statiniai apsunkina jos dydžio įvertinimą, tačiau tai antra pagal dydį bažnyčia Ispanijoje bei viena didžiausių gotikinių Europos katedrų (ilgis 120 m., plotis 60 m, ir aukštis – virš 30 m.). Pagrindiniai statybos darbai buvo baigti 1493 m., valdant karaliams Katalikams, atskiri rekonstrukcijos ar puošybos darbai buvo atliekami ir vėliau. Katedroje saugomi dideli meno kūrinių rinkiniai.
Plačiau apie katedrą

http://en.wikipedia.org/wiki/Cathedral_of_Toledo
http://www.sacred-destinations.com/s...-cathedral.htm

81. Katedros fasado dalis su 90 m. aukščio bokštu, pastatytu XV a. pirmojoje pusėje. Pagal pirminį planą turėjo būti pastatyti du tokie bokštai, tačiau buvo pastatytas tik šis, vienas



82. Pagrindinių katedros vartų (Atleidimo vartai - Puerta del Perdón), trijų dalių portalo viršutinė dalis. XIII a.



83. Katedros fasado detalė



84. Katedros fasado skulptūros



85.



86. Einant prie kitų katedros vartų



87. Katedros sienos fragmentas



88. Katedros vartai Puerta del Reloj, XIV a

[Hortis]

89. Puerta del Reloj, vartų dalis



90.



91. Portalo fragmentas, akmens raižyba, XV a.



92. Durų fragmentas



Puerta del Reloj, katedros vartų skulptūros, XV a.

93.



94.



95.



96. Vieno iš tarnybinio įėjimo į katedros kompleksą durų fragmentas.



inant link trečiųjų katedros vartų

97.



98.



99. Liūtų vartai (Puerta de los Leones), XV a.



100. Liūtų vartai (Puerta de los Leones), viršutinė portalo dalis. Akmens raižyba, XV a.

[Hortis]

101. Toledo katedra, Liūtų vartai



102. Katedros sienos fragmentas šalia Liūtų vartų




Ir kelios nuotraukos iš katedros vidaus. Atsiprašau už kokybę, katedroje labai tamsu, be to, nemaža trukdžių fotografavimui.

103.



104.



Katedros zakristijoje yra didelė dailės kūrinių kolekcija, tarp kurių tokie autoriai kaip El Greco, Goya, Caravaggio, van Dyck, Velázquez, Titian, Rubens, bei kiti. Taip pat yra salė, kurioje yra visų Ispanijos bažnyčios vadovų portretai nuo pirmojo iki šių dienų, didžiulė bažnytinio lobyno kolekcija, Kastilijos ir Leono karalių palaidojimai, XIV a. vitražai ir dar daug daug visko.

105. Katedros choro fragmentas, XV a. medžio drožyba



106. Barokinis altorius



107.



Tuo pasivaikščiojimą po katedrą ir pabaigiame, truputis nuotraukų su katedros vidumi Toledos arkivyskupijos puslapyje http://www.architoledo.org/cathedral/mosaico.htm

Paskutins žvilgsnis į katedrą

108.

[Hortis]

109. Šalia katedros įsikūrusių arkivyskupų rūmai (Palacio Arzobispal), XVI - XVII a., fasado dalis



110. Tipiška gatvė



111. Bažnyčia



112. Toledo - vienas svarbiausių ginklų gamybos ir plieno apdirbimo centrų viduramžių Europoje. Dabar apie tai byloja tik daugybė suvenyrinių viduramžių ginklų parduotuvių.



113. Šv. Salvadoro bažnyčia (Iglesia del Salvador).Jos istorija tipiška daugeliui Toledo bažnyčių: XII a. pervarkyta iš mečetės, kuri buvo pertvarkyta iš vizigotų bažnyčios.



114. Tos pačios bažnyčios varpinė - buvęs minaretas.



115. Gatvė šalia šv. Salvadoro bažnyčios



116. Ir fachverkinis namas netoli bažnyčios. Tokio stiliaus namai nėra tokie reti Ispanijoje, arba bent jau Kastilijoje, kaip galbūt daugelis mano.

[Hortis]

Tikiuosi, kad dar kam nors įdomus mano reportažas, pasakojimą šiuo metu esu jau įpusėjęs.

117. Gatvė einant lik šv. Tomo bažnyčios



118. Šv. Tomo bažnyčia (Iglesia de Santo Tomé), XII a., perstatyta XIV a. Maurų (mudéjar) stilius. Bažnyčia žymi tuo, jog joje yra garsiausias El Greco paveikslas - "Orgazo grafo laidotuvės", nutapytas 1588 m. El Greco (tikr. Doménikos Theotokópoulos) (1541 - 1614), vienas žymiausių Renesanso epochos dailininkų Tolede gyveno nuo 1577 m. iki savo mirties.
Apie El Greco: http://en.wikipedia.org/wiki/El_Greco
Apie paveikslą: http://en.wikipedia.org/wiki/The_Bur...Count_of_Orgaz
Bažnyčios oficialus puslapis: http://www.santotome.org/
Apie bažnyčią http://www.sacred-destinations.com/s...santo-tome.htm



119 Bažnyčios centrinis altorius, pats EL Greco paveikslas koplyčioje, kurioje fotografavimas draudžiamas



120. Žydų kvartalas. Gatvelė su suvenyrų parduotuvėmis einant nuo šv. Tomo bažnyčios iki El Greco namo - muziejaus.




121. El Greco namo - muziejaus ( Casa Museо El Greco) dalis. Su El Greco turi bendro tik tiek, jog jo gyvenimo metais šis pastatas jau stovėjo. Tikrasis namas, kuriame gyveno dailininkas, nėra išlikęs. Eksponuojama 20 El Greco darbų. Pirmadieniais (o lankiausi tą dieną) neveikia.




122. Sinagoga del Tránsito, pastatyta XIV a. viduryje, Kastilijos ir Leono karalystės iždininko Samuel ha-Leví Abufalia iniciatyva. 1492 m., iš Ispanijos išvarius žydus, buvo pertvarkyta į bažnyčią. Šuo metu yra žydų sefardų muzejaus dalis.
plačiau apie sinagogą: http://www.sacred-destinations.com/s...l-transito.htm
apie žydus sefardus: http://en.wikipedia.org/wiki/Sephardi_Jews
apie Alhambros ediktą: http://en.wikipedia.org/wiki/Alhambra_decree



123. Sinagoga del Tránsito, interjero fragmentas. Net ir pertvarkius singaogą š bažnyčią, išliko XIV a. rytietiškas dekoras



124.

[Hortis]

125. Hebrajiški rašmenys sinagogos interjero dekore



126. Bronzinė skulptūra Tránsito singogos kiemelyje, paaiškinantis įrašas skelbia, kad ji vaizduoja Spinozą. Skulptūros autoriumi nurodytas David Aronson, bei paaiškinama, kad jis yra lietuvių kilmės amerikietis (lituano - americano). Toks netikėtas sąlytis su Lietuva senosios Ispanijos sostinės sinagogoje.



127. Dar viena to paties autoriaus skulptūra sinagogos kiemelyje



128. Tradicinė Ispanijos žydų (sefardų) apranga XIV - XV a.



Įdomus The New York Times straipsnis apie Ispanijos gyventojų kilmės genetinius tyrinėjimus. Nurodoma, kad 20 proc. šiuolaikinės Ispanijos gyventojų turi žydiškas šaknis:
http://www.nytimes.com/2008/12/05/science/05genes.html

129. Ispanijos žydų papuošalai, XIV - XV a. Sefardų muziejus.



130. Sinagoga del Tránsito, fasado fragmentas



Keletas pastatų šalia sinagogos

131.



132.

[Hortis]

133. Netoliese įsikūrusi dar viena sinagoga, Baltoji (Sinagoga de Santa María La Blanca). Pastatyta XII a. ir laikoma seniausia išlikusia sinagoga Europoje. Po 1492 m. taip pat buvo pertvarkyta į bažnyčią. Išlikęs rytietiškas interjeras.
Plačiau: http://www.sacred-destinations.com/s...-la-blanca.htm



Vėl prieiname prie Tacho upės, dar keletas vaizdų:

134.



135.



136.



137. Netoliese esantys pastatai: kairėje - meno mokykla (Escuela de Artes y Oficios), įsikūrusi XIX a. neomudecharo (Neomudéjar) stiliaus pastate. Dešinėje - Šv. Jono (Chuano) karališkasis vienuolynas.



138. Meno mokyklos fasado detalė su Ispaniją XV a. pabaigoje suvienijusių Karalių Katalikų herbu



139. Šv. Jono (Chuano) karališkasis vienuolynas (Monasterio de San Juan de los Reyes). Vienuolynas pradėtas statyti karalienės Izabelės Katalikės nurodymu 1573 m., pergalei prieš portugalus prie Tores upės atminti. Pranciškonų ordino vienuolynas bei jo bažnyčia buvo statomi planuojant jame įrengti karalių laidojimo panteoną, tačiau Karaliai Katalikai Izabelė ir Ferdinandas buvo palaidoti ne čia, o jų valdymo metais (1492) iš maurų atkariautoje Grenadoje. Architektas Juan Guas, stilius - gotikos ir mudecharo (mudejar) mišinys. Vienuolynas buvo nusiaubtas 1809 m. Napoleono karių, tuo metu sudegė biblioteka, bei buvo sudaužytos dauguma skulptūrų, pats vienuolynas dalinai sugriautas. Vienuolyno ir bažnyčios atkūrimo darbai prasidėjo 1883 m. ir baigti tik 1967 m.
Po 1492 m. ant bažnyčios fasado sienos buvo iškabintos buvusių arabų vergais krikščionių, išlaisvintų po Grenados užėmimo, grandinės.
Plačiau: http://en.wikipedia.org/wiki/Monaste..._Reyes,_Toledo
http://www.sacred-destinations.com/s...-monastery.htm
Oficialus vienuolyno tinklapis: http://www.sanjuandelosreyes.org/




140. Vienuolyno fasado dalis