Lodzė - kol kas antrasis pagal dydį Lenkijos miestas.
Kol kas - todėl, kad jame mažėja gyventojų. Per 1995-2006 m. Lodzėje gyventojų sumažėjo nuo 823,2 iki 760,3 tūkst., o Krokuvoje per tą patį laiką išaugo nuo 745,0 iki 756,3 tūkst. Žinant, kad Krokuva - universitetinis miestas, realiai Lodzė jau keleri metai yra nebe antras Lenkijos miestas. (duomenys iš http://www.stat.gov.pl)
Kelerių dešimčių kilometrų atstumu nuo Lodzės teko važiuoti ne kartą. Užklydau ten pirmą kartą.
Miestas yra pačiame Lenkijos viduryje. Jis nutolęs nuo Varšuvos tik 130 km atstumu. Yra autostrada Katovicų link (vad. Gierkuvka / Gierkówka - pavadinta 1970-1980 m. komunistinio PL vado E.Giereko vardu). Neseniai pastatyta mokama autostrada nuo Poznanės. Iki 2012 m. turi būti pastatyta autostrada ir varšuvos
Norintiems ten užsukti galiu rekomenduoti važiuoti 8 ir 72 keliais per Rawa Mazowiecka (iki Rawos yra kažkas panašaus į autostradą), o ne 2 ir 14 keliais (per Łowicz) - senasis kelias Pozanės link yra toks šunkelis, kad kito tokio reikia paieškoti reikia net Lenkijoje - nėra jokių autostradų požymių, kokiu 15 km atstumu nuo Varšuvos dar važinėja traktoriai; Apie fūras, kelio remontus ir "kolejinas" (provėžas) net neverta kalbėti.
Taigi, susiekimas tarp dviejų didžiausių PL miestų kol kas niekam tikęs.
1777 m. šioje vietovėje buvo tik 66 namai ir gyveno 265 žmonės. 1820 m. kongresinė Lenkijos karalystė nutarė Lodzę priskirti prie pramoninių miestų dėl gerų gamtinių, teisinių sąlygų ir patogios geografinės padėties. 1851 m. panaikinta muitų siena su Rusija. Miestas pradėjo sparčiai augti, ypač tekstilės pramonė. Jis įgijo net pavadinimą "lenkų Mančesteris". 1900 m. čia gyveno 300 tūkst. žmonių, o 1914 m. - 500 tūkst. Mieste vyravo vokiečių, žydų kapitalas. Miestas tapo "pažadėtąja žeme" tūkstančiams lenkų ir rusų darbininkų (tokiu pavadinimu W.Reymont parašė vieną iš savo apysakų). Miesto augimas buvo analogiškas Rygos augimui.
Atgavus Lenkijai nepriklausomybę 1918 m., buvo netekta rinkų rytuose, bet miestas toliau vystėsi kaip pramonės centras. Vokiečių okupacijos laikais Lodzės apylinkės buvo prijungtos prie Vokietijos. Miestas keleriems metams buvo vadinamas Litzmanstadt.
Komunos laikais be įprasto pramonės vystymosi Lodzėje buvo ir pagrindinė Lenkijos kino studija.
Šiuo metu tekstilės pramonę nukonkuravo Azija, o dalis senų apleistų gamybinių pastatų virsta komercijos centrais ar biurų pastatais. Miestas beveik merdi. Viena iš priežasčių gali būti per didelis artumas iki Varšuvos - daugelis aktyvių jaunų žmonių pabėga į sostinę
Dabartiniai tipiški miesto centro pastatai galėtų būti šie:
Buv. pramoninis pastatas, paverstas biurų pastatu
Tipiška šoninė gatvė miesto centre
Iškart pasakysiu, kad centras labiau apšepęs net nei kairiakrantė Ryga (Pardaugava)
Norintieji gali pažiūrėti Delfino sukurtą temą forume Café international [Łódź, Lodz], Poland
Kol kas - todėl, kad jame mažėja gyventojų. Per 1995-2006 m. Lodzėje gyventojų sumažėjo nuo 823,2 iki 760,3 tūkst., o Krokuvoje per tą patį laiką išaugo nuo 745,0 iki 756,3 tūkst. Žinant, kad Krokuva - universitetinis miestas, realiai Lodzė jau keleri metai yra nebe antras Lenkijos miestas. (duomenys iš http://www.stat.gov.pl)
Kelerių dešimčių kilometrų atstumu nuo Lodzės teko važiuoti ne kartą. Užklydau ten pirmą kartą.
Miestas yra pačiame Lenkijos viduryje. Jis nutolęs nuo Varšuvos tik 130 km atstumu. Yra autostrada Katovicų link (vad. Gierkuvka / Gierkówka - pavadinta 1970-1980 m. komunistinio PL vado E.Giereko vardu). Neseniai pastatyta mokama autostrada nuo Poznanės. Iki 2012 m. turi būti pastatyta autostrada ir varšuvos
Norintiems ten užsukti galiu rekomenduoti važiuoti 8 ir 72 keliais per Rawa Mazowiecka (iki Rawos yra kažkas panašaus į autostradą), o ne 2 ir 14 keliais (per Łowicz) - senasis kelias Pozanės link yra toks šunkelis, kad kito tokio reikia paieškoti reikia net Lenkijoje - nėra jokių autostradų požymių, kokiu 15 km atstumu nuo Varšuvos dar važinėja traktoriai; Apie fūras, kelio remontus ir "kolejinas" (provėžas) net neverta kalbėti.
Taigi, susiekimas tarp dviejų didžiausių PL miestų kol kas niekam tikęs.
1777 m. šioje vietovėje buvo tik 66 namai ir gyveno 265 žmonės. 1820 m. kongresinė Lenkijos karalystė nutarė Lodzę priskirti prie pramoninių miestų dėl gerų gamtinių, teisinių sąlygų ir patogios geografinės padėties. 1851 m. panaikinta muitų siena su Rusija. Miestas pradėjo sparčiai augti, ypač tekstilės pramonė. Jis įgijo net pavadinimą "lenkų Mančesteris". 1900 m. čia gyveno 300 tūkst. žmonių, o 1914 m. - 500 tūkst. Mieste vyravo vokiečių, žydų kapitalas. Miestas tapo "pažadėtąja žeme" tūkstančiams lenkų ir rusų darbininkų (tokiu pavadinimu W.Reymont parašė vieną iš savo apysakų). Miesto augimas buvo analogiškas Rygos augimui.
Atgavus Lenkijai nepriklausomybę 1918 m., buvo netekta rinkų rytuose, bet miestas toliau vystėsi kaip pramonės centras. Vokiečių okupacijos laikais Lodzės apylinkės buvo prijungtos prie Vokietijos. Miestas keleriems metams buvo vadinamas Litzmanstadt.
Komunos laikais be įprasto pramonės vystymosi Lodzėje buvo ir pagrindinė Lenkijos kino studija.
Šiuo metu tekstilės pramonę nukonkuravo Azija, o dalis senų apleistų gamybinių pastatų virsta komercijos centrais ar biurų pastatais. Miestas beveik merdi. Viena iš priežasčių gali būti per didelis artumas iki Varšuvos - daugelis aktyvių jaunų žmonių pabėga į sostinę
Dabartiniai tipiški miesto centro pastatai galėtų būti šie:
Buv. pramoninis pastatas, paverstas biurų pastatu
Tipiška šoninė gatvė miesto centre
Iškart pasakysiu, kad centras labiau apšepęs net nei kairiakrantė Ryga (Pardaugava)
Norintieji gali pažiūrėti Delfino sukurtą temą forume Café international [Łódź, Lodz], Poland
.
.
.
Didelis absurdas, labai atsiprašau. Tamsta visada viskuom nepatenkintas ir visokiose smulkmenose absurdus matote.
Comment