US. Mičiganas / Michigan

[BiSa]

[BiSa]

[BiSa]

[enigma]

Kaip visada, BiSa, tavo nuotraukos įdomios . Nematytoji Amerika...

[BiSa]

Atvažiuokit, pamatysite patys. Kliūčių pakeliauti po JAV, Kanadą stipriai sumažėjo, sulaukiame nemažai lietuvių iš Lietuvos. Pamatyti tikrai yra ką, per menesį kitą tikrai nemažai išvysite...
Dėkui už įvertinimus.

Michele Oka Doner
American, born 1945
Angry Neptune, Salacia, Strider
2008
Cast bronze







Dovanos universitetui:



1724 metai







May 12, 1929



1889...

[BiSa]

Tikiuosi skirta gyviesiems...















Ann Arbor - nuostabaus grožio universitetinis miestas su šaunia publika. Smagiau po jį bastytis ir žiūrinėti, nei fotografuoti. Liepos pabaigos sekmadienis daugiau buvo skirtas poilsiui, nei miesto fotografavimui.
Ir dar...
Jei jūs labai labai gabūs ir turite turtingus rėmejus, norite praleisti savo jaunystės metus įsimintinai ir naudingai - prašom bandyti. Pasikuiskite po internetą ir suprasite kodėl taip rašau.
Tiek šiam kartui.

[BiSa]

Ir vėl gegužės ilgasis savaitgalis. Ir vėl važiuojam i kurortinę Mičigano šiaurę. Seniai atidėta kelionė į senas pasiilgtas ir naujas suplanuotas pamatyti vietas.
Sustojimas pramankštint kojas pakeliui- apžvalgos aikštelė miške.



Antras sustojimas tradicinis- prie garsiojo Mackinac tilto- papusryčiauti po 4 valandų kelionės .





Palendu po tiltu: kairėje Mičigano ežeras, dešinėje- Huron ežeras.



Na ir ketvirtasis sustojimas- prie Superior ežero. Šios vietos nuotrauka jau buvo anksčiau, čionai lankėmės prieš kelis metus.



Štai kur mes esame. Matote paukščiuko galvą - keliaujame į patį jo "snapą".



Manome Senas Namas jau šypsosi
Juk jis kažkada mums nurodė šią vietą...

[BiSa]

SHIPWRECK MUSEUM

Money Magazine jį pavadino geriausiu muziejumi iš Amerikos mažųjų muziejų...

[BiSa]

O dabar eisime į tą Superior ežero pakrantę, kuri tiesiog abstulbino...



Akmenų- nuolaužų skulptūrų parkas
Tiesą sakant tų akmenų dalis nusėdo mūsų namuose.

[BiSa]

Daug teko matyti pakrančių, bet panašios į ją - niekada. Iškyšulys atrodo tikrai mistiškai
Žinoma jis tvarkomas - paliekama tik tai, kas tinkama tvarkytojų akimis.
Akmenys visi apvalūs, malonu jais vaikščioti. "Skulptūros" turi savo nepakartojamą stilių.

[BiSa]

Prieš natūralų gamtos grožį visa kita stipriai nublanksta. Bet saulė tikrai kaitri, lendam kiek prasivėdinti.







Dar vienas įdomus reginys - lipsim į kalvą...





F A N A T A I
Jie tiesiog išprotėję dėl paukščių!





Įspūdingi skaičiai. Deja su savo kamera šių paukščių nepritrauksiu, beviltška.
O ir maršrutas suplanuotas, nėra kada čia ištisą dieną su šiais paukščių fanais kiurksoti.



Leidžiamės nuo kopos, pasigėrime nuostabiais vaizdais. Čia gerokai šiauriau, augmenija, žydėjimas gerokai vėlyvesni nei pas mus.







Kam įdomu sužinoti apie pačius muziejaus eksponatus:

http://www.shipwreckmuseum.com/

http://www.youtube.com/watch?v=YSMxwkP1MTU

Atsisveikiname su nuostabia pakrante ir važiuojame į dar vieną turistų pamėgtą vietą, esančią gana netoli - papoilsiauti prie antrojo pagal dydį po Niagaros (šiame regione) krioklio.

[senasnamas]

Ačiū už geras (kaip ir visada) Mičigano nuotraukas. Prieš kelis metus su Google maps ir Streetview esu "pasivažinėjęs" Mičigano valstijos pakrantėm. Ateityje padarysiu tai ir realiai, tik kol kas dar ta ateitis neatėjo . Kas nėra naudojęsis Streetview, siūlau išmėginti - visa JAV jau išfilmuota, pamažu filmuojamos ir Europos šalys. Įdomu virtualiai apsidairyti seniau lankytose vietose arba apžiūrėti maršrutą prieš keliaujant.
Kas dar nežino, tai reikėtų priminti, kad Mičiganas - gražiausia JAV valstija . Nors kas atidžiai yra peržiūrėjęs šią temą, tuo turbūt jau seniai neabejoja. Jei važiuočiau turistauti į JAV, tai pirmiausia į Mičiganą - visokios Kalifornijos, Floridos ir Las Vegasai tik po to.

[BiSa]

Na tikėkimės, Senas Name, susitiksim kada kur Mičigano kopose...

Mičiganas tikrai didelis ir labai gražus- tai tiesa. Ir įspūdingų vietų čionai- galybė.
Šį kartą sugrįžome dar prie vienos jo įžymybės:

Tahquamenon Falls State Park

Ištrauka iš parko informacinių šaltinių :

State Park Overview:
Tahquamenon Falls State Park encompasses close to 50,000 acres stretching over 13 miles. Most of this is undeveloped woodland without roads, buildings or power lines. The centerpiece of the park, and the very reason for its existence, is the Tahquamenon River with its waterfalls. The Upper Falls is one the largest waterfalls east of the Mississippi. It has a drop of nearly 50 feet and is more than 200 feet across. A maximum flow of more than 50,000 gallons of water per second has been recorded cascading over these falls. Four miles downstream is the Lower Falls, a series of five smaller falls cascading around an island. Although not as dramatic as the Upper Falls, they are equally magnificent. The falls can be viewed from the river bank or from the island, which can be reached by rowboat rented from a park concession. The island walk affords a view of the falls in the south channel.

This is the land of Longfellow's Hiawatha - "by the rushing Tahquamenaw" Hiawatha built his canoe. Long before the white man set eyes on the river, the abundance of fish in its waters and animals along its shores attracted the Ojibwa Indians, who camped, farmed, fished and trapped along its banks. In the late 1800's came the lumber barons and the river carried their logs by the millions to the mills. Lumberjacks, who harvested the tall timber, were among the first permanent white settlers in the area.

Rising from springs north of McMillan, the Tahquamenon River drains the watershed of an area of more than 790 square miles. From its source, it meanders 94 miles before emptying into Whitefish Bay. The amber color of the water is caused by tannins leached from the Cedar, Spruce and Hemlock in the swamps drained by the river. The extremely soft water churned by the action of the falls causes the large amounts of foam, which has been the trademark of the Tahquamenon since the days of the voyager.

Plotai didžiuliai, parkas sąlyginai suskirstytas į dvi dalis.
Pradžiai kiek vaizdų iš

The Lower Falls

[BiSa]

The Upper Falls







Pataikėm ant sauso periodo- stipraus lietaus buvo nebuve jau senokai, vanduo nusekęs. Ta proga teko pabraidyti kokia 25-30 metrų nuo vandens kritimo vietos pačiame viršuje. Na žinoma tai draudžiama. Bet jau laaabai norėjosi...
Pramogų parke yra ir kitokių- pavyzdžiui pagerti "gyvo" alaus restorane, pasivažinėti jų traukiniu pilnai gyvūnų miškais, pasiirstyti kur galima, paplaukioti upiniu laivu "Hiawatha" , apžiūrėti jų muziejus, suvenyrų parduotuves ir t.t.
Išsamesnė informacija:

http://www.michigan.gov/dnr/0,1607,7...4495--,00.html

[senasnamas]

Na tikėkimės, Senas Name, susitiksim kada kur Mičigano kopose...

Savaime suprantama. Arba į Mackinac salą plaukiančiame kelte .

[BiSa]

Nesusigundome nakvoti Rojuje. Tiek to - smagu čionai Paradise apylinkėse, tačiau smagiai pakeliavę traukiame miegoti gerokai piečiau - į St.Ignace kurortinį miestelį.
Miestas šurmuliuoja - čionai daug viešbučių, motelių, veikia restoranai ir barai, golfo laukai, vaikų pilys ir t.t.
Tačiau suspėjame tik nusiprausti, išsikrauti daiktus ir palydėti prieplaukoje saulę.





Ten tolumoje Mackinac Island. Palinkime jai labos nakties ir griūname miegoti.



Sekmadienio rytas- po kazino, barų ir kitų smagių vietų lankymo miestas miega. Šioks toks sujudimas tik prieplaukoje.





Daiktai jau supakuoti, tradiciniai kurorto pastatai mūsų nelabai domina. Todėl sustojame tik vienoje vietoje. Žinoma netradicinėje.







Anoje gatvės pusėje kai kas dar įdomesnio.

[BiSa]

Na ir kaip jums ponai architektai/dizaineriai/statybininkai patinka šie statiniai?
Jėginiai, aniaaa?









Ir dar truputis istorijos.



Kyla dar kaitresnė saulė nei kad buvo vakar- keliausim toliau. Keltai, laivai plaukia į Mackinac salą, o mes traukiame prie Mackinac tilto.





Tiltas pastoviai atšviežinamas, remontuojamas, kruopščiai tvarkomas. Kartais būna laidos apie jį- prisižiūrime per vietinę TV. Tiltas mokamas, tačiau kol kas rimtesnio judėjimo nėra.



Mūsų dar laukia ilgas kelias, naujas maršrutas - leisimės Mičigano apatinio pusiasalio rytine pakrante...

[senasnamas]

Kai dirbau Mackinac saloje (2001 m. vasarą), tai St. Ignace būdavo pagrindinė laisvadienių praleidimo vieta. Aplankyti nuotraukose matomi indėnų kultūros muziejai ir visa kita, kur tik galima užeiti. Šiaip pats miestelis gal ir nėra kažkuo labai įdomus (kad ilgesniam laikui sulaikytų turistus), bet per tą vasarą pasidarė mielas. Darbo dienomis netgi atrodydavo tuštokas, palyginti su Mackinacu, tik automobiliai iš pradžių keistai atrodydavo po ilgesnio laiko atplaukus iš salos. Tačiau gali pasigirsti savo solidžiu (JAV mastais) amžiumi - įkurtas anksčiau nei, pvz., Detroitas ar Čikaga!
Laukiame nuotraukų iš Hurono pakrančių . Kažkiek esu važiavęs tuo keliu autobusu, bet jis važiuoja zigzagais, užsukdamas į kai kuriuos miestelius. Kiek pro langą išėjo pamatyti, tai susidarė toks retai apgyvendintų, žmogaus nepaliestų pakrančių įspūdis. O pavieniai pakrančių miesteliai gražūs jau vien todėl, kad yra prie ežero. Tikiu, kad važiuojant automobiliu tikrai yra kur užsukti ir ką pamatyti. Kai pagalvoji, kiek Mičigane variantų paatostogauti prie vandens, tai... vien Didžiųjų ežerų pakrantės matuojamos tūkstančiais kilometrų, o kur dar vidiniai ežerai.

[BiSa]

Pervažiavus tiltą mus pasitinka kiekvieną kartą vis labiau išgražėjęs Mackinaw City. Gal reikės kurį kitą kartą likti nakvoti čionai ir parodyti visas Mackinaw įdomybes...
Bet šios dienos programa visai kitokia. Norime tiesiog susipažinti su ta Mičigano dalimi, kurioje nesilankėme.
Leidžiamės Hurono ežero pakrantėmis žemyn į pietus. Nuostabus vešlus miškas - tai kas labiausia įstrigo važiuojant. Žalias, tankus ir labai kruopščiai prižiūrimas. Mieli nameliai ir namai pakrantėse, tvarkingos paprastos sustojimo- apžiūros aikštelės turistams. Vanduo, tualetai, stalai pavalgyti, nusileidimai prie vandens- ko dar bereikia.





Pirmas didesnis miestelis, kuriame išlipame- Rogers City. Pradedame pažintį nuo uosto. Labai tradiciškos didiesiems ežerams pakrantės.







Dalis pakrančių atnaujinama.



Jachtų beveik nėra, vos kelios mūsų nuostabai.



Šalia uosto galima išsidarinėti žuvis- nėra reikalo smardinti namus.



Tradiciniai tokių miestelių papuošimai.

[BiSa]

Vaikšiojam po kruopščiai sutvarkytą senamiestį, viskas labai tradiciška ir matyta. Akis patraukia retesni mūsų akims vaizdai - labai jau įdomūs miestelio pastatai- apdailoje gausu akmens











Pilna gėlių valtis- dar viena šios vietos tradicija...



Ši bažnyčia labai didelė ir naujoviška.



Sekmadienio rytas- miestas ištuštėjęs, o štai prie bažnyčių žmonių pamatėme sočiai. Amerikiečiai gana religingi žmonės, įvairių tikėjimų bažnyčių šiuose kraštuose sočiai.


Vaizdelis prie vieno pakrantės namelio. Manom ji bus atrestauruota



Važiuojam toliau, norime pamatyti dar kokį pakrantės miestą ir pailsėti prie vandens.