RU. Aukso žiedas / Золотое кольцо

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Štai mes ir prie Volgos. Aukštame dešiniajame krante įrengta štai tokia apžvalgos aikštelė.



Vaizdas prieš srovę. Čia pat upių uostas, tolėliau matosi Spalio tiltas (1966 m.) ir už jo kyšančios Jaroslavlio geležinkelio tilto (1913 m.) santvaros.



Vaizdas į upę. Volgos plotis jau čia siekia daugiau nei pusę kilometro.



Volgos krantinė (Волжская набережная / Volžskaja naberežnaja) dešiniajame upės krante. Kaipo tokia ji įrengta dar XIX a. pirmoje pusėje, paskutinį kartą rekonstruota Jaroslavlio 1000 metų jubiliejui 2010 m.



Krantine einame pasroviui.



Klasicistinė Iljinsko-Tichonovskaja cerkvė, krantinės bendraamžė (1831 m.).



Bene įspūdingiausia Jaroslavlio vieta - vadinamoji Strėlė (Стрелка / Strelka), Volgos ir Kotoroslio upių santaka. Istoriškai tai pati seniausia miesto dalis, ir nors dabar miesto centras pasislinko ant kalvos, toliau nuo santakos, Strelkoje Jaroslavlio tūkstantmečio proga įrengtas puikus parkas. Po Jaroslavlio herbu matosi iš gėlių suformuotas miesto amžių nurodantis skaičius 1003, o didžiausią įspūdį čia visgi daro šokantys fontanai ir jų muzika. Ji realiai labai garsi ir stovint ant kalvos girdisi kuo puikiausiai, o ir įrašų pasirinkimas ausies nepjauna - pradedant kažkokiomis matyt miesto tūkstantmečiui skirtomis dainomis ir baigiant Queen gabalais. Pavargusiam keliautojui labai geras ir jaukus vaizdas čia: aplink jokių mašinų, taikiai slampinėja žmonės, tik sėdėk, klausykis muzikos ir grožėkis ar tai Volgos platybėmis, ar fontanų žaismu.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Leidžiamės žemyn į Strelką.



Vaizdas atgal. Ant kalvos kyšo 2010 m. atstatyto Uspenskij soboro kupolai.



Nuotraukomis parodyti šokančius fontanus sudėtinga, bet juk bendram įspūdžiui galima pasinaudoti vaizdais, patalpintais Youtube.





Pačiame Strelkos gale - štai toks paminklas miesto įkūrėjui Jaroslavui Išmintingajam (o gal miesto tūkstantmečiui, nesu įsitikinęs, bet tai ir ne taip svarbus, viena nuo kito vistiek neatsiejama).



Čia Kotoroslio vandenys įsilieja į Volgą.



Dar vienas žvilgsnis atgal. Nuotraukos kairėje - Kotoroslis, ar tiksliau senoji jo vaga, dabar juosianti Damanskij salą, kurioje įsikūręs kultūros ir poilsio parkas.

[Aleksio]

Be autobusų stoties Jaroslavlyje yra ir dvi geležinkelio stotys - senesnė ir mažesnė Maskvos (Московский / Moskovskij) netoli autobusų stoties ir naujesnė bei didesnė Pagrindinė (Главный / Glavnij) miesto vakaruose. Tam, kad viskas nebūtų per daug paprasta, traukiniai į Maskvą važiuoja ne iš Maskvos, o iš Pagrindinės stoties.

Dauguma, bet ne visi. Traukiniai iš Kostromos pusės (2 kartus į parą) atvyksta į Maskvos stotį.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tęsiame ekskursiją po Jaroslavlį. Uspenskij soboras, kurio kupolai matėsi ir iš pačios Strelkos. Šioje vietoje soboras stovėjo nuo XIII a. pradžios, buvo keletą kartų perstatytas, bet komunistų valdymo jam pergyventi nepavyko: iš pradžių šventovė buvo paversta grūdų sandėliu, o 1937 m. ir apskritai nugriautas. Atstatytas soboras buvo 2010 m., vėlgi, tą paskatino neeilinė proga - miesto tūkstantmečio jubiliejus.





Krantinė, kuria atėjome iki Strelkos, daro posūkį ir toliau eina Kotoroslio pakrante. Kiek paėjus - Šv. Nikolajaus cerkvė (1695 m.).



Šalimais įtalpintas ir sporto aikštynas su teniso kortais.



Kiek toliau - dar viena cerkvė - Spas na gorodu, Išganymas ant miesto (Церковь Спаса на Городу). Dabartiniame variante pastatytas 1672 m., nors šiaip cerkvės šioje vietoje būta dar keliais šimtmečiais seniau.



Archangelo Mykolo cerkvė (1682 m.).



Šalimais - Spaso-Preobraženskij vienuolynas. Jį aplankiau kitos dienos ryte, o kol kas tik viena nuotrauka iš išorės.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tarp vienuolyno ir Kotoroslio upės - Kazanės Dievo Motinos koplytėlė.



Kotoroslio pakrantė.



Apeiname vienuolyno sienas ir patenkame į pietinį miesto centro pakraštį. Senoji miesto dalis išlikusi iš Rusijos Imperijos laikų, kai Jaroslavlis buvo gubernijos centru.







Maždaug už pusantro kilometro į vakarus nuo centro. Neturistinis tarybinių laikų Jaroslavlis šalia "Šinniko" stadiono. Besidomintys galite įvertinti tramvajaus infrastruktūrą.





Įspūdžiai ir nuotraukos iš stadiono ir "Šinnik" rungtynių čia:

http://groundhopping-lt.blogspot.com...o-ritulio.html

Po rungtynių (jos baigėsi apie devynias) jau nieko nebefotografavau. Noro nueiti kad ir iki Strelkos dar buvo, bet buvau per daug nusivaręs nuo kojų ir ėmė lenkti miegas (naktį prieš tai miegojęs buvau gal 4 valandas), tad nuo tos minties atsisakiau.

[Aleksio]

Kiek toliau - dar viena cerkvė - Spas na gorodu, Išganymas ant miesto (Церковь Спаса на Городу). Dabartiniame variante pastatytas 1672 m., nors šiaip cerkvės šioje vietoje būta dar keliais šimtmečiais seniau.

Išganytojo.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kitos dienos ryte. Raudonoji aikštė.



Nuo Raudonosios aikštės einame Tarybų gatve, kuri eina lygiagrečiai Volgai ir baigiasi Tarybų aikštėje, teoriškai - pačioje centrinėje mieste.



Gatvė apstatyta XX a. pirmos pusės pastatais, tiek caro epochos pabaigos, tiek stalininiais.







Pagrindinis Tarybų aikštės akcentas - Pranašo Elijo cerkvė (1650 m.).



Pati aikštė, nors geografiškai ir yra pačiame miesto centre, yra juntamai tylesnė už aplinkines gatves, joje beveik nėra nei žmonių, nei automobilių.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pranašo Elijo cerkvė. Ji laikoma vienu Jaroslavlio simbolių.



Nuo Tarybų aikštės iki Strelkos tęsiasi štai toks bulvaras.



Paminklas kovojusiems už komunizmą Rusijos pilietiniame kare.



Šalimais tuo tarpu - Kirilo-Afanasevskij vienuolynas. Tokių šalimais sugyvenančių skirtingų epochų palikimų Rusijoje galima rasti dažnai.



Paminklas mokslininkui Pavelui Demidovui, XIX a. pradžioje įkūrusiam Jaroslavlio akademiją, dabartinio universiteto pirmtakę.



Bulvare.



Paminklas pergalei Antrajame pasauliniame kare.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pakeliui - jau matytas Uspenskij soboras.



Vaizdas į Strelką. Ryte čia žmonių nedaug.



Ta pačia Kotoroslio pakrante einame link Spaso-Preobraženskij vienuolyno. Ankstesnėse nuotraukose jau matytos cerkvės.





O štai ir pats vienuolynas. Įkurtas dar XII a., seniausi išlikę pastatai - nuo XVI a. Vienuolynas kartais pavadinamas kremliumi, tačiau tai nėra teisinga ir istoriškai Jaroslavlio kremlius buvo visa senoji miesto dalis aptverta gynybine siena. Siena buvo medinė, tad iki šių laikų iš kremliaus kaipo tokio realiai nieko ir neliko.

Svarbiausią rolę istorijoje vienuolynas suvaidino XVII a. pradžioje - 1609 m. jame įsitvirtinę rusai atlaikė Žečpospolitos kariuomenės apgultį, o 1612 m. iš čia Mininas su Požarskiu (tie patys, iš garsiojo "pirtininkų" paminklo Maskvos Raudonojoje aikštėje) patraukė vyti iš sostinės mūsų su lenkais.

Šiaip ar taip, einame vidun, dabar tai gerokai paprasčiau nei prieš keturis šimtmečius. Įėjimas mokamas, bet kaina, nesiafišuojant, kad esi užsienietis, nesikandžioja - už patį vienuolyną ir apžvalgos aikštelę varpinėje ar ne 120 rublių.



Vienuolyno erdvė ir varpinė kiek tolėliau. Vienuolynas neveikiantis, viskas pritaikyta turizmui. Yra net ir kavinė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nesiimu garantuot, bet lyg ir zakristija.





Klasicistinės Viešpaties Įžengimo į Jeruzalę cerkvės fasadas. Kairiau - Spaso-Preobraženskij soboro kupolas.



Paminklas (ar koplyčia?), menantis Minino ir Požarskio žygį.



Vienuolių celės.



Vieneri iš vartų ir bilietų kioskai šalimais.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar vienas bendras vaizdas.



Sekantis punktas - jau matyta varpinė, kurioje yra įrengta apžvalgos aikštelė.



Varpinė, galima sakyti dviaukštė. Čia - žemesnysis aukštas, iš kurio dar menkai kas matosi.



Galima pasidairyti nebent į varpus.



O čia jau vaizdas iš pačios apžvalgos aikštelės. Oras nebuvo labai skaidrus, bet bendrais bruožais pasidairyti galima.

Vaizdas vakarų kryptimi, kur ryškiausiai išsiskiria Kotoroslio upės juosta, o dešiniau raudonuoja Kristaus Apsireiškimo cerkvė (1693 m.)



Vienuolyno kiemas ir miesto stogai už jo.



Į Strelkos pusę. Arčiau raudonuoja archangelo Mykolo cerkvė, tolėliau kyšo Uspenskij soboro kupolai, o tarp medžių galima įžvelgti ir Volgos vandenis.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kotoroslis prateka visai greta vienuolyno.



Šiek tiek pritraukti vaizdai. Kristaus Apsireiškimo cerkvė komiblokų fone.

Šiaip nors Jaroslavlis istorijos ir architektūros paminklų nestokoja, nepasakysi, kad jis yra picture perfect, kas dažnai būdinga geriau išsilaikiusiems Vidurio ar Pietų Europos miestams. Grožis mieste ne vientisas, jį reikia rinkti iš paskirų detalių, o senoviniai pastatai neretai kontrastuoja su tarybinėmis baidyklėmis.



Kotoroslis.



Vienuolyno cerkvių kupolai.



Miesto stogai.



Archangelo Mykolo cerkvė.



Uspenskij soboras.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tokių "ežių" daugiau niekur matyti neteko.



Varpai.



Vaizdas skersai Kotoroslį į pietinę miesto pusę. Tolumoje pro miglą galima įžvelgti kalvas aplipusius komiblokus.



Leidžiamės žemyn. Vieneri iš vienuolyno vartų.



Varpinė, iš kurios dairėmės po apylinkes.



Vienuolyno sienos iš išorinės pusės. Toliau dar kiek pasidairysime po patį miesto centrą ir eilinius, netgi kiek atsitiktinius jo vaizdus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Taigi, tęsiame Jaroslavlio apžvalgą. Šiandien - bendri, neatvirukiniai šio kažkada gubernijos, o dabar srities centro vaizdai.



Andropovo gatvė. Dešiniau - srities administracijos pastatas, už kurio, kitoje pusėje, Tarybų aikštė.



Aleksandro Nevskio koplyčia (1892 m.).



Srities administracija.



Buvęs viešbutis, dabar VTB banko būstinė (1910 m.) Andropovo ir Kirovo gatvių kampe.



Kirovo gatvė - pagrindinė miesto pėsčiųjų zona.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Iš Kirovo gatvės patenkame į Volkovo aikštę. Faktiškai tai - didelis transporto žiedas, kuriuo juda visas pačią senąją miesto dalį aplenkiantis transportas.

Nuotraukoje - to paties Volkovo vardu pavadintas teatras.



Toliau Gegužės pirmosios gatve einame Raudonosios aikštės linkui.



Šioje atkarpoje gatvė tampa bulvaru (na, pagal pavadinimus teoriškai ne visai taip, bet esmės tai nekeičia), atrodančiu maždaug taip.





Nepraktiškas suoliukas.



Paminklas pravoslavų šventiesiems Piotrui ir Fevronijai.



Raudonosios aikštės link.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Raudonojoje aikštėje. Vaizdą vis dėlto itin gadina šita laidų simfonija.



Nuo Raudonosios aikštės vėl einame prie Volgos. Upių uostas. Čia vaizdą gadina nebe laidai, o mėlynų biotualetų virtinė.



Apžvalgos aikštelė, nuo kurios buvo darytos senesnės Volgos nuotraukos.



Šiuomsyk Volgos pakrante paėjėsime ne pasroviui, Strelkos link, o prieš srovę, iki tilto. Kristaus dangun žengimo cerkvė (1745 m.).



Buvusi seminarija, dabar - Šiaurės geležinkelių valdyba.



800 m ilgio Spalio tiltas, atidarytas 1966 m. Iki 2006 m. tai buvo vienintelis automobilių tiltas per Volgą mieste.



Aukščiau prieš srovę - geležinkelio tiltas. Tiksliau kalbant tai du tiltai - pirmasis pastatytas 1913 m., antrasis - 1972 m. Toliau už jo prasideda pramoniniai miesto rajonai - Jaroslavlis šiaip gana stambus pramonės centras, turintis ir naftos perdirbimo įmonę, ir padangų gamyklą, dažų fabriką ir dar bala žino ką.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vaizdas nuo Spalio tilto pasroviui, centro kryptimi. Galima įvertinti, kad miestas (bent jau jo centras) labai žalias.





Kairysis Volgos krantas kur kas mažiau sukultūrintas.





Kad nesuabejotume, kur atsidūrėme - ženklas su užrašu "Zavolžskij rajon", "Užvolgės rajonas".



Ilgai slampinėti po Užvolgę nebuvo nei laiko, nei noro, nei didelės prasmės, tad autobusu grįžau į Volkovo aikštę.



Paminklas pačiam Fiodorui Volkovui, kurio vardu pavadinta aikštė. Jis pats - garsus XVIII a. rusų aktorius ir teatro veikėjas, gimęs Kostromoje, bet užaugęs Jaroslavlyje.

[Depeche]

Pakankamai tvarkingas miestas. Be to įdomu, kodėl vienuolynus tverdavo gynybine siena?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pakankamai tvarkingas miestas. Be to įdomu, kodėl vienuolynus tverdavo gynybine siena?

Kiek aš tą reikalą suprantu, tai tiesiog racionalizacija 2 in 1 pavidalu: taikos metu yra kur melstis Dievui, karo - kur slėptis nuo neprietėlių.

O dabar - paskutinioji Jaroslavlio nuotraukų porcija. Iki traukinio laiko turėjau nei labai daug (kad apžiūrėt dar ką nuodugniau), nei labai mažai (kad važiuot link stoties troleibusu), tad tą trijų kilometrų atkarpą Laisvės gatve nuo Volkovo aikštės iki geležinkelio stoties nuėjau pėsčiomis. Taigi - nuotraukos iš šios, vienos pagrindinių, miesto gatvių einant tolyn nuo centro.

Gatvės užstatymas netoli Volkovo aikštės atrodo maždaug taip.



Ši gatvė yra viena pagrindinių mieste (ar bent jau jo centre), tad mašinų joje netrūksta.



Jaroslavlio jaunimo teatras (1984 m.)





Sretenskaja cerkvė (dabartinis vaizdas išlikęs nuo XVIII a. pab.)



Ji sudaro vientisą ansamblį su šalimais stovinčia Kristaus Žengimo Dangun cerkve. Beje, šios cerkvės sovietų laikais buvo... tramvajų depo pastatai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Toliau gatvė praeina pro jau matytą "Šinniko" stadioną. Sportinės tematikos fontanas netoli stadiono.



Stadiono prieigos.





Į priešingą pusę. Šioje vietoje greta gatvės yra gana erdvi, bet nelabai jauki Darbo aikštė (Площадь Труда / Ploščad Truda) su kažkokiais vaikiškais atrakcionais, kitoje gatvės pusėje - miesto cirkas.





Jaroslavlio valstybinis cirkas (1963 m.)



Tolesnis gatvės užstatymas man panašus į šeštąjį dešimtmetį, kai pastatų tūriai dar buvo stalininiai, bet puošyba jau chruščiovinė (i. e. neegzistuojanti ar beveik neegzistuojanti).