Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LV. Latgala / Latgale
Collapse
X
-
Guest repliedAi dar Ašmenoj ir Kaune kažkas panašaus..
-
Guest repliedta prasme:
Komentuoti:
-
Guest repliedOba viens prie vieno kaip Minsko katedra. Eksterjeras gražus. Kažin kaip interjeras atrodo?
Komentuoti:
-
Agluona (Aglona)
Latgalos ir apskritai Latvijos katalikų centras. 1993 m. po Lietuvos čia lankėsi popiežius. Per Žolines (rugpjūčio 15 d.) vyksta milžiniški atlaidai.
Gaila, skubėjau ir šįkart nepafotogravavau iš vidaus.
Vartai į šventorių.
Šventorius
Komentuoti:
-
Tiesa, visokių miestelių ten yra. Ir gerų, ir blogų. Štai Saulkrastai. Lyg ir galima būtų palyginti su Palanga. Prie jūros, kurortas. Bet totalus bardakas viską gadina. Via Baltica eina tiesiai per miesto centrą, parduotuvės 90-ų metų pradžios lygio. Gatvės kažkaip nepašluotos... Kekava - tas pats.
Bet tokioje Mazsalacoje, Staicelėje galima ir gyventi, jei žiūrėsim sutvarkytas miestelis, ar ne.
Komentuoti:
-
Guest repliedTai kad jų visus miestus galima ant vienas rankos pirstų suskaičiuot, tad lengviau juos sutvarkyt nei tada, kai jų daug.
Bet man jie pasirodė labai apleisti kai ten lankiaus.
Komentuoti:
-
taigi, musu miesteliai ne ka grazesni, tik maniau gal latviai geriau pasitvarke.
Komentuoti:
-
Parašė liutassNuotraukos labai grazios, bet Latgala, matosi, labai skurdi.
Dėl Kuržemės - ten, be abejo, visada turtingesni žmonės gyveno. Užtenka pažvelgti į tokią Sabilę ar Kuldygą. Tik nesakau, kad ten keliai geresni...
Komentuoti:
-
Guest repliedNa va. O kažkas sakė, jog Latgala atrodo geriau nei Kurzemė. Kaip matau šie regionai identiški. Ta prasme bendras vaizdas..
Komentuoti:
-
Preiliai (Preiļi)
Rajono centras, apie 9 tūkst. gyventojų.
Gatvė ir bažnyčia.
Komentuoti:
-
Lyvanai (Līvāni)
Lyvanai (Līvāni) - miestelis Preilių rajone prie Dauguvos, pakeliui iš Daugpilio į Rygą. Ne toks ir mažas - apie 10 tūkst. žmonių.
Komentuoti:
-
LV. Latgala / Latgale
Porą dienų teko ten pakeliauti ir šiek tiek pafotografuoti.
Pradžiai įdėsiu informacijos apie pačią Latgalą (iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Latgala, žemėlapis iš kitur)
Latgala (latviškai Latgale, latgališkai Latgola) - vienas iš Latvijos regionų (šalia Vidžemės, Kuršo ir Žiemgalos). Didesni centrai - Daugpilis ir Rėzeknė, katalikybės centras - Agluona (spėjama Mindaugo žūties vieta).
Latgalos kaip istorinio-kultūrinio regiono formavimosi pradžia sietina su latgalių genties apgyventom teritorijom, tačiau Latgalos savitumui didelės įtakos turėjo vėlesni istoriniai įvykiai. Subyrėjus Livonijai 1561 m., Latgala drauge su Vidžeme ir Pietų Estija pateko į LDK (nuo 1569 m. - Abiejų Tautų Respublikos) sudėtį. Po 1600-1629 m. karo su Švedija ir Altmarko paliaubų Lenkijai-Lietuvai likusi dalis imta vadinti lenkų Livonija, arba Infliantais (lenkiškai Inflanty Polskie); Švedijai atitekusi senosios Livonijos dalis dar buvo vadinta Švedijos Livonija (švediškai Livland). Latgalos gyventojai, skirtingai nuo kitų latvių gyvenamų žemių, dėl Abiejų Tautų Respublikos remiamos kontrreformacijos išliko katalikais, o nemažą dalį krašto dvarų perėmė Lenkijos-Lietuvos bajorai, kalbantys lenkiškai. Lenkų kalba tapo viso krašto socialinio elito kalba, t.y., ją perėmė ir vokiečių kilmės bajorai. Latgaloje susiformavo savita latvių kalbos augšzemniekų tarmė, išlaikiusi savo rašto tradiciją iki mūsų dienų. 1772 m. Latgala buvo prijungta prie Rusijos imperijos (iš pradžių Pskovo, vėliau Polocko, o nuo 1796 m. buvo Vitebsko gubernijos sudėtyje), bet čia ir toliau dominavo lenkiškoji kultūra ir priklausomybės ATR tradicijos. Latgalos gyventojai dalyvavo tiek 1830-1831 m., tiek 1863-1864 m. sukilimuose. Nuo 1864 iki 1904 m. Latgaloje, kaip ir Lietuvoje galiojo spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Baudžiava Latgaloje panaikinta gerokai vėliau (1861) nei Kurše (1817) ar Vidžemėje (1819), dėl ko ji ekonomiškai ir kultūriškai atsiliko nuo kitų etninių latvių žemių. Be to, ilgai būdama atskirta nuo jų, Latgala labai apslavėjo. 1919 m. Latgala buvo atskirta nuo Rusijos ir įėjo į susikūrusios Latvijos Respublikos sudėtį. Dėl skirtingų kultūrinių ir krašto tradicijų bei savitos kalbos latgaliečių politikai siekė autonomijos Latvijos Respublikos sudėtyje, bet šie jų siekiai nebuvo realizuoti.
Galiu tik pridurti, kad jie pareiškė norą prisijungti prie Latvijos 1917 m. Rėzeknės kongreso metu (o buvo ir kitų variantų: Rusija, Lenkija(!)). Jų tarmė - tarsi savotiškas žemaičių varniškių ir aukštaičių kupiškėnų mišinys.
Tai toliausiai į šiaurę ir rytus išsikišęs katalikiškų žemių pusiasalis.Žymos: Joks
Komentuoti: