EE. Estija. Ne vien Talinas

[Romas]

Setomaa

Po setu šalį pačiame Rusijos pasienyje pravažiavome ieškodami Piusos upės skardžių, iki kurių taip ir nepavyko nuvažiuoti.

Piusos upė - Setu šalies ir dviejų apskričių (maakond) riba


Setomaa herbas labai panašus į herbą prieškarinės Petseri apskrities, kuri beveik visa atiteko Rusijai


Setu šalies peizažas


Setu muziejus Obinicoje (Obinitsa)

Atkreipkit dėmesį į tuos neaiškios funkcijos geltonus rėmelius. Jie kartosis ir kitose Estijos vietose.

[Romas]

Setomaa. Meremäe

Setu šalyje (Setoomaa) yra kaimas ir kalnas keistu pavadinimu Meremäe (jūros kalnas).
Kadangi šitas kalnas yra Haanjos aukštumų pakraštyje, tai sako, kad nuo jo matosi ir jūra, tiksliau - Pskovo ežeras (Pihkva järv) ir Pečiorų vienuolynas.







Vaizdas į šiaurę


Vaizdas į rytus, Rusijos link. Nuo čia iki sienos 4-5 km, o iki Pečiorų (Petseri) - tik 12-14 km
Apačioje - Setu turismitalu (kaimo turizmo sodyba)


Tolumoje matosi Rusijos cerkvių bokštai - ne Pečiorų lavra, bet turbūt Tailovo cerkvė

[Romas]

Saatse batas, arba be vizų į Rusiją.

Tai objektas, iki kurio taip ir nepavyko nuvažiuoti.

Estijos - Rusijos siena pietuose vietomis yra vingiuota kaip mūsų Dieveniškių "apendikse". Kai atsirado rimtos sienos, keli Setu šalies kaimai tapo atkirsti nuo pagrindinės Estijos teritorijos. Žinomiausias yra Saatse kaimas, kur yra setu tautos muziejus.
Panašus pusiau anklavas išlikęs Pskovo srityje, kur į Dubkų kaimą galima patekti tik vandeniu, o visa Rusijos teritorija tarp Viarskos ir Pskovo ežero (Kulejskaja volost') buvo pasiekiama tik iš Estijos ar vandeniu ir ten buvo nutiestas ištisinis kelias tik prieš dešimtmetį.
Lietuvoje iki Katros kaimo kelias anksčiau irgi ėjo tik per Baltarusijos teritoriją.

Kelias iš Viarskos (Värska) iki Saatse kaimo apie 800 metrų kerta Rusijos teritoriją. Ši vieta vadinasi Saatsės batu (est. Saatse saabas, rus. Саатсеский сапог, eng. Saatse Boot). Rusijos teritoriją galima kirsti be vizų, tačiau nesustojant ir neišlipant.
Tik nesenia nutiestas kitas kelias Sesniki - Koidula, sujungęs šiuos kaimus tiesiogiai.

Žemėlapis iš http://latvijas-karte.zl.lv/

Kai šiais laikais buvo tariamasi dėl Estijos - Rusijos sienos, buvo sutarta, kad šis miško gabaliukas atiteks Estijai, mainais Rusijai atiduodant panašų plotą. Sienos sutartis buvo pasirašyta 2005.05.18 (pagal dabartinę, o ne prieškarinę sienos liniją).
Sienos pakeitimai (rus.): Изменяется российская государственная граница (эстонский участок)

Tačiau ratifikuojant sutartį Estijos parlamentas į ratifikavimo dokumento preambulę įterpė nuoordą į 1920 m. sutartį. Rusija tą traktuoja kaip galimas teritorines pretenzijas ateityje ir atšaukė savo ratifikavimo parašą.

Google street view nuotrauka iš Rusijos teritorijos:


Daugiau:
Wiki: http://en.wikipedia.org/wiki/Saatse_Boot (rusiška verija išsamesnė)
SSC http://www.skyscrapercity.com/showpo...&postcount=454
Antiviza (rus.) http://wiki.antiviza.info/index.php?...BF%D0%BE%D0%B3

[Romas]

Kollane raamid Lõuna-Eestis - Geltonieji Pietų Estijos rėmeliai

Šiemet Pietų Estijoje įdomesnėse ir net gana nuošaliose vietose pasirodė geltoni rėmeliai - neatsitiktinai panašūs į "National Geographic" žurnalo viršelio apvadus.

Projektas vadinasi "Gyvenimas ant dviejų pasaulių ribos"; norintiems gūglinti įdomesnes vietas - estiška pavadinimo versija "Elu kahe maailma piiril"
...



Keli geltonais rėmeliais pažymėti kadrai iš natūros.
Foto 2013.07

Kirikuküla, Urvaste valsčius (vald), Võru apskritis (maakond)


Estijos kelių muziejus.
Varbuse, Kanepi valsčius, Põlva apskritis


Tartu rotušė


Tartu vyskupo Vastseliinos pilis.
Vana Vastseliina, Võru apskritis

[Romas]

Šiek tiek įspūdžių iš kelionės po Estiją mašina

Mašrutą iš principo susidėliojom namie, iš kelionių mugėje gautos apystorės proklamacijos apie visus Estijos regionus su aiškiai sužymėtais lankytinais objektais - teliko tik prasieiti su markeriu. Kadangi Taline, Vakarų Estijoje ir salose teko būti, tai maršrutas buvo po likusias Estijos dalis.

Nakvynę susigūglinau, bet iš anksto neužsakinėjau. Beje, ieškant nakvynės geriau naudoti paieškai ne "Camping Estonia" o "Pühkamaja Lahemaa" arba "Kämping Võrumaa" (Virumaa, Tartumaa, etc.) - pasirinkimas žymiai geresnis, neskaitant palankesnio kainos / kokybės santykio.
Dar tokia smulkmena - ten kur nėra konkurencijos (Narvos pusėje), kainos užlenktos beveik iki Italijos lygio, o Lahemaa nacionaliniame parke, kur yra daug lankytojų, bet yra ir konkurencija, nesunkiai radom labai gerą variantą.

Apytikris maršrutas (neskaitant rato Pietų Estijoje ir nusukimo į objektus) buvo toks:


Pietų Estijos ratas
Kelis objektus pasufleravo šeimininkas. Bet iki Piusos skardžių ir Saatses bato nepavyko nuvažiuoti.

[Romas]

Estijoje buvau po kelerių metų pertraukos. Įspūdžiai kuo puikiausi. Per tuos metus šita šalis padarė didžiulę pažangą - beveik "civilizacijos šuolį". Ir apskritai - ten yra tiesiog tvarkinga aplinka (išskyrus Narvą ir Kohtla Jarvę); kai kuriuose regionuose jie savo namus masiškai dažo švediškomis spalvomis.

Keliai. Atvažiavus į Estiją po Latvijos šunkelių pasijunti kaip nedidelėje Skandinavijoje - net vietiniai keliai dažnai turi tris punktyrus; bet yra ir kokybiškos dangos nežymėtų kelių. Maršrutą galima planuoti pagal azimutą. Jei 5 metų žemėlapis rodo žvyrkelį, nereikia kreipti dėmesio - ten 90 proc. tikimybe, kad bus naujas lygus asfaltas.
Po Vilniaus "A"-marazmų Estija pribloškė tai, kad kelio ženklai sustatyti apgalvotai ir su didelė pagarba sveikam protui. Jei kelias vinguotas, jie nedraudžia, bet rekomenduoja. Draudžiamą ženklą estai kelią stato tik tuomet, kai būtina. Gyvenvietės ženklas prasideda ir baigiasi ten, kur reikia, o ne už kilometro. Bičių pilvelių mažiau nei Lietuvoje, jie žemesni ir pažymėti stulpeliais. Ten, kur vyksta kelio remontas, gatvės šalia namų laistomos.
Pats važiavimas Estijos keliais yra kurortas - tą malonumą galima lyginti kaip važiavimu pustuščiais Prancūzijos greitkeliais po grūsčių remontuojamuose Vokietijos autobanuose.

Važiavimo malonumą sustiprina puikios radijo stotys. Beje, ten zonų kur silpnai traukia radijas, beveik nebuvo. Kai ateidavo žinių laikas, tai visiškai įdomios žinios ir komentarai buvo per rusiškai kalbantį valstybinį Raadio4.

Kuro kainos - kaip Lietuvoje.
Parkavimas. Tartu prekybcentryje pirma valanda nemokamai, toliau - 0,70€/val. Taline tas pats principas; tik skaičius didesnis ir skaičiuojam kas pusvalandį.

Oras. Tuo metu, kai Lietuvoje buvo +13°C, Estijoje buvo apie 20-25°C, o vanduo Pietų Estijos ežeruose - kaip arbatėlė.

Beveik visi lankytini objektai sužymėti puikiai. O jei pamatai geltoną rėmelį, tai vadinasi jie atkreipia tavo dėmesį, kad tai yra labai geras objektas.

Muziejai, pilys, dvarai. kad kaip pas mus standartinė bilieto kaina 3 - 8 litai, o kokioje Vienoje ar Milane - 10-12 €. Tai Estija kažkur per vidurį -5 € už bilietą yra standartas. Ekskursija su gidu, aišku, brangesnė. Iš pradžių atrodo daugokai, bet paskui įpranti prie to. Grįžus buvo labai įdomu perskaityti, kad Valdovų rūmų bilietas kainuoja tik 3€...

Kalbos barjero praktiškai nebuvo. Estai bendrauja noriai, maloniai ir neįkyriai. Jie noriai kalba visomis kalbomis - vyresni rusiškai, jaunesni angliškai. Kai reikia, pasakai Leedumaa - ir viskas tvarkoj. Paldiski, Sillamiaėje ar Narvoje, kaniešna, nada gavarit' tol'ka pa-ruski. Gal trijose vietose matėsi lanstinukai ir informacija latviškai. Lietuviškai buvo tik viena interaktyvi ekspozicija, dar ir vieną proklamaciją TIC'e gavom gimtąja kalba. Vidurio Estijoje kalbinė situacija kiek kitokia. Iš pradžių (Paidėje) sutinki žmones, kurie supranta visas kalbas, bet kalba iš esmės estiškai. Toliau (Viljandyje) jau teko bendrauti su žmonėmis, kurie temokėjo estiškai. Su jai padėjo bendrauti pora žinomų estiškų žodžių - maistas (leib, kala, liha, soljanka, kohv); skaičiai (üks, kaks, kolm), dar porą reikalingų žodžių pvz., didelis - mažas (suur -väike), ir žinoma aitäh ir palun (ačiū/ prašau)...

Skirtingai nuo Saaremos ar Talino, toje Estijos pusėje lietuvių beveik nebuvo.

Nors ten viskas šiek tiek brangiau nei Lietuvoje, bet nėra tokio kainų skirtumo kaip kokioje Danijoje. Bet kokiu atveju Estijoje jautiesi žmogumi.
Kadangi Estijoje yra didžiausia Europoje infliacija (tam įtakso turi ir Suomijos artumas). Ten dabar tokia pereinamoji stadija, kad gali rasti įvairių maitinimo ar nakvynės kainų, o po kelerių metų ten daug kas bus kaip Skandinavijoje.
Vadinasi į Estiją reikia važiuoti kuo greičiau. Kad mes greit pasivysime Estiją - to norėtųsi, bet kažkaip nelabai tikisi.

[Romas]

Suur Munamägi

Aukščiausia Estijos ir Baltijos šalių kalva Suur Munamägi (318 m), arba "Didžiojo Kiaušinio kalnas", esanti Hanjos (Haanja) miestleyje.

Ant kalno yra apžvalgos bokštas (statytas 1939 m.) ir kavinė. Įėjimas - 3€, lengvatinis bilietas - 2€, liftas - 5€











Paaiškinimai kompiuteryje yra ir lietuviškai

[Romas]

Suur Munamägi

Pasidairome į Pietų Estiją iš viršaus.

Tiesą sakant, vaizdai nuo mūsų Sartų (Baršėnų), Ginučių (Šiliniškės) ar Ignalinos (Vilkakalnio) bokštų yra kur kas įspūdingesni.

[Romas]

Vana - Vastseliina

Senojoje Vastselijnoje (Vana - Vastseliina) yra Tartu vyskupo pilis, pradėta statyti Pskovo kunigaikštystės pasienyje 1342 m. ir sena smuklė




Vastseliinos pilies griuvėsiai


Laiptai žemyn link Piusos upės, kur yra pažintinis takas


Smuklė žiūrint nuo piles griuvėsių


Daugiau Vastseliinos pilies griuvėsių bus temoje EE. Estijos pilys ir dvarai / Eesti lossid ja mõisad

[Recoiler]

Superiniai reportazai, megavausi skaitydamas ir ziuredamas nuotraukas

[Romas]

Ačiū už gerus žodžius.
Apie tą šalį nuomonė buvo labai nebloga ir dar pagerėjo.

Viena nuotrauka su retro elementais
Nors ten mašinos šiek tiek naujesnės nei pas mus, bet pasitaiko ir senų žiguliukų.

[Romas]

Estijos kelių muziejus / Eesti Maanteemuuseum

Kelios nuotraukų anonsui iš Estijos kelių muziejaus (Eesti Maanteemuuseum).
Jis yra senajame Võru - Tartu kelyje, kuris paprastai vadinamas Postitee (pašto keliu)


Senasis kelias yra siauras ir vingiuotas. Jame yra senovę imituojančios rodyklės




Varbuse, Põlvos apskritis
Pietų Estijos vaikų šalies žemėlapis su pažymėta Pokumaa (puokių šalimi) ir Kelių muziejumi.
Į Estiją nuvažiuoti su vaikais turbūt taip pat smagu kaip į kokį Ventspilį


Kelių muziejus įsikūręs šalia senosios pašto stoties (antrame plane)


Pats muziejus didesnis nei Lietuvos kelių muziejus Vievyje ir Latvijos kelių muziejaus ekspozicija Šlokenbekos (Milzkalnės) dvare kartu sudėjus. Įdomesnis taip pat


Vaikų važinėjimo miestelis


Žvilgnis į muziejų nuo parkingo


Daugiau Estijos kelių muziejaus nuotraukų bus temoje Technikos muziejai Europoje

[Romas]

Pilistvere kivikangur

Pilstverė (Pilistvere) yra pačiame Estijos viduryje, Viljandžio rajone
Nežinia kodėl čia yra įkurtas memorialas į Sibirą ištremtiems Estijos gyventojams. Daugiausia estų buvo ištremta 1949.03.25 ir 1941.06.14 d.



Ta memorialinė vieta vadinasi kivikangur (pažodžiui - akmenų sankaupa, krūva)





Dideli akmenys simbolizuoja prieškarinės Estijos apskritis (maakond)


Maži akmenys primena kiekvienos ištremtos šeimos netektis

[Romas]

Pilistvere

Pilistverės kaime yra XIII-XIV a. bažnyčia, rekonstruota XVIII a. O 1905 m. dėl stipraus vėjo buvo nuvirtusi bokšto smailė; ji atstatyta 1990 metais


Kaimelyje be tremtinių memorialo ir senos bažnyčios yra paminklas 1918-1920 m. nepriklausomybės kovose žuvusiems Estijos kariams

[enigma]

Čia jau gražiau

[Romas]

Otepää - Estijos žiemos sostinė

Otepää - Pietų Estijos kalvynuose įsikūręs miestelis, kuriame yra tik 2,2 tūkst. gyventojų - panašiai kaip mūsų Vilkijoje, Rūdiškėse ar Tytuvėnuose. Skirtumas tik tas, kad ten šiek tiek investuota į žiemos sporto infrastruktūrą ir Otepää pelnytai vadinasi žiemos sporto sostine.
Gamta - kalvos ir ežerai - ten panaši į Ignalinos, Švenčionių ar Aukštadvario apylinkes.
Pavadinimas Otepää reiškia "meškos galvą" - ji pavaizduota miestelio herbe ir vėliavoje


Įvažiavimas į miestą. Šone - slidinėjimo stadionas
Estai slidinėjimo rungtyse 2006 m. olimpiadoje iškovojo 3 aukso medalius, o 2010 m. - vieną sidabro. Turbūt olimpinė čempionė Kristina Šmigun ir jos komandos draugai čia nušliuožė ne vieną dešimtį kilometrų


Nelabai vykusi prieš saulę daryta nuotrauka, bet turbūt patikėsit, kad ten yra ir slidinėjimo tramplinas

Slidinėjimo trasų apylinkėse daug, bet kažkaip nefotografavau

Bažnyčia stovi kažkur nuošalyje


Parkingas miestelio centre


Estai įsigudrino ant stalinistinių administracinių pastatų prilipinti bokštelius ir išgauti neblogą klasicizmo ir baroko stilizaciją - kaip Tartu-Narvos baroko repliką


Otepää miestelio rotušė


Nežinomos paskirties pavilionas


Miestelio aikštė


Ten net ir vasarą veikia gal 30 maitinimo įstaigų, kurios paprastai vadinasi "pub'ais".
Reikia pastebėti, kad ten kainos užlankstytos kur kas labiau nei mūsų Palangoje


Susiradome gana jaukų pub'ą miestelio pietiniame pakraštyje
Jei negali pasirinkti kainos, tai bent pasirenki kokybę

[Romas]

Vastseliina

Vastseliina, buvęs (1950-1959) rajono centras.
Dabar jis priklauso Võru rajonui


Centrinė sankryža


Buvęs rajono valdžios pastatas


Kaip ir Otepää mieste, prie stalinistinio pastato prilipdytas bokštelis ir pastatas visiškai pasikeitė

[Romas]

Põlva

Põlva (õ tariamas per vidurį tarp e ir rusiško ''ы') yra to paties pavadinimo maakondo (apskrities) centras pietryčių Estijoje.



Estijoje iš 15 rajonų centrų tik 2 (Põlva ir Rapla) įsikūrę ne senuose miestuose, o vadinamose miesto tipo gyvenvietėse, kurios išaugo sovietmečiu ir dėl geografinės padėties (toli nuo rimtesnių miestų) atsilaikė per 1959-1963 m. rajonų stambinimo vajų. Miestelis dar 1956 turėjo tik 1120 gyventojų, o paskutiniais dešimtmečiais gyventojų skaičius laikosi apie 6500

Kažkokių ypatingų įžymybių ten nėra, tiesiog besibraižydami po pietryčių Estiją užsukome į tą tvarkingą miestuką - centriuką.

Foto 2013.07
Autobusų stoties apylinkės


Įvažiavimas Põlvą iš vakarų pusės


Estiškos krypčių nuorodos žavi savo konkretumu ir visų vingių atkartojimu








Ežeras su fontanu ir pakkrantė su takais ir įrengimais riedlentininkams


Apsilankėme ir parduotuvėje


Paminklas žuvusiems per Nepriklausomybės kovas (1918-1920 m.)


Põlvos liuteronų bažnyčia (1460-1470)

[Romas]

Soomaa nacionalinis parkas / Soomaa rahvuspark

Soomaa nacionalinis parkas (Soomaa rahvuspark) yra Pietrų Estijoje, Piarnu ir Viljandžio apskrityse (maakonduose).

Į Soomaa galima patekti nuo Piarnu (Pärnu) dviem keliais: 59 plentu per Sindi-Tori ir 5 plentu Pärnu-Rakvere. Vaizdingesnis yra antrasis kelias nuo 5 plento - įspūdingas tiltas per Pärnu upę ties Tori. Asfaltas yra iki pat nacionalinio parko ribos ir toliau iki Riisa kaimo.
Iš Viljandžio pusės (pasukus iš 92 kelio į parka Kõpu kaime) didelę dalį kelio iki Sooomaa lankytojų centro dalį sudaro žvyrkelis.


Žemėlapis iš http://pood.regio.ee/en/seinakaardid...3%A4rnu-county

Šiame nacionaliniame parke galima apsilankyti ir važiuojant pakeliui ir turint pusdienį laiko - nuo Piarnu iki lankytojų centro yra mažiau nei 50 km.

Soomaa parko plotas - 359 km², šiek tiek mažesnis už mūsų Aukštaitijos NP (405 km²).
Beveik visa nacionalinio parko plotą užima pelkės ir miškai. Soomaa garsėja tuo, kad čia yra net penki metų laikai, tas penktasis - potvynis.

Nuotrauka iš Vikipedijos: https://upload.wikimedia.org/wikiped...ljandimaal.JPG

Kažkaip nesiverčia liežuvis versti pavadinimą vikipediškai - Somos nacionalinis parkas. "Soo" estiškai pelkė, o "maa" - žemė. Vienu žodžiu, tai pelkių kraštas, kuriame yra laukinė gamta ir gyvena reti gyvūnai - net meškos.

[Romas]

Soomaa nacionalinis parkas / Soomaa rahvuspark

Foto 2015.07
Įvažiavimas į Soomaa nacionalinį parką iš pietų pusės, nuo 92 kelio Tartu - Viljandi - Pärnu. Posūkis į nacionalinį parka yra Kõpu kaime.

Asfalto pabaiga. Toliau laukia apie 20 km žvyrkelio
Jei visas kelias būtų asfaltuotas, visas tranzitas važinėtų trumpesniu keliu per Sooomaa nacionalinį parka.






Apžvalgos bokštelis


Vaizdai nuo bokštelio nėra įspūdingi




Soomaa nacionalinio parko lankytojų centras
Kadangi internete informacija gana skurdi (nėra net normalaus žemėlapio), lankytojų centre išsisaiškinome kokie pažintiniai takai yra įdomiausi. Apie komercinį potvynių lankymą yra internete


Parkingas su "B raide - turbūt dviračiams