LV. Jelgava

[Civis]

Apžvalgos aikštelės interjeras. Įėjimas/išėjimas


Lyg šiuolaikiniame dangoraižyje


Visgi turiu mesti nemažą akmenuką į šios aikštelės sumanytojų daržą: aikštelė labai nepatogi fotografuojantiems. Nuotraukas daryti įmanoma tik per stiklus, kurie, negana to, yra smarkiai pasvirę, o ir priėjimas prie jų ne visame aikštelės perimetre patogus. Tokiomis sąlygomis nuotraukos brokuotos atspindžių, atšvaitų ir t.t. Įrengta taip, kad sunku net priglausti objektyvą prie stiklo, norint išvengti atspindžių... Kodėl specialiai apžvalgai įrengta moderniai atrodanti aikštelė padaryta tokia nepatogi, niekaip negaliu paaiškinti.






Pats aikštelės egzistavimo faktas, žinoma, sveikintinas. Nežinau viešų aikštelių nei Panevežyje, nei Šiauliuose, nei Alytuje, nei Marijampolėje, o čia, prašom


Stogas

[Civis]

Baigiant fotoreportažą apie Jelgavą, apibendrinti padės jau žadėti panoraminiai miesto vaizdai iš aukštai

Tad grįžtu prie jau ne kartą nuotraukose matyto nugriautos liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios bokšto. Jis buvo pastatytas 1660-1688 m. Vėliau, 1862 m. jo viršunę vainikavo pristatytas aštuonkampis varpinės tarpsnis. Dabar per karą smarkiai nukentėjusio statinio viršunė įrengta apžvalgos aikštelė, dengiama piramidės formos stiklo konstrukcijos stogo. Nuotraukoje aiškiai matyti, jog stogas skaidrus


Be bokšto, dar išlikę ir vartai


Norint patekti į ekspozicijas ir aikštelę, tereikia sumokėti 1,5 Ls (apie 7,5 Lt). Viduje moderniai pateikta Žiemgalos ir Jelgavos istorija. O nuotraukoje - kažkokia laikina paroda


Lipant laiptais. Laikrodis iš vidaus


Pro laiptinės langą. Miesto bokštai

[Eimantas]

Įdomus reportažas.

[Civis]

Svētes iela ties autobusų stotimi


O parką priešais geležinkelio stotį puošia puikus Kārlio Jansono sukurtas Lačplėsio paminklas (1932 m., atstatytas 1992 m.). Užrašas ant postamento skelbia: "Jelgavos išvaduotojams".




Parkas labai jaukus




Čia irgi tokia pati augalų kompozicija - matyt "firminė" Jelgavos


Meškutis, letena kabliuojantis medų. Galbūt prieškario, kokių nors "ulmaņlaiku"...


Matosi liuteronų Šv. Jono bažnyčios bokštas


Bus daugiau

[oranger]

Labai gražūs tie juodi šviestuvai mieste.

[Civis]

Dabar šiek tiek vaizdų iš kitų miesto vietų

Driksas iela - pėstiesiems


Vaizdas į soborą iš Katoļu gatvės


Rainio parkas ties Pašto gatve




Vaizdas nuo parko pakraščio į Pasta iela


Pasta iela. Viena pagrindinių centro gatvių. Gatvė taip pavadinta dėl to, kad kadaise pašto traktas nuo Karaliaučiaus į Sankt Peterburgą ėjo pro Jelgavą (taip pat Tilžę, Tauragę, Rygą).


Stalinistinis pastatas

[Romas]

Paskutinės nuotraukos labai panašios į Liepoją.
Nežinojau, kad Jelgavoje galima rasti tokių vietų.

[Civis]

Senoviška






Ta pati gatvė: į priešingą pusę




K. Barona iela. Matosi tas pats komiblokas, kaip ir prieš įžengiant į senamiestį: vadinasi kvartalas apeitas


Netoliese. Patiko spalvinė augalų kompozicija

[Civis]

Vecpilsētas (Senamiesčio) gatvė






Sankryžoje su Duobelės gatve yra išplatėjimas - lyg nedidelė aikštė


Namas nuotraukos centre labai įdomus


Štai dėl ko. Ant sienos išlikę seni nublukę užrašai, kurių teperskaitau paskirus žodžius: ūkio mašinos, mašinų dalys, lakavimas, suvirinimas, padangos... O įdomiausia - autobuso ir automobilio atvaizdai

[Civis]

Tolyn Lielā gatve. Komiblokai




Šioje vietoje tereikia pasukti į dešinę ir atsiduri visai kitoje aplinkoje. Dobeles, J. Asara ir Vecpilsētas gatvių kvartale, kuris turbūt vienintelis toks ištisai senovinis visame mieste.




Ne vienam namui Jelgavos "mini senamiestyje" reikalinga restauracija, bet aplinka sutvarkyta: nauji šviestuvai, grindinys, šaligatviai, yra stendai, suteikiantys informacijos apie Jelgavos istoriją


Jauki gatvelė






Antrame plane matosi, berods, odos fabrikas (1865 m.)

[Civis]

J. Matēra ir Lielā gatvių kampas


Ta pati sankryža iš kitos pusės


Pētera iela


Lielā iela. Link upės pusės


Lielā iela. Tolyn nuo upės. Matosi liuteronų Šv. Onos bažnyčios smailė


Pulkveža Brieža ir Lielā gatvių kampas


Lielā ir Pulkveža Oskara gatvių sankryža. Gražus daugiabučių ritmas


Liuteronų Šv. Onos bažnyčia (Svētās Annas luterāņu baznīca) - seniausias Jelgavos statinys. Prie XVI a. vidurio medinės bažnyčios 1619 m. buvo pristatytas mūro bokštas, o 1641 m. ir pati bažnyčia tapo mūrine. 1944 m. sudegė, bet, laimei, buvo restauruota. Bokštą dabar puošia skaičiai 1619-1956.


Pavadinta pirmosios bažnyčios statytojo kunigaikščio Gotardo Ketlerio savo žmonos kunigaikštienės Onos dangiškosios patronės garbei

[Civis]

Iš Akadēmijas ir Lielā gatvių kampo


Kunigaikščio Jokūbo aikštė (Hercoga Jēkaba laukums) prie Didžiosios gatvės (Liela iela)






Aikštė ne vien betoninė, dalis jos - žalias skveras




Lielā iela


Posūkis į Katoļu iela (Katalikų gatvę)


Į J. Matēra gatvę


Bus daugiau

[Civis]

Perėjus Lielupės tiltą. Patys reprezentatyviausi vaizdai į rūmus atsiveria nuo dešiniojo kranto


Matydami tik šią nuotrauką, turbūt, nė nepamanytumėte, jog šią erdvią pievą ir rūmus skiria upė


Iš panašių taškų yra darytų senų Jelgavos graviūrų




Grįžus į miesto centrą. Dar viena viešbučio "Jelgava" nuotrauka


Einant tolyn nuo upės. Akadēmijas iela

[Civis]

Maždaug pora šimtų metrų paėjus per salą, dar vienas tiltas, šįkart per Lielupę. Nuo jo puikūs vaizdai į Francesco Bartolomeo Rastrelli projektuotus gigantiškus rūmus (apie kuriuos šioje temoje beveik nesiplėsiu, nes specialiai jiems skirtus pranešimus sukūriau čia: LV. Latvijos pilys ir dvarai / Latvijas pilis un muižas).


Lielupė (Lielupe) pietryčių kryptimi; iš ten atiteka upė, kuri prasideda Bauskėje, susiliejus į vieną Mūšai (Mūsa) ir Nemunėliui (Mēmele)


Į šiaurę (upės tekmės kryptimi, kur ji plukdo savo vandenis link Jūrmalos ir Rygos)


Tiltas per Lielupę




Rūmai ir tiltas




Vaizdas nuo dešiniojo kranto link centro. Gerai matyti istorinės Jelgavos dangoskyros dominantės: akademija ir katalikų katedra

[Civis]

Nuo tilto per Driksą


Komiblokai priešais Pilies (arba Rūmų) salą


Perėjus tiltą


Laiptai į salą. Rūmai kitoje gatvės pusėje


Viešbutis "Jelgava". Neoklasikinių formų statinys (iš pirmo žvilgsnio, man priminė stalinistinę architektūrą) ant Driksos kranto atsirado dar nepriklausomos Latvijos respublikos laikais, prieš pat sovietų okupaciją (berods muziejuje mačiau nuotrauką, kurioje matyti per karą smarkiai suniokotas viešbučio pastatas)


Tiltą puošia Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščio Ernsto Johano Birono (1690-1772), kuris Jelgavą papuošė nuostabiais rezidenciniais rūmais, biustas


Pilies saloje (kitoje nei rūmai gatvės pusėje)


Ties Driksos tiltu į centro pusę


Tolstant nuo centro

[Civis]

Skveras, šalia kurio kryžiuojasi vienos pagrindinių miesto gatvių - Akadēmijas ir Liela.


Jame - piemineklis pirmajam Latvijos prezidentui Janiui Čakstei, kilusiam iš Jelgavos apylinkių




Skvero pakraštyje stūkso išlikęs sunaikintos liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios (Sv.Trīsvienības luterāņu baznīca) bokštas. Dabar jame turizmo informacijos centras, nedidelė, bet moderni miesto istorijos ekspozicija bei labiausiai masinantis dalykas - apžvalgos aikštelė (būvota ir joje, vaizdai vėliau).


Liela iela (gražiai latviškai skamba Didžioji gatvė)


Vaizdas nuo tilto per Driksą (Lielupės atotaką) į kairįjį krantą (iš kur ir ateita)


Bus tęsinys

[Civis]

Atminimo lentos čia besimokiusiems prezidentams


Pirmajam Latvijos prezidentui Janiui Čakstei (deja, nepavyko nuotrauka su lenta trečiajam prezidentui Albertui Kviesiui)


O svarbiausia nepamirštas ir mūsų Antans Smetona


Dabar šiame puošniame pastate - miesto muziejus, kurį verta aplankyti. Ypač įdomu daugelis senų miesto nuotraukų, kurios primena, kiek neteko miestas per karą.

Skulptūra mokymo įstaigos kieme anapus gatvės


Tolyn Akademijos gatve. Miestas maždaug Alytaus dydžio, bet centre jaučiausi lyg jis būtų Šiaulių dydžio

[Civis]

Už soboro matosi dar viena Jelgavos dominantė - Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo katedra (Jelgavas katoļu Bezvainīgās jaunavas Marijas katedrāle). 1906 m. pastatyta pagal švedo architekto Karlo Eduardo Strandmanno projektą; beje, itin panaši į Palangos ir Kelmės bažnyčias, projektuotas to paties architekto, suprojektavusio daug neogotikinių šventovių Lietuvoje.




Vaizdas nuo Pašto gatvės (Pasta iela)


O dabar - Jelgavos pažiba, kuri paliko didelį įspūdį. XVII-XVIII a. šioje vietoje kunigaikštis Frydrichas Kazimieras statydinosi sau rezidenciją; čia du dešimtmečius gyveno būsimoji Rusijos imperatorė, tuometinė Kuršo kunigaikštienė Ana Ivanovna. Dabartinis pastatas - tai Academia Petrina, suprojektuota danų architekto Severino Jenseno ir atvėrusi duris 1775 m. Vėliau (XIX-XX a. pradžioje) šiuose rūmuose veikė Mintaujos gimnazija, kurioje mokėsi labai daug būsimosios tarpukario nepriklausomos Lietuvos veikėjų.

[Civis]

Jelgava. Ketvirtas pagal dydį Latvijos miestas, nutolęs tik kiek daugiau nei 40 km nuo sostinės Rygos. Miestas kadaise garsėjęs kaip Mittau - Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės sostinė (XVII-XVIII a.), o lietuvių tarpe - kaip Mintauja - vienas iš labai svarbių lietuvių tautos atgimimo laikotarpio XIX pab. -XX a. pr. veikėjų radimosi lopšių.

Jelgava, vadinta Žiemgalos perlu, be galo smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, kai beveik visas miestas pražuvo liepsnose. Po karo nuspręsta miesto neatstatinėti, kas puikiai matosi vaikštant po dabartinės Jelgavos gatves, kur vyrauja sovietmečio statiniai. Kita vertus, svarbu, kad mieste išliko (buvo nenugriauta, restauruota, atstatyta) kai kurie ypač reikšmingi miesto architektūros paminklai: kunigaikščių rezidenciniai rūmai, liuteronų Šv. Onos bažnyčia, Švč. Trejybės bažnyčios bokštas, Šv. Simeono ir Onos stačiatikių soboras ir kt. Ypač puiku tai, jog Jelgavos panoramose išliko jos svarbiausios vertikalės, iš tolo kviečiančios aplankyti šį miestą (beje, lybių kalba Jelgab - miestas).

Tad kviečiu į pasivaikščiojimą po Jelgavos gatves. Man miestas patiko (nesu iš tų, kurie numoja - ai, vien komiblokai ir chruščiobos, nėra ką ten veikti; per 7 valandas toli gražu visko neapžiūrėjau).

Foto 2011 10

Zemgales prospekts. Išlikę keli vos ne Rygos mastelio namai




Atsigręžus atgal, link geležinkelio stoties


Akadēmijas iela. Link centro. Matosi stačiatikių soboras ir liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios bokštas.


Stačiatikių soboras (Svētā Simeona un Svētās Annas pareizticīgo katedrāle). Dabartinis statinys - gerai vilniečiams žinomo Nikolajaus Čagino kūrinys (XIX a. pab.). Cerkvės čia būta nuo XVIII a. pradžios; vienu metu stovėjo netgi Francesco Bartolomeo Rastrelli projektuota šventovė.


Atsigręžus atgal, kur Žiemgalos prospektas jungiasi su Akademijos gatve

[c2h5oh]

Kelios nuotraukos iš pereitą savaitgalį vykusio Jelgavos ledo skulptūrų festivalio.

Jelgava, 2012 m. vasario 10 - 12 d. Įėjimas 3 latai. Vieta - "Uzvaras parks" (parkelis prie kažkokios apleistos gamyklos).

Vaizdas dieną - visai nieko




Bet žymiai gražiau naktį