BY. Gardinas / Hrodna, Horadnia / Гродна, Горадня

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dėl bibliotekų nesijaučiu kompetentingas komentuoti, bet kitose srityse su miesto pozicija sutikti sunku. Architektūros požiūriu Gardinas yra visai kitoje lygoje nei Šiauliai ar Panevėžys (jei vertinsim tik seną architektūrą tai ir už Klaipėdą bus gerokai įdomesnis, bet pastaroji atsigroja ant naujosios, kurios Gardine beveik nėra). Karas ir sovietai buvo visur, bet Gardine visgi liko ir daugmaž vientisas senamiestis, ir tos kelios barokinės bažnyčios, na ir užsilikusių XII a. paminklų Panevėžyje lyg ir nėra. Nežinau ką miestas turi omenyje sakydamas "reguliari architektūra" - jei chruščiovkes, tai jos tokios pačios ir Panevėžyje, ir Šiauliuose, ir Klaipėdoje, ir Gardine, ir visur jų per daug ir visur jos per arti centro. O bet tačiau žiūrint kas yra tarp tų chruščiovkių, Gardine vis dėlto galima prisirinkti įdomesnių objektų.

Dėl viešojo maitinimo įspūdžiai nevienalypiai. Kavinių Tarybų gatvėje yra tikrai ne viena (kad ir kaip miestas teigtų), lygis jų irgi gana įvairus - iš aplankytų pasitaikė gana nyki lauko užeiga su prastais hamburgeriais, nebrangiu alumi ir aplink besitrainiojančiais čigonų vaikais, daugmaž padori kavinė ir čeburekinė su labai neblogu senovišku interjeru ir maistu plastmasinėse lėkštelėse. O vat vakare buvau "Neman" viešbučio aludėje - nugi ir visai ten neblogai, ir padavėjai mandagūs, ir aplinka padori, ir striukę į rūbinę pasisiūlo paimti, ir kainos nepasakytum, kad labai kandžiojasi (alus 8 litai, patiekalai ~20 litų, kas pigiau, kas brangiau).

Parduotuvės bent jau centre primena kokią prastesnę Maximą ar Norfą. Prekių pasirinkimas nelabai didelis, į ką atkreipiau dėmesį - beveik nėra maisto išsinešimui (tipo šviežių bandelių, sumuštinių ir pan.). Poilsio vietos? Ką aš žinau - nematau kuom ten ta senvagė labai pranašesnė už tą patį Giliberto parką.

[index]

Šiaip, jei ne sovietai tai Gardinas būtų vienas iš gražiausių buvusios LDK miestų. O šiaip, miestas lyg ir po truputi tvarkosi (palyginus su tuo, kaip jis atrodė senesnėse nuotraukose). Aišku gana pigiai: betoninės trinkelės vietoje akmens senamiestyje, skardiniai stogai ir t.t., bet geriau nei nieko. Bet visi prisovietinimai gadina vaizdą.

p.s. To teatro vietoje iki ją nugriaunant ir pastatant teatrą stovėjo kažkada gotikinė, bet daug kartų perstatyta Vytauto bažnyčia.



http://en.wikipedia.org/wiki/St._Mar...Church,_Grodno



http://kresy24.pl/51644/fara-witoldo...-duma-i-bolem/

[miestas]

O kas ten atrodo "tragiškai"? Bent jau iš nuotraukų viskas atrodo normaliai ir geriau, nei, tarkim, Kaune (t.y. panašaus dydžio mieste Lietuvoje). Bent jau vertinant aplinkos sutvarkymą.

Viskas? Pradedant gatvių pavadinimais (Savieckaya, Dziaržynskaya, Leninskaya), stabais komunistams ir baigiant tuo, jog vieninetlė normali pėsčiųjų gatvė, kuri turėtų būti miesto širdis ir turistų traukos centras, atlieka tik sovietinių dekoracijų funkciją? Visoje gatvėje yra tik kelios statybinių medžiagų parduotuvės (būtent tai ko ieško atvykę turistai), kur galima nusipirkti Lydos fabriko farbos t.y. dažų kolūkio gyvenvietės tvorai neskoningai nuspalvinti, tačiau nėra nė vienos rimtesnės kavinės, restorano ar pramogų erdvės. Yra tik kažkoks sovietinio bufeto lygio obščėpitas. O dar šalia yra nuostabus univermagas, kuriame nėra savitarnos. Užtat kelių šimtų kvadratinių metrų dydžio parduotuvėje dirba turbūt koks šimtas pardavėjų, bet vistiek tenka eilėje laukti, o paprašius parodyti prekę ar pasimatuoti, atsakymas ir žvilgsnis geriausiu atveju būna toks lyg iš badaujančio žmogaus atiminėtum duonos riekę... Nors yra buvę ir blogiau, kai tiesiog pradėjo cypti ir klykti per visą parduotuvę neva "ko jūs visi norite viską žiūrėti, ateina čia visokie ir žiūri, perki arba eik n...".
Tada likusi "Senamiesčio" dalis. Dominuoja cariniai tvartai ar kareivinių lygio pastatėliai. Visai neišvaizdūs ir kuklūs, be menkiausios apdailos. Maždaug tai, ką galima pamatyti Telšiuose ar Ukmergėje jų carinius kvartaliukus lankant. Tiesa, yra keletas funkcionalistinių tarpukario pastatų, bet taip pat neįspūdingų, primenančių kokią Plungę.
Beje, per šiuos kvartalus prakirstos magistralinės gatvės ir nuolat važiuoja troleibusai, savivarčiai ir individualus transportas, jaučiasi didelis užterštumas ir nemalonu būti...

Aplankome tris bažnyčias, kurios puošniausioji gana neprastai viduje atrodo, tačiau šalia pristatytas kalėjimas. Pusvalandis at the best. Kas toliau Gardine veikti?

Šiaip gi Gardino Senamiesčio vertė nekažką aukštesnė už Kėdainių. Dargi visuomet tušti Kėdainiai, per karą praradę milžinišką dvarą, turbūt ir įdomesni.

Aišku, kaip yra su tokiais dalykais, kaip šopingas, pramogos, pavalgymas, tikriausiai reiktų klausti Petrozilijaus, kad jis apie tai papasakotų plačiau. Spėju, kad situacija ta prasme ten yra šiek tiek skurdesnė (mažiau įvairivės ir pasirinkimo, žmonės turi mažiau pinigų, brangios importuotos prekės), nei Lietuvoje. Bent jau vertinant pagal Minskas vs. Vilnius pavyzdį.

Marijampolės lygio.

[John]

O kas ten atrodo "tragiškai"? Bent jau iš nuotraukų viskas atrodo normaliai ir geriau, nei, tarkim, Kaune (t.y. panašaus dydžio mieste Lietuvoje). Bent jau vertinant aplinkos sutvarkymą.

Aišku, kaip yra su tokiais dalykais, kaip šopingas, pramogos, pavalgymas, tikriausiai reiktų klausti Petrozilijaus, kad jis apie tai papasakotų plačiau. Spėju, kad situacija ta prasme ten yra šiek tiek skurdesnė (mažiau įvairivės ir pasirinkimo, žmonės turi mažiau pinigų, brangios importuotos prekės), nei Lietuvoje. Bent jau vertinant pagal Minskas vs. Vilnius pavyzdį.

[miestas]

tragiškai atrodo Gardinas, o apie pilis išvis tyliu....

Manau puiki indikacija kiek toli nuėjo Lietuva, kuri taip atrodė kokiais 1993 metais. Bendro vaizdo nepavyksta nuslėpti net už tų kelių kosmetiškai aptvarkytų gatvių dekoracijų, detalės vistiek išduoda, jog kažkas ten ne taip.

P.S. Panevėžio teatras taip pat geresnis už Gardino analogą.

[Kavasiakas]

tragiškai atrodo Gardinas, o apie pilis išvis tyliu....

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Amūras prie Santuokų rūmų.



Regis universiteto pastatas.



Geležinkelio stotis. Ne tokia kieta kaip Minsko, bet irgi pakankamai tvarkinga.



Bėgiai Lenkijos link. Atkreipkite dėmesį - linija sudvejinta, mat iki Gardino ateina europinė vėžė iš Lenkijos.



Seni vandens bokštai šalia geležinkelio.



Brigitiečių vienuolyno bažnyčia.



Po to atėjo laikas eiti į kaboką, gert alų ir žiūrėti Pasaulio futbolo čempionatą, tad tuo reportažą ir baigiu.
Taip, senamiestis yra, taip, ant kone kiekvieno namo kabo lentelė su užrašu "architektūros paminklas", tačiau... trūksta gyvybės. Na kas senamiestyje turėtų būti - nedidelės parduotuvės, kavinės, barai ir klubai, muziejai ir galerijos, žodžiu, kažkas, kur būtų galima leisti laiką. Čia gi tuštuma ir užrakintos durys.





Grįžtame prie Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios.



Šios interjeras.



Pakračiu praėję Tarybų aikštę atsiduriame prie Bernardinų bažnyčios.





Vaizdas nuo Bernardinų bažnyčios į Tarybų aikštės galą.



Einame link upės.



Upę kertame senuoju tiltu, pastatytu 1949 m. Toliau prieš srovę matosi geležinkelio tiltas. Geležinkelis į Gardiną atkeliavo tiesiant Peterburgo - Varšuvos geležinkelį XIX a. 7 deš.


Vaizdas nuo tilto atgal į centrą.



Kairiajame Nemuno krante bemaž iš karto prasideda daugiabučių rajonai.



Vaizdas nuo kalvos į Nemuną, Senąjį tiltą ir centrinę miesto dalį kitame krante.



Kairiajame krante turbūt įdomiausias objektas - barokinė pranciškonų bažnyčia (1660 m.) ir vienuolynas.










Vaizdas į miestą nuo pranciškonų bažnyčios.



Grįžus į dešinįjį krantą. Senas bravoras.



Pabaigai - keli pavieniai kadrai, daryti kitu fotoaparatu (lyjant ar kai nesinorėjo mojuoti veidrodiniu).

Geležinkelio tiltas su per jį Lenkijos pusėn riedančiu traukiniu.



Upės pakrantėje.





Išlikę pirklio rūmai Tarybų aikštėje.

[miestas]

Paminklinis akmuo Dovydui Gardiniškiui, valdžiusiam šį miestą Gedimino laikais.

Gedimino pusbrolis, aukščiausiojo kunigaikščio Daumanto sūnus.

[miestas]

Taip, Panevėžiui ypač.

Visiškai teisingai. Gardino centro rekreacinės zonos nusileidžia Nevėžio Senvagės parkui su gausybe skulptūrų. Panevėžio arenai neprilygsta jokia uždara arena Baltarusijoj už Minsko ribų. Taip pat reikia turėti omeny, jog tai geriausias regione trekas bei koncertų vieta. Panevėžio kavinės, barai, restoranai daug geresni už Gardino analogus tiek įvairove, tiek ir aptarnavimo lygiu. Panevėžio „Babilonas“ savo apsipirkimo ir laisvalaikio praleidimo galimybėmis padeda Gardiną į Marijampolės lygą. Panevėžio muziejai ir galerijos kad ir kiek mažai jų bebūtų, yra įdomesni už Gardino analogus. Jokia biblioteka Gardine ir apskritai Gudijoj už Minsko ribų neprilygs Panevėžio apskrities bibliotekai. Na ir aplamai, Panevėžio Laisvės aikštėje yra turbūt daugiau kas veikt nei toje nuobodžioje Gardino pėsčiųjų alėjoje, kurioje yra kelios statybinių medžiagų parduotuvės, univermagas ir viena niekam tikusi kavinė, kuri pasirodė geriausiu atveju kurio nors Lietuvos bažnytkaimio lygio. Na o reguliari Gardino architektūra geriausiu atveju Ukmergės-Telšių lygio (blogiausiu panašu į kokias Eišiškes). miestą gelbėja tik keletas barokinių bažnyčių, iš kurių laisvai patekti galima tik į dvi. Tačiau ir Panevėžy esama keletos bažnyčių, seniausio Lietuvoje teismo pastato, carinių pastatų...

Jei kažką pamiršau, galima būtų papildyti.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Paliekame pilių kompleksą ir leidžiamės žemyn į Nemuno slėnį.



Kitapus Gardinėlės - gana kaimiškai atrodantis rajonas.



Pati Gardinėlė prieš savo žiotis atrodo taip.



Žvilgsnis atgal į kalvas, ant kurių išsidėsčiusios Senoji ir Naujoji pilys.



O mes štai tokiais laiptais kylame į dar vieną kalvą, ant kurios stovi bene unikaliausias Gardino architektūros paminklas.



Tai Boriso ir Glebo cerkvė, pastatyta dar XII a. ir besanti vieninteliu išlikusiu Juodosios Rusios religinės architektūros pavyzdžiu. Kartu tai seniausia išlikusi cerkvė Baltarusijoje.





Teisingiau būtų sakyti, kad seniausia išlikusi pusė cerkvės. Kita jos dalis 1853 m. nugarmėjo į Nemuną. Atstatinėjant buvo nuspręsta nevaizduoti autentikos ir likusi tūriai atkurti medinėmis sienomis. Ne pats kvailiausias sprendimas, mano nuomone.


Cerkvės interjeras.







Paminklinis akmuo Dovydui Gardiniškiui, valdžiusiam šį miestą Gedimino laikais.



Religinės paskirties pastatas (galbūt seminarija) šalimais.



Monumentas miesto 850 metų jubiliejui.



Aplinkui - didelis ir tuščias parkas.


Iš parko patenkame į privačių namų rajoną.



Centro link grįžtame Vilniaus gatve.







Vėl Tarybų gatvėje.





Pasižvalgykime po šonines senamiesčio gatveles.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tarp pilių - Vytautas Didysis, panašu, pabėgęs iš Raganų kalno Juodkrantėje.



Į senąją pilį galima patekti tik per tiltą.





Pirma pilis čia buvo pastatyta dar XI ar XII a., pirma mūrinė - Vytauto laikais. Jei tikėsime maketais, pilies būta pakankamai įspūdingos, tačiau karai ir perstatymai padarė savo ir buvusios didybės likę nedaug ir aplinka akivaizdžiai ne valdovams.



Vaizdas į Nemuną.



Senojo mūro fragmentai.



Pilies vartai.


Senojoje pilyje įkurtas istorijos muziejus, apimantis laikus nuo akmens amžiaus iki XX a. pabaigos.



Labiausiai verta dėmesio ekspozicijos dalis - senovės Gardino maketai.





Taip gyveno baltarusiai iki Lukašenkos.



Vienas pilies koridorių.



Naujesnių laikų ekspozicijos.





Laiptinė.



Muziejuje yra ir gamtos skyrius su žvėrių iškamšom.


Paliekame senąją pilį ir einame į naująją. Pakeliui galima užmesti akį į Dievo Motinos gimimo vienuolyno kupolą.



Naujosios Gardino pilies istorija apskritai įdomi. Kaipo tokia ji atsirado XVIII a. viduryje perstačius dalį senosios pilies. Perstatymo reikalas kilo pirmiausia dėl to, kad Gardine rinkdavosi kas trečias Respublikos seimas, o nusenusiuose rūmuose ponams buvo per prasta. 1793 m. būtent čia posėdžiavęs Nebylusis seimas patvirtino Antrąjį padalinimą.





Šie rūmai gana smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, po kurio prie jų atstatymo ir pritaikymo komunistų partijos būstinei nagus prikišo sovietiniai architektai. Rezultatas - pilis su stalinistiniu dekoru.



Viduje ekspozicija irgi savotiška. Kažkodėl labai daug dėmesio skirta žvėrims, tame tarpe tokiems, kurie su Baltarusija turi gana mažai bendro.





Dėl bendro įspūdžio - keletas interjerų.







Yra tiesa ir istorinių momentų - šarvai, paveikslai ir pan.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tarpukarinis namas - lyg Karininkų namai.



Praeiname kažkokį neišvaizdų sovietinį administracinį pastatą.



Ir prieiname prie anot wiki, vienintelės veikiančios liuteronų bažnyčios visoje Baltarusijoje. Kiek ten ji išties veikia galvos neguldau.

Pastatyta ji 1843 m.





Šalia - dar nykių sovietinių reliktų.



Grįžtame atgal, pro parką...



... ir E. Ožeškienės gatvę



Ir prieiname vadinamąjį šveicariškąjį slėnį - parką ant stačių Gardinėlės upelio šlaitų.

Gardinas iš esmės nykus miestas, veik visais parametrais nusileidžiantis lietuviškiem Šiauliam ar Panevėžiui, nors šie ir yra urbanizuotoje zonoje maždaug dvigubai smulkesni.

Taip, Panevėžiui ypač.

Šalia šveicariškojo slėnio prasideda Vilniaus gatvė.





Tačiau pasukime ne ja, o eikime upės link, lygiagrečiai Tarybų gatvei einančia Didžiosios Trejybės gatve.





Vaizdas į upės slėnį.



Link Tarybų aikštės. Matosi teatro fragmentas ir tolėliau tankas bei Bernardinų bažnyčia.



O esame mes tarp dviejų Gardino pilių - senosios (kuri ten, ant kalvos slepiasi už medžių) ir naujosios, kuri yra į kairę nuo nuotraukoje matomo vaizdo. Šis pilių kompleksas yra viena pagrindinių turistinių Gardino atrakcijų, ką liudija ir šalimais sustatyti turistiniai autobusai.



Šalia - gaisrinės pastatas su mūriniu bokštu.

[miestas]

Gardinas iš esmės nykus miestas, veik visais parametrais nusileidžiantis lietuviškiem Šiauliam ar Panevėžiui, nors šie ir yra urbanizuotoje zonoje maždaug dvigubai smulkesni.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Baltarusiai iš mūsų paėmė prastą pavyzdį dviračių takus tiesti su kibiru dažų.



Šalia parko einančioje E. Ožeškienės gatvėje.



E. Ožeškienės namas - muziejus.



Pokrovskij soboras (1905 m.) - pagrindinė stačiatikių cerkvė mieste.









Tas geltonas namas keliom nuotraukom aukščiau "papuoštas" štai tokie galine siena.


Pereiname atgal Tarybų aikšte į šiaurinę jos pusę, kur prasideda Tarybų gatvė - pagrindinė Gardino senamiesčio arterija.



Baltarusiškos Europos kampelis.



Yra ir labiau sovietinio palikimo, kaip labai nykios išvaizdos jaunimo centras.



Ar paminklas Raudonosios armijos maršalui Vasilijui Sokolovskiui, gimusiam kažkur netoli Gardino.





Gatvės pabaigoje (pati gatvė maždaug puskilometrio ilgio) - sovietinės statybos prekybos centras.

kas ten per keistas STOP ženklas lotyniškais rašmenimis?

Jei gerai pamenu tai ten taip į save dėmesį atkreipia nedidelė meno dirbinių parduotuvė.

EDIT - žinoma, Romas bus teisus. Neatkreipiau dėmesio, kad tos lentelės abiejose gatvės pusėse, kas kūrybingos parduotuvės iškabos (parduotuvė ten tikrai kažkokia yra) versiją sugriauna.

Iš Tarybų gatvės pasukus kiek į šoną prieiname plačią ir erdvę Lenino aikštę.



Leninas su berete čia dar tebestato šviesų rytojų.





Už Lenino aikštės prasideda parkas, pavadintas Jeano Emmanuelio Giliberto vardu. Šis prancūzas 1775 m. Gardine įsteigė medicinos mokyklą, o vėliau dirbęs Vilniaus universitete.

Tarybinis memorialas parko pradžioje.





Gardinėlės upelio slėnis.

[Romas]

kas ten per keistas STOP ženklas lotyniškais rašmenimis?

http://www.miestai.net/forumas/pictu...ictureid=48537

Čia turbūt išvažiavimas iš kalėjimo Kirovo gatvėje (vulica Kirava).
Kalėjimas yra buv. vienuolyne už pagrindinės Gardino šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios (dab. Katedros).

[nesekasi]

kas ten per keistas STOP ženklas lotyniškais rašmenimis?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pietiniame aikštės gale ant postamento užrioglintas tankas, sovietmečiu tapęs vienu iš Gardino simbolių. Dešiniau nuotraukoje matosi barokinė Šv. Kryžiaus (Bernardinų) bažnyčia (1618 m.).



Atsigręžus į kitą pusę mus pasitinka gan prieštaringai vertinamos architektūros dramos teatras (1984 m.).





Gardinas išsidėstęs ant gana aukštų kalvų. Vaizdas nuo teatro į Nemuno slėnį.





Link upės besileidžianti Tilto gatvė.



Teatras visame gražume. Dešinėje tolėliau prasideda Tarybų aikštė.


Po Naugarduko, Lydos, Nesvyžiaus ir Myro pagaliau prisiruošiau sudėlioti reportažą ir iš Gardino (Minsko matyt į forumą nekelsiu, nes jo tema ir taip didelė ir nieko iš principo naujo ten nebeparodysiu). Gardine praleidau vieną pilną dieną, ko apžiūrėti šiam miestui iš esmės pilnai pakanka.

Foto 2014 06.

Rytinės nuotraukos, užfiksuotos šalia hostelio, miesto centre.





Pažintį su Gardinu pradedame nuo centrinės mieste Tarybų aikštės, kurios panoramoje ryškiausiai išsiskiria barokinė Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia.





Kitoje aikštės pusėje - ne visai akivaizdžios paskirties staliniecas.





Aikštė, kaip matome, ne vientisa ir atvira, o sudėliota iš takų tarp žalumos intarpų.

[Lettered]

Gardino viena centrinių magistralių, M. Gorkio gatvė.

Atvaizdas


Ir kuo jos šaligatvių ir apšvietimo būklė skiriasi nuo Laisvės pr. kur nors šalia Karoliniškių? Aš skirtumo nematau.
O kad asfaltas bangom nuėjęs tai ir nuotraukoje aiškiai matosi, nors eismo intensyvumas daug mažesnis.

Skirtumas gatvės ir šaligatvių būklėje yra. Bet jeigu pas mus dažniau vyks pirmininkavimas ES, tai gal ir pavysim Minską, dabar per vieną mėnesį labai daug pokyčių, per 20 metų nesugebėta centre sutvarkyti pagrindinių gatvių, šaligatvių, takų

http://goo.gl/maps/b0BFg

[lietus]

Gardino viena centrinių magistralių, M. Gorkio gatvė.



Ir kuo jos šaligatvių ir apšvietimo būklė skiriasi nuo Laisvės pr. kur nors šalia Karoliniškių? Aš skirtumo nematau.
O kad asfaltas bangom nuėjęs tai ir nuotraukoje aiškiai matosi, nors eismo intensyvumas daug mažesnis.

[oranger]

Ne tik krantinės, bet ir parkai, gatvės, šaligatviai, miesto apšvietimas žymiai geresnės būklės. Viskas labai parasta, galima palyginti miesto biudžetus, kiek ant vienos gyventojo galvos tenka lėšų ir viskas bus aišku.

Na jau lietus atsakė dėl to "geriau", tai nėra ką ir pridėt.