IT. Milanas / Milano

[Romas]

Corso Vittorio Emanuelle II




Piazza San Babila






Via Monte Napoleone ir kitos gatvelės su garsiais ir mažiau žinomias prekių ženklais

[Romas]

Corso Venezia


Porta Venezia


Corso Buenos Aires






Traukiame link stoties

[Romas]

Stoties prieigos


Milano troleibusai




Centrinė stotis (Milano centrale) ir Pirelli bokštas


Vaizdas priešais stotį


Čentralė (Milano Centrale) - vienas įspūdingiausių Musolinio laikotarpio pastatų




Fontanai

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Paskutinė mano reportažo iš Milano dalis. Pasidairysime po centrinės miesto dalies pietvakarius.

Iš Piazza del Duomo išeiname pro pietvakarinį jos kampą. Link Sforzų pilies einančios Via Orefici perspektyva.



Mūsų maršrutas gi eina Via Torino. Vėlyvojo renesanso stiliaus Šv. Sebastijono bažnyčia (Tempio civico di San Sebastiano), pastatyta tarp XVI ir XVII a.





Via Torino perspektyva.



Barokinė San Giorgio al Palazzo bažnyčia toje pačioje Turino gatvėje.



Nuo Via Torino sukame kairiau, į Corso di Porta Ticinese gatvę.



Romos imperijos laikų palikimas - vadinamoji Šv. Lauryno kolonada (Colonne di San Lorenzo), pavadinimą gavusi nuo gretimai esančios bažnyčios. Šios kolonos kažkada buvo arba šventyklos, arba pirties dalimi.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šv. Lauryno bazilika (Basilica di San Lorenzo). Žinoma dar nuo IV a. tai viena seniausių ir viena svarbiausių miesto bažnyčių.



Interjeras. Bažnyčia yra ne Vakaruose labiau įprasto lotyniško kryžiaus, o centrinio plano.





Kiek tolėliau, tačiau jau už miesto vartų (kurių kažkodėl nenufotografavau) - rumunų bendruomenei priklausanti Santa Maria della Vittoria bažnyčia.



Lėlių siena. Ne, aš nežinau kodėl.



Romaninė Šv. Eustorgijo bazilika (Basilica di Sant'Eustorgio).



Naujieji, XVI a. Porta Ticinese vartai, geru puskilometriu toliau nuo miesto centro lyginant su viduramžiškaisiais.



San Gottardo al Corso bažnyčia.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Viena iš Milano ypatybių (gan neigiama, sakyčiau) yra ta, kad jis neturi jokios upės. Arčiausiai tikro vandens Milane yra Naviglio Grande kanalas, jungiantis miestą su Ticino upe už 50 kilometrų.



Šalia kanalo sekmadienį vyko intensyvi prekyba visokiais niekučiais.





Pasiekę piečiausią šio pasivaikščiojimo tašką gręžiamės ir einame maždaug į šiaurės vakarus. Milano gatvės.





Prieiname Šv. Ambraziejaus baziliką (Basilica di Sant'Ambrogio), pastatytą IV a., o dabartinį romaninį vaizdą įgavusią XI a. pabaigoje.





Pėsčiųjų gatvė šalia Šv. Ambraziejaus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šv. Ambraziejaus bazilikos varpinė.



Palazzo Litta. Šiuose rūmuose yra įsikūręs seniausias Milano teatras.



Priešais - Šv. Mauricijaus bažnyčia (Chiesa di San Maurizio al Monastero Maggiore), priklausanti benediktinių vienuolynui.





Šv. Mikalojaus bažnyčia (Chiesa di San Nicolao), dabartinį pavidalą įgavusi 1725 m.



Paskutiniu Milano akcento tapo garsusis Stadio Giuseppe Meazza, dar žinomas kaip San Siro. Tai didžiausias Italijos stadionas, talpinantis per 80 000 žmonių.







Tai tiek iš Milano. Šiaip mėgstu didelius miestus, tačiau, atvirai pasakius, šis nesužavėjo. Trūksta ryškesnių architektūrinių akcentų, trūksta bent kažkokių gamtinių elementų, planavimas nuododžiai liniuotinis-skriestuvinis... Retai pasitaiko, kad iš tokio dydžio miesto imi norėt išvažiuot jau po poros dienų, bet čia buvo kaip tik tas atvejis.

[Eligijus.]

[oranger]

Viena įdomesnių Milano vietų - La Vigna di Leonardo (Leonardo da Vinčio vynuogynas).
Leonardo gyveno čia, dirbdamas prie "Paskutinės vakarienės", o vynuogynas jam buvo padovanotas, kai freska buvo užbaigta.
2015 metais vynuogyno muziejus buvo rekonstruotas.