DE. Goslaras / Goslar

[Hortis]

Goslaras (Goslar) – miestas Žemutinėje Saksonijoje (Niedersachsen), Harco (Harz) kalnų pakraštyje, 42 tūkst. gyv. Miesto istorija neatsiejamai susijusi su kalnakasyba. Šalia miesto esančiose kasyklose, iš kurių svarbiausia - Rammelsberg, buvo kasamas auksas, sidabras, varis, alavas, švinas, cinkas. Ypač svarbūs miesto įsikūrimui buvo sidabro telkiniai, jų kontrolę X a. perėmė Šventosios Romos imperijos imperatoriai. Miestą įkūrė 922 m. imperatorius Henrikas I. 1005 m. čia rezidavo imperatorius iš Otonų dinastijos Henrikas II. Vėliau - Salijų giminės (Salier) valdovai. XI – XIII a. Goslaras buvo vienas iš svarbiausių miestų Imperijoje. Dėl svarbos, turtingumo bei 47 bažnyčių, miestas vadintas Šiaurės Roma. Goslare įvyko 23 imperijos parlamento posėdžiai. Vėliau miestas tapo svarbiu prekybinės Hanzos sąjungos nariu. Reikšmė bei įtaka pradėjo smukti XVI a., kasyklas perėmus Braunšveigo hercogams. Smarkiai nukentėjo 30-ties metų karo metu.
Nepaisant visų praradimų bei sugriovimų, Goslare iki šių dienų išliko vienas didžiausių Vokietijos senamiesčių. Miestas išvengė sugriovimų Antrojo pasaulinio karo metais. 1992 m. Goslaro senamiestis bei Rammelsberg kasyklos įtrauktos į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Plačiau apie miestą:

http://de.wikipedia.org/wiki/Goslar
http://en.wikipedia.org/wiki/Goslar
http://www.goslar.de/english.html
http://www.harzlife.de/harzrand/goslar.html

Pasivaikščiojimas po Goslarą šių metų kovo mėnesio viduryje, be perstojo lyjant smarkiam lietui...

Pietiniame miesto pakraštyje, netoli Rammelsberg įsikūrę imperatorių rūmai (Kaiserpfalz Goslar). Žinoma, jog jau 1005 m. Goslare buvo rūmai, kuriuose rezidavo šv. Romos imperatorius, Otonų dinastijos atstovas, Henrikas II. Vėliau rūmuose rezidavo imperatoriau iš Salijų giminės (Salier). XI a. vid. imperatoriaus Henriko III nurodymu rūmai buvo perstatyti. XI. Antrosios pusės saksų kronikininkas Lampert von Hersfeld juos pavadino pačiais svarbiausiais imperijoje. Rūmų koplyčioje (Ulrichkapelle), buvo palaidota Henriko III širdis. 1050 m. rūmuose gimė Henriko III sūnus, būsiamasis imperatorius Henrikas IV. Paskutinį kartą imperatorius rūmuose buvo apsistojęs 1253 m. Rūmuose yra vykę 23 imperijos parlamentų posėdžiai. 1289 m. rūmai beveik visiškai sudegė, ir nors greitai buvo atstatyti, niekada nebeatgavo ankstesnės reikšmės. Miesto poreikiams atitekę rūmai buvo naudojami kaip kalėjimas, grūdų saugykla. XIX a. susirūpinta griuvėsiais tapusių rūmų likimu, 1868-1879 m. vyksta rūmų atkūrimas, siekant jiems sugrąžinti XI a. rūmų pavidalą. Rūmus aplankė Vokietijos kaizeris Vilhelmas I. Pagrindinė rūmų salė jo nurodymu buvo dailininko prof. Hermann Wislicenus ištapyta istorinių siužetų freskomis, turėjusiomis šlovinti Vokietijos istoriją ir ugdyti patriotizmą. Neipaisant to, jog faktiškai originalūs išlikę tik dalis rūmų pamatų, literatūroje rūmai apibūdinami kaip didžiausias, seniausias ir geriausiai išlikęs XI a. pasaulietinės architektūros pastatas Vokietijoje.

1.



2.



3. Kairėje matosi rūmams priklausanti šv. Urliko koplyčia (Ulrichkapelle).



4. Imperatorių rūmai (Kaiserpfalz), balkono detalė.



5. Kaiser Friedrich I. Barbarossa (1152-1190)

[Hortis]

6. Imperatorių rūmų (Kaiserpfalz) šiaurinės dalies fragmentas.



7. Šv. Simono ir Judo Katedros (Domvorhalle, Stiftskirche St-Simon-und-Judas) liekana. 1050 - 1150 m. šalia imperatorių rūmų pastatyta katedra buvo nugriauta XIX a. pirmoje pusėje, miestiečiams pagailėjus lėšų jos remontui. Išlikusi tik dalelė iš kažkada vienos didžiausių bei svarbiausių Vokietijos romaninių katedrų.



Katedros rekonstrukcija:
http://kunst.gymszbad.de/architektur...dom/gs-dom.htm

8. Imperatorių sostas išlikusios katedros koplyčios viduje



9. Šv. Simono ir Judo Katedros (St-Simon-und-Judas) kolonos detalė, XII a.



10. Heimkehrerdenkmal - paminklas Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems arba patekusiems į nelaisvę iš Goslaro kilusiems kariams

[Hortis]

11. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (Kirche St. Peter und Paul), dažnai vadinama kalvos, ant kurios stovi, pavadinimu - Frankenberg Kirche. Pastatyta XII a., buvo įkomponuota į miesto gynybinės sienos įtvirtinimus. Per XIV ir XVIII a. perstatymus patyrė gotikos ir baroko stilių įtaka, tačiau romaninė architektūra liko vyraujanti. Po reformacijos atiteko evangelikams. Kairėje bokštas barokinis (1783 m.)



12.



13.



14.



15.



16. Antkapis, XVI a.

[Hortis]

17. Fontanas (XX a. vid.) šalia Frankenberg Kirche. Už jo kairėje - Šv. Mažojo kryžiaus prieglaudos (Hospital "Kleines Heiliges Kreuz") fasado dalis. XV a., buvo įrengta pagyvenusių žmonių prieglauda. Centre - zakristija (Küsterhaus), pastatyta 1504 m.



18. Senamiesčio gatvė šalia Frankenberg Kirche



19. Frankenberger Straße, XVII a. pr. namai.



20. Frankenberger Straße , XX a. pr. namas



21. XX a. pr. namai.

[Hortis]

22. Tipiška senamiesčio gatvė



23. XVI - XVII a. namai



24. Vienas seniausių išlikusių Goslaro pastatų - buvusi šv. Egidijaus koplyčia (Aegidienkapelle), XII a.



25. Heerwinkel kvartalas su tolumoje matomais Turgaus bažnyčios bokštais.



26. Heerwinkel, Kleine Gasse gatvė. Raganos - vienas pagrindinių Goslaro simbolių. Goslaras, kaip ir visas Harco regionas, viduramžiais bei naujųjų amžių pradžioje - vienas didžiausių raganų deginimo centrų visoje Europoje.

[Hortis]

27. Am Liebfrauenberg gatvė, šalia Abzucht upelio



28. Am Liebfrauenberg gatvė, renesansinio, 1614 m. pastatyto namo fasado dalis



29. Am Liebfrauenberg gatvė ir Abzucht upelis



30. Namai šalia Abzucht upelio.

[Hortis]

Senamiesčio gatvės ir namai

31.



32.



33. Namas, pastatytas 1608 m., Oberen Mühlenstraße



34. Obere Mühlenstraße, viešbutis (Hotel Zur Börse), įsikūręs 1573 m. statytame name



35. To paties viešbučio fasado dalis iš Bergstraße pusės:

[Hortis]

36. Schreiberstraße 12. Vienas garsiausių ir didžiausių Goslaro senamiesčių namų - Zymensų namas (Siemenshaus). Goslaras miestas, iš kurio kilo garsioji pramoninkų Zymensų (Siemens) giminė. Pirmieji išlikę duomenys apie šios giminės atstovus Goslare siekia XIV a. Pirklių Siemens giminė šį namą pasistatė 1693 m. Namas 1778 - 1916 m. nepriklausė giminei, tačiau buvo vėl įsigytas Siemens giminės atstovų ir šiuo metu jai priklauso. Yra įsikūręs Siemens giminės archyvas, kuriame saugomi su gimine susiję dokumentai, knygos, paveikslai. Tam tikromis valandomis namą galima aplankyti.



37. XVI a. pr. namas.



38. Bergstraße, namo fasado dalis (XVII a. vid.)



39. XVII a. vid. namo fasado dalis, Bergstraße



40. XVI - XVII a. namai, Bergstraße

[Hortis]

41. Gotikos ir renesanso sandūroje pastatytas buvusios kepėjų gildijos namas (Bäckergildehaus, XVI a. pirmoji pusė)



42. Brusttuch, XVI a. pr. vietos didiko šeimos namas, šiuo metu įsikūręs viešbutis



43. Dekoruotas karkasinis namas.



44. Gotikinai ir renesansiniai namai šalia rotušės (Marktstraße), XVI a. Kairėje - dabartinė miesto biblioteka (1526 m. pastatas)



45. Rotušės aikštės vaistinė, XVI a. pr. Fasadas (dešinėje) papuoštas sveikatos deivės Higienos skulptūra.

[Hortis]

46. Turgaus aikštės Šventųjų Kosimo ir Damiano bažnyčia, (Marktkirche St. Cosmas und Damian). Romaninio stiliaus bažnyčia, pastatyta XII a., XIV – XV a. praplėsta, pristačius šoninęs navas. Vakarinis fasadas išliko romaninio stiliaus. Nuo katedros išgriovimo XIX a. pr. tai pagrindinė miesto evangelikų bendruomenės bažnyčia



47.



48.



49. Turgaus aikštės Šventųjų Kosimo ir Damiano bažnyčia (Marktkirche St. Cosmas und Damian), interjeras. Pagrindinis altorius ir sakykla (kairėje), XVI a., medis.



50. Renesansinė medinė sakykla (Kanzel), 1581 m.



Sakyklos fragmentai, medžio raižiniai, 1581 m.

51.



52.



53. Marktkirche, vienas iš išlikusių romaninių vitražų, apie 1235 m. Dešinėje viršuje - karūnuotas velnias, laikantis skydą su Braunšveigo hercogų herbu

[Hortis]

54. Namas šalia Marktkirche



55. Įvairių epochų namai šalia rotušės



56. Hoher Weg gatvė




57. Muzikos instrumentų muziejus, įsikūręs 1510 m. pastatytame name. Hoher Weg gatvė.



58. Šventųjų Kosimo ir Damiano bažnyčia (Marktkirche St. Cosmas und Damian) ir XVI a. namai Hoher Weg gatvėje



59. Didžiojo Šventojo Kryžiaus pastatas (Großes Heiliges Kreuz), seniausia miesto ligoninė Vokietijoje, įkurta 1254 m. Buvo ne tik ligoninė, bet ir piligrimų nakvynės namai. Išliko daug romaninės architektūros detalių.



60. Šalia Abzucht upelio

[Hortis]

Senamiesčio gatvės ir namai:

61.



62.



63.



64.



65. Glockengießerstraße. Namas kairėje pastatytas 1605 m., dešinėje - 1557 m



66. Gatvėje einant link Zwinger bokšto



Zwinger, buvęs miesto sienos gynybinis bokštas, pastatytas XVI a. pr. Vidutinis sienų storis - 6, 5 m., aukštis 20 m., skesmuo - 26 m. Vienas iš didžiausių išlikusių gynybinių bokštų Europoje. Šiuo metu įsikūręs restoranas bei nedidelis Viduramžių muziejus.

67.



68.



XV a. statyta šv. Onos prieglauda (špitolė) ( St-Annenhaus):

69.



70.

[Hortis]

71. Miesto siena. Viduramžiais miestas buvo apjuostas galinga gynybine siena su daugybe bokštu. Keičiantis kariavimo technikai, buvo nuspręsta, jog miestui įtvirtinimai nėra reikalingi ir dauguma jų buvo sugriauti XVIII - XIX a. Šiuo metu išlikusios tik nedidelės miesto sienos atkarpos ir mažesnioji dalis gynybinų bokštų.



72. Miesto gynybinai bokštai, XIII - XV a. XVI a. miesto sienoje buvo 50 bokštų, iki šių dienų išliko tik penktadalis to skaičiaus.



73. Miesto sienos įtvirtinimų dalis su bokštu, XV a.



74. XV a. miesto įtvirtinimų bokštas (Rieslingsturm)



75. Plačiųjų vartų bokštas (Breiten Tor), XIII a.



76. Platieji vartai (Breiten Tor), imperatoriaus su valdžios atributais bareljefas



77. Gatvėje šalia Plačiųjų vartų (Breiten Tor)



78. Šv. Stepono bažnyčia (Stephanikirche). Šioje vietoje XII a. buvo pastatyta bažnyčia, kuri sudegė 1728 m. kilusio gaisro metu. Iš kart buvo pradėta naujos, barokinio stiliaus bažnyčios statyba, kuri pabaigta 1734 m.



79.



80. Namas šalia šv. Stepono

[Hortis]

81. Fachverkinis namas šalia Turgaus aikštės (Marktplatz)



82. Senosios pirklių gildijos pastatas (Kaiserworth) turgaus aikštėje, šalia rotušės vaistinės. Dabartinę išvaizdą įgijo 1494 m., perstačius XIII a. pirklių gildijos pastatą. Pastatas gausiai dekoruotas įvairiomis figuromis, tame tarpe šešerių kaizerių skulptūromis, kurių paskutinė pastatyta 1684 m. Nuo 1831 m. iki šių dienų pastate įsikūręs viešbutis.



83. Kaiserworth fasado fragmentas. airėje- romėnų deivės Gausybės (Abundantia) skulptūra. Jos apačioje - Dukatenmännchen. Atkreipkime dėmesį iš kurios kūno vietos jam byra dukatai...



84. Buvusi miesto iždinė (Stadtkämmerei), 1787 m. Pastato centre, viršuje įrengtas laikrodis su karilionu, įrengtas 1968m. Tam tikromis valandomis keletą kartą per dieną pasirodo judančios, imperatorių Otoną I ir kalnakasius vaizduojančios figūros. Turgaus aikštė (Marktplatz)



85. Turgaus aikštė ir miesto rotušės fasado dalis (XV - XVI a.)



86. Turgaus aikštės fontanas (Marktbrunnen). Pastatytas XII a. pirmoje pusėje, bronzinis. Bronziniu, paauksuotu ereliu, simbolizuojančiu Imperiją, kurios vienu svarbiausių centru ir buvo Goslaras, fontanas papuoštas XIII a. Laikomas vienu svarbiausių romaninės epochos bronzinių kūrinių bei yra didžiausias bei seniausias išlikęs romaninis fontanas Vokietijoje



87. Marktplatz šiaurinė dalis, su fontanu (Marktbrunnen)



88. XVI a. pirmos pusės namai šalia Turgaus aikštės bažnyčios (Marktkirchhof)



89. Miesto rotušė, pastatyta XV - XVI a., kairėje - rotušės koplyčia (St. Marien, pastatyta apie 1500 m.)



90. Turgaus aikštė su fontanu, buvusios pirklių gildijos namais, vaistine bei rotuše.

[Hortis]

91. Gausiai dekoruotas namas šalia Turgaus aikštės.



92. Buvusios batsiuvių gildijos ( Schuhmachergildehaus) pastatas (XVI a.)



93. Barokinai (XVII a. pirmos pusės) pastatai šalia buvusios batsiuvių gildijos (Schuhhof).



94. Gatvėje netoli Tugaus aikštės.



95. XVI a. namas netoli šv. Jokūbo bažnyčios



96. Neoromaninis gimnazijos pastatas (Ratsgymnasium), XIX a. antroji pusė.



97. Skulptūra šalia senųjų miesto sienų liekanų šalia Neuverko vienuolyno bažnyčios, 1977 - 1980 m.

[Hortis]

98. Šv. Jokūbo bažnyčia (Jakobikirche). Pastatyta XI a., šiuo metu yra seniausia išlikusi ir iki šiol veikianti bažnyčia mieste. Tačiau po XVI a. atlikto perstatymo gotikiniu stiliumi, romaninis liko tik pagrindinis fasadas su bokštais. Nuo 1529 m. bažnyčia priklausė reformatų bendruomenei, tuo metu mieste nebuvo nei vienos katalikiškos bažnyčios. Katalikams gražinta 1803 m. ir priklauso iki šiol.



99.



100.



101. Šv. Jokūbo bažnyčia (Jakobikirche). Vakarinis fasadas, XII - XV a.



Neuverko vienuolyno bažnyčia ( Klosterkirche Neuwerk), pastatyta XII - XIII a. Priklausė cistersų, vėliau benediktinų vienuolių ordinams. Reformacijos metu panaikintame vienuolyne buvo įkurta moterų prieglauda, veikusi iki 1969 m. Bažnyčia yra reikšminga tuo, jog niekada nebuvo perstatyta, ir iki šiol liko puikiu romaninės architektūros pavyzdžiu.

102.



103.



104.

[Hortis]

Rammelsberg – 635 m. aukščio kalnas pietiniame Goslaro miesto pakraštyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, manoma, kad aukso ir sidabro rūdos išgavimas dabartinio Goslaro miesto apylinkėse prasidėjo dar Romos imperijos laikais, tačiau oficiali ir dokumentuota kalnakasystės data – 968 m. Būtent su sidabro rūdos išgavimu susijęs ir Goslaro miesto įkūrimas ir aplinkybė, jog mieste įsikūrė Šventosios Romos imperijos valdovų rezidencija. Miesto suklestėjimas viduramžiais bei visas jame vykęs gyvenimas daugiau kaip 1000 m. buvo neatsiejamai susijęs su kalnakasyba ir Rammelsberg. Per daugiau kaip 1000 metų Rammelsberg kasyklose išgauta apie 30 milijonų tonų įvairių metalų rūdos – sidabro, aukso, cinko, švino. Rammelsberg kasyklų eksplotacija nutraukta 1998 m., nusprendus, jog tolimesnis jos darbo pratęsimas būtų neekonomiškas. Šiuo metu buvusiose kasyklose, kurios yra vienos didžiausių ir seniausių visoje Europoje įrengtas apie kalnakasybą bei Goslarą pasakojantis muziejus. Gerai išlikusi XII a. štolnė (Rathstiefste Stollen) laikoma seniausia Europoje. Taip pat išlikę ir daugybė kitų epochų pramonės paveldo pėdsakų nuo X iki XX a.
Plačiau apie Rammelsberg:
http://www.rammelsberg.de/index.php?s=41&m=1&l=en
http://en.wikipedia.org/wiki/Mines_of_Rammelsberg
http://de.wikipedia.org/wiki/Rammelsberg

105. Rammelsberg, buvusios rūdos perdirbimo gamyklos kompleksas. Vienas svarbiausių pramoninio paveldo objektų Europoje.



106.



107.



108. Rūdos apdirbimo technika



109.



110. Mineralų bei uolienų kolekcija



111.



112.

[Hortis]

113. Kalnakasyboje naudojama technika



114. Rammelsberg, spalvos, išgautos iš vietoje kasamos rūdos bei mineralų



115. Rammelsberg muziejus, akmeninis sarkofagas.Goslaras, apie 1200 m.



116. Šachtos skerpspjūvio maketas (1904 m.)



117. Rammelsberg, XIX a. vid.



118. Kalnakasio drabužiai (XIX a. atroji pusė)



119. Rammelsberg, kasyklos transportas

[Hortis]

Besileidžiant po žeme, į buvusias šachtas

120.



121. Keletos šimtmečių senumo konstrukcijos



122.



123. Rammelsberg, šachtoje. Įvairių metalų bei mineralų saveikos pėdsakai. Melsvą spalvą suteikia varis, rudą - geležis



124.



125.



126.



127.



128. Vandeniu sukamas ratas



129. Pasišvietimui kalnakasių naudota priemonė



130. Požeminis traukinys šachtoje



Tai tiek apie Goslaro miestą bei Rammelsberg kalno kasyklas. Tikiuosi, kad kam nors šis pasakojimas bus įdomus. Pabaiga

[alm]

Dėkui, labai įdomu. Įspūdingos nuotraukos. Ir pats Goslaras labai įspūdingas miestas, o girdėti iki šiol apie jį neteko. O ir visas Harz regionas įdomu - nes Vokietijoje tekdavo matyti daug knygų apie jį tarp turistinių vadovų - bet daugiau ne ką težinojau. Reiks turėti omenyje pro tuos kraštus važiuojant.