Daugiabučių renovacija Panevėžyje

[Vidma]

Renovavimo kaina – kiauras stogas
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=21804040
Vaida Repovienė, „Panevėžio balsas“
2009 balandžio mėn. 23d. 00:10

Panevėžio miesto Vilties gatvės 12-ojo namo gyventojai sujudo, kai daugiabučio renovavimo darbai prasidėjo šaltuoju metų laiku. Praėjusių metu lapkritį uždengta nauja stogo danga jau leidžia – užlietos kai kurių namo gyventojų neseniai suremontuotų kambarių lubos. Gyventojai kreipėsi į įmonę, kuri dengė stogą, tačiau išgirdo, kad namo pirmininkės išrinkta uždaroji akcinė bendrovė bankrutuoja. .......


.......Pasišiaušė prieš renovavimą

Prieš kelerius metus entuziastingai panorėję renovuoti daugiabučius namo gyventojai pastaruoju metu neretai norėtų šių darbų atsisakyti. Pasirodo, kad kainos už namo renovavimą nėra jau tokios nekaltos, o ir namo renovuojamos vietos ne itin tenkina gyventojus.

Sunkmečiu žmonėms prarandant darbus ir jiems tapus nemokiems ne vienas ima galvoti, ar iš viso namo renovavimas reikalingas. Iki šiol tikėję, jog renovavus namą už šildymą reikės mokėti mažiau, gyventojai jau tuo abejoja. PB pakvietę Vilties gatvės 12-ojo namo gyventojai pasišiaušė sužinoję, jog balkonų renovavimas, turėjęs kainuoti apie 3 tūkstančius litų, jau kainuoja iki 4 tūkstančių litų.

Vamzdžiais rūpinsis patys

Vilties g. 12-ojo namo gyventojai, patikėję pirmininke, laukė, kada bus pradėtas vamzdžių renovavimas, tačiau išgirdo, jog jais privalės pasirūpinti jie patys. Svarbiausia, kad namas bus gražus iš išorės.

Nesuprasdami, kokiu tikslu namo pirmininkė panoro bemaž žiemos metu renovuoti stogą, kai kieme drėgna, oro temperatūra minusinė, krenta sniegas, namo gyventojai jau jaučia tokio skubaus darbo rezultatus. Atšilus orams per stogo plyšius pradėjo bėgti vanduo. Nerasdami bendros kalbos su Danguole Šlapakauskiene namo gyventojai kreipėsi į bendrovę, kuri keitė stogo dangą, kad šie pataisytų darbo defektą.

„Įdomiausia ne tik tai, jog namo pirmininkė labai skubėjo, kad kuo greičiau būtų padengtas stogas, tačiau ir tai, kaip vėliau išaiškėjo, jog jos pasamdyta bendrovė bankrutuoja“, – PB tikino kieme susirinkę kaimynai. .......

..... daugiau „Panevėžio balsas“

[LinS]

kagi kagi kaip jau rašiau anksčiau tai tik pinigų plovimas kalbu ne iš lubų kaip sakoma, o iš patirties. tėvukų namą "renovavo", 75 kvadratų butas kainavo be kompensacijų 56 000 lt. taigi tai yra ~750Lt už kvadratą. statistika rodo kad Lenkijoje vidutiniškai kainuoja apie 200-230 lt už kvadratą ir šildymo sutaupymo efektas jauciamas, o tuo tarpu Lietuvėlėje kainos išpūstos trigubai ir apie kažkokį efektą taupymo reikia pamiršt . Bet tas niekam neįdomu... Kompensavo pusę valstybė (ar tai ne švaistymas valdiškų pinigų?) ir tėvukams tas malonumas kainavo nei daug nei mažai 28 000Lt. ir tai be procentų... tėvukas pensininkas, mama priešpensijinio amžiaus... klausimų turbūt nekyla kad oi kaip sunku jiems dabar. renovacija pradėjo nors dalis prieštaravo jai, mat surinko 51%. dabar jau ir tie kurie norėjo čiaudo nuo skolų daugiatūkstantinių. kokybė? taip viskas gražu ir blizga, bet palaukim keletą metelių ir kaip rašiau anksčiau namas pradės pūti iš vidaus oi nepaminėjau kad renovavo ne blokinį, o 20 metų plytinį namą AFERA ir TIEK ir mano giliu įsitikinimu kad pirmininkei tai nekainavo nė cento... atkatas
dar pora žodžių apie valstybės gaivinimo planą kurio ašis namų renovacija... jei renovacijoms valstybė skirs ar tik ne 2 milijardus litukų, antra tiek be žmonių sutikimo (51% taisyklė) išlups iš gyventojų. gaunasi apvali 4 milijardų sumelė. kaip jau rašiau kainos išpūstos kažkur 2-3 kartus taigi nusės statybų rangovų kišenėse pelno ne mažiau pusė šios sumos, taigi 1 milijardas valstybes ir 1 milijardas mūsų pinigelių ir tai vėl kaip minėjau AMŽIAUS AFERA. Ką daryt kad to nebūtų, sudaryti tipinius projektus (dauguma namų vienodų), sudaryti tipines griežtai kontroliuojamas sąmatas (kas norės tas dirbs ir pagal normaliom kainom sudarytas sąmatas) bei stipri kokybės kontrolė iš valstybės pusės (nes valstybė ikiša pusę sumos). to rezultatas dvigubai mažesnės išlaidos statybom ir geresnė kokybė. kas prieštaraujat prašom argumentų

[LinS]

Ir dar trumpai. Bandė mano tėvukas (visą gyvenimą pradirbęs statybų sektoriuje) išsireikalaut sąmatas peržiūret, kad susidaryt bendrą vaizdą kainų... rezultatas nieko jis negavo, o pirmininkė tėvuką po teismus užvalkiojo atseit dėl orumo ir garbės įžeidimo taigi jei mastot kad galit tą procesą kontroliuot iš vidaus kaip gyventojai labai klystat

[Wycka]

/\ O kaip Lenkijos valstybė prižiūri daugiabučių renovacijas?

[LinS]

aš per maža pieška kad žinočiau kaip reguliuojama viskas Lenkijoje, aš remiuosi štai šiuo straipsniu kas liečia pvz apie Lenkiją. Kaip įsivaizduoju jie tokią informaciją turi. Kainos Lietuvoje aš imu pagal tėvukų namo pavyzdį.

http://www.atvirai.lt/straipsniai/va...-modernizuoti/

paskaitykite jei netingit komentaruose taip pat daug įdomių minčių

[Vismantas]

Keista kad niekas dar neidėjo nuotraukų renovuoto J. Basanavičiaus 3 namo liaudyje vadinamo "sasyska".
Kaip ir visuose temose yra įvairiausiu pasisakymų nuo kažkas kažkam kažka sakė. Apie kosmines kainas irgi prisiklausiau vat tik kad kas tiek moka kaip buvo rašyta anksčiau dar neteko sutikti.
Rašau apie ši namą nes pats jame gyvenu. Kokia nauda iš renovacijos ? sunku buti net ir ivertinti. Dažniausiai pasitaikantis skaičiavimas yra kiek moki mažiau už šildymą. Padaugina iš šildymo mėnesių ir nustato kad per metus sutaupo 600 lt. O už renovacija sumoka daugiau. Ir prasideda tada kalbos.
Iš tikro šiame name 1m2 ploto bendrastatybiniai darbai kainavo 134Lt. Padaugini iš buto kvadratų ir sužinai kiek mokėti.
Atlikta : Pakeistas šalto vandens magistralinis vamzdynas D80 einantis per visa namo ilgį (du kartus per mėn prakiurdavo ir visas namas likdavo be vandens ); Pakeista visa uždaromoji armatūra (dabar galima uždarynėti vandentiekio stovus, nebereikia uždaryti viso namo); apšiltintas ir sutvarkytas stogas (nebereikia penktuose aukštuose per lietų indu statyti); pakeisti butuose langai (kainavo puse kainos); apšiltintos sienos (žiema šilta, vasara vėsiau); pakeisti supuvę laiptiniu langai (kas matė nama iš kiemo pusės tai žino kokio jie dydžio); sustiprinti ir sutvarkyti balkonai (kai kuriems dali demontavo ir pakeitė konstrukcijas naujom); balkonus istiklino (kai kuriu balkonų senas istiklinimas pats iškrito, o istiklino už puse kainos); pakeistos lauko durys (senos medinės nebeužsidarė).
Dar plius estetinis vaizdas.
Kalbama kad pensininkai neturi iš ko susimokėti - pasakos. Jiems kompensuojama. Kai babulės sužinojo kad nereiks mokėti senus langus pasikeitė į langus su trimis stiklais, pilna apdaila, medinėm plačiom palangėm. Šeimoms su mažomis pajamomis taip pat kompensuojama pagal pajamų dydį.
Vėliau ir nuotraukas imesiu.

[Vidma]

Gražės ir šiltės Panevėžio lopšeliai-darželiai bei mokyklos
http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=7019
2009-05-12
Ryšių su visuomene skyrius


Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) informavo Panevėžio miesto savivaldybę, kad šios pateiktiems šešių ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovacijos projektams bus skirta daugiau kaip 7,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama. LR ūkio ministro įsakymu skirta beveik 5,5 mln. Lt ir kitiems Panevėžio miesto savivaldybės administracijos projektams – Skaistakalnio pagrindinės ir M.Karkos vidurinės mokyklų rekonstrukcijai.

„Dar pernai, suformavę valdančiąją daugumą ir eidami vadovauti, sakėme, kad mūsų prioritetai – miesto infrastruktūros (ypač kelių ir gatvių) gerinimas, didesnis dėmesys švietimo įstaigoms. Ypač ilgą laiką pamirštiems vaikų lopšeliams-darželiams. Todėl džiaugiuosi, kad pavyksta realizuoti mūsų užsibrėžtus tikslus“, – sako Savivaldybės mero pavaduotojas Ramūnas Vyžintas.

Kaip informavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Mykolas Buzys, už gautas lėšas bus atliktas lopšelių-darželių „Puriena“, „Kastytis“, „Žvaigždutė“, „Kregždutė“, „Vyturėlis“, „Vaikystė“ remontas. „Purienai“ skirta per 1,43, „Kastyčiui“ – 1,1, „Žvaigždutei“ – 1,22, „Kregždutei“ – 1,17, „Vyturėliui“ – 1,43, „Vaikystei“ – 1,19 mln. Lt.

„Šiose įstaigose bus diegiamos šilumos taupymo priemonės – šiltinami ir keičiami stogai, keičiami langai ir durys, šiltinamos sienos“, – teigia M.Buzys.

M.Karkos vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijai skirta daugiau kaip 3,52, Skaistakalnio pagrindinės mokyklos – 1,96 mln. Lt ES parama. Be šiltinimo priemonių, čia numatoma atlikti ir kai kuriuos vidaus remonto darbus. Viešųjų pirkimų konkursą renovuoti M.Karkos vidurinę mokyklą laimėjo UAB „Kriautė“, „Skaistakalnio“ – Panevėžio statybos trestas.

Numatoma, kad visų 8 įstaigų remontas bus baigtas iki gruodžio 18 dienos.

[Vidma]

Panevėžiečiai balkonus gynė kirviais
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=22735144
Justė Briedytė, "Sekundė"
2009 birželio mėn. 20 d. 00:10

Panevėžiečiai šokiruoti: vidury dienos nuo renovuojamo namo nudraskyti naujutėlaičiai, tūkstančius litų kainavę balkonai. Tulpių g. 21-ojo namo pirmo aukšto butų savininkus netikėtai užklupę penki augaloti vyrai nuniokojo septynis balkonus. Kitų nespėjo, nes butų šeimininkai savo turtą puolė ginti lazdomis ir kirviais.
Absurdo komediją primenanti scena įvyko dėl renovacijos darbais besirūpinančios įmonės ir subrangovų konflikto. Nukentėję panevėžiečiai spėja, kad darbuotojams nebuvo atsiskaityta nei už darbą, nei už medžiagas, todėl jie surengė drastišką protestą.

Palma Norvaišienė, Ona Erelienė, Genė Baziukienė, Emilija Ryliškienė ir kiti Tulpių g. 21-ojo namo gyventojai „Sekundei“ tvirtino negalėję patikėti tuo, ką trečiadienio vidurdienį išvydo savo akimis.

Atvažiavę penki vyrukai pasidėję kopetėles nuo pirmo aukšto balkonų plėšė per remontą užkaltas plokštes. Po šoko atsikvošėję žmonės veikiai susibūrė ir savo turtą ėmė ginti, kaip kam išėjo – kas griebė lazdą, o kas ir kirvį pasičiupo. ...........

"Sekundė"

[Analitikas PlėtRa]

Kuo toliau, tuo gražiau, social unrest prasideda jau šalyje, žmonių kantrybė senka.. pasistengsiu nevėluot atsiskaityt už savo remontus..

[Vidma]

Daugiabučių atnaujinimas primena vežimą, traukiamą į skirtingas puses
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=23276291
Arnas Šilas, "Statyba ir architektūra"
2009 liepos mėn. 25 d. 15:52

Pasenusių, susidėvėjusių namų modernizavimą sabotuoja ir gyventojai, ir valdžia. Nors ir vieni, ir kiti viešai rėkia, kad pastatus reikia tvarkyti, šiltinti, taupyti išlaidas energijai bei pačią energiją. Per pastaruosius metus vykdyta keletas namų atnaujinimo programų, tačiau jų metu sutvarkytų statinių kiekį galima prilyginti lašui jūroje. Dėl lėtumo valdžia kaltina gyventojus, gyventojai – bankus ir valdžią, bankai – valdžią, o namai pamažu yra toliau.

Matuojasi lyderio marškinėlius

Panevėžį ir jo apskrities miestus galima vadinti Lietuvos renovacijos sostine. Taip juokavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistas Gražvydas Gaidamavičius, dirbantis šiame krašte daugiau nei dešimt metų. Iš visų kalbintų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – atstovų jis optimistiškiausiai vertino padėtį.

Panevėžio apskričiai teko apie 35 proc. visų investicijų, skirtų daugiabučių modernizavimui. Gyventojų bendrijos sugebėjo pasinaudoti visų iki šiol vykdytų programų lėšomis

Vien tik Panevėžyje yra 826 daugiabučiai namai. Kiek iš jų renovuota, specialistas negalėjo pasakyti. „Kas gali šiandien apibrėžti, kokį namą laikyti atnaujintu, o kokį - ne? Vieni tvarkė šilumos mazgus, kiti tik stogą, dar kiti – duris ir langus. Apšiltintų turime 40 namų“, – skaičiavo G. Gaidamavičius.

Didžiausias skausmas dabar gelia 48 miesto daugiabučių gyventojų galvas. Pastatų atnaujinimo tvarkos ir sąlygų pasikeitimas juos užklupo pusiaukelėje. Parengė visus reikalingus projektus, išrinko būsimus darbų vykdytojus, tačiau įšokti į staiga kryptį pakeitusį vežimą nespėjo.

Bankai, reaguodami į pusmetį trunkančius valdžios apmąstymus, kiek valstybė gali prisidėti, nutarė pristabdyti finansavimą. Jiems neužtenka ir garantijų, kad paskola bus grąžinta. Garantijas tokioms paskoloms teikia valstybės įmonė „Būsto paskolų draudimas“. Bendrijos negali pradėti darbų, nors renovacijai tinkamas sezonas sparčiai ritasi link pabaigos.

Pasak G. Gaidamavičiaus, Panevėžio savivaldybė nuolat teikia informacinę paramą bendrijoms, konsultuoja ir informuoja, kaip rengti projektus, rekomenduoja konsultantus. „Geriausia daugiabučių namų atnaujinimo reklama – jau sutvarkyti namai. Gyventojai įsitikina, kad niekas nenukentėjo dėl finansinių įsipareigojimų bankams, nieko iš buto neišmetė. Žmonės vieni per kitus susižino, kaip vyksta renovacijos procesas, kiek kas moka už šildymą žiemą“, – pasakojo agentūros specialistas.

Kai kuriuose apšiltintuose namuose per metus šildymui 1 kv. m suvartojama tik 50 KWh energijos, t. y. 3-4 kartus mažiau nei iki pastato atnaujinimo.

Palyginti geri renovacijos rezultatai Panevėžyje, pasak G. Gaidamavičiaus, pasiekti dėl to, kad beveik visų butų savininkai yra sukūrę bendrijas. Pastato modernizavimo projekto parengimas Panevėžyje kainuoja pigiausiai – apie 6 tūkst. litų. Jei namas apšiltinamas, tvarkomas stogas, keičiamos lauko durys ir langai – 1 kv. m renovacijos kaina – 300 litų. Šilumos mazgo atnaujinimas renovacijos kaštus padidina, tačiau kol kas pastarosioms išlaidoms valstybė kompensacijų nėra numačiusi.

Ruošia namų darbus

Pavydžiomis akimis į Panevėžį žiūrintis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis apgailestavo, kad pagal investicijų apimtis į daugiabučių namų atnaujinimą laikinoji sostinė atrodo prastai. Visų Lietuvos miestų stambiaplokščiai namai, net palyginti su Lenkijos, yra apverktinos būklės. Dešimt metų Lietuvos energetikos institute dirbęs specialistas įsitikinęs, kad per trisdešimt metų namai susidėvi natūraliai. Tuo tarpu per paskutinius dvidešimt metų niekas jų dorai neprižiūrėjo.

„Namas yra gyva sistema. Kažkodėl mes suprantame, kad reikia nuolat kažką atnaujinti automobilyje, bet apie namus taip negalvojame. Jie pamažu dėvisi, o žmonės nesuvokia, kad yra ne tik savo buto, bet viso namo šeimininkai. Savivaldybė neateis ir jo nerenovuos“, – stebėjosi R. Gatautis.

Jis taip pat neranda atsakymo į klausimą – kodėl per visus tuos metus, kuomet daugiabučiai buvo privatizuoti, niekas nekaupė specialaus fondo jų atnaujinimui, nors buvo žinoma, kad tai teks daryti.
Bendrijos Kaune kuriasi vangiai, o samdomos daugiabučių namų administravimo kompanijos specialių fondų kaupimu irgi nebuvo ir nėra suinteresuotos. R. Gataučio teigimu, kai administratorių samdo gyventojų bendrija, atsiranda visiškai kitokie santykiai. Administratorius ima teikti paslaugas konkrečiai bendrijai, labiau stengias, tampa labiau atskaitingas ir už namo priežiūrą, ir už surenkamas lėšas.

Kaune yra apie pusantro tūkstančio daugiabučių, kuriuos reikėtų atnaujinti. Kai kuriuose jų padėtis tragiška. Per metus 1 kv. m buto šildymui sunaudojama iki 800 KWh energijos. Kiekvieną namą reikia įvertinti atskirai, nes kartais šalia vienas kito esantys ir, regis, panašiu metu statyti pastatai yra labai skirtingos būklės. Šiltinimo bei kitų modernizavimo darbų reikia ir seniesiems Kauno namams, statytiems tarpukario laikotarpiu, vadinamiems smetoniškais. Kadangi tų butų lubos aukštos, šildyti tenka didesnę erdvę.

R. Gatautis mano, kad beprasmiška šiltinti, švelniai tariant, griūvantį namą. Vien tik šiltesni kailinukai jam nepadėtų. Kauno politikus jis stengiasi įtikinti, kad namus reikėtų suremontuoti kompleksiškai – sutvarkyti inžinerinius tinklus, vandentiekį, šilumos mazgus ir tik po to šiltinti.

„Pirmiausia mes turime pasidaryti namų darbus, įvertinti padėtį ir pasitvirtinti nuoseklų planą, kad namų renovacija vyktų drauge su bendrų miesto tinklų inžinerinės sistemos atnaujinimu. Renovacija prasminga, kai ji daroma nuosekliai ir ištisais kvartalais“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Tačiau jis pastebi tam tikrą politikų abejingumą šiuo klausimu. Tokio projekto įgyvendinimas užsitęstų keletą metų, bet deja, miesto vadovai ir politikai keičiasi dažniau. Taip toli jie nežiūri.
Specialistas spėja, kad rimtesni daugiabučių renovacijos darbai Kaune galėtų prasidėti tik kitų metų pavasarį. Per žiemą bus rengiami tipiniai daugiabučių renovavimo projektai. „Mano tikslas – pastatyti renovacijos traukinį ant bėgių. Kiek bus skiriama paramos iš valstybės, tiek turės užtekti. Svarbu, kad procesas tvarkingai judėtų pirmyn“, – sakė R. Gatautis.

Savivaldybė neturi galimybės skirti lėšų namų atnaujinimui, tačiau gali ir turi imtis informacinio rėmėjo bei koordinatoriaus vaidmens. Pareigūnas viliasi, kad ir daugiabučių gyventojus pavyks motyvuoti, kad šie kurtų bendrijas, rengtų projektus, savo ruožtu irgi imtųsi iniciatyvos.

Kai sugrius, valdžia sutvarkys

Klaipėdoje yra 2 tūkst. daugiabučių namų ir tik 300 gyventojų bendrijų. Renovuoti reikėtų apie 60 proc. visų daugiabučių. Visiškai sutvarkyti kol kas tėra tik 3-4 namai.

Klaipėdos savivaldybės butų ūkio ir energetikos skyriaus viršininkas Algis Gaižutis irgi apgailestavo, kad butų savininkai menkai rūpinasi bendra savo nuosavybe. Pastaraisiais metais valstybės paramos kreipdavosi po keliolika bendrijų per metus. Žmonės remontavo tas namo vietas, kurios buvo labiausiai pasenusios – kas šilumos mazgus, kas duris ir langus, kas stogus bei sienas. Šiuo metu renovacijos projektus mieste yra pasiruošusios 14 bendrijų, bet sustojus kreditavimui iš bankų, darbų nepradeda.

Nedidelio, 1933 m. statyto 6 butų namo Klaipėdos senamiestyje gyventojų bendrijos pirmininkas Vladislavas Vetto pasakojo, kad projektų rengimui ir įvairių dokumentų tvarkymui bendrija jau išleido apie 20 tūkstančių litų. Bet toliau nieko negali daryti, nes bankai arba nesuteikia kreditų, arba sutinka skolinti už drastiškai dideles 11 proc. metines palūkanas.

„Niekam čia tos renovacijos nereikia. Niekas nieko dorai ir negali paaiškinti. Net ir Būsto bei urbanistinės plėtros agentūros specialistai patys nežino ir gūžčioja pečiais, kai klausiam, ar gausime žadėtą 50 proc. kompensaciją. Kai pradėjom rengti projektus, mums tiek pažadėjo. Dabar pažadus keičia. Už 1 kv. m gausime 250 litų kompensaciją. Bet kas žino, ką rasime pradėję renovuoti tokį seną namą ir kiek tam reikės pinigų“, – piktinosi klaipėdietis.

Beje, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojai „Statybą ir architektūrą“ taip pat įtikinėjo, kad bankai teikia kreditus bendrijoms namų renovacijai.
Uostamiesčio savivaldybės specialistas A. Gaižutis neslėpė, kad miesto valdžia daugiabučių renovacijai neskirs lėšų. Tikslindama ir mažindama biudžetą, savivaldybė nubraukė net ir tas išlaidas, kurios buvo šiais metais numatytos. Vieno tipinio daugiabučio kompleksinė renovacija kainuoja apie 1,5 mln. litų.

Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnas mano, kad pati pastatų atnaujinimo sistema yra ydinga. Gyventojams labai sunku ne tik susikurti bendrijas, bet ir vėliau jose priimti sprendimus. Tai užtrunka daug laiko. Jo manymu, valstybė renovacijai pati galėtų kurti fondą iš lėšų, gautų panaikinus PVM mokesčio lengvatą už šilumos energiją. Žmonės tuos pinigus sumokėtų ir vėliau tikrai nepyktų, jei už juos būtų tvarkomi jų namai.

„Suprantu, jog tai politinis sprendimas, kurį turėtų priimti politikai Vilniuje. Bet kartu ir matau, kad tikėtis renovuoti senus namus vien tik gyventojų rankomis bei pinigais neverta“, – sakė A. Gaižutis.
Labai daug žmonių vis dar tiki, kad kai namas sugrius – valdžia ateis ir sutvarkys.

Nusiplovė rankas

Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktorius Justinas Kulakauskas mano, kad Lietuvos valdžia, tik atgavus nepriklausomybę, žmones apgavo. Gyventojams buvo išdalinti investiciniai čekiai, už kuriuos jie, pirkdami turimą būstą, nusipirko ir galvos skausmą. Pirko neturtingiausi, kurie gyveno tuo metu buvusiuose valdiškuose namuose. Gudresni, turtingesni ir apsukresni savo čekius investavo ne į senus, greitai irti imsiančius namus, bet į įmonių akcijas. Įvyko socialinė atskirtis. „Įkišo žmonėms namus kartu su butais, ir žinokitės. Valdžia rankas nusiplovė“, – piktinosi „Vilniaus plano“ vadovas.

Dabar, mažindama ir taip menką buvusią paramą renovacijai, valdžia dar kartą apgauna neturtingiausius.

„Tais laikais, kai tie namai buvo statyti, buvo visai kitos technologijos, visai kiti statybiniai reikalavimai, kitas požiūris į energijos suvartojimą. Ji beveik nieko nekainavo ir niekam nekilo mintis ją taupyti“, – pastebėjo J. Kulakauskas. Jo nuomone, senų daugiabučių namų modernizavimas neturėtų gulti tik ant gyventojų pečių.

Vilniuje daugiabučių renovacija buvo numatyta ruošiant 2000-2011 m. miesto plėtros strateginį planą. Juo vadovaujantis atlikti namų energetiniai auditai, paruošti tipiniai renovacijos projektai. Savivaldybė savo namų darbus atliko. Tačiau renovacijos tempai sostinėje dėl to netapo spartesni.



"Statyba ir architektūra"

[LinS]

Kagi kagi prieš nepilnus metukus rašiau savo mintis apie renovacijos "bizniukus", "atkatus" ir paprastų žmogiukų būsimus vargus. Štai jums ir pirmosios kregždutės šia tema. Prieš mėnesiuką pradėti 3 tyrimai prieš pora dienų dar vienas. Jei manot kad Panevėžy ar Vilniui ar kokiam "Balbierišky" kitaip manau labai klystat. Taigi pasiskaitykit

Šiauliuose – naujas tyrimas dėl daugiabučių renovacijos

Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) Šiaulių valdybos pareigūnai pradėjo naują ikiteisminį tyrimą dėl daugiabučių namų renovacijos Šiaulių mieste. Tyrimas pradėtas dėl kyšininkavimo (LR BK 225 str. 2 d.), papirkimo (LR BK 227 str. 2 d.) ir piktnaudžiavimo (LR BK 228 str. 2 d.).

Visas straipsnis ČIA

[zajcik]

Lins,
dabar padetis tokia, kad geriau be jokiu projektu palaipsniui viska potiems pasikeisti, nei per tuos voratinklius baigti. Dabar planuojam keisti langus koridoriui ir dideli surudijusi radiatoriu pakeisti nauju mazesniu. Gal but net mazesnemis nei rinkos kainomis tikimes paimti gerus (silumos praleidimo atzvilgiu) langus. Be jokio biurokratinio aparato isikisimo viskas darosi pigiau ir greiciau, net iskaiciuojant 15% parama. O ir visus darbus palaipsniu darysim, nes kai kurie gyventojai banku "nemyli""

[Andree]

Siaip snd delfi idomu tema yra apie rusus, kad jis visus senus namus griauna, kaip kad buvo tai daroma Vokietijoje kartais man atrodo yra pigiau pastatyti nama, prie jo dadeti kelis aukstus, ir investuotojam apsimoka, nes uz zeme moket nereikia

[LinS]

zajcik: tai viskas ir ok. ir tai į prieki.
andree: ir vėl viskas remiasi į kokybę naujų statybų. jei statys mūsų gerb. statybininkai kaip statė pastaruosius metus tai nu ir "pyp" tokią kokybę geriau tada senas aptvarkytas nei naujas paramstytas ir gražiai užšpakliuotas neveltui per žiniasklaida kalbama, kad jau dabar pareikšti pretenzijų dėl kokybės ir garantijų papraščiausiai nebėra kam... jie bankrutavo, likvidavosi, reorganizavosi ir t.t... Anegdotas buvo ale "ranga 15" dabar jau "ranga 16" paskui bus "ranga 17".

[Vidma]

Renovuotame name gyventi patogiau
2010-03-02 07:58 AINA

Panevėžio miesto savivaldybės mero Vitalijaus Satkevičiaus surengtame susitikime su daugiaubučių namų savininkų bendrijų (DNSB) pirmininkais aptartos galimybės renovuoti daugiabučius pagal naująją būsto modernizavimo programą.

Susitikime dalyvavo ir Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, AB „Panevėžio energija“, bankų, verslo ir statybų organizacijų atstovai.

„Nenoriu primesti savo nuomonės, tiesiog nusprendžiau sukviesti diskusijos visas suinteresuotas puses. Tikiuosi, su dialogo pagalba rasime optimaliausius sprendimų variantus“, - sakė meras V.Satkevičius.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialisto Vytauto Jonaičio teigimu, daugiabučių namų modernizavimo programos tikslas - skatinti butų savininkus atnaujinti daugiabučius namus, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energinių išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo būsto šildymo išlaidoms kompensuoti. Tam numatoma panaudoti 785 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų, komercinių bankų, valstybės lėšų.

Pagal 2009 m. patvirtintą naują finansavimo modelį, lėšos DNSB bus skolinamos su 3 proc. metinėmis palūkanomis. Valstybės parama sieks 15 proc.

„Nors iki naujojo finansavimo modelio įsigaliojimo valstybės parama sudarė 50 proc., tačiau bankai skolindavo su 15 proc. palūkanomis. Kiti pranašumai – kritusios statybos darbų kainos, bendrijoms nebereikia didelio pradinio įnašo (pakanka 5 proc.), teikiama pagalbą gyventojams ruošiant techninę atnaujinimo projektų dokumentaciją, organizuojant jų įgyvendinimą. Gyventojams gali būti kompensuojama 50 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus, jei pagal įgyvendintas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė. Nepasiturinčioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims ypač svarbu tai, kad jiems bus apmokėtos visos projekto įgyvendinimo išlaidos“, - sakė V.Jonaitis.

2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo pataisytas ir papildytas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas. Jis numato, jog asmenims, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, bus visu 100 proc. apmokama ir paskola, reikalinga būstui atnaujinti, ir palūkanos. Kompensacijos bus teikiamos Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.

DNSB pirmininkai informuoti, kad siekiant paskatinti namų modernizavimo procesą šiuo metu rengiami tipiniai namų renovacijos projektai. Tai bus irgi nemaža paspirtis bendrijoms.

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, sausį visiškai renovuotų namų gyventojai už šildymą vidutiniškai mokėjo 3,39 Lt/kv.m, renovavusių tik šilumos punktą – 4,93 Lt/kv.m, tuo tarpu visiškai nerenovavusiųjų – 6,46 Lt/kv.m.

Nuo 1992 metų daugiabučių namų modernizavimo programoje dalyvavo 700 bendrijų. Lyderiu išlieka Panevėžys – čia įgyvendinta ar įgyvendinama 151 projektas.

Visą reikiamą informaciją DNSB gali rasti interneto svetainėje www.atnaujinkbusta.lt . Taip pat galima kreiptis į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Panevėžio padalinį (Beržų g. 48A, tel. 43 22 18).

[oranger]

Renovuotame name gyventi patogiau
2010-03-02 07:58 AINA

Jei būtų paminėti kokie 1998 metai - patikėčiau, nes kasmet apie tai tik šneka, šneka, šneka...

[TAUchix]

Pirmieji Vyriausybės įspūdžiai po viešnagės Panevėžyje:

http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=31140017

Panevėžyje pakankamai sėkmingai vykdoma Daugiabučių namų modernizavimo programa, tvirtina Lietuvos Vyriausybė. Nuo 2005 metų investicinius projektus įgyvendino 136 bendrijos, kurios į savo namų modernizavimą investavo 69,97 mln. litų. Šioms bendrijoms yra suteikta 29,97 mln. litų valstybės finansinės parama.

„Panevėžį drąsiai galima vadinti vienu iš mietų lyderių, kuriame įsteigtos daugiabučių bendruomenės efektyviai ėmėsi namų atnaujinimo darbų“, – po miesto vadovų surengtos ekskursijos teigė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Mieste prie Nevėžio įgyvendinant modernizavimo projektus apšiltinta 50 namų, darbai vyksta toliau – artimiausiu metu bus pradėti šiltinti dar 17 namų. Pasak ekspertų, po apšiltinimo vidutinės energijos sąnaudos sumažėja apie 50 procentų.

Iš viso Panevėžio mieste yra 811 daugiabučių namų, iš jų 674 namai (apie 83 proc.) yra valdomi pačių savininkų įsteigus bendrijas.

Kaip žinoma, siekdama paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesą, Vyriausybė parengė naują daugiabučių namų renovacijos finansavimo modelį. Jame numatyta lėšų daugiabučių atnaujinimui pritraukti iš įvairių šaltinių, visų pirma Europos Sąjungos, Europos investicijų banko (EIB), o taip pat valstybės ir pačių gyventojų. Galimybes pasinaudoti ES lėšomis daugiabučiams atnaujinti suteikia ES iniciatyva JESSICA.

[rat]

Kalbant apie taip vadinamas renovacijas. Girdėjau, kad viena bendrija Vilniuje pasidarė ar darosi renovacijas. Kažkokius blatnus balkonus deda (20 000 vienas), o visa renovacijas kaina - 50 000 vienam butui. Va kaip.

[dts]

Kalbant apie taip vadinamas renovacijas. Girdėjau, kad viena bendrija Vilniuje pasidarė ar darosi renovacijas. Kažkokius blatnus balkonus deda (20 000 vienas), o visa renovacijas kaina - 50 000 vienam butui. Va kaip.

na zinot uz 50 000 + turimo nt verte jau galima ir kazka savo pasistatyti

[Lettered]

na zinot uz 50 000 + turimo nt verte jau galima ir kazka savo pasistatyti

Pvz. ką?