Panevėžio centro atgaivinimas

[Monteq]

Reikia tiketis, kad galbut isnuomave/pardave pirma ir antra aukstus gales skirti kazkiek pinigu bendrai viesbucio restauracijai

[enigma]

Reikia tiketis, kad galbut isnuomave/pardave pirma ir antra aukstus gales skirti kazkiek pinigu bendrai viesbucio restauracijai

Bent jau savo kraupų pilką fasadą aptvarkytų. Ir tai jau žingsnis i priekį.

[dts]

atrodo klaikiai... pagrinde del kontrasto su likusia dalimi

[TAUchix]

Džiugu, kad centro atgaivinimas įgauna pagreitį:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...laisves_aikste

Neringa MARTINKUTĖ

Miesto meras Vitalijus Satkevičius užsidegė idėja pagyvinti Laisvės aikštę. „Kuo mes prastesni už vilniečius ar kitų Europos šalių sostinių gyventojus?“ – klausia jis.

„Neseniai vaikštinėjau Vilniaus senamiesčiu ir žavėjausi, kiek ten daug šurmulio, kiek įdomybių ir pramogų žmonėms: viename kampelyje groja muzikantai, kitame piešia ir paveikslus pardavinėja dailininkai, trečiame – dar kokie nors tautodailininkai siūlo įvairiausių savo sukurtų grožybių.

Net neabejoju: jei tiek gyvybės būtų ir mūsų Laisvės aikštėje, miestiečiai čionai plūste plūstų, o verslininkai remontuotųsi dabar nenaudojamas patalpas ir kurtų naujas kavines“, – „Panevėžio balsui“ entuziastingai pasakojo V. Satkevičius.
Miesto vadovas į pasitarimą apsvarstyti, kaip būtų galima suaktyvinti gyvenimą pagrindinėje Panevėžio aikštėje, šia savaitę buvo sukvietęs menininkų, tautodailininkų, jaunimo atstovus. Į posėdį taip pat atvyko Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, Savivaldybės administracijos vadovai ir specialistai.
„Turime gražų miesto centrą – Laisvės aikštę, Ukmergės gatvę, Senvagę. Norėtųsi, kad čia kasdien šurmuliuotų jaunimas, vyktų tautodailininkų prekyba. Tuomet suaktyvėtų ir miesto verslininkai, prekybininkai. Vasarą čia vyksiančius kultūros renginius pagyvintų jaunimo pasirodymai. Deja, lėšų tam miesto biudžete nėra, todėl labai tikimės visų geranoriškumo, entuziazmo ir šaunių idėjų“, – susirinkusiesiems sakė V. Satkevičius.
Pasitarimo dalyviai pritarė mero idėjai, pateikė savo siūlymų. Visi sutiko, kad pradžią Laisvės aikštės kultūriniam atgimimui galėtų suteikti miesto jaunimas. Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ atstovai patikino, kad jau po Velykų jie galės pradėti šurmuliuoti, esą tarp jų yra daug muzikuojančių, šokančių ir kitokius meninius pasirodymus sugebančių rengti žmonių.
Miesto vadovas neatmetė galimybės, kad tautodailininkai, prekiausiantys savo darbais, bus atleisti nuo mokesčių. Dabar tokia privilegija jiems suteikiama tik per šventes.
Pasitarime dalyvavusi Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Audronė Grainienė pasiūlė visoms organizacijoms surinkti geriausias idėjas ir dar kartą susitikus parengti miesto centro atgaivinimo planą.
„Nuoširdžiai prie mūsų sumanymo įgyvendinimo kviečiu prisidėti ir visus panevėžiečius. Pasidalykite savo siūlymais, patarimais, kaip Laisvės aikštę paversti dar gyvesniu ir patrauklesniu mūsų miesto kampeliu“, – po pasitarimo „Panevėžio balsui“ pridūrė meras V. Satkevičius.

[Wycka]

Neseniai vaikštinėjau Vilniaus senamiesčiu ir žavėjausi, kiek ten daug šurmulio, kiek įdomybių ir pramogų žmonėms: viename kampelyje groja muzikantai, kitame piešia ir paveikslus pardavinėja dailininkai, trečiame – dar kokie nors tautodailininkai siūlo įvairiausių savo sukurtų grožybių.

Toks įspūdis, kad Panevėžio meras neseniai pirmą kartą apsilankė Lietuvos sostinėje. O kiti merai ten išvis niekada nebuvo (arba buvo ir iš ten nebegrįžo) Kągi, sėkmės mere, dar yra tokios sostinės kaip Ryga, Talinas, Varšuva, Stokholmas, Helsinkis, Berlynas, Paryžius, Londonas ir t.t.. Tik ponas mere, labai prašau — jeigu keliausite už mokesčių mokėtojų pinigus, tai grįžęs ne tik aikčiokite, nuotraukas rodykite ir įspūdžiais dalinkitės — pritaikykite tų miestų patirtį Panevėžiui. O jeigu tai bus per sunku, tai pats susipraskite...

[TAUchix]

Ta proga, kad pakeistas šios temos pavadinimas, įkeliu "Panevėžio projektai" temoje publikuoto puikaus straipsnio ištrauką, kurioje kalbama būtent apie centrinę miesto dalį:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=30188763

Žaizda – stotis

Architektas V.Klimavičius mano, kad didžiausia Panevėžio problema yra autobusų stotis, esanti miesto centre. Architektas nepritaria jos planuojamam iškeldinimui, tačiau ir palikti stoties tokios apleistos, kokia yra dabar, pasak V.Klimavičiaus, negalima.

„Autobusų stotis – tokia Panevėžio žaizda, kokios joks kitas miestas neturi. Ją reikia tvarkyti. Stoties nebūtina iškelti. Esu vienas iš nedaugelio, kuris laikėsi nuomonės, kad autobusų stotis turi būti miesto centre. Oponentai sakė, kad didelis transporto judėjimas, autobusai važiuoja per centrą. Tačiau juk tai kraujo judėjimas – žmogus nueina į turgų, apeina Laisvės aikštę. Jeigu jį atveži į miesto pakraštį, jis vis tiek kitu autobusu važiuoja į centrą ir nueina ten, kur jam reikia. Stotis turi būti miesto centre“, – mano V.Klimavičius.

Architektas teigė, kad autobusų stoties iškeldinimas problemų neišspręs, nes didelė dalis Panevėžio svečių vis tiek vyks į miesto centrą.

„Yra idėja stotį iškelti į Autobusų parko teritoriją ir statyti kažką. Be ką – niekas nežino, o dabartiniais laikais to daryti niekas ir nebenori“, – tvirtino architektas.

Centro atgaivinimo receptas

Abu architektai sutinka dėl vieno: Panevėžio centras pastaraisiais metais tuštėja ir šią situaciją reikia keisti.

„Panevėžio centras kaskart vis tuštesnis, o Vakarų Europos miestų centrai pilni – taip yra dėl įvairių priežasčių. Kaip ir visame normaliame pasaulyje, didieji centrai yra statomi užmiestyje, o miesto centre turi būti mažytės karutuvėlės, kepyklėlės ar vadinamieji butikai. Paimkite ir uždarykite mieste didžiuosius prekybos centrus septintą ar aštuntą valandą vakare, o savaitgaliais neleiskite jiems veikti. Reikia pažaboti prekybos centrų apetitus, ir problema išsispręs“, – mano architektė.
L.Paulauskienė teigė palaikanti lenkų idėją, jie prekybos centrams nori uždrausti dirbti savaitgaliais.
„Sekmadienį parduotuvės gali nedirbti. Tada miesto centre būtų kuriamos mažos kavinės, parduotuvės, kultūrinė veikla atgimtų“, – teigė architektė.

„Kodėl Laisvės aikštė yra mirusi vakare? Todėl, kad nėra kavinių. Kas po 19 valandos eis per batų parduotuves – niekas. Kavinių nebuvimas ir kavinių krizė net geraisiais laikais miestui duoda ne žavesį, o vakarinį išblėsimą. Žmona skambina aštuntą valandą vakaro ir prašo ją parvežti namo automobiliu, nes nesaugu eiti per centrą. Nesusiklostė Panevėžyje poilsinio miesto pobūdis, jis tinkamas vykti iš namų į darbą ir atgal. Nėra pramogų, nėra džiaugsmo“, – kolegei pritarė V.Klimavičius.

Įpūstų gyvybės

V.Klimavičius mano, kad miesto centrui atgyti pagelbėtų ir naujos patrauklios erdvės. Architektas projektavo Laisvės aikštės rekonstrukciją ir pasiūlė sukurti erdvę, tinkamą jaunimui, tačiau sulaukė priekaištų.

„Projektavome Laisvės aikštės šiaurinę dalį, padarėme granitines sieneles, stambius laiptus. Norėjome, kad ten laiką leistų studentai. Derindami projektą, sulaukėme priekaištų, kad jaunimas važinės riedučiais, dviračiais, nudaužys viską. Bet aš sakiau: tegul. Tegul būna gyvybės, kad jaunimas turėtų mėgstamą vietą. Pavyzdžiui, Amsterdame yra tokių aikščių, kur renkasi jaunimas ir nieko neveikia – tik sėdi. O sėdi jie todėl, kad ten gera. Tokių gerų erdvių Panevėžyje mažai“, – tikino V.Klimavičius.

Architektas mano, kad miesto centrą galėjo pagyvinti dabar apleistas konservų fabrikas, tačiau verslininkai nepasinaudojo galimybe jo atnaujinti. Visai kitaip susiklostė buvusio malūno, dabar „Romantic“ viešbučio, likimas.

„Konservų fabrikas yra tipiška carinė gamykla, bet be jos miesto centre mes beveik daugiau nieko ir neturime. Galėjome iš jo ką nors padaryti, bet pastatas pateko ne į tas rankas. Dabartinį „Romantic“ viešbutį ištraukėm. Dabar jis net reprezentuoja Panevėžį. Toks pat galėjo būti ir konservų fabriko likimas, bet nebuvo valios, nebuvo finansinės jėgos. Labai gaila – nėra nieko blogiau, kai stovi apgriuvę namai“, – apgailestavo V.Klimavičius.

Mantas Tomkūnas, "Sekundė"

[Almis]

2010 05 04

Kelios buvusio viešbučio renovacijos/rekonstrukcijos foto.

[enigma]

Čia lyg ir priestatas, ar pirmojo aukšto išlpėtimas?

[TAUchix]

/\
Kaip bus viskas pavaizduota http://www.miestai.net/forumas/showt...32&post=428232

[enigma]

Dabar aišku. Dėkui.

[TAUchix]

Su architektūra susijęs tik komentaras

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...blusu_turgumi_

Daiva SAVICKIENĖ

Savivaldybė, siekdama bent savaitgaliais atgaivinti miesto centrą – Laisvės aikštę, – be kitų, svarsto idėją įrengti jame vadinamąjį „blusų turgų“. Tiesa, jei ši idėja būtų įgyvendinta, tai ne pagrindinėje aikštėje.

Miesto vadovams jau kurį laiką susirūpinimą kelia ištuštėjęs miesto centras. Jam atgaivinti nuspręsta savaitgalį gyventojams ir miesto svečiams pasiūlyti įvairių renginių.

Kiekvieną vasaros penktadienį nuo 17 iki 20 valandos miesto centras turėtų šurmuliuoti. Be tradicinės „Dūdų vasaros“ programos, čia turėtų būti šokama, vaidinama, rengiami kitokie pasirodymai. Taip pat būtų galima įsigyti tautodailės gaminių, suvenyrų ir pan. Šie vakarai pavadinti „Susitikime penktadienį“.
Savivaldybė jau susitarė dėl tautinių ir šiuolaikinių šokių, dainų atlikimo, jaunimo prisistatymų, sporto renginių, šokių maratono ir panašiai. Tačiau idėjos dar nesibaigė – jos dar priimamos, svarstomos.
Viena idėjų yra ir „blusų turgaus“ rengimas. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Audronė Grainienė teigė, kad tai tik svarstymai.
„Tai dar tik idėjos. Jos gludinamos, šlifuojamos, tad konkrečiau dar nieko negaliu pasakyti“, – sakė ji.
Dėl kai kurių įgyvendinimo dar reikia išsiaiškinti teisinius ir kitokius niuansus. Beje, jei ir būtų nuspręsta rengti „blusų turgų“, jis vyktų ne pačioje Laisvės aikštėje, o netoli jos – Respublikos gatvės 28-ojo namo kieme.
Jos teigimu, projektas „Susitikime penktadienį“ turėtų prasidėti gegužės 28-ąją „Dūdų vasaros“ koncertu. Vėliau pasirodys kiti kolektyvai. Nebus užmirštas ir šeštadienis. Tądien Turizmo informacijos centras yra numatęs vidurdienį rengti pėsčiomis ekskursijas po miestą.
„Norime, kad Laisvės aikštėje būtų daugiau gyvybės“, – sakė A. Grainienė.
Jos teigimu, renginių turi suplanavę daugmaž visai vasarai, tačiau ieškoma ir naujų idėjų.

Komentaras:
vėjas, 2010-05-07 10:08

Norėtųsi, kad aikštėje kažkur ant stogo, ar pastato bėgtu elektroninė informacija didelėmis raidėmis apie mieste vyksiančius įvykius, svečius, naujienas.. Ar tai būtų labai brangu?Kad kažkur ant pastato būtų didelis laikrodis.Kažkur aikštėje būtu koncertinė pakilėlė su elektros įvadu ir keletas suolelių žiūrovams.Tuomet ir atsitiktinis jaunimas su gitaromis ir kt norėtų muzikuoti, kad ir užsidirbant sau pinigėlių ledams.Paskelbkit architektams konkursą mintims idėjoms ir skubiai įgyvendinkit, tai ir bus jūsų kultūrininkų indėlis į miesto gyvenimą ir kultūrą.Svarbu, kad atstatytumėt buvusį miesto tualetą.

[Almis]

[Almis]

2010 05 26
Dar keletas... jei nenusibodau

Ryte, prieš 8 val.






Apie 10 val.

[TAUchix]

Įdomu kokios idėjos virs realybe?

http://www.panbalsas.lt/naujienos/te...esko_gyvasties

Daiva SAVICKIENĖ

Miesto Savivaldybės vadovai, kurį laiką galvoję, kaip bent savaitgaliais į Laisvės aikštę pritraukti daugiau žmonių, nusprendė pasiklausti ir ten dirbančių verslininkų nuomonės, paprašyti finansinės pagalbos.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės Audronės Grainienės teigimu, Kaune, Šiauliuose atgaivinti miesto centrą imtasi jau prieš kurį laiką – gyvasties nebuvimas centrinėje dalyje yra daugelio miestų problema. Ne išimtis ir Panevėžys.

Norima gyvesnės aikštės

Laisvės aikštė jau kurį laiką tuštėja, o pastarosiomis dienomis iš jos ir aikštės prieigų išsikelia dvi batų parduotuvės. Savivaldybė jau yra sudariusi renginių tinklelį, jų numatyta nemažai, tačiau į aikštės gyvinimą norima labiau įtraukti ir verslininkus. Tad siekiama, kad aikštėje vyktų šioks toks judesys, žmonės priprastų ateiti į Laisvės aikštę.
Be to, norima ir tam tikros verslininkų materialinės pagalbos. Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojos, vyks sporto, kultūriniai renginiai. Galima ir tautodailininkų prekyba, tačiau susidurta su problema – reikia stalų ir kėdžių. Paskaičiuota, kad trys komplektai tokių darbo vietų kainuotų apie 1500 litų, ši kaina – su rėmėjų logotipais. Verslininkai tarsi pažadėjo surasti tam lėšų.
Laisvės aikštėje planuojama pastatyti tris nedideles pakylas. Viena jų būtų ant žaliosios vejos prie fontanų, antroji – prie „Galerijos XX“, trečioji – tarp J. Miltinio teatro ir viešbučio.
Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės teigimu, kauniečiai verslininkai prie savo įmonių organizuoja įvairias atrakcijas, tad, jos manymu, galbūt galėtų kažką panašaus pritaikyti ir panevėžiečiai.

Siūlė lanksčiau dirbti

L. Krasauskienė taip pat siūlė pamąstyti apie kavos pardavimą išsineštinai – ne vien gėrimą vietoje, nes jei būtų daugiau žmonių, kiltų problemų. Kartu verslininkai gal galėtų dirbti lanksčiau – atsižvelgti į renginių laiką.
Prisimintas atvejis, kai per miesto gimtadienį Senvagėje daugiau nei 100 prekeivių kitą rytą Laisvės aikštėje nerado, kur išgerti kavos, išskyrus pieno firminę parduotuvę. Priminta ir apie blusų turgaus idėją. Taip pat galima sumanyti, kuo užimti vaikus.
„Vaikai raičiojasi žolėje, gal tai iš fantastikos srities?“ – klausė susirinkusių verslininkų meras Vitalijus Satkevičius.
Verslininkai pripažino, kad gyvesnė aikštė jų verslui būtų tik į naudą, tačiau išsakė ir savo problemas, kodėl taip nutiko. Viena jų – automobilių stovėjimo tam tikrose vietose apmokestinimas. Tai aktualu, nes dauguma žmonių pageidauja automobiliu atvažiuoti vos ne iki durų. Tačiau centre ir aplink jį už valandą stovėjimo tenka sumokėti 2 litus, pavažiavus į kitą vietą – vėl tiek pat. Siūlyta padaryti arba nemokamą stovėjimą, arba kad būtų sumokami 2 litai už visą dieną.
A. Grainienės teigimu, galvojama, kaip būtų galima išspręsti tą problemą, tuo labiau kad pinigų surenkama ne itin daug. Ji prisiminė, kad anksčiau net buvo parengta šiuo klausimu siūlymų, bet jie kažkur užstrigo Savivaldybės koridoriuose.

Siūlo kviestis svečius

Verslininkų teigimu, sugebėjus į aikštę pritraukti nors vieną procentą gyventojų, greičiausiai atsirastų tam tikra tradicija rinktis nuolat.
A. Grainienės teigimu, buvo net siūlyta svarstyti klausimą dėl atleidimo nuo mokesčių, tačiau tokiu būdu tik atsirastų problemų. Verslininkai, dirbantys ne miesto centre, klausia, kodėl jie kitokie. Vis dėlto, pasak jos, tai derybų klausimas, tam tikri sprendimai galbūt būtų rasti.
„Centras buvo prestižinis, prekybos atžvilgiu to statuso jis nebeturi“, – sakė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Tad, jo manymu, galbūt būtų galima svarstyti apie tam tikrą mokesčių mažinimą.
Beje, verslininkai siūlė bandyti pakviesti svečius dalyvauti renginiuose iš kitų miestų ar net iš užsienio miestų – Savivaldybės partnerių. Savivaldybės darbuotojų teigimu, idėja gera, tačiau daug kainuoja apgyvendinimas, maitinimas. Vis dėlto verslininkai pasiūlė išeitį – svečius priimti pagyventi savo namuose ir maitinti savo maitinimo įstaigose.

[enigma]

Kuo daugiau idėjų tampa realybe, tuo geriau. Batai čia, jau, nebepageidaujami

[TAUchix]

Pirmasis blynas:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...rai_kunkuliuos

Daiva SAVICKIENĖ



Šį savaitgalį Savivaldybė ir kitos institucijos pabandė atgaivinti Laisvės aikštę ir jos prieigas. Ne viskas, žmonių vertinimu, pavyko, tačiau neabejojama – tradicija rinktis penktadieniais neišblės.

Miesto Savivaldybė, ėmusis planų gaivinti Laisvės aikštę, praėjusį savaitgalį pradėjo juos įgyvendinti.

Žmones sutraukė

Penktadienį vyko pirmieji projekto „Susitikime penktadienį“ renginiai. Respublikos gatvėje, miestiečiams gerai žinomo buvusio buitinio kombinato kiemelyje, prasidėjo vadinamasis blusų turgus. Nors į jį kvietė įvairūs meno kolektyvai, tebuvo du prekiautojai. Savo medžio dirbinius pristatinėjęs Bronius Grigas jais neprekiavo, o susirinkusiųjų provokuojamas parduoti nepasidavė. Tikino, esą čia jo darbų paroda, kas nori, gali tokį pat užsisakyti. Nors blusų turgus turėtų vykti ir šeštadieniais kone visą dieną, apie vidurdienį nesimatė nė vieno prekiautojo. Tiesa, tikimasi, kad vis dėlto turgus veiks.
O štai Laisvės aikštėje šurmulio nestigo. Prie fontanų vyko koncertai, įvairūs pasirodymai. Kitoje fontanų pusėje akį traukė Panevėžio moksleivių namų darbai. Čia pat lipdyta iš molio, gaminti įvairūs darbeliai, tačiau bene daugiausia žmonių dėmesio sulaukė aviamodeliai ir vaikų valdomi automobiliai, taip pat po medžius virvėmis laipiojantys vaikai. Be viso šito, vyko ir daugybė kitų pasirodymų.
Kalbinti miestiečiai džiaugėsi renginiais. Viena panevėžietė teigė iš pradžių skeptiškai vertinusi idėją atgaivinti aikštę, tačiau dabar kiek pakeitusi nuomonę – greičiausiai žmones pavyks sudominti.
Ponia Regina džiaugėsi renginiais. Jos manymu, tokia pasirodymų įvairovė, kai akys nežino, kur krypti, yra labai gerai. Žmonės atsirinks, kas jiems įdomiau.
„Panevėžiui visko reikia. Tokių kultūrinių renginių turi būti kuo daugiau“, – neabejojo ji.
Tiesa, moteriai norėtųsi, kad aikštėje būtų daugiau jaunimo.
„Jo yra, bet ne tas. Vis dėlto susirinko daugiau vyresnio amžiaus žmonių“, – sakė panevėžietė.

Tikisi – verslui naudos bus

Tiesa, nėra aišku, kiek verslininkams tai į naudą. Norėta, kad Laisvės aikštė atgytų ir dėl jų. Pritraukus žmonių, padidėtų apyvarta. Tačiau pasižvalgius matėsi, kad kai kurios parduotuvės tuščios. Žmonės mieliau dairėsi lauke. Vis dėlto tikimasi, kad „judesys“ aikštėje pritrauks žmonių ir pas prekybininkus.
Beje, penktadienį aikštėje prekiavo ir tautodailininkai. Keramikas Raimondas Markevičius džiaugėsi, kad teiraujamasi kainų, perkami jo gaminiai. „Pati pradžia visada sunkesnė. Vėliau žmonės įpras, žinos, kur ateiti“, – sakė jis.
Tokia iniciatyva menininką džiugino. Pasak keramiko, penktadienį prekyba tautodailininkams apsimoka, nes nesujaukia planų – šeštadienį jau galima važiuoti ir į prasidedančias miestelių šventes.
Beje, nors miesto verslininkai finansavo ir nupirko keletą stalų bei skėčių tautodailininkams, tačiau, keramiko teigimu, jie ne visiems tinkami – bent jau pačiam teko statytis savus stalus. Tiesiog produkcijos daug, ant mažesnio staliuko netilptų.

[enigma]

Svarbu įskiepyti tradicijas. O jau paskui savaime gyvens...

[Valiukas]

Man asmeniškai tai nelabai patinka tokie bandymai "šaudyti aklai" - maždaug pabandom padaryt, tada žiūrėsim kas gaunasi. Kita vertus, taip paprasčiau, o eksperimentas irgi yra vienas iš tyrimo būdų Tik po kelių tokių bandymų jau reikėtų šiokios tokios analizės - žmonių srauto skaičiai, didžiausio susidomėjimo sulaukę objektai/pramogos, išorinių veiksnių įtaka (oro sąlygos, kiti renginiai ir pan.), kiti išmatuojami veiksniai. Visa tai pavertus vizualiai patrauklia prezentacija ir pridėjus vieną kitą lengvatą verslui (kas yra savivaldybės rankose), žiū, gal kažkas ir išeitų

[Almis]

2010 06 22

[Almis]

2010 08 15