Panevėžio centro atgaivinimas

[Audrys]

Gal galite plačiau kodėl Jums rūpi su kuo vaikštau?
Beja, kartais ir moterys mėgsta pasipuošti pvz.:
prieš renovaciją savaitgaliais Senvagė buvo pilna vestuvininkų, abiturientai per išleistuvės kartu sutikdavo Saulę ir šiaip populiari pasimatymų vieta...

Tai vaikščiok su tais aukštakulniais, nieko tokio gi ir nesakau, bet jau esu mates jaunas merginas jau vaikštančias su aukštakulniais Senvagėje ir nesiskundė.

Specialiai įdedu tako nuotraukas.

Pagrindinio vaikščiojimui skirto tako trinkelės.


Apžvalgos aikštelės tako trinkelės (kurios dar pilnai manau nesutvarkytos, nes įtariu čia specialiai, kad žolė uželtu ir pagražintu vaizdą).


Na o dviračiui skirto tako nedėsiu, nes ten asfaltas ir nudažytas raudonai (deje, bet kai kurie pėstieji matyt specialiai eina per dviračių takus).

[Audrys]

Senvagės atnaujinimas

Panevėžiečių pagarsėjas alaus takas (sovietmetį buvo mėgstamas takas kuris veda link Kranto gatvės ir tuo metu buvusios legendinės ledainės "PINGVINAS", o dabartiniais laikais kai takas buvo šiek tiek apleistas rinkdavosi jaunimėlis tusintis). Tikėkimės situacija pasikeis ir bus pastatytos stebėjimo kameros.


Atsiranda štai tokių sedėjimo vietu.






Nauji laiptai į Kranto gatve. Ankščiau buvo mėgstama vestuvininku ir prie laiptų fotkintis.


Einant pro šia vieta susidaro toks įspūdis, kad esu prie Gedimino pilies kalno, tik aišku pilis dabar buvęs Koncervų fabrikas. Jausmas einant nerealus.




Artėjame prie salelės ir dar vienu laiptu nuo Kranto gatvės.


Ko ankščiau nebuvo, tai šito nusileidimo, greičiausiai buvo pagalvota ne tik apie dviratininkus(tikiuosiu, kad uždraus), bet ir apie neįgaliuosius ir tėvelių su vežimais.


Kylam į viršu.




Dar vieną sedėjimo,stebėjimo vieta.


Vaizdas iš viršaus nuo Kranto gatvės.




Nauji laiptai ir šiek tiek mažesni nei buvo prie pėsčiųjų tilto per Nevėžį link ligoninės.


Prie "Romantic" viešbučio krantinės daromos sedėjimo vietos.


Dar vienas tiltelis į salą.


























Seniai seniai, kažkada šioje vietoje stovėjo piliakalnis, pagal legenda pagonys atlikdavo kažkokias apeigas ant tam kažkokio akmens, tiksliai tos istorijos nežinau, tik nesenai sužinojau, kad buvo piliakalnis toje vietoje, dabar aišku jo nebėra.




Nauji šviestuvai

[nepolitikas]

Senai senai, kažkada šioje vietoje stovėjo piliakalnis, pagal legenda pagonys atlikdavo kažkokias apeigas ant tam kažkokio akmens, tiksliai tos istorijos nežinau, tik nesenai sužinojau, kad buvo piliakalnis toje vietoje, dabar aišku jo nebėra.

Ačiū, gražus reportažas, bet mane asmeniškai siutina, kai lietuviai neskiria sąvokų "senai" (būdvardis) ir "seniai"...

[Audrys]

Ačiū, gražus reportažas, bet mane asmeniškai siutina, kai lietuviai neskiria sąvokų "senai" (būdvardis) ir "seniai"...

Oi labai labai atsiprašau, klupuosiu, meldžiu atleidimo. Nebeatsimenu kada besimokiau lietuvių klabos ir rašybos, beto manau už lietuvių turėjau 2, dar vienas dalykas juk aš iš Panevėžio mes visus žodžius trumpinam.

Išmok panevėžietiškai!

https://www.youtube.com/watch?v=9LUdK_E4oWs&t=50s

[Audrys]

Bendruomenės rūmų prieigų atnaujinimas.





















































Va čia pasigedau laiptų.

[Panevezietis]

FB architektas užklausė kaip patekt su vežimėliu arba neįgaliems ant to tilto? Turit minčių?

[KUBILISTANAS]

FB architektas užklausė kaip patekt su vežimėliu arba neįgaliems ant to tilto? Turit minčių?

O jei pateke ant tilto netycia nuskes ???? tai gi saugo ;-) ...kas ten zino gal zmogus sugalvos nusizudyt...juokas ,juokais...o jeigu....seip ir i apzvalgos bokstus patekt su vezimeliu neimanoma....o ar butina neigaliems ar su vezimeliu visur ivaziuoti ????

[Panevezietis]

Į objektus +/- 0.00 altitudėje tai gerai būtų patekt visiems norintiems.

[manometras]

Nemažai tos raudonos spalvos, raudonų plytų privarė Senvagėj.

[Panevezietis]

Gal derino prie miesto herbo, vėliavos. Vėžys irgi raudonas.

[Audrys]

FB architektas užklausė kaip patekt su vežimėliu arba neįgaliems ant to tilto? Turit minčių?

Tas architektas kuris pastoviai turi priekaištų merui ir visai jo komandai, kuris pastoviai nepatenkintas viskuom kas dabar vyksta Panevėžy. Kitas reikalas tas tiltas nėra labai jau toks platus ir greičiausiai jis bus jaunimo užimtas, o apskritai ar tikrai yra reikalo ten su vežimėliais atsirasti? Senvagė didelė, tad žiurėti fontano galima iš visų pusių.

Kaip ir kolega minėjo, tai gal tegul pradeda įrenginėti liftus į apžvalgos bokštus tiems su negalia. Nieko prieš juos tikrai neturiu ir problemu tikrai mieste yra, kurios reikia ištaisyti, bet šis senvagės objektas nėra svarbus neįgaliesiems, kad butina į ji patekti kai aplinkui 360 laipsniu matomas. Valstybinėse įstaiguose sutinku privaloma kai reikia patekti į vidų per laiptus ir nėra jokio kito užvažiavimo, bet čia tas architektas norėjo įgelti pačiam merui ir jo komandai, daugiau nematau prasmės diskutuoti.

[Audrys]

Gal derino prie miesto herbo, vėliavos. Vėžys irgi raudonas.

Šiaip aš dar vis nesuprantu šio herbo prasmės, prie ko čia ta pilis? Juk pilies Panevėžys neturėjo.

[Panevezietis]

Šiaip aš dar vis nesuprantu šio herbo prasmės, prie ko čia ta pilis? Juk pilies Panevėžys neturėjo.

PANEVĖŽIO MIESTO HERBO ISTORIJA


1812 m. Panevėžio miesto magistrato antspaudas


Istorijos faktai leidžia teigti, kad pirmasis Panevėžio miesto antspaudas atsirado susikūrus mieste savivaldai. Visiškai aišku, kad iki XVIII a. pab. Panevėžys savivaldos teisių neturėjo, todėl negalėjo būti ir herbo. Visos prielaidos savivaldai įkurti susiklostė Ketverių metų seimo (1788–1792 m.) laikotarpiu. 1791–1792 m. dauguma pavietų centrų, kurie anksčiau savivaldos teisių ir herbo neturėjo, jas įkūrė.


Panevėžio, kaip ir kitų Lietuvos pavietų, vėliau – apskričių centrų, herbas per 200 metų buvo kelis kartus keistas, taisytas, uždraustas. Žinomi 3 rūšių Panevėžio miesto antspaudai, kurie buvo naudojami XIX a. pr. Pirmasis atsirado 1801 m. Antrasis pradėtas naudoti 1812 m., trečiasis – 1817 m. Neabejojama, kad visuose trijuose antspauduose po Rusijos imperijos dvigalviu ereliu, turėjusiu pabrėžti miesto priklausomybę šiai valstybei, buvo pavaizduotas senasis Panevėžio miesto herbas – plytinis ar akmeninis pastatas su trimis bokštais, vėliau – mūriniai vartai su trim bokšteliais (kuorais), už kurių matyti dar vienas galingas bokštas su rusiška P raide ant stogo – miesto pirmąja raide.

Po 1831 m. sukilimo senoji simbolika buvo išguita iš pavietų centrų antspaudų. Juose vienvaldiškai įsigalėjo dvigalvis erelis. Tik 1845 m. Nikolajus I savo ranka patvirtino naują Panevėžio apskrities herbą, kurio viršuje buvo pavaizduotas sidabrinis obeliskas mėlyname lauke ir ruda žagrė su plieniniu noragu sidabriniame lauke apačioje. Skydo papėdė – žaliai ruda.

Prasidėjus I pasauliniam karui ir žlugus Rusijos priespaudai, dauguma Lietuvos miestų nusikratė Rusijos imperijos diegtų simbolių ir sugrįžo prie savo istorinių herbų.
Iš O. Maksimaitienės „Panevėžio miesto istorijos“ žinome, kad XX a. 2-ojo dešimtmečio pr. Panevėžio herbe buvo naudojami du simboliai viename herbinio skydo lauke. Viršuje – du sukryžiuoti pėdai, po jais – plūgas. Vėliau plūgo vietoje imta naudoti žagrę.

Miestų herbų panaudojimas pokario metais atsinaujino tik 1966 m., kai prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija. Panevėžio herbo etaloną buvo pasiūlyta padaryti dailininkui Arvydui Každailiui. Taip atsirado dar viena Panevėžio miesto herbo versija: viršutiniame raudoname lauke buvo pavaizduoti du sukryžiuoti balti linų pėdai, apatiniame mėlyname – baltas stilizuotas arklas. Vėliau šiuos simbolius, pakoregavus spalvas, nuspręsta palikti Panevėžio rajonui.

Dabartinis Panevėžio miesto herbas sukurtas atsižvelgiant į tarptautinę miestų istorinių herbų atkūrimo praktiką bei heraldikos reikalavimus. Herbui atkurti išsirinktas seniausias miesto herbas. Tam panaudota 1812 m. antspaudo, kaip geriausiai heraldiškai sutvarkyto, ikonografija: pavaizduoti dviejų aukštų vartai su įvažiavimo anga pirmame ir dviem langais antrame aukštuose. Virš vartų – trys bokšteliai (kuorai), už jų, per vidurį – galingas bokštas.
Kadangi herbo istorinės spalvos nežinomos, nuspręsta panaudoti Lietuvos miestų heraldikoje labiausiai paplitusias spalvas ir metalus: sidabrą (balta) ir raudoną spalvą, kaip pagalbinę – juodą. Dabartinis Panevėžio herbas – sidabriniame skydo lauke raudonų plytų pastatas, simbolizuojantis miesto vartus. Simbolį sugalvojo patys miestiečiai. Herbas Prezidento dekretu patvirtintas 1993 m. gegužės 11 d. Dabartinio miesto herbo etalono autorius – Arvydas Každailis.


Panevėžio miesto savivaldybė - GYVENTOJAMS » Apie Panevėžį » Simbolika » Panevėžio miesto herbo istorija (panevezys.lt)

[Panevezietis]

Tas architektas kuris pastoviai turi priekaištų merui ir visai jo komandai, kuris pastoviai nepatenkintas viskuom kas dabar vyksta Panevėžy. Kitas reikalas tas tiltas nėra labai jau toks platus ir greičiausiai jis bus jaunimo užimtas, o apskritai ar tikrai yra reikalo ten su vežimėliais atsirasti? Senvagė didelė, tad žiurėti fontano galima iš visų pusių.

Kaip ir kolega minėjo, tai gal tegul pradeda įrenginėti liftus į apžvalgos bokštus tiems su negalia. Nieko prieš juos tikrai neturiu ir problemu tikrai mieste yra, kurios reikia ištaisyti, bet šis senvagės objektas nėra svarbus neįgaliesiems, kad butina į ji patekti kai aplinkui 360 laipsniu matomas. Valstybinėse įstaiguose sutinku privaloma kai reikia patekti į vidų per laiptus ir nėra jokio kito užvažiavimo, bet čia tas architektas norėjo įgelti pačiam merui ir jo komandai, daugiau nematau prasmės diskutuoti.

Tas pats, Panevėžio rajono vyr. architektas.

Galėtų įrengti liftus visur kur tik techniškai įmanoma. Lipti aukštyn sunkiai gali ne tik neįgalieji. Sulauksi garbaus amžiaus ar važiuoklė nebeleis ir norėsi lifto.

Tavo argumentai dėl panduso nebuvimo manęs neįtikino

360 laipsnių matomumas, jaunimo užimtas. Tai gal į STR šituos punktus įtraukti reiktų...

[Audrys]

Jei sulauksiu garbaus amžiaus, tai nenorėsiu ant to tiltelio stovėti, nes man užtektu ir iš toli stebėti.

Na jei jau pradedam dėl šito tiltelio ir noro patekimo kuo arčiau fontano, tada manau reiktu visus pastatus perdaryti, daugiabučius, valstybines įstaigas ir kitas vietas kur jiems neimanoma privažiuoti perėjas ir dar kažka tai, bet aš kitą problema matau, kad pats tiltelis padarytas per siauras ir per žemas, o gale galėjo praplatinti. Buna dienų iš po žiemos, kad vandens lygis pakyla iš po žiemos, tad ar nebus apsemtas visas tiltelis vandens? Nors iš kitos pusės žiemu jau nebeturime, bet tai neaišku kas bus po keletą metų ir ką gamta motulė mums dar atneš.

Dėl raudonų plytų aplink Senvagę, tai man asmeniškai jau per daug, o iš to vadinkim žavesio po kelerių metų, gali tapti erzinančiu vaizdu.

[Audrys]

Nepriklausomybės aikštė verčia naują istorijos lapą

Planuojama, kad dar iki metų pabaigos lankytojams bus atverta dar viena atnaujinta miesto erdvė – Nepriklausomybės aikštė.







Keitė ir veidą, ir vardą

Nepriklausomybės aikštė amžiams bėgant ne kartą keitė ne vien pavadinimą, bet ir išvaizdą. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkauskas teigimu, tai viena senesnių miesto aikščių, minima jau XVIII amžiuje, o jos istorija siejama su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Pasak istoriko, carinės okupacijos metais aikštė buvo vadinta Cerkvės ir čia gana dažnai vykdavo carinės Rusijos kariuomenės paradai, taip pat ir vietinių karinių dalinių pratybos.







Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...storijos-lapa/

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...a-nauja-veida/

[Audrys]

Nepriklausomybės aikštės atnaujinimo darbai.

[Audrys]

Internete užvirė didelės diskusijos dėl Senvagėje statomu stiklo paketų.

Stiklas Senvagėje įkaitino panevėžiečius

Atnaujinamoje Panevėžio Senvagėje pradėti montuoti 1,2 m. aukščio berėmio stiklo turėklai socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą sprogimą. Panevėžiečiai tiesiog ūžė vertindami naująjį Senvagės vaizdą.











Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...#comment-95419

Senvagėje nebeliko vietos jaunavedžių meilės simboliui – spynelėms (video iš drono).

Mažieji Senvagės tilteliai, kadaise saugoję jaunavedžių užkabintas spyneles, šiandien lieka tik istorija. Naujai rekonstruojamoje Senvagėje ši tradicija baigėsi – „meilės spynelėms“ nebeliko vietos. Visos spynelės nuo mažųjų tiltų nuimtos, o vietoj senų grotuotų turėklų, rekonstruojant naujus tiltus, atsirado storo stiklo sienelės. Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės atstovai ramina: vestuvių tradicijas Senvagėje tikrai bus galima tęsti.



Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/senvageje-nebeliko-vie...iui-spynelems/

[Audrys]

Senvagės atnaujinimo darbai. Foto: 2021-12-16





















































































































.

[digital]

Ačiū už nuotraukas, tik būtų gerai tiek daug nuotraukų išskaidyti į kelis pranešimus (tarkim kiekviename po 10 nuotraukų). Nes dabar 58 - daugoka, kaip vienam pranešimui.