Leliukas ir Umbrasienė didžiausi medžių mylėtojai? ...o dabar ir Grigienė..? Įdomu būtų sužinoti ar išvis jie buvo projekto svarstyme..? Labai abejoju. Aš projektus jau seniai mačiau, medžius ten kirs kokius reikia, neabejoju A. Stulginskio universiteto dendrologų kompetencija ir ekspertize. Šitie tai trys verslininkai ar kas ten jie tokie graudžiai atrodo keldami paniką ir abejodami specialistų kompetencija. Būtų laisvė kirščiau visas šonines liepas, nes ten kažkokios nupušusios šlykštynės gavosi. Kiek mačiau iš dokumentų ir foto tai kerta šlykščias liepas, egles, kaštonus. 3 muškietininkai su savo kariauna ėmė skelbti, kad kirs ąžuolus nors planuose nė žodžio apie ąžuolų kirtimą. Kirtimo perėjimosi laikotarpiu vis dėl to nepateisinu, bet dabar jau šaukštai po pietų. Faile visa info: https://drive.google.com/file/d/1UbU...-Am9QMAkT/view
-
-
Kiek dar tie usuoti bebrai valdys miestą?
Reikia pasidžiaugti, kad Panevėžys gavo tokią miesto vyr architektę. Tikėtina, kad ji prikels miestą, kaip iškėlė Anykščius.Comment
-
Laisvės aikštė aptverta tvora: prasidėjo Panevėžio centrinės aikštės rekonstrukcija
Panevėžyje prasidėjo Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinio sutvarkymo darbai. Visa centrinės aikštės dalis aptverta aukštomis tvoromis, išmontuojama aikštės puošmena – fontanas.
Įgyvendinant projektą „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“ bus atnaujinama Laisvės aikštės danga, fontanas, želdiniai, vaikų žaidimo aikštelės, įrengiamos poilsio zonos, terasos, mažosios architektūros elementai.
Taip pat bus tvarkomi pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai(Laisvės aištėje, Vasario 16-osios, Elektros, Klaipėdos, Vilniaus, Respublikos gatvėse ir P. Plechavičiaus skvere), remontuojama gatvių danga Respublikos, Klaipėdos gatvėse, automobilių stovėjimo aikštelė Elektros gatvėje, eismo saugumo priemonių ir mažosios architektūros tvarkomoje teritorijoje įrengimas.
Projekto vertė beveik 6 mln. eurų. Darbus atlieka Panevėžio statybos trestas. Jie bus baigti 2020 metais gruodžio mėnesį.
Prieš pradedant įgyvendinti projektą, pirmiausiai Laisvės aikštėje atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai.
Šiuos darbus atlikti buvo būtina – Laisvės aikštė priklauso istorinei miesto daliai.
Kaip atliekami archeologiniai tyrimai Laisvės aikštėje, prižiūrėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Dovilas Petrulis.
Archeologas naujienų portalui JP aiškino, kad žvalgomieji šurfai apėmė maždaug 60 kv. metrų Laisvės aikštės teritorijos.
Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Laisvės aikštėje nestebino panevėžiečių. Juos labiau papiktino kitas darbų etapas – Laisvės aikštėje buvo iškirsti medžiai. Į naujienų portalo JP redakciją skambinę žmonės teigė, kad kirsti medžius – nusikaltimas.
Todėl gegužės 30 dieną buvo surengtas piketas, kurio metu panevėžiečiams apie pasirinktus kirsti medžius teko aiškintis VDU Žemės ūkio akademijos dendrologei dr. Linai Straigytei.
Laisvės aikštės projekto vadovė Vita Bubliauskaitė naujienų portalui JP aiškino, kad šis projektas – išskirtinis.
„Šiam projektui, kaip niekada skiriame daug dėmesio. Tai tikrai gerai parengtas projektas, o jo įgyvendinimui ypatingas dėmesys – Laisvės aikštė turi būti jauki ir tapti traukos centru. Be to, aikštės neįsivaizduojame be žalumos, tačiau ji turi būti estetiška, kokybiška, nekelti grėsmės praeiviams. Todėl būtina performuoti, atnaujinti želdinius“, – teigė Laisvės aikštės projekto vadovė V. Bubliauskaitė.
Nepatogumų turės ir vairuotojai. Nuo birželio 17 dienos, įgyvendinant projektą „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“, dėl statybos darbų bus uždaromas eismas nuo Respublikos gatvės 2-ojo pastato iki sankirtos su Vasario 16-osios gatve ir Klaipėdos gatvės atkarpoje ties Panevėžio kolegija.
https://jp.lt/laisves-aikste-aptvert...ekonstrukcija/
Comment
-
Laisvės aikštę užima statybininkai
Tvyrant rekordiniams karščiams panevėžiečiai nebeturi galimybės atsivėsinti Laisvės aikštės fontanuose. Pradedant aikštės rekonstrukciją, antradienį jie išjungti. Aikštė tveriama tvora, o joje esančios skulptūros išgabenamos. Netrukus čia kuriam laikui įsikurs statybininkai.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Vitos Bubliauskaitės teigimu, planuojami darbai nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Savivaldybės iki beveik Ukmergės gatvės. Kol kas užtveriamas tik aikštės vidurys – šonuose laisvai galima praeiti. Paliekami ir praėjimai skersai aikštę.
Šiomis dienomis turėtų būti aptverta ir teritorija netoli J. Miltinio dramos teatro, kur vietoje dabar esančios atraminės sienos bus projektuojami amfiteatriniai laiptai su rekreacine zona ant jų. Pasak V. Bubliauskaitės, kitose aikštės vietose darbai kol kas nevyks dėl būtinų įgyvendinti projektų – vandentiekio rekonstrukcijos ir kitų.
Laisvės aikštės ir jos prieigų maždaug keturių hektarų teritoriją Savivaldybės konkursą laimėjusiai įmonei Panevėžio statybos trestui teks sutvarkyti iki kitų metų pabaigos. „Atrodo, kad rangovas daug laiko turi, kiekviena diena suskaičiuota. Gaila, kad karščiausiomis vasaros dienomis neveiks fontanas, bet statybos darbai irgi nelaukia“, – sako V. Bubliauskaitė. Tikėtina, kad naujas fontanas Laisvės aikštėje pradės švirkšti kiek greičiau – preliminariai ateinančių metų liepą.
Kol kas panevėžiečiams belieka grožėtis vieninteliu mieste likusiu Senvagės fontanu. Mat esantis Nepriklausomybės aikštėje priešais Švč. Trejybės bažnyčią irgi neįjungtas. Įmonės „Panevėžio gatvės“ direktorės Vilmos Juodikienės teigimu, pastarajam smulkaus remonto nebepakanka – reikėtų kapitalinio. To daryti nesirengiama – ir šią aikštę numatyta tvarkyti už europinę paramą. „Dabar investuoti į fontaną, o paskui nugriauti ir statyti naują neverta“, – sako direktorė.
Keisis iš esmės
Iš Laisvės aikštės išgabenamos dekoratyvinės skulptūros bus saugomos įmonėje „Panevėžio gatvės“. Skulptūros „Lizdas“, „Langas“, „Koralas“, „Alternatyvi plokštuma“, „Gyvenimo žuvis“ bus perkeltos į autobusų stoties teritoriją rekonstravus esamą jos pastatą, o „Virsmas“ – į skverelį J. Miltinio dramos teatro šiaurinėje dalyje.
Aikštėje augančius koloninius ąžuoliukus ketinama perkelti į kitą jos pusę. Šiaurinėje aikštės dalyje ateityje bus formuojama renginių erdvė, kur bus numatyta vieta Kalėdų eglei, prekybininkų paviljonams per šventes. Bus įrengti ir dekoratyvinio apšvietimo akcentai, atsiras aukšti šviestuvai.
Pagal projektą, siekiant suformuoti J. Miltinio dramos teatro pastato reprezentacinę erdvę, bus pratęsiama aikštės centrinės dalies medžių alėja. Planuojama, kad išskirtiniai medžiai bus apšviečiami akcentiniais šviestuvais. Laisvės aikštėje atsiras įvairių salelių – lauko kavinėms, vaikų žaidimams, poilsio erdvės ir pan. Saugumui užtikrinti bus įrengiamos saugos kameros, apšviečiami tamsūs tarpai tarp pastatų. Rytinėje aikštės dalyje numatomas 2,5 metro pločio dviračių takas.
Priešais Savivaldybę nebeliks automobilių stovėjimo aikštelės. Šios vietos turėtų būti kompensuojamos palei Vilniaus gatvės šiaurinį šaligatvį. Erdvė priešais Savivaldybę taps reprezentacine, išklota iš aikštės šiaurinės dalies perkeltomis raudono granito plokštėmis.
Ribos eismą
Rekonstrukcijos laukia du Laisvės aikštėje esantys praėjimai – „tuneliai“ tarp pastatų. Praėjime ties Panevėžio kolegija bus pakeista grindinio danga, perdažytos sienos, lubos dengiamos perforuoto metalo plokštėmis, virš kurių atsiras šviestuvai.
Aikštėje atsiras ir žemėlapis su turistine informacija. Jo pagrindą siūloma gaminti iš perforuoto metalo, o žemėlapį pavaizduoti ant stiklo plokštės. Kadangi rengiamasi pradėti tvarkyti ir Laisvės aikštės prieigas, jau nuo birželio 17-osios aplinkinėse gatvėse bus ribojamas eismas: Klaipėdos gatvėje nuo A. Smetonos gatvės iki Laisvės aikštės ir Respublikos gatvėje nuo Klaipėdos gatvės iki Vasario 16-osios gatvės.
Po aikštės prieigų rekonstrukcijos P. Plechavičiaus skveras turėtų tapti savotiška sala jaunimui. Čia, po esamomis pušimis, numatomos naujos sėdėjimo vietos, atraminės sienos viršus bus keičiamas ir jame įterpiami mediniai suoliukai. Taip pat bus formuojama gyvatvorė, atskirsianti skverą nuo Klaipėdos gatvės. Atsiras ir modernus skvero apšvietimas.
Jis bus keičiamas ir Klaipėdos, Respublikos, Vasario 16-osios, Elektros bei Vilniaus gatvėse – jose numatomas LED apšvietimas ant metalinių atramų.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...a1QsF-mue7GCx4
Comment
-
-
Galėjo ją ir su antrankiais išvesti iš Anykščių, laiku tepė slides į Panevėžį.
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...alisto-tyrimasPaskutinis taisė Panevezietis; 2019.06.22, 15:34.Comment
-
-
Panevėžio opozicija piktinasi valdančiųjų sprendimais atsisakyti stoties tvarkymo perkeliant europines lėšas Laisvės aikštės, Senvagės tvarkymui.
Panevėžio taryba ketvirtadienį pakeitė 2014-2020 metų integruotų teritorijų vystymo programą – sprendimu atsisakyta autobusų stoties rekonstrukcijos bei stoties ir Laisvės aikštės prieigų sutvarkymo. Atidėjus tris projektus, lėšos, anot savivaldybės, bus panaudotas pačios Laisvės aikštės ir Senvagės projektams „kokybiškai įgyvendinti“. Sprendimui prieštaravusi opozicija ketvirtadienį paliko posėdžių salę.
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtina, kad projektų nėra visiškai atsisakoma, tačiau jiems bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių. „Šiuo metu turime labai paprastą pasirinkimą – arba turimomis lėšomis bandyti visus įgyvendinti vaikantis kiekybės, tačiau nepaisant kokybės, arba kai kuriuos įgyvendinti dabar visa apimtimi, kitus – šiek tiek vėliau arba pasitelkiant kitus finansavimo šaltinius. Manome, kad miestui svarbu turėti ne daugiau ir greičiau pabaigtų projektų, o kokybiškas viešąsias erdves, kurios būtų tinkamai pritaikytos panevėžiečių poreikiams“, – pranešime tvirtina T. Jukna. Jis pabrėžė, kad trijų projektų atsisakoma ir dėl „nuolat augančių rangos kainų“, kurių nebuvo galima numatyti juos rengiant, taip pat dėl to, jog vieną jų – stoties pritaikymą bendruomenėms sustabdė Konkurencijos taryba.
Tuo metu opozicija tvirtina, kad projektai suplanuoti 2014 – 2015 metais neįvertinus kainų augimo, tačiau jos neturėjo didėti daugiau nei 10-15 procentų. Opozicijos atstovė Gema Umbrasienė kaltina valdančiuosius priėmus sprendimus be didesnių diskusijų, ragina neatsisakyti projektų ir dengti padidėjusias išlaidas biudžeto lėšomis. „Didžiausias siaubas yra tai, kad Panevėžio valdžia tuos tris projektus, kuriais turėjo būti tvarkomos trys apleistos teritorijos (...), ES pinigai iš šių trijų projektų paimti ir perkelti į dvi teritorijas, kurios bene tvarkingiausios visame mieste, t.y. Laisvės aikštė ir Senvagė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Umbrasienė.
Anot jos, abu projektai, kuriems numatyta perskirstyti pinigus, pabrango 2-2,5 karto – opozicija ragina atlikti šių projektų auditą. „Toks pabrangimas yra visiškai neįmanomas, nors miesto valdžia iki šiol rauda, kaip auga kainos. Aš manau, kad toks pabrangimas yra susijęs su tam tikrais projekto struktūriniais dalykais, kuriuos valdžia mėgina nuslėpti“, – teigė ji. Galutinius sprendimus tvirtinant lėšų skyrimą dar turės priimti Vidaus reikalų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra. Anot G. Umbrasienės, valdantieji dar praėjusioje kadencijoje su privačiais investuotojais – „Baltisches haus“ – apsisprendė statyti naują stotį, o esamą pritaikyti „fiktyvioms reikmėms“, galiausiai šią savaitę pastato sutvarkymą nuspręsta išbraukti iš investicinės programos.
Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...e-stoti-919103Comment
-
Griauna sienele prie Miltinio teatro, bus nakti šviečiantys laiptai.
Jau išgriautas fontanas Laisvės aikštėj
Comment
-
Dar vienas įvyko medžių kirtimas Laisvės aikštėj, taip pat neapseita be aštriu diskusiju internete......
Laisvės aikštėje šalinami pavojų keliantys medžiai
Panevėžyje įsibėgėja Laisvės aikštės ir jos prieigų atnaujinimo darbai.Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė atliko išsamų Laisvės aikštėje augančių 14 medžių fiziologinės būklės ir rizikos aplinkai arboristinį vertinimą. Ekspertai medžius tyrė taikydami akustinę tomografiją, kai su specialiu prietaisu neinvaziniu būdu analizuojama kamieno vidinė struktūra. Atlikti tyrimai leidžia įvertinti, ar medžiai kelia pavojų žmonių saugumui.
Įvertinę Laisvės aikštės želdinius, ekspertai padarė išvadas, kad dalis medžių neturi perspektyvų augti. Nors ant kai kurių šiuo metu nėra smarkiai išplitusio kamieno puvinio, konstatuota, kad dėl esamų itin didelių kamieno žievės žaizdų artimiausiu metu puvinys išplis. Kita medžių kamienai jau stipriai pažeisti išplitusio puvinio, o tai nesaugu žmonėms.
Ekspertai taip pat pažymėjo, kad tarp lajų išplitusi chlorozė, – tai lemia medžių skurdimą, sausas pavojingas žmonėms šakas.
Medžiai, kurių būklė įvertinta gerai, bus išsaugomi, o keliantys pavojų saugumui – pašalinti. Taip bus užtikrintos tinkamos ir sveikos naujų medžių augimo sąlygos.
Laisvės aikštės ir jos prieigų atnaujinimo projekte vietoj sergančių, nesaugių medžių numatyta pasodinti kone triskart daugiau želdinių (tarp jų – 65 medžiai).
Jie užtikrins darnią bei saugią žmogui aplinką.
https://jp.lt/laisves-aiksteje-salin...antys-medziai/Comment
-
Specialistai piktnaudžiavimo ir neracionalaus lėšų naudojimo Panevėžyje vykdomuose projektuose neaptiko
Į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su prašymu kreipėsi panevėžietis Seimo narys Bronislovas Matelis. Parlamentaras prašė agentūros išnagrinėti du Panevėžio miesto savivaldybės projektus – Laisvės aikštės su prieigomis ir Senvagės sutvarkymą.
Šią savaitę CPVA pateikė atsakymą: piktnaudžiavimo ir neracionalaus lėšų naudojimo neaptiko. Seimo nario agentūros atsakymas neįtikino.
Lėšų poreikį formuoja Savivaldybė
CPVA konstatavo: poreikį, kur ir kokių lėšų reikia miestui, formuoja Savivaldybė; abu projektai įtraukti į integruotos teritorijos vystymo programą (ITVP) ir juos teigiamai įvertino regiono plėtros taryba, įrašydama į finansuotinų regiono projektų sąrašą: abiejų projektų paraiškas (atitiktį projektų atrankos kriterijams, reikalavimams ir finansavimo sąlygoms) įvertino ir suderino CPVA; Vidaus reikalų ministerijos apraše nėra reikalavimo teikiant paraišką turėti konkretų techninį projektą, tad paraiška planuojamos išlaidos preliminarios, nesant galutinių sprendinių, kiekių ir medžiagų. Projekto skaičiuojamoji kaina paaiškėja jau pasirašius finansavimo sutartį su CPVA – parengus techninį projektą ir atlikus jo ekspertizę.
Rangos darbai nupirkti pigiau
Toliau CPVA paaiškinime rašoma apie išlaidas. Laisvės aikštės atveju preliminarios išlaidos sudarė per 2,3 mln. eurų, skaičiuojamoji kaina – apie 6,16 mln. eurų. Rangos darbai nupirkti apie 200 tūkst. eurų pigiau – už beveik 5,96 mln. eurus.
Senvagės atveju preliminarios išlaidos buvo beveik 2,6 mln. eurų, parengus techninį projektą skaičiuojamoji kaina – per 5,12 mln. eurų.
Nuo 2018 metais rugpjūčio Panevėžio miesto savivaldybė skelbė 3 viešuosius pirkimus rangos darbams įsigyti, tačiau nė vienas neįvyko arba dėl per didelių pasiūlytų kainų, arba nedalyvaujant nė vienai statybos bendrovei.
Rinkos pasekmės
Todėl CPVA neturi pagrindo teigti, kad padidėjusios projektų kainos susijusios su Savivaldybės neskaidriais veiksmais: tai, kad pateikti galimų rangovų pasiūlymai buvo didesnių kainų nei skaičiuojamoji, „yra šiandienės situacijos rinkoje pasekmė“.
Be to, CPVA atkreipia dėmesį, kad situacija šalyje rodo, kad nuo 2018 metų rudens visoje Lietuvoje viešieji rangos/inžinerinių paslaugų viešieji pirkimai dažnai neįvyksta būtent dėl pasiūlytų per aukštų kainų.
Tam įtakos turi statybos ir su ja susijusiuose sektoriuose kylantys atlyginimai, padidėjęs aktyvumas statybų sektoriuje. Daugėja ir atvejų, kai rangovai tiesiog nedalyvauja vienuose konkursuose, rinkdamiesi pelningesnius objektus, siūlydami aukštesnes kainas kompleksiniuose ir didelės apimties projektuose.
Siūlys pakeitimus
Seimo narys B. Matelis, sužinojęs apie gautą CPVA atsakymą apie du Panevėžio miesto savivaldybės projektus – Laisvės aikštės su prieigomis ir Senvagės sutvarkymą, naujienų portalui JP neslėpė, jog tenka apgailestauti, kad įstatymai leidžia savivaldybėms elgtis su 20 milijonų eurų suma taip, kaip joms, o ne tų savivaldybių bendruomenei, atrodo naudingiau.
„Unikali ir keista situacija. Labai blogai, kad, pateikiant CPVA projektus, iš savivaldybių niekas nereikalauja techninio projekto, kuriame ir turėtų atsispindėti konkreti darbų sąmata. Mero komanda tiesiog nupiešia gražų paveikslėlį ir nusiunčia jį vertinti. Kai ateina konkretus laikas tą projektą vykdyti, savivaldybės gali sakyti, kad, atsiprašau, bet mūsų nupiešto paveikslėlio darbų įgyvendinimo sąmata šoktelėjo penkis ar dešimt kartų. O kodėl ne dvidešimt kartų? Žodžiu, savivaldybių vadovams paliekama nežabota teisė manipuliuoti milijonais ir niekas jiems uodegos neprispaus“, – JP sakė panevėžietis Seimo narys.
Parlamentaras B. Matelis sako, jog yra miesto bendruomenė, tačiau ji nuo panašių projektų vertinimo paprastai nustumiama.
„Kas tuomet gaunasi? Visi milijonai ir projektai pakimba tik ant mero ir savivaldybės administracijos sąžinės. Jeigu meras doras ir sąžiningas, miestas išloš, o jeigu suktas ir linkęs nusikalsti, tai gali laukti visko. Ir viskas – vieno mero rankose, niekas už nieką jo nenubaus ir nesustabdys, nebent pagaus už rankos darant blogus darbus. Manau, kad būtina keisti šią projektų įgyvendinimo tvarką, reikalaujant, kad savivaldybės pačios negalėtų taip laisvai manipuliuoti visai miesto bendruomenei skirtomis lėšomis.
Konkrečiai siūlysiu, kad savivaldybės privalo pateikti konkrečius techninius projektus su konkrečiomis sumomis, ir kad projektų įgyvendinimo kainos negalėtų kilti daugiau, nei kilo šalies kainų indeksas“, – teigė B. Matelis.
https://jp.lt/specialistai-piktnaudz...uose-neaptiko/
Comment
-
Svarstoma apie atkasto senovinio Panevėžio grindinio eksponavimą
Panevėžyje, vykdant Laisvės aikštės su prieigomis rekonstrukcijos projektą, priešais Savivaldybę vėl darbuojasi archeologai – surado senovinio XVIII amžiaus grindinio liekanų.
Atrado ir sovietinį palikimą
Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis naujienų portalui JP patikslino, kad vyksta detalieji kasinėjimo darbai.
„Prieš surandant senovinio grindinio liekanas, priešais Savivaldybės centrinį įėjimą atrastas ir sovietinio laikotarpio palikimas – asfalto danga. Juk praeitame šimtmetyje Laisvės aikštė buvo išasfaltuota. Nuėmus trinkėlių sluoksnį ir buvo atrastas, maždaug, 50 metų senumo asfaltas“, – juokavo archeologas ir tęsė:
„Po kultūriniu sluoksniu surastas ir senovinis grindinys – jo liekanos. Senovinis grindinys – XVII-XVIII amžiaus. Tai tikrai pats seniausias grindinys atrastas per detaliuosius kasinėjimus. Turime ir kitų radinių: arklio pasaga, keramikinės šukės, titnaginis skiltuvas, XVII a. antros pusės moneta. Senas grindinys išklotas netaisyklingos formos lauko akmenimis, surištais smulkiais, mažais akmenukais. Jie per laikmetį subyrėjo ir grindinio rišamosios medžiagos mažai išlikę. Kaip su pasielgsime su grindiniu, negaliu atsakyti. Tai sprendžia Panevėžio savivaldybė“, – pristatė radinius archeologas.
Lenkai eksponuoja
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis naujienų portalui JP pasakojo, kad norint eksponuoti grindinio likučius brangiai kainuotu.
„Buvo kalbama apie galimybę eksponuoti, bet viską apsprendžia finansai. Eksponavimo klausimas buvo aptartas su projekto vykdytojais Panevėžio statybos trestu (PST). Tačiau, kaip jau sakiau, labai brangus dalykas. Tiesa, maža viltis dar rusena, kad PST pasielgs patriotiškai ir pagalvos, gal verta išsaugoti ir eksponuoti XVIII amžiaus grindinio likučius“, – svarstė B. Pučkis ir prisiminė:
„Liubline (Lenkija) Lietuvių aikštėje (lenk. Plac Litewski) yra po storo stiklo sluoksniu eksponuojamas senovinis grindinys. Taip galbūt galima padaryti ir Laisvės aikštėje, tačiau tai reikia apsvarstyti.“
https://jp.lt/svarstoma-apie-atkasto...o-eksponavima/Comment
-
Raktas į sėkmę
Panevėžys išgyvena proveržio etapą. Aukštaitijos sostinė velkasi naują rūbą – modernaus, perspektyvaus, ambicingo, o svarbiausia, patrauklaus ir patogaus gyventi miesto.
„Panevėžys visapusiškai keičiasi: atnaujinus infrastruktūrą veriasi nauji žmonių traukos centrai, į miesto gyvenimą ir plėtrą įsijungia verslas, vietos gyventojų bendruomenės ir jaunimas, pagreitį įgauna ambicingi kultūros, švietimo projektai, Aukštaitijos sostinės perspektyvą kuria pasirinkta Pramonė 4.0 kryptis“, – sako meras Rytis Račkauskas.
Panevėžys išsikėlė itin ambicingą tikslą – tapti vienu stipriausių Šiaurės rytų Europos regiono robotikos centrų. Penktas pagal dydį Lietuvos miestas turi daug neišnaudoto potencialo – ne tik gilias pramonės tradicijas, dešimtis sėkmingai veikiančių įmonių, bet ir perspektyvų tapti ateities technologijų centru. Aukštaitijos sostinėje veikia vienintelė Lietuvoje Kauno technologijos universiteto Pramoninių robotų laboratorija, mechatronikos centras, mokslo ir technologijų parkas, vyksta paruošiamieji regioninio STEAM centro kūrimo darbai, kur jau nuo kito rugsėjo vaikai galės interaktyviai mokytis ne tik robotikos, bet ir fizikos, chemijos, biologijos, netgi kurti dirbtinį intelektą. Verslas taip pat neatsilieka ir eina robotizacijos keliu.
Pastarieji metai Panevėžiui buvo išskirtiniai tuo, kad didelė dalis kultūros įstaigų sulaukė taip ilgai lauktos rekonstrukcijos. Atnaujinama Dailės galerija pasikeis iš esmės.
„Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ viena iš projekto vadovių Monika Miniotaitė teigė, kad pasaulyje sparčiai plintanti ketvirtoji pramonės revoliucija, arba gamybos modernizavimas diegiant ne tik automatizavimo sistemas bei robotus, bet ir pažangiausias skaitmenines technologijas, – Pramonė 4.0 yra Panevėžio raktas į sėkmę. Robotika ir automatizavimas kaip pagrindinė kryptis regiono plėtrai pasirinkta neatsitiktinai. Pramonės vystymasis daro didelę įtaką viso regiono sėkmei, patrauklumui ir, svarbiausia, jo gyventojų kokybei. Vienas svarbiausių uždavinių – padėti Panevėžio pramonei rasti būdų prisitaikyti prie kitose valstybėse jau vykstančių gamybos, įmonių valdymo ir kitų pokyčių tam, kad išliktų konkurencinga ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Sėkminga pramonės plėtra ne tik taps ekonomikos varikliu, bet ir prisidės prie teigiamo Panevėžio regiono įvaizdžio formavimo. Šia kryptimi žingsniai jau žengti – planuojami renginiai verslui, siekiant paskatinti Panevėžio įmones diegti pažangias technologijas ir taip didinti jų konkurencingumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.
Atgimstantis Panevėžys skatina gyventojų iniciatyvas, o bendruomenės tapo realia jėga, keičiančia panevėžiečių gyvenimo kokybę.
Savivaldybė rūpinasi portalu „Industry 4 Panevėžys“ – viso regiono platforma edukacijai apie Pramonę 4.0, gerosios patirties sklaidai, partnerių naujoms iniciatyvoms pritraukti. Remiantis Pramonės 4.0 vystymo strategija, vis daugiau dėmesio skiriama inovacijų įtraukimui į įvairias sritis – nuo švietimo iki mokslinių tyrimų, verslumo skatinimo ir pačios savivaldybės veiklos. Bus kuriama Panevėžio, kaip Pramonės 4.0 traukos centro, įvaizdžio koncepcija, konkrečių veiklų įgyvendinimo planas.
Erdvė robotikos entuziastams
Didžiausią perspektyvą miestui užtikrinančia Pramonės 4.0 kryptimi žengiantis Panevėžys gali didžiuotis didžiausiu Lietuvoje robotikos varžybų centru „RoboLabas“.
Šį rugsėjį „Minties“ gimnazijos patalpose duris atvėręs įkurtas „RoboLabas“ miesto Savivaldybės aprūpintas inovatyviausia įranga: mokomaisiais robotais, dronais, kompiuterinės grafikos programomis, multimedijos kūrimo įranga, naujausiais kompiuteriais. Visa tai leidžia centro lankytojams technologines idėjas paversti realybe.
„RoboLabas“ – erdvė vaikams, paaugliams, jaunimui, net tėvams ir seneliams“, – sako modernaus centro direktorė Vaida Šiaučiūnė.
„RoboLabas“ jau turi apie 300 nuolatinių lankytojų. Jie, konsultuojant profesionaliems mokytojams, savo technologines fantazijas realizuoja net 20-yje skirtingų programų, skirtų ne tik vaikams, paaugliams ir jaunimui. Čia veikia ir smagūs šeštadieniniai užsiėmimai šeimoms.
Robotikos centre lankytojai susipažįsta su naujausiomis technologijomis, modeliuoja, projektuoja, programuoja robotus, dirba su 3D spausdintuvais, konstruoja įvairius modelius, maketus, prototipus, su kuriais dalyvauja robotų varžybose, į Aukštaitijos sostinę sutraukiančiose naujausių technologijų entuziastus iš viso regiono.
Įvairios robotų varžybos – neatsiejama „RoboLabas“ dalis. Čia gausu įvairių trasų ir varžyboms pasiruošti skirtų kliūčių.
Pradėjus „Ekrano“ marių pakrantės rekonstrukciją, jau liepos pradžioje čia iškilo „Wake Panevėžys“ parkas.
Išskirtinis dėmesys kultūrai
Panevėžys – ne tik augančios pramonės, bet ir kultūros lopšys. Išsikeltas ambicingas projektas įkurti pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centrą iš idėjos virsta realybe. Kultūros ministerija tam skyrė pirmąją finansinę injekciją – 3 mln. Eur Europos Sąjungos lėšų, dar 5 mln. Eur Panevėžiui numatyti iš Valstybės kapitalo investicijų programos. Net neabejojama, kad SEMC taps naujos kartos multifunkciniu kultūros centru, jungiančiu menus, kūrybines industrijas ir kultūrinį dialogą. Tikimasi, kad menų centras bus didžioji Panevėžio traukos ašis – to Aukštaitijos sostinėje iki šiol trūko.
Nuošalyje neliko ir kiti Panevėžio kultūros centrai. Pastarieji metai miestui buvo išskirtiniai tuo, kad didelė dalis kultūros įstaigų sulaukė taip ilgai lauktos rekonstrukcijos. Jau Kalėdų išvakarėse panevėžiečius planuojama pakviesti į atsinaujinusią Dailės galeriją. Jai rekonstruoti gauta beveik 1 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, dar per 175 tūkst. eurų miestas skyrė iš savo biudžeto. Restauracijos metu atidengta autentiška galerijos raudonų plytų mūro rytinė siena, o vidaus patalpos sutvarkytos pagal visus šiuolaikinius reikalavimus – nuo inžinerinių tinklų atnaujinimo iki erdvių pritaikymo kultūrinei bei edukacinei veiklai.
Permainų sulaukė ir Kraštotyros muziejus. Moigių pastatų komplekso modernizavimo projektui įgyvendinti Savivaldybė gavo beveik 1,52 mln. eurų ES investicijų. Daugiau kaip 327 tūkst. eurų sudaro miesto indėlis. Šiuolaikiškos, modernios, patrauklios atsinaujinusio muziejaus erdvės visuomenei turėtų būti atvertos 2020 m. pradžioje.
Daugėja traukos centrų
Milijoninės investicijos pasiekė ir Panevėžio viešąsias erdves. Sparčiai besikeičiantis miestas tampa patrauklus jaunimui, vaikus auginančioms šeimoms, aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems panevėžiečiams.
Baigiamame rekonstruoti Kultūros ir poilsio parke veiklų ras ir patys mažiausieji, ir senjorai.
Nauja panevėžiečių traukos vieta – moderniai sutvarkyta Taikos alėja bei rekreacijai ir poilsiui pritaikyta Nevėžio upės pakrantė. Šiai zonai sutvarkyti investuota beveik 613 tūkst. Eur ES bei Savivaldybės lėšų. Apšviestas naujas Taikos alėjos pėsčiųjų ir dviračių takas sujungė Kultūros ir poilsio parką su Senvagės teritorija. Sutvarkyti prietilčiai, dalis Nemuno gatvės ir Taikos alėjos šaligatvių. Atsirado aptverta šunų vedžiojimo aikštelė su įrenginiais, skirtais keturkojų treniruotėms ir dresavimui. Aktyvaus sporto entuziastai jau įvertino Nevėžio pakrantėje įrengtą didžiausią mieste gatvės gimnastikos aikštelę su daugybe lauko įrenginių ir specialia danga, apsaugančia nuo smūgių.
Mėgstantieji pasyvesnį poilsį prisėda pušų paunksnėje ant terasų, apšviestų žemėje įmontuotais šviestuvais. Netoli Stoties g. tilto įrengtos valčių prieplaukos, pritaikytos ir romantiškai pasisėdėti, ir pažvejoti.
Baigiamame rekonstruoti Kultūros ir poilsio parke veiklų ras ir patys mažiausieji, ir senjorai. Vaikų čia laukia pati didžiausia mieste žaidimų aikštelė, taip pat dvi mažesnės, įrengiami keli sporto aikštynai, lauko gimnastikos aikštelės, sveikatingumo takas. Jau baigiami tiesti ir nauji dviračių bei pėsčiųjų takai, iškylų zonos, apžvalgos aikštelės upės pakrantėje, mažosios architektūros elementai, modernūs šviestuvai. Keičiasi pro parką tekančio upelio aplinka – baigiama formuoti slėnio dauba su akmenų ir dekoratyvių augalų kompozicijomis, šlaite – amfiteatro aikštelė bendruomenės renginiams.
Statybos darbai vyksta ir Jaunimo parke, Laisvės aikštėje.
Įsijungia verslas
Panevėžio savivaldybės kuriama infrastruktūra suskubo pasinaudoti ir verslas. Pradėjus didžiausio Panevėžio vandens telkinio – „Ekrano“ marių pakrantės rekonstrukciją, jau liepos pradžioje čia iškilo „Wake Panevėžys“ parkas – nauja poilsio zona, kur galima išbandyti vandenlenčių trasą, paplaukioti irklentėmis ar mėgaujantis gardžios kavos puodeliu stebėti drąsuolius, skrodžiančius vandenį. Vandenlenčių parko administratorius bendrovės „Automatikos sistemos“ direktorius Gytis Preidis teigė, kad tokios pramogos Panevėžiui labai trūko, tad ji iš karto sulaukė didelio susidomėjimo. O jau kitąmet čia turėtų atsirasti ir vandens batutų parkas.
Pramonės 4.0 kryptimi žengiantis Panevėžys gali didžiuotis didžiausiu Lietuvoje robotikos varžybų centru „RoboLabas“.
Dar vienas naujas infrastruktūros objektas mieste, skatinantis rinktis aktyvų gyvenimo būdą, – nauja universali dirbtinės dangos sporto aikštelė J. Miltinio gimnazijoje, kuria galės naudotis ne tik apie septynis šimtus moksleivių turinti švietimo įstaiga, bet ir vietos bendruomenė.
Baigiami trejus metus trukę lengvosios atletikos maniežo atnaujinimo darbai – jau šiemet čia turėtų sugrįžti sportininkai.
Sena keičia nauja
Šie metai Panevėžio miesto savivaldybei buvo sėkmingi atsikratant ir pastatais „vaiduokliais“. Į privačias rankas iškeliavo dvejus metus pardavinėta nebaigta statyti mokykla su didesniu nei 3 ha sklypu V. Alanto gatvėje. Nupirktas ir ilgokai tuščias stovėjęs uždarytos „Verdenės“ mokyklos pastatas su 1,6 ha sklypu Parko gatvėje. Šeimininkus rado net itin senas medinis prastos būklės namas Nevėžio gatvėje, kuriame anksčiau glaudėsi kelios neįgaliųjų draugijos. Pardavus šiuos buvusius „pastatus vaiduoklius“ miesto biudžetas pasipildė 444 tūkst. Eur.
Dar 251,2 tūkst. Eur į Panevėžio iždą įplaukė aukcione pardavus vaizdingoje „Ekrano“ marių pašonėje esantį buvusį profilaktoriumą.
Tikimasi, kad į verslo rankas perėję ilgą laiką miesto piktžaizdėmis tapę pastatai atgims naujam gyvenimui. Jau dabar ieškoma investuotojų vystyti verslui vietoj buvusių V. Alanto gatvės mokyklos griaučių išdygsiančiame moderniame prekybos centre. Vietos verslininkai teigia vedantys derybas jau su dviem banginiais: planų grįžti į Panevėžį turinčiu kino teatru bei naujoku Aukštaitijos sostinėje – apdailos ir statybinių medžiagų parduotuvių tinklu.
Jaunimo galimybių miestas
Panevėžio vienas išsikeltų prioritetų – būti patraukliam jaunimui, jam pasiūlyti kuo daugiau veiklos galimybių. Daugėja lankytojų prieš porą metų veiklą pradėjusiame Atvirame jaunimo centre. Pasinaudodama ES finansavimu Panevėžio miesto savivaldybė įstaigai nupirko kompiuterinės, sporto, meninės raiškos įrangos – dabar panevėžiečiams telieka pasirinkti jiems patinkančią veiklą.
Nauja panevėžiečių traukos vieta – moderniai sutvarkyta Taikos alėja bei rekreacijai ir poilsiui pritaikyta Nevėžio pakrantė.
Šiemet imtasi ir naujų darbo su jaunimu formų – teikti jiems patrauklias mobilias paslaugas – įvairių renginių, projektų, veiklų jų pamėgtose, lankomose erdvėse. Vasaros pradžią vainikuoja jau tradicinis tampantis jaunimo piknikas Skaistakalnio parke, o paskutinį vasaros savaitgalį jaunimas susirinko į Aukštaitijos siaurojo geležinkelio stoties teritoriją. Čia šurmuliavo muzikinis piknikas, sutraukęs nemažą būrį ne tik miesto jaunimo, bet ir šeimų.
Miesto variklis – aktyvios bendruomenės
Kad proveržio laiką išgyvenantis Panevėžys tampa patrauklus gyventi, liudija augantys į miestą sugrįžtančių emigrantų srautai. Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus iš Aukštaitijos sostinės išvyko perpus mažiau nei 2017-aisiais, o sugrįžo dvigubai daugiau nei prieš porą metų.
Atgimstantis miestas skatina gyventojų iniciatyvas, o bendruomenės tapo veiksniu, keičiančiu panevėžiečių gyvenimo kokybę.
„Bendruomenė yra jėga, galinti išjudinti miestą“, – sako Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės pirmininkė Lina Budreikaitė.
Šiuos žodžius patvirtina darbai – bendruomenė vykdo 92 tūkst. Eur ES finansuojamą projektą, skirtą vaikų ir jaunimo iki 18 metų sveikatai stiprinti. Iki 2021-ųjų gegužės Aukštaičių-Žemaičių bendruomenė organizuos galybę renginių. Nors projekte numatyta, kad į juos įsitrauks 2200 miesto ir rajono gyventojų, pasak L. Budreikaitės, pirmųjų renginių populiarumas rodo, kad dalyvių bus gerokai daugiau.
Pripučiami batutai, futbolas, lauko žaidimai, lenktynės paspirtukais, sporto varžybos ir dar daug kitų pramogų –visa tai aktyvi bendruomenė suplanavusi organizuoti panevėžiečiams.
„Žmonės vis labiau įsitraukia į bendruomeninę veiklą. Tam nereikia nei kvietimo, nei reklamos. Matydami bendruomenės darbus, gyventojai jungiasi, kad nuveiktų dar daugiau. Veiklios vietos bendruomenės gali padaryti labai daug gero miestui“, – įsitikinusi L. Budreikaitė.
Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/raktas-i-sekme/#
Comment
-
Panevėžys kuria ekonomikos ir verslo akademiją
Panevėžio miesto savivaldybė, M. Romerio universitetas (MRU) ir 5-oji gimnazija mūsų mieste steigs ekonomikos ir verslo akademiją (EVA), bendradarbiaus plėtojant jos veiklą.
„Idėja kilo susitikus su MRU atstovais. Turėtume džiaugtis keliais dalykais. Pirma, aukštosios mokyklos mato Panevėžį kaip partnerį. Antra, mūsų miesto jaunimas turės daugiau galimybių įgyti visapusį išsilavinimą. Taip pat džiaugiuosi, kad susidomėjimą naujuoju projektu parodė Panevėžio švietimo bendruomenė“, – sako meras Rytis Račkauskas.
EVA ketinama kurti 5-ojoje gimnazijoje. Į užsiėmimus būtų kviečiami visi vyresni kaip 16 metų jaunuoliai (ir nelankantys ekonomikos užsiėmimų mokyklose, nesiejantys savo ateities su verslu). Čia jie įgytų ekonomikos, verslo, finansų žinių pradmenis, lavintų kritinį mąstymą, gebėjimą vertinti ekonomikos, verslo laimėjimus.
MRU kas mėnesį skaitytų po dvi paskaitas, teiktų konsultacijas (ir ekonomikos mokytojams), organizuotų papildomus mokymus. Pažangiems klausytojams būtų teikiami EVA baigimo pažymėjimai.
Per metus planuojama pritraukti ne mažiau 50 EVA lankytojų. Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus duomenimis, šiuo metu eiti į EVA užsiėmimus norėtų 101 gimnazistas iš įvairių miesto gimnazijų.
EVA steigimui dar turės pritarti Savivaldybės taryba. Artimiausias jos posėdis – spalio pabaigoje.
https://jp.lt/panevezys-kuria-ekonom...slo-akademija/Comment
-
L. Blėdis traukiasi iš J. Miltinio dramos teatro vadovo pareigų
Nepilnai dvejus metus teatrui vadovavęs garsaus Anapilin iškeliavusio aktoriaus, režisieriaus Vaclovo Blėdžio sūnus Leonas Blėdis Kultūros ministerijai įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Paskutinė teatro vadovo darbo diena – lapkričio 7-oji.
L. Blėdis
Apie tai, kad Kultūros ministerijai panevėžietis L. Blėdis įteikė atsistatydinimo pareiškimą, naujienų portalui JP patvirtino ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič.
„Kultūros ministerija gavo J. Miltinio dramos teatro vadovo L. Blėdžio atsistatydinimo prašymą. Atsižvelgiant į visas teisines procedūras, paskutinė numatoma L. Blėdžio darbo diena – lapkričio 7 diena. Siekiant užtikrinti sklandžią darbo veiklą, L. Blėdžiui baigus eiti savo pareigas, bus skelbiamas naujo J. Miltinio dramos teatro vadovo konkursas, teisės aktų numatyta tvarka“, – trumpai paaiškino situaciją J. Mikulevič.
Nekomentuoja
Dar vis J. Miltinio dramos teatro vadovas L. Blėdis, naujienų portalui JP teigė, kad šį postą palieka dėl asmeninių priežasčių.
„Daugiau nieko nekomentuosiu. Viską, ką pasakė ministerijos atstovė yra tiesa“, – teigė L. Blėdis.
Nebuvo naujiena
J. Miltinio dramos teatro meno vadovas A. Jevsejevas naujienų portalui JP teigė, kad jam nebuvo naujiena, jog L. Blėdis išeina.
A. Jevsejevas
„Jis apie tai kalbėjo, bet nemaniau, kad taip staiga priims sprendimą. Leonas pasakojo, kodėl traukiasi. Tačiau pasakyti, ką sakė – negaliu. Tą pats turėtų pasakyti, o ne aš“, – kalbėjo A. Jevsejevas ir tęsė:
„Kas bus toliau, sprendimą priims ministeriją. Arba skelbs konkursą, arba paskirs laikiną vadovą. Lieku dirbti, nes į darbą priėmė ne Kultūros ministeriją, o L. Blėdis. Tik jis ir gali atleisti. Darbo daug, niekas nesustoja.“
Bus skelbiamas naujas konkursas
Po lapkričio 7 dienos, kai L. Blėdis oficialiai neteks J. Miltinio dramos teatro vadovo pareigų, bus skelbiamas konkursas naujam vadovui.
L. Blėdis 2011–2012 metais dirbo J. Miltinio dramos teatro vadovo padėjėju, nuo 2013 metų yra „Tiesiog teatras“ vadovas.
Ankstesnis teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas 2017-aisiais atleistas dėl seksualinio priekabiavimo prie aktorės Erikos Račkytės ir kitų pažeidimų, jis dėl kėsinimosi priversti lytiškai santykiauti nuteistas arešto bausme, turėjo nukentėjusiajai atlyginti žalą.
Prieš jį teatrui vadovavusiam režisieriui Romualdui Vikšraičiui kolektyvas buvo pareiškęs nepasitikėjimą. Nepaisant to, jis J. Miltinio teatrui vadovavo visą kadenciją 2010-2015 metais.
https://jp.lt/l-bledis-traukiasi-is-...adovo-pareigu/Comment
-
Prie įėjimo į teatrą įrengtas rūkomasis supykdė panevėžiečius: kaip prie kokios aludės būtų
Nors sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės, vaizdas įžengiant į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą dar proziškesnis. Prie vienos svarbiausių mieste kultūros įstaigų pagrindinio įėjimo įrengta patogi vieta dūmui užtraukti. Teatro senbuviai apstulbę – tokios nepagarbos meno šventovei, o kartu ir lankytojams, jie nepamenantys. Juk pro traukiančiuosius dūmą prie teatro durų dabar priversti eiti ir nerūkantieji, ir net vaikai.
Pilkas suolas ir ant teatro kolonos pakabinta šiukšlinė – rūkymo zonai būtini atributai – jau daugiau nei mėnuo pasitinka J. Miltinio dramos teatro lankytojus. Tokia atvira erdvė rūkaliams įrengta netgi ne vidiniame kieme ar kitame kampelyje toliau nuo pašalinių akių, o kultūros įstaigą reprezentuojančioje pusėje – prie pagrindinio įėjimo, vedančio į teatro kasas. „Tikrai ne butaforija. Visi čia eina rūkyti. Kaip ne prie teatro, o kokios aludės būtų“, – nusistebėjo vienas viešinti pavardės nepanoręs teatro darbuotojas.
Kad suolelis, kadaise naudotas per spektaklius, dabar priglaudžia traukiančiuosius dūmą, mato ne tik patys teatralai. Laisvės aikštėje gyvenanti panevėžietė pasakojo ir pro savo buto langą ne kartą stebėjusi, kaip prie teatro durų, net kai nevyksta spektakliai, išeinama parūkyti. Tokį patį vaizdą mato ir Laisvės aikštės praeiviai. Teatro senbuviai apstulbę. Jiems net sunku vertinti tokią iniciatyvą teatro prieigose. „Tai visiškai nedera su teatru, kultūros įstaiga. Tai netgi žemina teatro paskirtį. Net kalbėti apie tai nenoriu. Ir taip savaime aišku, jog negali šitaip būti“, – trumpai tarstelėjo pats jau du dešimtmečius nerūkantis aktorius Vytautas Kupšys.
Rūkymo vieta prie pagrindinio teatro įėjimo atrodo netinkama ir aktoriui bei miesto Tarybos nariui Laimučiui Sėdžiui. „Rūkantiems turėtų būti įrengtos visiškai atskiros erdvės, o pro šitą vietą eina visi. Ta vieta tikrai nėra tinkama rūkymui“, – įvertino pats irgi nerūkantis L. Sėdžius.
Apsaugojo stogas
Panevėžio savivaldybės taryba dar 2014 m. Laisvės aikštę paskelbė nerūkymo zona. Išimtys padarytos čia veikiančioms lauko kavinėms. Apie tai, kad pešti dūmą aikštėje – draudžiama, informuoja čia sukabinti ženklai. Nors J. Miltinio dramos teatras irgi įsikūręs aikštės pakrašty ir neturi lauko kavinės, kultūros įstaigos prieigose įrengtoje rūkymo zonoje pučiantys dūmus teisės akto visgi nepažeidžia. Mat jie turi nuo tokio draudimo saugantį stogą tiesiogine šio žodžio prasme.
Pasak Savivaldybės Teisės ir viešosios kontrolės skyriaus specialisto Rimanto Stakausko, net ir atvira vieta lauke po teatro stogu jau vertinama kaip pastato dalis ir neįeina į rūkyti draudžiamą zoną. „Buvo šnekėta su teatro vadovu, įspėta, kad iš po stogelio neišeitų rūkyti, nes teks taikyti represines priemones. Pagal įstatymo raidę teatras, tokioje vietoje įrengęs rūkymo zoną, pažeidimo nepadarė. Iš moralinės pusės visaip galima manyti, pro ten vaikšto ir nerūkantys klientai, žiūrovai, tarp jų ir vaikai, bet iš teisinės neturėtume jiems ko prikišti“, – sako R. Stakauskas.
Į visus klausimus – vienas atsakymas
Ką pats teatro direktorius Leonas Blėdis, skaičiuojantis paskutines savaites eidamas šias pareigas, mano apie suolą rūkantiesiems teatro reprezentacinėje pusėje, išgirsti nepavyko. Mobiliuoju telefonu atsiliepęs direktorius, nė neišklausęs klausimo, pradėjo kalbėti tarsi nesuvokdamas situacijos.
„Mano paskutinė darbo diena lapkričio 7-oji. Atsistatydinu dėl asmeninių priežasčių“, – nė neklausiamas nežinia kodėl informaciją, nesusijusią su keliama problema dėl rūkymo zonos, vienu atsikvėpimu išpylė L. Blėdis ir nutraukė pokalbį. Perskambinus dar kartą direktorius netgi vietoje atsiliepiant įprasto „klausau“ vėl it užsuktas išpyškino tą patį tekstą apie atsistatydinimą iš pareigų nuo lapkričio 7-osios.
Kadangi direktorius nesiteikė nė paaiškinti, kas dar, be jo, J. Miltinio dramos teatre atsakingas už ūkinę dalį, mat neseniai iš teatro pasitraukė ir jo pavaduotojas, teko kreiptis į šios įstaigos steigėją Kultūros ministeriją. Šios atstovė pažadėjo pati perskambinti direktoriui.
Tik po to paskambinus L. Blėdžiui, šis nebepakartojo to paties teksto. Šįkart vadovas panoro klausimus gauti raštu. Anot jo, atsakysiantis, kai galėsiantis. Visgi į klausimus, kodėl rūkymo vieta įrengta reprezentacinėje vietoje ir ar dėl to nenukenčia teatro, kaip kultūros įstaigos, įvaizdis, direktorius vakar iki darbo dienos pabaigos nerado laiko atsakyti.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=82567239
Comment
-
Panevėžį vyriausioji architektė palieka apgailestaudama
Po trijų su puse metų darbo, Panevėžio miesto savivaldybę palieka Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.
D. Gasiūnienė.
Vyriausioji miesto architektė tai patvirtino naujienų portalui JP.
„Tokias komandiruotinės nuotaikas jau seniai jaučiau. Pačioje pradžioje važinėjimas į Panevėžį buvo privalumas, bet paskui pasidarė našta. Be to, mano mylimuose Anykščiuose po visų rinkiminių batalijų žadėjo susigrąžinti visus išvykusius specialistus. Kalbino, kalbino ir prikalbino. Gastroliavimo laikas baigėsi“, – prisipažino D. Gasiūnienė ir teigė, kad atgal sugrįžti kvietė dabartinis Anykščių meras Sigutis Obelevičius.
Pasiteiravus, ar negaila palikti Panevėžį, kuriame tiek daug projektų vykdoma, dar iki lapkričio mėnesio dirbsianti D. Gasiūnienė sakė:
„Žinoma, gaila palikti. Ilgai galvojau apie grįžimą atgal į Anykščius. Svarsčiau kone keturis mėnesius, bet sprendimas jau padarytas. Visi projektai turi vadovus ir darbai vyksta. Niekas nesustos.“
Panevėžį paliekanti vyriausioji architektė teigė Aukštaitijos sostinę apibūdintų gerai.
„Kai pats prisilieti prie darbų, tai ir apibūdinimas neblogas. Šiuo atvejų išskirčiau privatų sektorių. Juk dirbu ne tik su Savivaldybės projektais, bet ir su privačiais. Jų Panevėžyje vykdoma nemažai ir sukuria labai gerą miesto nuotaiką. Privatus sektorius pakilime ir daug kas tiki Panevėžio miesto ateitimi. Todėl ir investicijos daromos, o į nykstantį miestą juk niekas neinvestuotų. Vadinasi Panevėžys atsigauna“, – mano D. Gasiūnienė ir sako, kad per pusketvirtų metų Panevėžys žengė didelį žingsnį atsigaunančios architektūros srityje.
https://jp.lt/panevezi-vyriausioji-a...gailestaudama/Comment
-
Panevėžys kuria naują įvaizdį – sieks pabrėžti Pramonės 4.0 strateginę kryptį
Panevėžiui pasirinkus Pramonę 4.0 kaip strateginę kryptį tolesnei miesto ir regiono plėtrai, bus formuojamas ir stiprinamas Panevėžio, kaip Pramonės 4.0 traukos centro, įvaizdis. Pramonės 4.0 rinkodarai Panevėžio miesto savivaldybė šiemet skyrė 10 tūkst. Eur, konkursą laimėjo Panevėžio turizmo informacijos centras.
„Panevėžyje įgyvendinama daug reikšmingų iniciatyvų, artinančių miestą prie tikslo tapti Pramonės 4.0 centru. Turime kuo didžiuotis, todėl norisi, kad žinia apie iniciatyvas sklistų kuo plačiau. Panevėžio išteklių ir potencialo viešinimas didina miesto patrauklumą jaunimo, investuotojų, turistų akyse. Be to, miesto strateginės krypties komunikacija padeda gyventojams labiau suprasti, kuo ši kryptis svarbi kiekvienam ir kaip jie gali prisidėti ją įgyvendinant. Norisi, kad bendram darbui dėl miesto ateities ilgainiui susitelktų vis daugiau gyventojų – kiekvieno indėlis svarbus“, – sako projekto vadovė Monika Miniotaitė.
Šiuo metu vyksta konsultacijos su Panevėžio gyventojais ir strateginės komunikacijos ekspertais, kuriamos rinkodaros komunikacijos priemonės Panevėžio, kaip Pramonės 4.0 traukos centro, įvaizdžiui formuoti. Daug dėmesio skiriama kampanijai „Sėkmės istorija – Panevėžys“ apie aktyviai inovacijų srityje dirbančius miesto gyventojus, informacijos apie miesto strateginę kryptį sklaidai.
Pert 3 mėnesius bus sukurta Panevėžio, kaip Pramonės 4.0 traukos centro, įvaizdžio koncepcija, jos įgyvendinimo priemonių planas. Bus stiprinamas bendradarbiavimas tarp miesto švietimo ir mokslo įstaigų, asocijuoto verslo struktūrų ir viešojo sektoriaus, užtikrinant koordinuotą Panevėžio įvaizdžio formavimą. Koncepcija šioms institucijoms taps tarsi kelrodis, padėsiantis apie miestą skleisti vieningą ir nuoseklią žinutę. Dalį numatytų veiklų siekiama įgyvendinti dar šiemet, o visą koncepciją – kitąmet.
https://panevezys.lt/lt/naujienos/pa...auja-2mnq.htmlComment
-
Remonto darbai Laisvės aikštėje koreguoja Panevėžio Kalėdas: žaliaskarė šiais metais stovės naujoje vietoj
Toliau intensyviai įgyvendinamas projektas „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“. Intensyvėjant aikštės rekonstrukcijos darbams Panevėžio miesto savivaldybei teko pakeisti Kalėdinės eglės statymo vietą.
Darbus Laisvės aikštėje atliekančios bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) darbininkai šiuo metu darbuojasi buvusio fontano vietoje, ardomas grindinys tarp viešbučio „Panevėžys“ ir J. Miltinio dramos teatro ir įrenginėjami laiptai ties dramos teatru.
Ardo atsargiai
Panevėžio miesto savivaldybės projekto vadovė Vita Bubliauskaitė naujienų portalui JP patvirtino, kad ardomas Laisvės aikštės grindinys.
„Ardomos granitinės plokštės Laisvės aikštėje, priešais viešbutį. Plokštes PST darbininkai ardo atsargiai. Jos gerai išsilaikę ir bus perkeltos į kitą vietą – jomis bus išgrįstas grindinys priešais miesto Savivaldybę. Darbų paskubinti negalima, nes plokštės ardomos rankini būdu“, – aiškino V. Bubliauskaitė.
Darbai priklauso nuo oro sąlygų
Pasak projekto vadovės, PST darbininkai darbuojasi ir buvusio fontano vietoje.
„Kiek leis oras, tiek darbininkai darbuosis įvairiose Laisvės aikštės vietose. Fontano vietoje bus įrengtas kitokios konstrukcijos fontanas nei buvo. Kol kas orai darbams palankūs, bet neaišku, kiek jie tęsis. Dabar, kol galima, darbininkai ardo, stato. Juolab kad darbų Laisvės aikštėje reikia atlikti daug. Juk projektas turi būti baigtas iki kitų metų pabaigos“, – teigė Panevėžio miesto savivaldybės atstovė V. Bubliauskaitė.
Darbų vietos – kelios
Projekto vadovė aiškino, kad PST darbuotojai dirba ne tik Laisvės aikštėje.
„Dirba ir Klaipėdos bei Respublikos gatvėse. Be to, baigiami lieti laiptai netoli J. Miltinio dramos teatro. Darbo tikrai daug“, – tvirtino projekto vadovė V. Bubliauskaitė.
Eglę perkėlė į kitą vietą
Pasiteiravus, kaip bus su pačia gražiausia metu švente Kalėdomis ir, kurioje vietoje šiais metais stovės žaliaskarė, V. Bubliauskaitė paaiškino:
„Šiais metais, kadangi aikštėje vyksta rekonstrukcijos darbai, nuspręsta eglę perkelti į kitą vietą – arčiau Aleksandro paminklo. Manau, kad eglė puikiai išsiteks šioje erdvėje ir puikiai papuoš Panevėžį.“
Simbolizuos atsinaujinantį Panevėžį
Šios Kalėdos atsinaujinančiame Panevėžyje bus su inovacijų ženklu – mieste spindės moderni, šiuolaikiška eglė ir dekoracijos. Viešųjų pirkimų konkursą kalėdinėms puošmenoms įrengti laimėjo bendrovė „Lumidėja“.
Ant miesto ir Kalėdų eglės nutūps šiuolaikiški origamio elementai, paukščiai. Šie netradiciniai sprendiniai turėtų pabrėžti Panevėžio išskirtinumą, technologinį pažangumą.
Inovatyvaus miesto temą sustiprins interaktyvi programa „Pakuždėk norą“. Tai leis panevėžiečiams ir miesto svečiams prisiliesti prie išmaniųjų technologijų, patirti kitokių pojūčių, įsitraukti į kalėdinio miesto vyksmą.
Dekoracijomis bus puošiama Laisvės aikštė, Vilniaus g. (nuo J. Basanavičiaus iki Klaipėdos g.), Respublikos g. (nuo Vasario 16-osios iki P. Puzino g.) su tiltu, Elektros g., Vasario 16-osios g. (iki A. Smetonos g.), Savanorių a. (nuo Laisvės a. iki J. Basanavičiaus g.), Ukmergės g. (nuo Laisvės a. iki J. Basanavičiaus g.), J. Basanavičiaus g. (nuo Vilniaus iki A. Jakšto g.) su tiltu.
Kalėdinė miesto puošyba kainuos 112,6 tūkst. eurų (iš jų eglės – 52,6 tūkst. eurų).
Šventinis Kalėdinės eglės įžiebimas numatytas lapkričio 29 dieną.
https://jp.lt/remonto-darbai-laisves...ujoje-vietoje/Comment
-
Pritarta:
Panevėžys steigs ekonomikos ir verslo akademiją
Panevėžio miesto savivaldybės politikai pritarė, kad Savivaldybė, M. Romerio universitetas (MRU) ir 5-oji gimnazija mieste steigtų ekonomikos ir verslo akademiją (EVA), bendradarbiautų plėtojant jos veiklą.
MRU rūpinsis EVA užsiėmimų turiniu, Savivaldybė bus atsakinga už EVA veiklos koordinavimą ir finansavimą, 5-oji gimnazija – administravimą.
EVA įsikurs 5-ojoje gimnazijoje. Užsiėmimus galės lankyti visi vyresni kaip 16 metų jaunuoliai (ir nelankantys ekonomikos užsiėmimų mokyklose, nesiejantys savo ateities su verslu). Čia jie įgis ekonomikos, verslo, finansų žinių pradmenis, lavins kritinį mąstymą, gebėjimą vertinti ekonomikos, verslo laimėjimus.
MRU kas mėnesį skaitys po dvi paskaitas, teiks konsultacijas (ir ekonomikos mokytojams), organizuos papildomus mokymus.
Per metus planuojama pritraukti ne mažiau 50 EVA lankytojų. Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus duomenimis, į EVA užsiėmimus jau užsiregistravo 101 gimnazistas iš įvairių miesto gimnazijų.
Užsiėmimai vyks kas antrą šeštadienį, mokslo metų pabaigoje planuojama dviejų dienų stovykla. Baigę programą mokiniai laikys egzaminą, o pažangieji gaus EVA baigimo pažymėjimus.
Mokiniams PEVA užsiėmimai bus nemokami.
https://jp.lt/panevezys-steigs-ekono...slo-akademija/
Comment
Comment