Panevėžio centro atgaivinimas

[Kiaune]

Valio! Taip ir toliau, tegul dabar tik pagrindinį dangoraižį renovuoja! Seniai Panevėžy buvau, reiks užlėkt kadanors

[enigma]

Kol kas neblogai, tik kaip bus su tolimesnio pastato rekonstrukcija?

[Wycka]

Man taip pat patinka. Matyt, buvau nuteiktas prastesniam variantui
Beje, tikriausiai su restoranu šiame pastate (2 aukšte) jau bus „ba bah“ visiems laikams?

[TAUchix]

Man taip pat vaizdas Almio nuotraukose kaip bebūtų keista geresnis nei buvusiose vizualizacijose. Įdomu kaip atrodys galutinis vaizdas realybėje.

O čia aptikau straipsnelį apie bendrą Panevėžio centro situaciją (t.p. žr. komentarus):

Daiva Savickienė, "Panevėžio balsas"



Panevėžio centras tuštėja: Vasario 16-osios gatvėje beveik nebeliko nei parduotuvių, nei kavinių, vis daugiau įmonių bėga ir iš Laisvės aikštės. Prestižine turinti būti miesto vieta kažkodėl verslo nesulaiko.

Siekdama nors kiek atgaivinti apmirusią centrinę Laisvės aikštę miesto Savivaldybė sumanė joje penktadieniais pasiūlyti daug renginių. Tikėtasi, kad į juos pritraukus žmonių, tuo pasinaudos ir verslininkai. Tačiau aiškėja, jog apčiuopiamesnės naudos iš to turi tik maitinimo paslaugas teikiančios įmonės.

„Galvokime, kad bet koks judesys yra gerai, nes lengviausia yra nieko nedaryti. Tada būtų tuščia aikštė“, – mano UAB „Žaliasis žiogas“ direktorė Birutė Sargūnienė.

Įmonės vadovės įsitikinimu, idėja vis dėlto pasiteisino – kavinėje šiek tiek padaugėjo žmonių. Tik esą dar geriau būtų, jeigu ši idėja nesibaigtų kartu su vasara ar miesto gimtadieniu, o būtų pratęsta ir rugsėjį, kai panevėžiečiai grįš po atostogų ir mieste bus galima tikėtis daugiau veiksmo.

Be to, verslininkės manymu, nepakenktų ir didesnis penktadieninių renginių garsinimas. „Reikėtų atgarsių apie renginius, kad žmogus pagalvotų: aš nebuvau, o ten vyko kažkas labai įdomaus ir reikės kitą penktadienį ateiti“, – siūlė B. Sargūnienė.

O štai vienam pagrindinių sumanymo akcentų – vadinamajam blusų turgeliui, jos nuomone, rasta vieta nėra pati tinkamiausia: per toli nuo Laisvės aikštės.

Baigia nunykti

Tačiau ne visi verslininkai sulaukė tokio efekto, kokio galbūt norėta. Netoli Laisvės aikštės esančios Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusios kavinės atstovė teigė nepajutusi jokių permainų. To priežastis, jos manymu, labai paprasta. „Užkampis tikrąja šio žodžio prasme“, – atviravo prisistatyti nepanorusi verslininkė, anot jos, dabar niekas neskuba kelti verslo į šią kadaise klestėjusią gatvę.

Kita problema – automobilių stovėjimo vietos centre yra mokamos. Moteris teigė, kad kai klientui, panorusiam puodelio kavos, dar reikia papildomai sumokėti porą litų už stovėjimą, mieliau važiuojama į kurį nors prekybos centrą. Dėl to verslininkai kreipėsi į miesto merą, tačiau nieko paguodžiančio neišgirdo – esą kas turi kelis litus kavai, ne problema ir pastatyti automobilį.

„Tačiau žmonės kalba apie tai. Nėra kur pajudėti centre – visur reikia mokėti pinigus“, – sakė kavinės atstovė.

Ir pati mokėjimo sistema neva nelanksti: nesvarbu, ar pastatai automobilį dešimčiai minučių, ar visai dienai, moki vienodai.

Verslininkams ne į naudą ir emigracijos mastai, didelis nedarbas. „Kai toks didelis nedarbas, kam čia įdomios tos šventės“, – svarstė verslininkė.

Pačioje Laisvės aikštėje įsikūrę prekybininkai nedžiūgauja. Tiesa, kai kuriose įmonėse penktadieniais jaučiamas šioks toks pagyvėjimas, tačiau tai nenuolatinis reiškinys: būna, kad vieną penktadienį renginių metu užsuka daugiau žmonių, o kitą – nepasirodo nė vienas.

Kita vertus, vasarą labai daug miestiečių išvažiavę, o parduodamos prekės – sezoninės.
Kitos parduotuvės darbuotoja pasakojo, kad nors mieste penktadieniais dabar labai padaugėja jaunimo, parduotuvės apyvarta nuo žmonių pagausėjimo už lango, deja, nepriklauso. Jei kas ir užsuka į parduotuvę, įsigyja nebent smulkmeną. Ir priežastis, anot moters, ne miesto centro lankomumas.
„Laisvės aikštėje liko daugiausia kavinių ir optikos parduotuvių. Reikėtų normalių, rimtų parduotuvių – drabužių, batų ir kitų, kurios trauktų klientus“, – įsitikinusi ji.

Laikas parodys

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius mano, kad miesto centro tuštėjimo priežastis labai paprasta – per didelės nuomos kainos. Centras laikomas prestižine vieta, o čia įsikūręs verslas dūsta dėl pirkėjų trūkumo.
„Idėja penktadieniais atgaivinti aikštę gana vykusi, – sutinka V. Matkevičius, – bet čia ateinantys žmonės būna nusiteikę pramogoms, o ne apsipirkti.“

Tą patvirtino ir Laisvės aikštėje kalbinti žmonės. Panevėžietė Genutė teigė ateinanti pasiklausyti jai patinkančių koncertų ir pasižiūrėti renginių, o ne įsigyti, pavyzdžiui, naujos suknelės. Jos teigimu, tam būna skirtas laikas. Tiesa, kartais užsukanti išgerti kavos ar suvalgyti ledų Laisvės aikštėje įsikūrusiose kavinėse.

Dvidešimtmetis Darius taip pat teigė penktadieniais daugiau besižvalgantis ne į parduotuvių vitrinas. „Net nežinau, ką jie turėtų sugalvoti, kad sudomintų ir tuo laiku užeičiau. Paprastai pirkinius planuoju iš anksto“, – sakė jis.

Panevėžio PPAR generalinio direktoriaus manymu, daugelis pirkėjų važiuoja apsipirkti į didžiuosius prekybos centrus, o į miesto centre įsikūrusias parduotuves, jo manymu, daugiausia pietų pertraukos metu ateina apsipirkti dirbantieji netoliese.
„Po darbo žmonės „Babilone“ išsprendžia daugelį problemų. Šiuo atžvilgiu didieji prekybos centrai – didelis minusas“, – sako V. Matkevičius.

Nėra labai palankus ir renginių laikas – visi jie prasideda po darbo, nuo 17 valandos. Tad, pasak V. Matkevičiaus, jei kavinės gali pratęsti darbo laiką, prekybininkams tą padaryti sudėtingiau.
Jis spėjo, kad ateityje gerėjant ekonominei situacijai, augant perkamajai galiai, atsigaus kiek ir centras. Tikimasi, kad jį pagyvins ir po rekonstrukcijos viešbutyje „Nevėžis“ įsikursiančios įmonės. Tačiau kaip bus iš tikrųjų, parodys tik laikas.

Rinkodara – pačių reikalas

Panevėžio miesto mero patarėjas Darius Simėnas teigė nemanantis, kad nemokamas automobilių stovėjimas išspręstų miesto centre įsikūrusių įmonių klientų stygiaus problemą. Jo teigimu, už įmones niekas nieko nepadarys – rinkodaros darbą jos turi dirbti pačios.

„Ką dar gali padaryti Savivaldybė? – retoriškai klausė D. Simėnas. – Penktadieniais Laisvės aikštė būna pilna žmonių. Reikia sukti galvas patiems, kaip juos prisivilioti į vidų, o ne laukti manos iš dangaus.“

Mero patarėjo teigimu, kiti miestai panašios iniciatyvos gaivinti centrą ėmėsi jau anksčiau, tačiau dabar ji išblėsusi, o mūsų mieste esą atvirkščiai – daugėja norinčiųjų dalyvauti penktadieniniuose renginiuose. „Yra verslininkų, dėkojančių ir besidžiaugiančių, kad verslas sujudėjo. Čia kas ir kaip pasinaudos – galimybė suteikta“, – priminė jis.

Faktai

Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, šiuo metu kvadratinio metro komercinių patalpų Laisvės aikštėje nuoma kainuoja vidutiniškai 25–30 Lt (priklauso nuo konkrečios vietos, sąlygų, susiderėjimo).
Kuo mažesnis patalpų plotas, tuo didesnė nuomos kaina. Pasak ekspertų, išsinuomoti labai nedidelį plotą prekybos centre kainuoja daugiau nei 30 Lt už kvadratinį metrą.

Problema – automobiliai

Miestų planavimo specialistas profesorius Pranciškus Juškevičius tvirtina, kad visas pasaulis susiduria su miestų centrų tuštėjimo problemomis. Tačiau jei užsienyje su tuo kovojama, mūsų šalyje šie procesai dar niekam neįdomūs. „Pasakai, pasiūlai, o jie numoja ranka“, – apgailestavo specialistas.

Dėl miesto centro tuštėjimo, P. Juškevičiaus manymu, labiausiai reikėtų kaltinti gausėjančius automobilius – tai leido žmonėms pasirinkti, kur gyventi. Meškos paslaugą padarė ir didieji prekybos centrai, tapę žmonių traukos objektais.

Sprendžiant miestų centrų tuštėjimo problemą, profesoriaus manymu, reikia nuoseklios valstybės, o ir pačių savivaldybių politikos.

„Kaip susigrąžinti žmones į centrinę dalį? Traukti juos ne savaitgaliais vienai kitai valandai, o priversti juos grįžti čia gyventi. Tam reikalingas ne pavienis renginys, mugė, o atsižvelgimas į žmogaus poreikius“, – aiškino P. Juškevičius. Tačiau čia koją pakiša milžiniškos nekilnojamojo turto kainos miesto centre, daugybė apribojimų (ypač susijusių su senais pastatais) ir kt.

Šio planavimo specialisto mintys labai panašios į jau šioje temoje publikuoto komentaro delfyje, jis netgi aiškesnis ir su konkrečiais patarimais:

Sakyčiau gan logiško mąstymo išvados šia tema pateiktos delfi komentaruose:

[Wycka]

/\ Vat čia ir problema, kad valdininkai bando sudėtingai mąstyti už mažą kainą. Gal pirmiausia atsakykime į klausimą: KODĖL ŽMONĖS NEINA Į CENTRĄ?
Straipsnyje randu du atsakymus:
a) brangus automobilių parkavimas;
b) centre mažai kas gyvena, todėl centras tampa savotišku užkampiu.

Bet sprendimas jau glūdi pačiame atsakyme:
a) paleisti naują autobusų maršrutą, kursuojantį iki vėlumos per miesto centrą. Tuo pačiu reikės įkurti 2-3 naujas VT stoteles, o Senamiestyje tai nėra lengva. Va čia ir reikia sutelkti mąstymą;
b) jeigu žmonėms per brangu gyventi centre, galima pritraukti turistų į miesto centrą. LA turime „Panevėžio“ viešbutį, kuris yra nenaudojamas. Kiek pamenu, jame yra apie 200 vietų. Teigiama, kad visutinis Panevėžio viešbučių užimtumas — apie 25-30 procentų. Vadinasi, jame nuolat gyventų/nakvotų apie 50-60 žmonių, kurie dėl mažo atstumo valgys ir pirks miesto centre. Tuo labiau, kad tai tėra 2 žv. viešbutis, ir jo kaina turėtų būti atitinkama. Verta svarstyti, ar nevertėtų miesto savivaldybei bent laikinai atleisti viešbučio savininkus nuo NTM, garantuoti už paskolą renovacijai (juk tereikai jei neklystu tik 1,8mln. Lt, Vilniuje sumos gerokai didesnės), plius savivaldybės savo sąskaita gali sumažinti kitus mokesčius verslo subjektams. Idealiu atveju tai būtų viešbutis, kuriame vienam žmogui būtų galima pernakvoti sumokant iki 10 eurų už nakvynę darbo dienomis ir iki 12 eurų savaitgaliais. Tikėtina, kad su tokiomis kainomis net vietiniai lietuviai, atvykę trumpam į Panevėžį darbo ar mokslo reikalais susigundys ne skubėti namo, o pasilikti nakčiai viešbutyje.
Tai reikalauja ilgalaikių ir nemažų investicijų, bet tik tai užtikrina garantuotą ir ilgalaikę naudą. Nesurinktos pajamos bus komensuotos pabrangusiu NT Laisvės aikštėje (NTM), naujomis darbo vietomis (GPM), geresniu miesto įvaizdžiu (nauji investuotojai).

[Kiaune]

Aina.lt

Nuo rugpjūčio mėnesio viešbutis „Panevėžys“ nebepriima svečių. Artimiausiu metu čia prasidės rekonstrukcijos darbai. Pirmiausia planuojama pirmo ir antro aukšto rekonstrukcija..

Pasak viešbučio atstovų po rekonstrukcijos pastate gali įsikurti viešojo maitinimo įstaiga, prekybos centras, pramogų salonai, ekonominės klasės biurai. Pastaruoju metu vyksta paruošiamieji darbai ir vedamos derybos su potencialiais nuomininkais.

Viešbutis "Panevėžys" buvo pastatytas 1972 metais. Tai yra didžiausias dviejų žvaigždučių viešbutis ne tik Panevėžyje, bet ir Aukštaitijos regione. Dvylikos aukštų pastatas yra įsikūręs pačiame miesto centre.

Pagaliau!

[enigma]

Dar anksti džiaugtis. Bent jau kol kas pirmieji rekonstrukcijos rezultatai pranoko lūkesčius. Lauksim tolimesnių darbų, ir reiktų tikėtis, neprastesnių.

[Wycka]

Aina.lt

Nuo rugpjūčio mėnesio viešbutis „Panevėžys“ nebepriima svečių. Artimiausiu metu čia prasidės rekonstrukcijos darbai. Pirmiausia planuojama pirmo ir antro aukšto rekonstrukcija..

Pasak viešbučio atstovų po rekonstrukcijos pastate gali įsikurti viešojo maitinimo įstaiga, prekybos centras, pramogų salonai, ekonominės klasės biurai. Pastaruoju metu vyksta paruošiamieji darbai ir vedamos derybos su potencialiais nuomininkais.

Viešbutis "Panevėžys" buvo pastatytas 1972 metais. Tai yra didžiausias dviejų žvaigždučių viešbutis ne tik Panevėžyje, bet ir Aukštaitijos regione. Dvylikos aukštų pastatas yra įsikūręs pačiame miesto centre.

Pagaliau!

Pirma, nepateikei konkretaus šaltinio.
Antra, rašoma, kad įsikurs viešojo maitinimo įstaiga, prekybos centras, pramogų salonai ir biurai, o tai pala pala... Viešbučio nebebus? Jau daug kartų rašiau, kad be pigaus ar labai pigaus viešbučio Laisvės aikštėje — Panevėžio centrui lėta mirtis. Susidarys uždaras ratas — verslo nėra, nes trūksta klientų. Klientų nėra, nes jiems iš principo čia nėra kas veikti. O apsistoję viešbutyje, paprastai nevietiniai, vis tiek eis pasižmonėti, dažnai užtruks ir iki vėlumos, norės parvežti žmonai/vyrui, vaikams, draugams ar meilužei/meilužiui kokį niekutį ar šiaip suvenyrą.
Tuo pačiu verta pagalvoti ir apie VT stotelę šalia Elektros/Kranto gatvių sankryžos ir naują VT maršrutą, jungiantį Laisvės aikštės šiaurinę dalį su pc „Babilonas“.

[enigma]

Jei viešbučio nebus, tik ekonomiškos klasės biurai - kam visa tai? Lėta pastato ir Panevėžio centro agonija, kuri baigsis koma ir paralyžium. O juk tokį pastatą galima paversti daugiafunkciniu kompleksu. Labai įdomu, kaip dėl tos 12 a. esančios kavinės - juk puiki apžvalgos aikštelė ir puiki atrakcija. Stačiaqi romantic coffe...

[Kiaune]

Pora vakarykščių nuotraukų :
Bendras vaizdas

kažkas vyksta, tikriausiai biurai bus

[TAUchix]

Kokį miesto centrą įsivaizduoja panevėžiečiai:

http://verslas.delfi.lt/business/gal....d?id=38863067



Daiva Savickienė, „Panevėžio balsas“

Panevėžio miesto Savivaldybė, kiek daugiau nei tris mėnesius penktadieniais renginiais viliojusi panevėžiečius į miesto centrą, pagrindinės jo tuštėjimo problemos neišsprendė.

Vis dėlto miesto centro gaivinimo renginiais idėja laikoma pasiteisinusia, tad dabar bandoma sužinoti tolimesnę jos viziją.

Miestų centrų tuštėjimo problema egzistuoja visame pasaulyje, todėl Panevėžys čia jokia išimtis: tuščių komercinės paskirties patalpų čia apstu.

Siekiant pritraukti žmones į pagrindinę miesto – Laisvės – aikštę, nuo gegužės pabaigos iki pat miesto gimtadienio šventės rugsėjį penktadieniais joje organizuoti įvairūs pramoginiai renginiai.

Tuo laiku Panevėžio centre lankytojų išties netrūkdavo, tačiau verslininkams jie didelio pelno nesukrovė, mat miestiečiai ėjo žiūrėti renginių, o ne įsigyti naujų prekių. Kita vertus, labai ir nesiskųsta. Todėl dabar miesto Savivaldybė kartu su Panevėžio kolegija ir Verslo konsultaciniu centru pasirašys trišalę sutartį nemokamai apklausai atlikti dėl Laisvės aikštės perspektyvų.

„Praėjusią vasarą inicijavome penktadienio renginių Laisvės aikštėje projektą. Manau, jis pasiteisino – sulaukėme itin didelio panevėžiečių palaikymo ir susidomėjimo. Norėtųsi, kad ši idėja nenutrūktų, kad miesto centre rinktųsi žmonės, vyktų intensyvus gyvenimas, – sakė vakar dienraščiui Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Audronė Grainienė. – Norėtųsi, kad čia neliktų tuščių prekybos patalpų, kurtųsi verslininkai. Siekdami šių tikslų, turime sužinoti panevėžiečių viziją – kokią jie trokšta matyti Laisvės aikštę. Kartu išsiaiškinti, kokios pagalbos tikimasi iš Savivaldybės.“

A. Grainienės teigimu, turėdama apklausos rezultatus, Savivaldybė savo kompetencijos ribose galės imtis tolesnių žingsnių Laisvės aikštei populiarinti.

Norėtų daugiau... dėvėtų

Šiuo metu atlikta eksperimentinė apklausa, kurioje dalyvavo 50 respondentų, tačiau iš jų atsakymų daryti apibendrinančias išvadas dar per anksti. Pasak Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės Ramanauskienės, žmonės bus šnekinami pagal atskiras amžiaus grupes: kokie vyresniųjų panevėžiečių atsiminimai apie Laisvės aikštę, su kuo ji asocijuojasi miesto gyventojams, ko reikėtų jaunimui ir t. t. Taip pat norima sužinoti ir visų Laisvės aikštėje įsikūrusių įstaigų bei įmonių nuomonę, poreikius, pageidavimus bei ateities planus. „Gal būtų galima pastangas suburti bendram tikslui?“ – viliasi Verslo konsultacinio centro vadovė.

Apklausą planuojama baigti iki gruodžio vidurio, jos rezultatai turėtų tapti žinomi irgi dar šiais metais – iki Kalėdų.

Kol kas apklaustieji kaip pagrindinius Laisvės aikštės simbolius nurodė Juozo Miltinio dramos teatrą, Senvagę. „Sulaukta gerų atgarsių – nėra visiškai blogai, – pirmuosius rezultatus reziumavo A. Ramanauskienė. – Žmonės šiltai prisimena vasarą vykusius renginius.“

Tačiau nepraslysta pro miestiečių akis ir vis tuštėjančios komercinės paskirties patalpos, kaip problemą jie įvardija ir tai, jog centrinėje miesto aikštėje nėra viešojo tualeto. Pageidautų panevėžiečiai ir daugiau maitinimo įstaigų – pavyzdžiui, kavinių. Ir pabrėžia, jog pigesnių bei tokių, kuriose būtų galima pavakaroti ilgiau. Kol kas, pasak Verslo konsultacinio centro direktorės A. Ramanauskienės, gyventojų akimis žiūrint praktiškai nė viena centre veikianti kavinė visų šių reikalavimų neatitinka – jos arba per ankštos ir piko valandomis ne visi norintieji jose telpa, arba per trumpai dirba.

Tiesa, tarp pusšimčio apklausos dalyvių buvo ir tokių, kurie ištuštėjusiose patalpose miesto centre norėtų matyti daugiau dėvėtų drabužių parduotuvių. „Tačiau, mano įsitikinimu, tai neturėtų būti ta vieta – vis dėlto tai miesto širdis“, – paprieštaravo A. Ramanauskienė. – Laisvės aikštė turėtų būti intelektualesnė vieta, prestižinė. Galbūt daugiau orientuota į turistus.“

Jaučiasi pamiršti

Tiesa, ne visiems panevėžiečiams miesto centre trūksta prekybos dėvėtais drabužiais. Daug kas pasigedo specializuotų suvenyrų parduotuvių. Pasak Verslo konsultaciniam centrui vadovaujančios A. Ramanauskienės, jau daug metų tokių prekių Panevėžyje įmanoma nusipirkti tik Turizmo informacijos centre. „Jei žmogus nesumos ten užsukti, taip ir išvažiuos iš Panevėžio be suvenyrų“, – apgailestauja ji.

Pageidautų panevėžiečiai centre matyti ir specializuotas ekologiško maisto, garsių gamintojų aprangos bei avalynės parduotuves, kavines vaikams. Tačiau, A. Ramanauskienės nuomone, kol kas dar per mažai žmonių apklausta, kad būtų galima užsikabinti už konkrečios siūlomos idėjos. Be to, neturėtų miesto centras tapti panašus į turgavietę.

Verslo konsultacinio centro vadovė taip pat linkusi manyti, jog Laisvės aikštės gaivinimo planai neturėtų apimti vien tik aikštės. Turėtų būti žiūrima plačiau – ir į jos prieigas: Vasario 16-osios gatvę, Klaipėdos gatvės pradžią. A. Ramanauskienė teigia ne kartą girdėjusi iš ten įsikūrusių verslininkų, kad net ir puošiant prieš šventes miesto centrą jie būna užmirštami. „Puošiant miestą šiek tiek norėtų prisidėti ir patys ten dirbantys verslininkai“, – neabejoja A. Ramanauskienė.

Reikalinga politika

„Panevėžio balsas“ jau rašė, kad vasarą aikštėje dirbę verslininkai žmonių sujudimą pajuto, o kai kurie turėjo ir tam tikros naudos. Kita vertus, prekybininkai įsitikino, kad žmonės ateina žiūrėti renginių, o ne apsipirkti. Vis dėlto sujudimą penktadieniais vertino pakankamai teigiamai.
Prof. habil. dr. Pranciškus Juškevičius tuo metu teigė, kad sprendžiant miestų centrų tuštėjimo problemą reikia nuoseklios valstybės ir savivaldybių politikos. Ir, jo manymu, būtina žmones pritraukti į centrą ne vienai kitai valandai, o sudaryti palankias sąlygas jiems grįžti iš miesto pakraščių ten gyventi. Tam kol kas, P. Juškevičiaus manymu, labiausiai trukdo astronominės nekilnojamojo turto kainos bei daugybė apribojimų, su kuriais susiduriama kad ir nusprendus atlikti nuosavybės miesto centre remontą. Tačiau mokslininkas neabejoja: susigrąžinus žmones gyventi į centrinę miestų dalį, verslas įgytų ir nuolatinių klientų.

[Wycka]

/\ Be pigaus viešbučio (1 arba 2 žvaigždučių) Laisvės aikštėje praktiškai jokia iniciatyva ilgalaikės naudos NEDUOS. Turistai, viešintys Panevėžyje, tikrai lankysis Laisvės aikštėje ir dieną, ir naktį (aišku, jeigu ir policija naktimis nevengs LA apylinkių). Jie išlaidaus kavinėse, suvenyrų parduotuvėse, naktiniuose klubuose, amatų mugėse, aišku ir maisto prekių parduotuvėse (ypač alkoholio skyriuje), gal mažiau, bet lankysis ir kultūriniuose renginiuose. Daugeliui vietinių yra per akis Maximų ir Babilono.

[enigma]

Laisvės a. galerijos "XX" patalpose prieš keletą metų veikė knygų antikvariatas, taip pat prie pat, autobusų stoties, kadaise buvo puikus knygynėlis. Pasitaikė įsigyti gana retų ir nebrangių knygų. Kai tų knygynėlių nebeliko, tad praktiškai centras, bent jau man, prarado trauką. Beliko tik gana gražiai rekonstruota Laisvės aikštė, per kurią, laikas nuo laiko, malonu pereiti. Bet ne daugiau...

[Panevezietis]

Gal pora kebebų pardavimo taškų, alkoholio 0-24 prekybos taškas ir stotelė išvykstantiems į Europą atgaivintų laisvės aikštę.

[Wycka]

Gal pora kebebų pardavimo taškų, alkoholio 0-24 prekybos taškas ir stotelė išvykstantiems į Europą atgaivintų laisvės aikštę.

/\ Jeigu čia bajeris, tada Laisvės aikštę labiau atgaivintų nemokamas striptizo klubas, kuriame alui po 22 valandos taikoma 60% nuolaida.

[Kartmen]

Tai gal kurį vakarą susirenkam ir pagaiviname miesto centrą

[Wycka]

/\ Tai gal Naujųjų Metų naktį?

[Monteq]

Striptizo bare

[Vidma]

Verslas Panevėžio širdžiai atsuko nugarą
Inga Kontrimavičiūtė,
"Sekundė"
2011 sausio mėn. 8 d. 00:02

Į Panevėžio širdį – Laisvės aikštę – prieš keletą metų veržte veržęsi verslininkai dabar guodžiasi dėl mažo klientų srauto ir mano, kad dėl to kalta būtent įmonės vieta – miesto centras.

Kad jis verslui nebėra patrauklus, Savivaldybės užsakymu atliktoje apklausoje pripažino 64 proc. joje dalyvavusių aikštėje įkurtų įmonių. Tačiau išsakyti nuomonę ir pateikti pasiūlymus, kaip reanimuoti miesto centrą, sutiko netgi mažiau nei pusė plėtojančiųjų verslą Laisvės a. Į Verslo konsultacinio centro parengtos anketos klausimus atsakė tik 23 įmonės.

„Jautėsi labai didelis įmonių nenoras atsakinėti. Apklausą vykdę Kolegijos studentai iš jų dažniausiai sulaukdavo atsakymo, kad neverta joje dalyvauti, nes vis tiek niekas nepasikeis, viskas Panevėžy blogai. Nežinau, kuo paaiškinti tokį verslininkų pesimizmą“, – pripažino centro konsultantė Jūratė Raukštienė.

Prestižas nepasiteisino

Tačiau dalyvavusių apklausoje įmonių parodyta iniciatyva, pasak konsultantės, nuteikia optimistiškai. Į klausimą, kas turėtų imtis atsakomybės ir ieškoti būdų, kaip pagyvinti miesto centrą, tik dvi iš 23 įmonių pareiškė, kad tai – Savivaldybės darbas. Dauguma įsitikinę, kad Laisvės aikštės atgaivinimo planas – bendras valdininkų ir verslininkų rūpestis.

Kad netenkina klientų srautas, pripažino 48 proc. respondentų. Tik iš dalies tenkina – 22 proc. Tačiau didžioji dalis apklausos dalyvių veiklą Laisvės a. vykdo daugiau nei porą metų, vadinasi, net ir sulaukę mažiau klientų iš jos neišbėgo. Dauguma jų pripažino, kad aikštę verslui plėtoti pasirinko dėl prestižo ir galimybės lengviau pasiekti klientą. Kiti minėjo patogų susisiekimą, prieinamą patalpų kainą, įmonės tradicijų tąsą.
Didžiausia dalis tyrime dalyvavusiųjų – parduotuvės bei paslaugų įmonės. Kavinės, barai ir bankai tesudaro 17 proc. apklaustųjų.

Gaivintų smulkųjį verslą

Net ir ne sezoniniam verslui didelę įtaką turi metų laikai. Kad aikštėje įkurtų įmonių lankytojų skaičių lemia sezonas, įvardijo 48 proc. apklaustųjų. Pasak J.Raukštienės, respondentai ypač teigiamai įvertino Savivaldybės vasaros projektą – susitikimus aikštėje. Įmonės akcentavo, kad kiekvieną penktadienį miesto centre vykę nemokami renginiai jį prikėlė iš sąstingio.
Ne vienas verslininkas minėjo, kad dar labiau pagyvintų Laisvės a. nemokama pramogų zona vaikams.

Dažnas apklaustas verslininkas priekaištavo, kad miesto centre trūksta nemokamų automobilių stovėjimo vietų.
Atrodo, kad dabartinis miesto centro vaizdas verčia susigūžti ne tik praeivį, bet ir verslo atstovus. Įmonės bent jau vienu klausimu buvo vieningos – dėvėtų drabužių parduotuvėms miesto širdyje ne vieta. Respondentų nuomone, jos nepritraukia į centrą daugiau tokių žmonių, kurie galėtų jį pagyvinti. Apklausos dalyviai siūlo apynasrį dėvėtų parduotuvėms – Savivaldybei diferencijuoti įmones, įkuriamas aikštėje.

Verslininkų nuomone, klientų srautus padidintų centre jaukumą galinčios sukurti kepyklėlės, kavinukės, suvenyrų parduotuvės. Apklaustųjų nuomone, didžiausias masalas smulkioms įmonėlėms įkurti aikštėje ar jos prieigose būtų Savivaldybės nustatytos mokesčių lengvatos.

Į aikštę – tvarkyti reikalų

Apklausoje dalyvavusiems gyventojams pirma apie Laisvės a. šovusi mintis – ji rami, graži, paprasta ir tvarkinga. Respondentai mitu pavertė neseniai vienos draudimo bendrovės organizuoto miesto simbolio rezultatus. Panevėžiečiams miestą ir Laisvės a. pirmiausia reprezentuoja ne draudikų išrinktas J.Miltinio paminklas, o aikštės fontanai. Kaip antrą simbolį gyventojai įvardijo dramos teatrą, o jo įkūrėjo Maestro J.Miltinio paminklui teskyrė trečią vietą.

Dauguma apklaustų miestiečių aikštėje apsilanko kelis kartus per savaitę. Ir nors visą vasarą penktadieniais aikštėje vyko renginiai ir senjorams, tačiau miesto centre dažniausiai galima sutikti jaunimą. Tokia tendencija nestebina – miesto širdyje yra dvi mokslo įstaigos. Ketvirtadalis respondentų tvirtino į aikštę užsukantys vos vieną du kartus per mėnesį sutvarkyti reikalų čia įkurtose įstaigose.

Panevėžiečiai teigė, kad dažniausiai į aikštę atvažiuoja sutvarkyti reikalų, kiti minėjo gerą susisiekimą, darbą miesto centre ir tik mažą dalį (maždaug 10 proc.) čia traukia prekių, pramogų ir paslaugų pasiūla.
„Vadinasi, aikštėje nėra tokių patrauklių ir gerų komercinių įmonių, kad žmonės norėtų ateiti čia apsipirkti ar papramogauti“, – daro išvadą apklausą organizavusi ir gyventojų atsakymus apibendrinusi Panevėžio kolegijos taikomųjų tyrimų koordinatorė Laima Unterhauser.

Vasaros renginių nepastebėjo

L.Unterhauser pripažįsta esanti nustebinta atsakymų į klausimą, ko panevėžiečiams labiausiai trūksta, kad norėtų ateiti į Laisvės aikštę. 46,8 proc. respondentų pageidavo viešų kultūrinių renginių, kiti prašė daugiau įstaigų, kur galėtų praleisti laisvalaikį. Nė vienas gyventojas anketoje net neužsiminė apie visą vasarą penktadienių vakarais joje vykusius renginius, po atviru dangumi demonstruotus filmus.

„Gal atsitiktinai buvo apklausti gyventojai, nedalyvavę vasaros renginiuose, nes akcijų, renginių aikštėje tikrai nemažai organizuojama“ – svarstė L.Unterhauser.

Miesto centre įkurtos ir dėl mažų klientų srautų besiguodžiančios maitinimo įstaigos turėtų pačios daryti išvadas, kodėl lankytojai į jas nesiveržia. Net 31,9 proc. apklaustųjų pareiškė, kad aikštėje trūksta vietų, kur galėtų užkąsti. Čia veikiančios kavinės panevėžiečiams veikiausiai nėra patrauklios dėl finansinių motyvų. Didelė dalis apklaustųjų, vardydami pageidavimus, pabrėžė ne įstaigų interjero išskirtinumus, bet patiekalų pigumą. Gyventojai aikštėje pageidautų valgyklos, arbatinių ir greito maisto užkandinių. 36 proc. respondentų norėtų daugiau parduotuvių – drabužių, batų, mažų krautuvėlių, prekiaujančių suvenyrais, rankų darbo gaminiais, kad jose vyktų seminarai, mokantys patiems pasigaminti mielas smulkmenas. Gyventojai taip pat pabrėžė, kad Savivaldybė turėtų padėti centre išsilaikyti geroms parduotuvėms. Daugumos nuomone, dėvėtų drabužių pardavėjams miesto širdy ne vieta.

Dažniau apsilankyti aikštėje panevėžiečius paskatintų nemokami renginiai – koncertai, įvairūs teminiai vakarai, vasarą – kinas po atviru dangumi, amatininkų mugės.
Kolegijos studentai per dvi savaites iki Kalėdų apklausė 375 panevėžiečius nuo 18 iki daugiau nei 60 metų.
L.Unterhauser nuomone, veikiausiai kritikos miestui respondentai būtų išsakę mažiau, jei apklausai būtų pasirinktas ne prieššventinis laikotarpis.

Nužudė prekybos gigantas

Laisvės aikštėje nuo 1997-ųjų veikiančios „Kakadu“ picerijos direktorius Vytautas Juška mano, jog didžiausia valdininkų klaida, pakenkusi ne tik miesto centre įsikūrusiems verslininkams, bet ir aikštės įvaizdžiui, buvo palaimintas pramogų ir prekybos centro Panevėžio pakrašty projektas.
„Kai mieste pastatė didelį prekybos centrą, lankytojų pas mus gerokai sumažėjo. Suaktyvinti veiklą Laisvės aikštėje galėtų bendros akcijos ir Savivaldybės teigiamas požiūris į verslo plėtojimą, o ne žlugdymą“, – teigė V.Juška.

Verslininkas sutinka, kad Savivaldybės sumanymas vasaros penktadieniais Laisvės a. organizuoti nemokamus renginius verslui davė naudos. Tačiau, anot jo, aikštė vis dar tebėra merdinti.
„Miesto centrą nužudė. Užtenka apsidairyti ir pamatysime, kiek parduotuvėlių uždarytos. Drįsčiau teigti, kad buvo neatsargus padarytas žingsnis leidžiant įsikurti „miestui mieste“, – mano V.Juška.
Vasaros susitikimų penktadieniais iniciatorė Savivaldybės administracijos direktorė Audronė Grainienė teigia, kad, atsižvelgus į apklausos rezultatus, bus svarstoma, kaip dar pagyvinti miesto centrą. Tačiau valdininkė mano, jog aktyvesni turėtų būti ir verslininkai.

„Užmigusi buvo ir Kauno Laisvės alėja, kol verslininkai, susibūrę į gatvės asociaciją, nesiėmė iniciatyvos. Panevėžyje yra atvirkščiai – iniciatorė Savivaldybė. O norėtųsi, kad verslas ir valdžia dirbtų kartu“, – siūlo A.Grainienė.

"Sekundė"

[enigma]

Tikra teisybė - į miesto centrą susitvarkyti reikalų, bet ne daugiau...