Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panevėžys - vėl didmiestis

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Pagyvensim pamatysim kaip moka derėtis Panevėžio miesto atstovai:

    Parašė Kiekvienas vilios pas save
    http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...ilios_pas_save

    Daiva SAVICKIENĖ

    Vakar Šiauliuose vykusiame išvažiuojamajame ministrų kabineto posėdyje buvo aptartas ir Panevėžiui labai aktualus klausimas – t. y. šiauliečių potencialas aplenkti Aukštaitijos sostinę ir tapti regiono centru

    Išvažiuojamuosius posėdžius Vyriausybė skelbia rengianti tam, kad geriau būtų įsigilinta į regionų problemas. Jie jau vyko Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. O vakar Šiauliuose posėdyje meras turėjo, be kita ko, pristatyti ir savo miesto, kaip regiono centro, galimybių geresnį panaudojimą.



    Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas mano, kad čia šiauliečių interesas galėtų būti vienas – konkuruoti su Panevėžiu ir galbūt kitais miestais dėl būsimų regionų.

    Dar žiūrės naudos

    V. Trofimovas priminė, kad nuo šių metų liepos 1-osios naikinamos apskričių viršininkų administracijos, jo įstaiga – taip pat.
    Tačiau teritorinis šalies suskirstymas nesikeis – bent jau iki 2013 metų kaip buvo, taip ir liks 10 apskričių. Kitu atveju Lietuva prarastų didžiąją dalį Europos Sąjungos paramos lėšų.
    Tačiau prasidėjus kitam programavimo laikotarpiui teritorinis suskirstymas gali būti ir pakeistas.
    Tiesa, nėra aišku, ar valstybė ryšis tą daryti. O variantų yra įvairių.
    Pirmiausia, V. Trofimovo teigimu, bus sprendžiama, ar teritorinio suskirstymo keitimas būtų naudingas Lietuvai.
    „Jei didesni regionai galės gauti didesnę ES paramą, tuomet regionų greičiausiai mažės – jie bus stambinami“, – aiškino Panevėžio apskrities viršininkas. Kol kas, jo žiniomis, tai vienintelis argumentas keisti teritorinį suskirstymą. Jei specialistai vis dėlto pasakytų, kad Lietuva iš to nieko neišloš, tuomet, jo manymu, po 2013 metų neturėtų niekas keistis.

    Vykdys lobistinę veiklą

    Net ir nusprendus stambinti regionus, pasak V. Trofimovo, dar nereiškia, kad Šiauliai taps regiono centru.
    Jo manymu, ir Utena gali pareikšti tokį norą. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, visa tai liks vietos savivaldybių politikų rūpesčiu.
    „Vietinių politikų lobizmas bus. Panevėžys taip pat neatsiliks, ir tai natūralu“, – įsitikinęs jis.
    Išvažiuojamasis Vyriausybės posėdis vyks ir Panevėžyje. Tad mūsų apskritis taip pat turės galimybę išsakyti savo argumentus. Apskrities viršininko teigimu, jau kurį laiką Panevėžys Lietuvos bendrajame plane užima tokį pat statusą kaip ir Šiauliai – metropolijos. Jo manymu, Šiaulių padėtis šiuo atveju gal kiek blogesnė dėl to, kad miestas yra tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos – viena šio miesto gatvė, V. Trofimovo teigimu, miestą dalija į dvi dalis. Tačiau kaip realiai viskas bus šiuo metu dar nežinoma.
    Visos forumo temos apie Panevėžį:
    http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

    Comment


      Noriu tikėti, kad derybų rezultatai mums bus palankūs...
      ______________
      The Division Bell

      Comment


        Gal truputį ir ne į temą, bet keistai skamba Panevėžio titulavimasis Aukštaitijos sostine. Man jis visada labiau asocijavosi su periferija tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos (kaip kad Šiauliai), nei su tikra Aukštaitija.
        www.lt-lv-forum.org/

        Comment


          /\
          Nes etnokultūrinis suskirstymas skiriasi nuo apskričių ir rajonų ribų. Vienintelis Panevėžys iš metropolinių Lietuvos miestų yra priskiriamas etnokultūrinio regiono centru. Glaustas wikipedijos aprašymas apie regionus ir suskirstytos Lietuvos žemėlapis http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvo...iniai_regionai

          Oficialus ir smulkus Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis: http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/i...a/U0123191.jpg Jis sudarytas tokiu principu:

          Parašė Žemėlapio "Lietuvos etnografiniai regionai" sudarymo principai. Komentaras
          http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show..._d=28967&p_k=1

          Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu ir remiantis įvairių mokslinių tyrinėjimų rezultatais, ekspertų (etnologų, etnomuzikologų, lingvistų, istorikų ir kt.) išvadomis bei rekomendacijomis. Aptartos skirtingų sričių specialistų nuomonės ir siūlymai, peržiūrėta daugiau negu 200 etnografinių žemėlapių. Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos brėžiamos Lietuvos etnografinių regionų ribos yra: materialinės ir dvasinės kultūros reiškinių (darbo, šeimos, kalendorinių ir bendruomenės švenčių, kalbos (tarmių), folkloro, tarmių, tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo, architektūros, drabužių, audinių ir kt.) regioninis savitumas. Brėžiant etnografinių regionų ribas, laikomasi seniūnijų ribų (išskyrus didžiuosius šalies miestus). Remiantis susiklosčiusia tradicija, Lietuvos Respublikos teritorija dalinama į penkis etnografinius regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Mažąją Lietuvą, Suvalkiją (Sūduvą) ir Žemaitiją. Nors šie regionai formavosi ne vienu laiku ir jų vaidmuo istorijos eigoje buvo gana skirtingas, tačiau juos sudaro pakankamai ryškios etninės kultūros sanklodos, reikšmingos ne tik ten gyvenančių žmonių savimonei, bet ir visos Lietuvos kultūrinio identiteto palaikymui ir stiprinimui.

          Šis Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis turėtų padėti jos gyventojams susiorientuoti, kur yra susidariusios pagrindinių kultūros savitumų ribos, kokios etnokultūrinės tradicijos ten galėtų būti puoselėjamos, kokių vertybių unikalumas turėtų būti saugomas. Jis galėtų padėti savivaldybėms formuoti ir įgyvendinti regioninę bei vietinę (lokalinę) etninės kultūros politiką, o visai valstybei - gerinti administracinio šalies suskirstymo, vadinasi, ir administravimo politiką. Jis turėtų paskatinti, kad tiek mokyklos, tiek švenčių organizatoriai, tiek kiti etninės kultūros tradicijų puoselėtojai atsižvelgtų į tų ribų pažymimus regioninius savitumus ir rūpintųsi jų tyrinėjimu ir plėtojimu.

          XX a. Lietuvoje vykę demografiniai pokyčiai (migracija, kolektyvizacija, trėmimai, spartus miestų augimas ir kt.) labai veikė buvusias tradicijų išplitimo ribas. Todėl specialistų siūlomos etnografinių regionų ribos yra sąlyginės. Kai kur jos dar ateityje galėtų būti tikslinamos, remiantis vietos gyventojų apsisprendimu.

          Jei ateityje būtų peržiūrimos Lietuvos teritorinių administracinių vienetų ribos, etnokultūrinė tradicija turėtų tapti vienu iš pagrindinių kriterijų nustatant administracinių regionų ribas.


          2003-11-04
          Paskutinis taisė TAUchix; 2010.02.16, 23:17. Priežastis: Informacijos papildymas iš LRS tinklapio
          Visos forumo temos apie Panevėžį:
          http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

          Comment


            Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
            /\
            Nes etnokultūrinis suskirstymas skiriasi nuo apskričių ir rajonų ribų. Vienintelis Panevėžys iš metropolinių Lietuvos miestų yra priskiriamas etnokultūrinio regiono centru. Daugiau info ir į regionus suskrstytos Lietuvos žemėlapis http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvo...iniai_regionai
            Truputį iš piršto laužtas sąrašiukas Būtų įdomu sužinoti, kokiu pagrindu taip yra.

            TAISYMAS: turiu minty regionų sostinių kriterijus.
            Paskutinis taisė AIRzol; 2010.02.16, 23:25.
            www.lt-lv-forum.org/

            Comment


              Parašė AIRzol Rodyti pranešimą
              Truputį iš piršto laužtas sąrašiukas Būtų įdomu sužinoti, kokiu pagrindu taip yra.

              TAISYMAS: turiu minty regionų sostinių kriterijus.
              Šioje srityje aš tikrai mažas žinovas Man irgi įdomu būtų sužinoti pagal ką tas sostines skirstė (beje, susmulkinus Aukštaitijos regioną Panevėžys laikomas vakarų Aukštaitijos, o Utena - rytų Aukštaitijos sostinėmis). Gal čia yra kokios nors informacijos http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=874&p_k=1 nors lengviausia manau būtų jiems pasiskambinti ir paklausti. Galėsi tai padaryti, AIRzol?

              P.S. Kadangi šis forumas apie architektūrą, patariu peržvelgti 2008 m. Etninės kultūros globos tarybos išleistą „Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“ http://www3.lrs.lt/docs2/LUWCJUKB.PDF man visai patiko permesti akimis Visų Lietuvos regionų knygelės adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show..._d=92644&p_k=1
              Visos forumo temos apie Panevėžį:
              http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

              Comment


                Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
                Šioje srityje aš tikrai mažas žinovas Man irgi įdomu būtų sužinoti pagal ką tas sostines skirstė (beje, susmulkinus Aukštaitijos regioną Panevėžys laikomas vakarų Aukštaitijos, o Utena - rytų Aukštaitijos sostinėmis).
                Šitas skirstymas atrodo teisingesnis. Turiu pažįstamų iš Panevėžio bei Utenos, Anykščių, Molėtų "trikampio", tai Panevėžio ir šio trikampio tarmė tikrai skiriasi. Jei, pvz., Utenos, Molėtų, Anykščių ir aplinkinių rajonų tarmę galėtume pavadinti aukštaičių tarme, tai Panevėžio tarmė yra tarpas tarp žemaičių ir aukštaičių (visiškai kaip šiauliečių, beje). Šitą faktą lengvai galima paaiškinti tuo, kad Žemaitijos ribos buvo išsidrėkusios labiau i Rytūs nei dabartinės. Per laiką asimiliuojantis ir maišantis liko tarsi niekeno žemė einanti nuo Panevėžio iki Šiaulių, todėl šių miestų griežtai negalima priskirti nei prie Aukštaitijos, nei pie Žemaitijos. Vienas iš Panevežio argumentų yra jo dydis, išsivystymas kitų regiono miestų atžvilgiu ir pan. Bet šiuo atvėju Klaipėda turėtų būti Mažosios Lietuvos sostinė, Vilnius- Dzūkijos ir t.t. Šis klausimas gal ir nebūtų labai svarbus, jei ne galima regionų reforma. Jei, visgi ji įvyktų, ir įvyktų etnografinių regionų pagrindu, o jų "sostinės" įgytų realių įplaukų galimybę, tai Utena(?), mano manymu, būtų neteisingai nuskriausta
                www.lt-lv-forum.org/

                Comment


                  Prieš gerus metus šiame forume (berods kažkur šioje temoje http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7337) buvo aktyviai diskutuojama apie naująjį teritorinį Lietuvos padalijimą. Kam jis gali būti reikalingas? Cituoju prieš kelias dienas mano įkeltą V. Trofimovo pasisakymą:

                  Tiesa, nėra aišku, ar valstybė ryšis tą daryti. O variantų yra įvairių.
                  Pirmiausia, V. Trofimovo teigimu, bus sprendžiama, ar teritorinio suskirstymo keitimas būtų naudingas Lietuvai.
                  „Jei didesni regionai galės gauti didesnę ES paramą, tuomet regionų greičiausiai mažės – jie bus stambinami“, – aiškino Panevėžio apskrities viršininkas. Kol kas, jo žiniomis, tai vienintelis argumentas keisti teritorinį suskirstymą. Jei specialistai vis dėlto pasakytų, kad Lietuva iš to nieko neišloš, tuomet, jo manymu, po 2013 metų neturėtų niekas keistis.
                  Esmė ta, kad dabar visai Lietuvai skiriama suma pagal 2007-2013 ES paramos programą sudaro daugiau kaip 23 mlrd Lt. ES turi įvairius kriterijus pagal kuriuos ir skirsto pinigus. Vienas iš kriterijų - teritorijoje gyvenančių žmonių skaičius. Jei gerai pamenu, minimalus gyventojų skaičius regione turi būti 800 000. Taigi bus skaičiuojama, ar Lietuvą padalijus į kokius 4 regionus ES paramos suma (jau kitiems laikotarpiams, po 2013 metų) būtų didesnė nei dabartiniu modeliu, t.y. kai visa Lietuva yra laikoma vienu regionu. Ar turi reikšmės kas yra regiono sostinė? Lygiai tas pats, kaip dabar yra Vilnius - Lietuvos regiono sostinė. ES visą regioną mato kaip bendrą katilą ir skiria pinigus jam, o koks pasidalinimas vyksta regiono viduje - čia jau pačio regiono reikalas. Tad galiu tave pradžiuginti - regiono sostinės statusas yra greičiau moralinis, nei ekonominis

                  Tiesa, AIRzol, galėsi pasidomėti kaip ten su tais sostinių skirstymo ypatumais?
                  Visos forumo temos apie Panevėžį:
                  http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                  Comment


                    Beje, nieko keisto, kad didmiesčių gyventojų tarmė skiriasi nuo rajonų, nes miestai masiškai pradėjo augti atsirandant pramonei - XX a. antrojoje pusėje, tad iš aplinkinių kaimų ir miestelių suvažiavusių žmonių kalbos asimiliavosi, t.y. "susividurkino" Pavažiuok į vakarus nuo Panevėžio - Šeduvą, Radviliškį, Pakruojį ir manau nustebsi, kaip čia dabar vėl žmonės kalba kitaip nei Šiauliuose ar Panevėžyje

                    O panevėžiečių tarmė šiek tiek skiriasi nuo šiauliečių, pats esu panevėžietis ir turiu draugų šiauliečių, tad kartais net nustembam besikalbėdami, tada tenka išversti

                    Ir jei gerai skaitei pagal ką skirstomi etnokultūriniai regionai, tai tarmė čia yra tik vienas iš kriterijų.
                    Paskutinis taisė TAUchix; 2010.02.17, 08:10.
                    Visos forumo temos apie Panevėžį:
                    http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                    Comment


                      Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
                      Prieš gerus metus šiame forume (berods kažkur šioje temoje http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7337) buvo aktyviai diskutuojama apie naująjį teritorinį Lietuvos padalijimą. Kam jis gali būti reikalingas? Cituoju prieš kelias dienas mano įkeltą V. Trofimovo pasisakymą:
                      Tiesa, nėra aišku, ar valstybė ryšis tą daryti. O variantų yra įvairių.
                      Pirmiausia, V. Trofimovo teigimu, bus sprendžiama, ar teritorinio suskirstymo keitimas būtų naudingas Lietuvai.
                      „Jei didesni regionai galės gauti didesnę ES paramą, tuomet regionų greičiausiai mažės – jie bus stambinami“, – aiškino Panevėžio apskrities viršininkas. Kol kas, jo žiniomis, tai vienintelis argumentas keisti teritorinį suskirstymą. Jei specialistai vis dėlto pasakytų, kad Lietuva iš to nieko neišloš, tuomet, jo manymu, po 2013 metų neturėtų niekas keistis.

                      Esmė ta, kad dabar visai Lietuvai skiriama suma pagal 2007-2013 ES paramos programą sudaro daugiau kaip 23 mlrd Lt. ES turi įvairius kriterijus pagal kuriuos ir skirsto pinigus. Vienas iš kriterijų - teritorijoje gyvenančių žmonių skaičius. Jei gerai pamenu, minimalus gyventojų skaičius regione turi būti 800 000. Taigi bus skaičiuojama, ar Lietuvą padalijus į kokius 4 regionus ES paramos suma (jau kitiems laikotarpiams, po 2013 metų) būtų didesnė nei dabartiniu modeliu, t.y. kai visa Lietuva yra laikoma vienu regionu. Ar turi reikšmės kas yra regiono sostinė? Lygiai tas pats, kaip dabar yra Vilnius - Lietuvos regiono sostinė. ES visą regioną mato kaip bendrą katilą ir skiria pinigus jam, o koks pasidalinimas vyksta regiono viduje - čia jau pačio regiono reikalas. Tad galiu tave pradžiuginti - regiono sostinės statusas yra greičiau moralinis, nei ekonominis
                      Taip, teko tą girdėti. Kaip bebūtų, man tai primena didesnio vaiko saldainio atėmimą iš mažesniojo.


                      Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
                      Tiesa, AIRzol, galėsi pasidomėti kaip ten su tais sostinių skirstymo ypatumais?
                      Pažiūrėsiu, ka galiu padaryt
                      www.lt-lv-forum.org/

                      Comment


                        Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
                        Beje, nieko keisto, kad didmiesčių gyventojų tarmė skiriasi nuo rajonų, nes miestai masiškai pradėjo augti atsirandant pramonei - XX a. antrojoje pusėje, tad iš aplinkinių kaimų ir miestelių suvažiavusių žmonių kalbos asimiliavosi, t.y. "susividurkino" Pavažiuok į vakarus nuo Panevėžio - Šeduvą, Radviliškį, Pakruojį ir manau nustebsi, kaip čia dabar vėl žmonės kalba kitaip nei Šiauliuose ar Panevėžyje

                        O panevėžiečių tarmė šiek tiek skiriasi nuo šiauliečių, pats esu panevėžietis ir turiu draugų šiauliečių, tad kartais net nustembam besikalbėdami, tada tenka išversti
                        Be abejo didmiesčių gyventojų kalba skiriasi nuo rajono, bet imant bendrą miesto ir rajono vaizdą, padėtis daug nesikeičia. Panevėžys priklauso vakarinei Aukštaitijos daliai, kurioje ryškų pėdsaką paliko žemaitiškoji kultūra, tuo suformuodama tam tikrą Šiaurės Lietuvos regioną, kuriam priskirčiau ir Šiaulius. Iš to seka, kad Šiaulių ir Panevėžio rajonai (neturiu omeny administracinio rajono) artimesni nei Panevėžio ir Rytų Aukštaitijos.
                        www.lt-lv-forum.org/

                        Comment


                          Parašė AIRzol Rodyti pranešimą
                          Be abejo didmiesčių gyventojų kalba skiriasi nuo rajono, bet imant bendrą miesto ir rajono vaizdą, padėtis daug nesikeičia. Panevėžys priklauso vakarinei Aukštaitijos daliai, kurioje ryškų pėdsaką paliko žemaitiškoji kultūra, tuo suformuodama tam tikrą Šiaurės Lietuvos regioną, kuriam priskirčiau ir Šiaulius. Iš to seka, kad Šiaulių ir Panevėžio rajonai (neturiu omeny administracinio rajono) artimesni nei Panevėžio ir Rytų Aukštaitijos.

                          Keista, kad panevėžiui tokią didelę įtaką padarė žemaičiai. Nesu lituanistas (bet žmona yra), bet iš istorinės pozicijos kiek pamenu Vytauto Didžiojo dovanotos Žemaitijos rytinė siena ėjo ties maždaug dabartine Šeduva, o vėliau Žemaičių seniūnijos rytinė administracinė riba taip pat nelabai pasikeitė. http://upload.wikimedia.org/wikipedi...th_century.png
                          Vėliau žemaičių tarmė traukėsi į vakarus, ir šiandien prasideda tik už Šiaulių, jau kažkur tarp Šiaulių ir Kuršėnų. Panevėžys įkurtas tik 1503m., o miesto bruožus ėmė įgauti tik apie XIXa. vidurį, kada žemaitiškas substratas jau nebeturėjo vaidinti juntamos įtakos. Juntamas augimas buvo tarpukaryje, o kone sprogimas įvyko tik XXa. antroje pusėje. Dauguma žmonių buvo atkelta į Panevėžį iš dabartinės apskrities apylinkių, taip pat sovietmečiu gavo paskyrimus dirbti ir čia liko gyventi, taip pat dalis karininkų ir jų šeimų liko Panevėžyje (pvz tarnavo Pajuostyje). Ir apskritai, miestuose >60.000 ima formuotis bendrinė kalba, nes paprastai juose atvykėlių (iki 3 kartos) ir vietinių skaičius apsilygina.
                          Grįžtant prie tarmės, man asmeniškai panevėžiškių tarmėje labiau juntama latviška, negu žemaitiška įtaka.
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                            Keista, kad panevėžiui tokią didelę įtaką padarė žemaičiai. Nesu lituanistas (bet žmona yra), bet iš istorinės pozicijos kiek pamenu Vytauto Didžiojo dovanotos Žemaitijos rytinė siena ėjo ties maždaug dabartine Šeduva, o vėliau Žemaičių seniūnijos rytinė administracinė riba taip pat nelabai pasikeitė. http://upload.wikimedia.org/wikipedi...th_century.png
                            Vėliau žemaičių tarmė traukėsi į vakarus, ir šiandien prasideda tik už Šiaulių, jau kažkur tarp Šiaulių ir Kuršėnų.
                            Šiame žemėlapyje geriau įsižiūrėjus galima pamatyti, kad ribos galėjo būti ir platesnės. Sunku dabar pasakyti kiek tos įtakos būta ir kiek jos prarasta, žemaičiai galėjo turėti įtakos, ypač paribiuose: Biržų, Pasvalio, Panevėžio, Kėdainų kraštuose. Ganėtinai įdomus dalykas yra ir tas, kad kultūriškai žemaičiams artimos Žiemgalos (Zemgale) ribos siekė Žagarės, Pakruojo, Pasvalio, Linkuvos ir Joniškio apylinkes. Bei, tai pačiai žiemgalių, žemaičių ir latgalių kultūrinei sričiai priklausantys sėliai "spaudė" aukštaičius iš Šiaurės, pvz., Biržų krašte galima pajusti ne itin aukštaitišką tarmę (pažįstu tik keletą žmonių iš ten, todėl galiu ir klysti, bet jų kalba labiau panaši į ,pvz., kuršėniškių šnektą, nei į uteniškių ar anykštėnų).
                            Kalbant apie dabartinę ribą, kaip TAUchix rašė, jos nėra galutinės ir neginčijamos, bet dėl to būtų galima ginčytis iki nukritimo ir vistiek neišsiaiškinti


                            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                            Panevėžys įkurtas tik 1503m., o miesto bruožus ėmė įgauti tik apie XIXa. vidurį, kada žemaitiškas substratas jau nebeturėjo vaidinti juntamos įtakos. Juntamas augimas buvo tarpukaryje, o kone sprogimas įvyko tik XXa. antroje pusėje. Dauguma žmonių buvo atkelta į Panevėžį iš dabartinės apskrities apylinkių, taip pat sovietmečiu gavo paskyrimus dirbti ir čia liko gyventi, taip pat dalis karininkų ir jų šeimų liko Panevėžyje (pvz tarnavo Pajuostyje). Ir apskritai, miestuose >60.000 ima formuotis bendrinė kalba, nes paprastai juose atvykėlių (iki 3 kartos) ir vietinių skaičius apsilygina.
                            Grįžtant prie tarmės, man asmeniškai panevėžiškių tarmėje labiau juntama latviška, negu žemaitiška įtaka.
                            Aš nekalbu apie Panevėžį kaip miestą, kalbu kaip apie Panevėžio kraštą bei miestą kartu. O jo (ne tik jo, bet ir Biržų, Kėdainių ir t.t.) tarmė skiriasi nuo Utenos, Molėtų, Anykščių ir turi žemaitiškų bruožų. Tai sakydamas remiuosi savo asmenine patirtim, todėl sustemintų duomenų žinoma neturiu Bet trumpai kalbant, niekada neteko iš panevėžiečių girdėti tokių aukštaitiškų žodžių kaip insuka, inkiša, anteina ir pan. Be to, mėgsta o pakeisti a,pvz., braliukas, kas taip pat neitin populiaru apie Panevėžį. Bet išlaiko o būt.k.laike, kas nevisada pavyksta vakarų aukštaičiams(žemaičiu kalbos bruožas).Prieš balsius a,e aukštaičiai mėgsta vartoti kietus pusbalsius l,r. Skiriasi kirčiavimas. Nors, be abejo, yra ir panašumų, tokių kaip galūnės nukandimas nuo bendraties- turėt, sedėt, ir t.t.
                            www.lt-lv-forum.org/

                            Comment


                              Verta paminėti ir tai, kad norminė lietuvių kalba yra artimesnė aukštaičiams, nei žemaičiams, todėl ypač didesniuose miestuose norminė kalba tarsi išstumia žemaičių kalbą aukštaičių kalbos naudai. Todėl žemaičiams beveik nebėra šansų atgauti (kalbinę) įtaką (pvz., Šiauliai) ar asimiliuoti naujus miestus (pvz., Klaipeda), nes atsikėlę naujakuriai jau nebekalbės savo tarme, o rinksis norminę arba jai artimą.
                              www.lt-lv-forum.org/

                              Comment



                                Siekdama geriau įsigilinti į vietos žmonėms aktualius klausimus, Vyriausybė ir toliau rengia išvažiuojamuosius pasitarimus regionuose.
                                Rytoj Ministrų kabinetas posėdžiaus Panevėžyje. Darbotvarkėje numatyta, kad Vyriausybė svarstys galimą paramą nukentėjusiems nuo potvynio, aptars švietimo ir ikimokyklinių įstaigų ugdymo finansavimo problemas, aiškinsis, kaip gaivinti smulkųjį ir vidutinį verslą, spręs civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio komplekso problemas, aptars kitus miesto prie Nevėžio gyventojams rūpimus klausimus.
                                Ministrų kabineto nariai analizuos ir Bendrojo pagalbos centro padalinio steigimo Panevėžyje galimybes, nes miesto vadovų siūlymu, tam tiktų dabar laisvas Panevėžio apskrities viršininko administracijai priklausantis pastatas Sietyno gatvėje. Taip galima būtų ne tik sutaupyti biudžeto lėšų, bet ir sukurti Panevėžyje per 100 darbo vietų.
                                Pasitarime taip pat bus kalbama apie žaliosios elektros energijos gamybą, panaudojant kietąsias buitines atliekas, investicijas į miestą prie Nevėžio. Per paskutiniuosius dvejus metus investicijos šiame mieste sumažėjo, tačiau pagal savivaldybės parengtą pramoninio parko viziją tikimasi pritraukti nuo 60 iki 120 mln. litų užsienio ir vietos investicijų. Tam yra palanki miesto infrastruktūra, strategiškai palankus susisiekimas su Latvija ir palankus vietos valdžios požiūris į investicinę aplinką.
                                Vyriausybės nariams bus pristatytas Panevėžio katilinės (RK-1) modernizavimo projektas, kurį įgyvendinus bus galima naudoti biokurą, aptartos technologijų mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtros galimybės. Miesto vadovai informuos Vyriausybę, kaip Panevėžys ruošiasi 2011 m. vyksiančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui, pasitarimo dalyviai apžiūrės universalią „Cido“ sporto areną, Olimpo sporto mokyklos dviračių bazę, kurioje treniruojasi garsiausios mūsų šalies dviratininkės. Planuojama aptarti daugiabučių renovavimo aktualijas, susitikti su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais — regiono asocijuotų verslo struktūrų, profesinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų atstovais.

                                Mano pastaba: paprastai tokie nepriešrinkiminiai susitikimai duoda apčiuopiamų rezultatų. Tikiuosi, taip bus ir šįkart
                                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                Comment


                                  /\
                                  Reikia tikėtis, kad LR Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis Panevėžyje duos realią naudą miestui, nors kokią - labai sunku spręsti iš šio formalaus aprašymo:

                                  http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=8456

                                  2010-04-16

                                  Šiandien Panevėžyje vyko LR Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai - Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, kancleris Deividas Matulionis, ministrai. Pagrindinis vizito tikslas – susipažinti su Panevėžio miesto aktualijomis, problemomis, apsvarstyti pateiktus klausimus.

                                  „Džiaugiuosi, kad čia turime galimybę aukščiausiu lygiu spręsti Panevėžio problemas. Tikiuosi, kad mūsų iškeltos problemos ir pasiūlyti sprendimų variantai bus įgyvendinti“, - sakė miesto meras Vitalijus Satkevičius.

                                  Vyriausybės išvažiuojamame posėdyje aptarta parama nukentėjusiems nuo pavasario potvynio, švietimo įstaigų finansavimo problemos, galimybės remti žaliosios elektros gamybą, skirti didesnį valstybinį finansavimą gatvėms atnaujinti, Bendrojo pagalbos centro padalinio steigimas Panevėžyje, smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo koncepcija, aukštųjų technologijų vystymas Panevėžyje, verslo ir mokslo ryšių stiprinimas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio komplekso būklė, Panevėžio nuotekų valymo bei Stetiškių aerodromo iškėlimo problematika.

                                  „Turiu pasidžiaugti, kad iškėlusi opias problemas Panevėžio savivaldybė pasiūlė ir jų sprendimo būdus. Todėl spręsdami Panevėžio išspręsime ir visos Lietuvos miestų problemas, ypač susijusias su gatvių tvarkymu. Artimiausiu metu peržiūrėsime kelių fondo finansavimo tvarką, kad Lietuvoje ne tik greitkeliai būtų gerai prižiūrimi, bet ir miestų gatvės“, - sakė Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

                                  Po pasitarimo Vyriausybės nariai lankėsi AB „Panevėžio energija“, Mechatronikos centre, „Cido“ arenoje, Kūno kultūros ir sporto centro dviračių sporto bazėje. Vizito pabaigoje Savivaldybėje susitiks su Nacionalinio susitarimo socialiniais partneriais - asocijuotų verslo struktūrų, profesinių sąjungų, visuomeninių organizacijų atstovais.

                                  Ryšių su visuomene skyrius
                                  Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                  http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                  Comment


                                    Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
                                    Reikia tikėtis, kad LR Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis Panevėžyje duos realią naudą miestui, nors kokią - labai sunku spręsti iš šio formalaus aprašymo:
                                    O mane jau "biesina" tokie tušti PR'ai Susitiko, kalbėjosi, aptarė, išgėrė kavos, o sprendimų jokių nepriėmė...
                                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                    Comment


                                      Džiaugiuosi Panevėžiu, kurio žmonės darbais parodė kokiame mieste nori gyventi!

                                      Darom 2010 akcijos dalyviai 1000-čiui gyventojų:
                                      1. Neringa - 13.5
                                      2. Panevėžio m. - 9.7
                                      3. Vilniaus m. - 8.8
                                      4. Šiaulių r. - 7.3
                                      5. Lazdijai - 7.2
                                      6. Alytaus m. - 6.1
                                      7. Pasvalys - 6
                                      8. Širvintos - 6
                                      9. Rietavas - 5.9
                                      10. Kazlų Rūda - 5.6

                                      Visa lentelė http://www.mesdarom.lt/aktyviausi-rajonai.html
                                      Tikėtina, kad realiai žmonių Panevėžyje susirinko dar daugiau nei skelbia šie pagal internetines registracijas surinkti duomenys, nes pagyvenę žmonės (kurių Panevėžyje gan daug palyginus su kitais miestais) tikrai ėjo ir Darė be jokių išankstinių registracijų.

                                      Parašė Panevėžyje talkininkams šiukšlių užteko
                                      http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...iuksliu_uzteko
                                      http://www.delfi.lt/news/daily/ecolo....d?id=31200701



                                      Raimonda MIKUČIONYTĖ

                                      Net toną šiukšlių per kelias valandas surinko panevėžiečiai šeštadienį akcijoje „Darom 2010“. Buvo tvarkomos ne tik akcijos organizatorių numatytos vietos, bet ir daugiabučių teritorijos.

                                      „Darom 2010“ rengėjų duomenimis, iš tūkstančio panevėžiečių akcijoje dalyvavo 9,7, Neringoje – 13,5, Vilniuje – 8,8 žmogaus. Panevėžiečiai šiukšles rinko net dvidešimtyje iš anksto numatytų vietų. Bene gausiausiai jų susirinko Skaistakalnio, Kultūros ir poilsio parkuose.

                                      Šiukšlintojai esame patys

                                      Apsirūpinę grėbliais, šiukšlių maišais, žmonės rinko per metus pačių ne vietoje išmestas šiukšles. Ne vienas kalbintas talkininkas taip ir sakė: pagrindiniai šiukšlintojai esame patys. „Niekas kitas, – kalbėjo solidaus amžiaus talkos dalyvis ponas Petras, – patys teršiam aplinką, o paskui tvarkomės. Gerai dar, kad esame supratingi ir noriai atsiliepiame į kvietimą apsikuopti. O kad esame aktyvūs, įrodo gausiai į talką susirinkę panevėžiečiai.“

                                      Tiksliai nesuskaičiavo

                                      Akcijos „Darom 2010“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Bliudžiūtė vakar „Panevėžio balsui“ pateikė statistiką, kiek per talkos dieną surinkta šiukšlių. „Tikslius skaičius sudėtinga pasakyti, – sakė ji, – bet, preliminariais duomenimis, visoje Lietuvoje surinkta per 15 tonų šiukšlių. Panevėžiečiai jų surinko per toną.“ Panevėžio miesto gyventojai aktyviai dalyvavo akcijoje. „Užsiregistravo apie 10 tūkstančių, o talkos dieną atėjo per 7 tūkstančius. Suskaičiavus kartu su Panevėžio rajono gyventojais, drąsiai galima teigti – talkoje balandžio 17-ąją dalyvavo apie 9 tūkstančius miesto ir rajono gyventojų“, – tvirtino akcijos atstovė spaudai.
                                      L. Bliudžiūtė sielojosi, kad ne visi talkos dalyviai galėjo žiūrėti nemokamą koncertą „Cido“ arenoje. „Ne visiems bilietų užteko, – apgailestavo. – Panevėžio sporto arenoje telpa apie 5 tūkstančius žiūrovų, o talkoje, kaip sakiau, dalyvavo beveik dviem tūkstančiais daugiau.“

                                      Sodino medelius

                                      Prie Bendruomenių rūmų talkininkavę bendrovės „Teo“ Panevėžio regiono darbuotojai sodino medelius. Įstaigos vadovas Rimantas Misevičius aiškino, kad pirmiausia talkininkai surinko šiukšles Nevėžio pakrantėje ir tik tada ėmėsi svarbiausio darbo – sodinimo. Pasak jo, nuspręsta sodinti kalnines pušis, nereikalaujančias ypatingos priežiūros.
                                      „Pasodinsime 50 pušelių, – tvirtino talkininkas. – Tikimės, panevėžiečiai jų nenuniokos. Mąstome pušis apipurkšti sidabriniais dažais ir taip jas apsaugoti.“

                                      Švarino parką



                                      Skaistakalnio parką tądien švarino itin gausus būrys panevėžiečių: lapus grėbstė ir šiukšles rinko miesto Savivaldybės, Panevėžio pataisos namų darbuotojai, A. Bandzos vaikų namų auklėtiniai, Jaunimo mokyklos moksleiviai ir „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijų Panevėžio skyrių nariai.
                                      Nors akcijos organizatoriai ir liepė negrėbstyti lapų teigdami, neva supuvę lapai – gera trąša, talkininkai nusprendė kitaip.
                                      Pasak grėbstytojų, lapų prikritę tiek, kad per jų sluoksnį negali augti žolė. Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius irgi teigė, kad lapus reikia surinkti į krūvą.
                                      „Galbūt rudenį gausime techniką, smulkinančią lapus. Tada ir bus galima jų negrėbstyti. Tačiau kol tai įvyks, nusprendėm per talką juos sugrėbti“, – aiškino jis.

                                      Laukė bilietų

                                      Skaistakalnio parke talkininkavo ne tik suaugusieji. Švarinimo akcijoje dalyvavo ir du mažyliai: pustrečių metukų Andrija Paškauskaitė bei dvejų metukų 3 mėnesių Ugnius Pocius.
                                      Mažieji talkininkai noriai rinko lapus, o už gerą darbą apdovanoti specialiais prizais. Talkoje dalyvavęs Jaunimo mokyklos auklėtinis „Panevėžio balsui“ aiškino norėjęs gauti nemokamą bilietą į koncertą. Padirbėti vaikinui nebuvę sunku.
                                      „Tenka retsykiais šiukšlę ne vietoje numesti, – atvirai dėstė. – Nuo šiol stengsiuosi to nedaryti. Talka – gera pamoka. Manau, ne vienas šiandien padirbėjęs susimąstys prieš šiukšlindamas.“ Du paaugliai taip pat prisipažino, kad nuo šiol neterš aplinkos ir pamokys kitus to paties.

                                      Švarino du kartus

                                      Asociacijos „Tautos skydas“ nariai šeštadienį antrą kartą rinkosi į talką miesto paplūdimyje Piniavoje.
                                      Mat po talkos savaitės viduryje visos surinktos šiukšlės vėl draikėsi po teritoriją, nes niekas jų neišvežė.
                                      Ten apsilankė ir „Panevėžio balso“ korespondentai.
                                      Paplūdimyje sutiktas asociacijos pirmininkas Rimantas Narkūnas džiaugėsi, kad po straipsnio dienraštyje į paplūdimį buvo atvežtas šiukšlių konteineris.
                                      „Mūsų darbas nenuėjo perniek, – kalbėjo jis. – Tikiuosi, atvažiuos transportas ir išveš šiukšles į sąvartyną. Gražiai padirbėjom. Be to, labai puiki diena pasitaikė. Matyt, Dievulis myli tuos, kurie gerus darbus dirba.“
                                      Nors Panevėžio specialiojo autotransporto įmonė ir pripirko grėblių, šiukšlių maišų, pirštinių, jų visiems miesto švarintojams neužteko.
                                      Talkininkams teko po vieną pirštinę, o grėbliais ir kastuvais išradingi talkintojai dalijosi vienas su kitu.
                                      Panevėžiečiai švarino: Nevėžio pakrantes, Skaistakalnio, Kultūros ir poilsio parkus, Taikos al. ir A. Baranausko g. pušynėlius, Jurginų, J. Tilvyčio, Aguonų gatves, teritoriją ties Venslaviškio ir Senamiesčio g. sankirta, teritoriją prie Nevėžio tvenkinio nuo Marių g., prie šunų vedžiojimo aikštelės Projektuotojų g., stačiatikių, senąsias miesto, Šilaičių kapines, Žagienio upelio pakrantes Skaistakalnio parke, dviračių taką nuo Savitiškio g. aplinkkelio link, kitas miesto teritorijas, daugiabučių namų kiemus.



                                      Akcija „Darom 2010“

                                      Akcija „Darom 2010“ – tai „Darom 2008“ ir „Darom 2009“ tęstinis projektas. Jo pagrindinis tikslas – skatinti Lietuvos gyventojų ekologinį mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą, stiprinti vietines bendruomenes ir žmonių lygiavertiškumo suvokimą. „Darom 2010“ – didesnės apimties projektas nei ankstesnieji. Jo metu siekta suderinti gamtos tvarkymą su edukacine programa ir interaktyviaisiais mokymais, susijusiais su pilietiškumu ir ekologija.
                                      2009 metais akcijos metu buvo surinkta per 10 tonų šiukšlių. Panevėžiečiai tuomet surinko apie 0,7 tonos teršalų. Per šiemet vykusią akciją surinkta per 15 tonų šiukšlių. Panevėžio mieste 7 tūkstančiai talkininkų surinko per toną šiukšlių. Tikslūs kiekiai, kiek surinkta šiukšlių akcijos metu, paaiškės, kai visos šiukšlės pateks į sąvartynus.
                                      Parašė Talkoje triūsė tūkstančiai
                                      http://sekunde.lt/content.php?p=read&tid=64017


                                      Nuotr. P.Luko PRISIJUNGĖ. Dalis miestiečių, organizacijų bei miesto bendrovių akcijoje dalyvavo savarankiškai ir savo nuožiūra tvarkė miestą.

                                      Grėbė lapus

                                      Daugiausia – apie 500 talkininkų šeštadienio rytą darbavosi Skaistakalnio parke. Tarp besitvarkančiųjų buvo galima pamatyti miesto politikų, žinomų miestiečių, tačiau didžiąją talkininkų dalį sudarė paprasti miestiečiai. Parką nuo šiukšlių prieš keletą dienų jau buvo apkuopę Panevėžio moksleiviai, todėl atėjusiesiems daugiausia teko grėbti ir surinkti lapus. Daugelis į švarinimosi akciją buvo užsiregistravę iš anksto, tačiau buvo ir tokių, kurie nusprendė prisidėti jai vykstant.

                                      „Lapai, lapai, lapai – pagrindinis talkininkų rūpestis, kaip juos išgrėbti. Aš esu paprastas miestietis, pro šalį ėjau, grėblį pasičiupau ir kibau į talką. Jau kurį laiką esu bedarbis, vaikštinėju, nėra ką veikti, o darbo rankos išsiilgusios – prieš netekdamas darbo esu buvęs kino mechaniku. Panašios talkos sovietmečiu taip pat vykdavo balandį, bet dabar vykstančios su sovietmečiu asociacijų jau nebekelia – tai buvo seni laikai. Apsitvarkyti reikia – negražu, tai labiau pilietiškumo išraiška“, – parke grėbdamas lapus pasakojo Petras Jakevičius.

                                      Parke sutiktos dvi moksleivės teigė, kad praėjusiais metais jos talkoje dalyvavo mokyklos iniciatyva, o šiemet miestą nusprendė aptvarkyti jau niekieno neprašytos.

                                      „Vien lapai ir šakos – daug darbo. Jau prigrėbėme penkis maišus. Dirbame pamainomis, viena grėbia, kita ilsisi, o vėliau pasikeičiam. Organizatoriai grėblių pritrūko, reikėjo savo pasiimti, būtume daugiau prigrėbusios“, – teigė Saida Balčiūnaitė ir Greta Jankauskaitė.

                                      Moksleivės pasakojo parką tvarkiusios ir dėl savęs, nes vasarą čia praleidžia nemažai laiko važinėdamos dviračiais.

                                      Pilietiškumo idėjos

                                      Su sūnumis lapus rinkusi panevėžietė Irmina Mykolaitienė teigė, jog idėja eiti į talką gimė ne jai, o jos vaikams, moteris džiūgavo dėl tokios savo sūnų iniciatyvos.

                                      „Visų lapų nesugrėbsime, nes šiukšlių maišų neužteks. Labai smagu, kad ugdomas pilietiškumas ir vaikai iš mokyklų eina tvarkytis. Esu čia talkoje, nes mano vaikai to norėjo“, – sakė panevėžietė. Kad visuomenei skleidžiamos pilietiškumo idėjos gali padaryti didelę įtaką, galima buvo įsitikinti iš nugirsto Skaistakalnio parke dviejų paauglių pokalbio.

                                      „Aš nuo šiandien nebešiukšlinsiu“, – savo draugą tikino vienas moksleivis. Toks jo teiginys sukėlė draugui abejonių.

                                      „Na, na...“, – nepatikliai tarstelėjo kitas paauglys, tačiau tuoj pat buvo pertrauktas.

                                      „Tikrai nešiukšlinsiu“, – nukirto draugas.

                                      Atsirado ir apsukruolių, kurie iš vykusio masinio renginio ketino gauti naudos. Parke stovėję jaunuoliai žurnalistams prisipažino laukiantys bilietų į „Cido“ arenoje vyksiantį koncertą, skirtą tik talkoje dalyvavusiems panevėžiečiams. Paklausti, ar prisidėjo prie talkos, jie papurtė galvas, leisdami suprasti, jog tai jų nedomina.

                                      Šeštadienis – darbo diena

                                      Daugeliui švaros bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojų šeštadienis buvo ne poilsio diena, kaip įprastai, o darbadienis. Tačiau į Skaistakalnio parką atvykę miesto tvarkytojai dėl tokio savo savaitgalio nelabai išgyveno. Maišus lapų sugrūdę į šiukšlių savivartį darbininkai nieko nelaukdami važiavo jų išpilti.

                                      „Nuo pat ryto dirbame, daugeliui mūsų darbuotojų šiandien darbymečio įkarštis“, – teigė į šiukšlių mašiną maišus lapų krovęs bendrovės darbuotojas Saulius.

                                      Masinėje talkoje nestigo ne tik prie „Darom 2010“ prisijungusių talkininkų, bet ir miesto bendrovių bei visuomeninių organizacijų, kurios taip pat prisidėjo prie miesto tvarkymo. Nebuvo keista miesto centre pamatyti būrelį policininkų, kurie vietoj uniformų dėvėjo darbui skirtus drabužius, o upės pakrantėje rastas šiukšles dėjo į su savimi atsineštą šiukšlių maišą.

                                      Kai kurie talkininkai nusprendė ne tik rinkti šiukšles. Prie miesto Bendruomenių rūmų darbavosi apie 30 bendrovės „Teo“, kuri nusprendė atsodinti prieš keletą metų čia augusias, tačiau vėliau ištryptas kalnines pušis, darbuotojų.

                                      „Pas mus bendrovėje paskelbta savanorystės diena, renkame ne vien šiukšles, bet sodiname ir pušis, Pradžioje turėjome idėją pasodinti šimtą ąžuoliukų Kniaudiškių rajone, bet neparengtas sklypas, todėl atsisakėme šios minties. Pasitarę su miesto Architektūros skyriumi, nusprendėme atsodinti pušis – čia anksčiau augo medeliai, bet jie buvo nuniokoti. Prisiimame atsakomybę kiekvienais metais prižiūrėti parkelį ir šakas pagenėti, o jeigu pavogs, bandysime vėl atsodinti“, – pasakojo bendrovės „Teo“ Panevėžio skyriaus vadovas Rimantas Misevičius.

                                      Tvarkė paplūdimį

                                      Kol vieni talkininkai švarino miestą, kiti miestiečiai nusprendė, jog laikas sutvarkyti už miesto esančias poilsio zonas.

                                      Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 19 d. "Sekundėje"

                                      Mantas TOMKŪNAS
                                      Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                      http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                      Comment


                                        Haroldas Maselis: Panevėžys be perspektyvų?
                                        Penktadienis, 29 Spalis 2010 05:02
                                        panevezieciai.lt


                                        Dar visai neseniai mūsų miesto “strategai” pristatė naują miesto strategiją. Tiksliau, ne naują, o tik pakoreguotą. Joje daug gražių abstrakčių teiginių apie tai, kokį Panevėžį mes turėsime kurti. Gražiausiai skamba teiginiai: pramonės centras, sveikatingumo centras, kultūros centras, aukštųjų technologijų centras, žalias miestas… Praktiškai, visas šias tezes pavertę realybe, Panevėžį paverstume vienu konkurencingiausių miestų Europoje, o gal net ir pasaulyje. Bet… Tai realu?

                                        Mano įsitikinimu Panevėžio miesto “idealogai” patys nežino koks Panevėžys turėtų būti, kad nemirtų. Ne be reikalo rašau “nemirtų”, nes Lietuvos “miestų rinkoje” mes tirpstame. Didžioji europinių lėšų dalis nukeliauja į Vilnių, Klaipėdą, kurortus ir kartais Kauną. Mus ir Šiaulius aplenkia. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad jau seniai buvo nulemta, kad klestės Lietuvoje Vilnius, Klaipėda ir kurortai. Mus aplenkia universitetai (kartu su studentais), investuotojai (dėkui Dievui, kad nevisi), menininkai ir kiti. Smulkus verslas skaičiuoja paskutinius centus, gyventojai neimlūs naujovėms, jaunimas masiškai bėga iš jo, valdiški pinigai, kuriuos iš esmės uždirbo verslas, daug metų buvo taškomi į visas puses, o dabar nebėra ką taškyti, kaip ir investuoti į žmonių gerovę. Panevėžys nėra įdomus ir perspektyvus miestas.

                                        Strategija, į kurią naivuoliai žiūri kaip į išganymą, yra dar vienas popierius, kuriame išdėstytų tikslų įgyvendinti neįmanoma. O, jei mėgintume, gautųsi nekoks kokteilis. Mūsų miesto bėda ta, kad nesuprantame, nevertiname to, ką turime geriausio.

                                        Visų pirma - mes kultūros ir menų miestas. 2006 - aisiais metais Panevėžio miesto šventės šūkis buvo “Teatrų miestas”. Iš tikrųjų, mes turime penkis nekomercinius teatrus: J. Miltinio dramos teatrą, Muzikinį teatrą, teatrą “Menas”, Lėlių vežimo teatrą, kino centrą “Garsas”. Kodėl pamiršome tai, ką turėtume puoselėti. Turime nemažai skulptorių, dailininkų, kurie, nusivylę Panevėžiu, savo kūrybą atskleidžia kitiems miestams, nes čia jie negauna pakankamai užsakymų, iš kurių galima būtų gyventi. Kita to priežastis, patys panevėžiečiai nesidomi menu. Bet tai nereiškia, kad Panevėžiui nereikia menininkų, tiesiog menininkai per toli nuo žmonių, kurie geriau juos pažindami, pamiltų jų meną. Dar neseniai Panevėžį džiugino projektas “Susitikime penktadieniais”. Ši mero iniciatyva - puikus pavyzdys, kaip nevyriausybinės ir vyriausybinės bei verslo organizacijos gali susivieniję sukurti nuostabų reginį akims ir širdžiai - judrų, gyvybe trykštantį miesto centrą, kuriame norisi pasilikti. Šis projektas įrodė, kad Panevėžys turtingas kultūros žmonių ir visuomenininkų iniciatyvomis. Taigi, iš visų strategijoje pateiktų tezių vienintelė mes labai greitai galime pateisinti - kultūros centras.

                                        Visa, ką jau paminėjau, aktyviems panevėžiečiams gerai žinoma, bet ar daug žinome apie tai, kad Panevėžys stiprus choreografijos srityje. Neseniai kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė mane patikino, kad mūsų šokių kolektyvai turi labai gerą bruožą - jie ilgaamžiai. Taip yra todėl, kad jie įveikia šokėjų rotacijos problemas. Šie kolektyvai nuolat atsinaujina ir tobulėja, ir jų laukia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pastaruosius dvejus metus Panevėžys - jaunimo miestas. Jaunimo organizacijų sektorius nuolat stiprėjo, o jaunimo iniciatyvų skaičius augo. Jaunimo neformalus ugdymas - Lietuvos ateitis. Kodėl Panevėžiui netapus jaunimo neformalaus ugdymo centru, kuriame visas kompleksas įvairių ugdymo paslaugų jaunimui? Jeigu mūsų mieste atsigavo jaunimo sektorius, kodėl jam neleidžiama toliau progresuoti? Tiesą sakant, Panevėžio jaunimo reikalai - tema, verta knygos (gal kitą kartą ta tema “paplepėsiu”).
                                        Paaiškinimas - nėra pinigų. Be abejo, jų nėra. O ką daryti, kad būtų pinigų? Be jų jokios strategijos neįgyvendinamos. Yra tik viena išeitis - pritraukti lėšų iš kitur, t.y. Panevėžys turi tapti patraukliu miestu žmonėms, kurie atvykę į Panevėžį, paliktų jame pinigus. Mūsų miestas neišnaudoja savo privalumų. Tik juos puoselėdami, kiekvienam miesto kampeliui sukurdami naują idėją, atgaivinsime miestą. Jis taps patrauklus, čia norės būti žmonės, kitų miestų gyventojai atvažiuos pažiūrėti renginių, festivalių, investuotojai kurs darbo vietas ir plėtos paslaugas, dirbantieji ir verslininkai uždirbs bei patys, naudodamiesi vieni kitų paslaugomis “mainysis” pinigais.

                                        Kultūra tarnauja ne tik žmogaus dvasiai, bet ir piniginei. Jeigu Panevėžys nebėra pramonės miestas, verčiasi tik paslaugomis, kiek jis taip atsilaikys nesunykdamas. Tik tiek, kiek jam leis kitų miestų paslaugų sėkmė. Negali miestas išlikti kurdamas produktą tik savo gyventojams. Pramonės neatstatysim taip greitai, kaip norėtume, o lėšų ir poreikio tam neturime. O kultūros ir meno pamatus turime. Tai gali būti nauja pradžia ir naujojo Panevėžio pamatas, ant kurio statysim savo miestą.

                                        Haroldas Maselis
                                        Panevėžio miesto jaunimo reikalų tarybos narys

                                        Comment


                                          Parašė Vidma Rodyti pranešimą
                                          Haroldas Maselis: Panevėžys be perspektyvų?

                                          Dar visai neseniai mūsų miesto “strategai” pristatė naują miesto strategiją. Tiksliau, ne naują, o tik pakoreguotą. Joje daug gražių abstrakčių teiginių apie tai, kokį Panevėžį mes turėsime kurti. Gražiausiai skamba teiginiai: pramonės centras, sveikatingumo centras, kultūros centras, aukštųjų technologijų centras, žalias miestas… Praktiškai, visas šias tezes pavertę realybe, Panevėžį paverstume vienu konkurencingiausių miestų Europoje, o gal net ir pasaulyje. Bet… Tai realu?
                                          (...)
                                          Haroldas Maselis
                                          Panevėžio miesto jaunimo reikalų tarybos narys
                                          Tiesą sakant, labai konkrečios ateities vizijos nebuvimas kankina daugelį Lietuvos ir net postsovietinio regiono miestų. Net Vilnius kažkiek konkretesnę viziją turėjo tik Zuoko laikais. O tokie abstraktūs teiginiai, kuriuos neva vadiname vizija, manau ne tik man įspūdžio nekelia.
                                          Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad vien tik iš kultūros mažos šalies miestas irgi neišgyvens. Kaip ir iš neformalaus ugdymo, nebent tai bus išties labai žymūs sporto pasiekimai. Ir negali labai skųstis — Panevėžys išties garsus futbolu, dviračių sportu, stiprus rankinis.
                                          Gal ir klystu, bet mano atrodo, kad Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir kitų vidutinio dydžio miestų ne kurortų politikai ir valdininkai neturi žalio supratimo apie reklamą. Jau vien e-svetainė www.panevezys.lt prašosi gražesnio dizaino („šakės“, kokį žemėlapį svečiams pateikia: http://www.panevezys.lt/DeskTopDefault.aspx?TabID=855), aktualesnių ne panevėžiečiams žinių ir platesnės bet įdomios informacijos apie patį Panevėžio miestą, rajoną, regioną ir savivaldybę. Informacijos lietuvių kalba dar dar beveik pakanka, o anglų kalba... Daugeliu atveju tik keli formaliai sausi sakiniai. Vat tau ir kultūrinis miestas, kuris turi viziją kurti ir skleisti kultūrą ne tik saviems miestiečiams...
                                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                          Comment

                                          Working...
                                          X