Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panevėžio projektai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Panevėžyje už 2 mln. eurų atnaujinamas Skaistakalnio parkas

    Panevėžyje bus atnaujinamas seniausias mieste Skaistakalnio parkas – savivaldybė pranešė gavusi 1,85 mln. eurų finansavimą parkui ir prieigoms atnaujinti.

    Panevėžio miesto savivaldybė šią savaitę dėl to pasirašė finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra.

    Darbus pradėti planuojama jau kitąmet, baigti 2019-aisiais. Šiuo metu baigiamas rengti Skaistakalnio parko techninis projektas. Savivaldybė parkui ir jo

    prieigoms atnaujinti skirs dar 150 tūkst. eurų.


    „Esame žalias miestas, tačiau mūsų parkai dar negali pasigirti laisvalaikiui, aktyviam poilsiui pritaikyta aplinka. Dabar šią situaciją galėsime pakeisti“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

    Skaistakalnio parkas yra seniausias mieste, ypač vaizdingas, turi daug istoriškai vertingų medžių, tačiau nėra tinkamai pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams: ketinama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, iškirsti menkavertę augaliją, išlyginti veją, atkurti želdynus, pasodinti dekoratyvių krūmų, suformuoti jų masyvus, sutvarkyti tvenkinių pakrantes, Žagienio upelio slėnį. Planuojama įrengti priėjimus prie Nevėžio, atverti šios upės pakrantę, atnaujinti ir neįgaliesiems pritaikyti pėsčiųjų tiltą, įrengti naujus tiltelius per upelį ir tvenkinius, rekonstruoti esamus ir įrengti naujus pėsčiųjų ir dviračių takus.

    Savivaldybės teigimu, bus įrengtos naujos sporto ir žaidimo, automobilių stovėjimo aikštelės, į renginių zoną bus pertvarkyta estrados teritorija, pastatyti nauji suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, bus visiškai atnaujinta apšvietimo sistema, suformuoti įėjimai į parką, o lankytojų saugumą užtikrins vaizdo kameros.

    https://jp.lt/panevezyje-uz-2-mln-eu...kalnio-parkas/



    Comment


      Dar kartą apie 2018m. projektus. Šį sykį iš dienrasčio ,,SEKUNDĖ,, perfotkinta




























      Beabejo dar ir kitų projektų yra gamykla LEZe , daugiabučių renovacija, kotedžų naujų statyba ir dar daug kitų projektų.....

      Comment


        ......panašu? (ironizuoju).
        Dėkui Audry, kad palaikai mūsų miestelio temų gyvybę!

        Pagrinde ES eurai gelbės, žiūrėsim kaip viskas atrodys 2020 m.
        Belieka sulaukt.
        Paskutinis taisė Panevezietis; 2017.12.31, 12:29.

        Comment


          Didžiųjų Panevėžio permainų išvakarės


          Autorius: AINA NAUJIENOS - Sau 1, 2018

          Ne vienus metus iš šalies stebėję su europinių fondų parama besitvarkančių mažesniųjų šalies miestų darbus, šiandien panevėžiečiai raitojasi rankoves ir ruošiasi išnaudoti savo galimybę.

          Kartu su kitais keturiais šalies didmiesčiais Panevėžys dalyvauja 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje, numatančioje integruotos teritorijos plėtrą. Kasdieniškai „Urban“ vadinama programa numato investicijas į apibrėžtą miesto teritoriją siekiant tvaraus jos atnaujinimo. Kompleksiškai atnaujinta bus 14 teritorijų centrinėje Panevėžio dalyje ir palei Nevėžio upę.

          Sėkmingas – tik patrauklus miestas

          Miesto viešųjų erdvių sutvarkymas centrinėje miesto dalyje – „sugrįžtanti“ investicija, kuri paskatins prie permainų prisijungti ir verslą, didins Panevėžio patrauklumą ir gerins gyvenimo kokybę.

          Panevėžiui skirta 20 mln. eurų, dar 3 mln. pridėjo savivaldybė. Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas teigia, kad reikia maksimaliai pasinaudoti išskirtine galimybe sutvarkyti miesto viešąsias erdves: „Privalome tinkamai pasinaudoti tuo, ką turime šiandien. Išties net eglutę gražiau papuošus galima pasiekti efektą – visi eina apžiūrėti, džiaugiasi. Būtina didinti miesto patrauklumą, nes niekas nenori gyventi ar važiuoti ten, kur tamsu ir liūdna.“

          Panevėžio meras pažymi visada oponavęs paplitusiai nuostatai supriešinti viešųjų erdvių tvarkybą ir investicijas į darbo vietų kūrimą: „Neginčytina, kad darbo vietos labai svarbu, bet Panevėžyje šiandien trūksta ne darbo vietų, o darbo rankų. Žmonių šiais laikais vien darbo vietos nemotyvuoja. Jaunas žmogus nevažiuos ten, kur nepatraukli aplinka, nėra kur kokybiškai praleisti laisvalaikį. Todėl negaliu sutikti su tais, kurie situaciją mato vienpusiškai. Į miesto patrauklumą irgi turime investuoti, nes viskas susiję, procesai lygiagretūs, o Panevėžyje iki šiol apie tai galvota per mažai. Dabar turime unikalią galimybę pasitempti“.

          Panevėžiečiai planuoja kur kas daugiau nei gražius papuošimus, klinkeriu grįstas aikštes ar dainuojančius fontanus. Ir tai, įsitikinusi miesto valdžia, bus investicijos, kurių nereikės apverkti kaip neprasmingų – kaip po ankstesnio ES paramos laikotarpio, kai milijonai skirti ištuštėjusių miestelių centrinėms aikštėms blizginti.

          „Panevėžys yra regiono centras, o visa Lietuva gal būtų turėjusi mažiau problemų, jei tvarkymasis būtų pradėtas ne nuo mažųjų miestelių – kad ir kokie mieli jie būtų, – o nuo pagrindinių, ekonomiką įsukti galinčių variklių – didžiųjų miestų. Bet laukuose buvo tiesiami neaišku kur vedantys trinkelėmis grįsti šaligatviai. O žmonių ten nematyti ir šiandien. Tai reiškia investicijų neproporcingumą“, – apgailestavo Panevėžio miesto meras.

          Laikas urbanistiniams sprendimams

          „Urban“ programa įpareigoja ne paskirstyti lėšas pavieniams projektams, o plačiau pažvelgti į teritorijos problemas ir numatyti kompleksinį jos tvarkymą.

          Ir kaip tik čia yra Panevėžio stiprybė – pastaraisiais metais jo naujas veidas vis dažniau patikimas architektams.

          „Vadovaudamiesi urbanistikos dėsniais ir matydami visumą, miestą kuriame kaip vientisą organizmą. Žinoma, profesionalus požiūris reikalauja skirti pakankamą dėmesį ir detalėms, – teigia R. Račkauskas. – O geriausiai užtikrinti tai galima projektuotoją pasirenkant architektūrinės idėjos konkursų keliu, kur laimi kokybiškiausia idėja ir aukšta dalyvių kvalifikacija. Ir mes einame tuo keliu – jau įvyko šeši idėjų konkursai.“

          „Kita vertus, sprendimai turi būti ne vien dulkes nupučiantys, – atkreipė dėmesį vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė. – Jei visa, kam ryžtasi miestas, tėra remontai, tai nėra lyderystė, ir tai niekaip nepadeda miestui augti. Privalome nebijoti ir permainų, ir net drastiškų idėjų“.

          Mėlynoji miesto arterija

          Pagrindinė naują Panevėžio įvaizdį kuriančios savivaldybės idėja – aktualizuoti svarbiausią miesto simbolį Nevėžį. „Juk būtent Nevėžis yra miesto ašis, Panevėžys istoriškai susiformavo palei upę, nuo jos kilo ir miesto pavadinimas. Norime, kad Nevėžis taptų mėlynąja miesto arterija, ant kurios kaip karoliukus vertume pagal „Urban“ programą tvarkomus objektus: ji vingiuos nuo Pajuosčio iki Berčiūnų, palei Ekrano marias ir Skaistakalnio parką, centrinę miesto dalį, Taikos alėjos pušynėlį bei Kultūros ir poilsio parką. Mūsų miestas turi galimybę įrengti dviratininkams ir pėstiesiems, vežimėlius stumiančioms mamoms ar bėgimo entuziastams patrauklią, kokybišką infrastruktūrą visoje paupio juostoje“, – pažymėjo R. M. Račkauskas.

          Beje, dviračių takų tvarkyba yra vienas Panevėžio prioritetų – gaila neišnaudoti šiam susiekimo būdui itin tinkamo lygaus reljefo miesto kompaktiškumo. Čia, anot miesto vadovų, dažnai su mašina sunkiau kur nors nuvažiuoti, nei su dviračiu, ar tiesiog nueiti pėsčiomis, o darnaus judumo principai organiškai tinka miestui.

          Rekonstruos autobusų stotį

          Vienas objektų, kurio atnaujinimo laukia net tie, kurie pro Panevėžį tik pravažiuoja – autobusų stotis. Kalbėta ir apie jos, įsiterpusios miesto centrinėje dalyje ir nugyventos, iškeldinimą, ir apie tai, kad šiai teritorijai aplink ratus sukantys techniškai pasenę autobusai patrauklumo neprideda. Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas ir jo komanda pernai atliko galimybių studiją ir Panevėžiui pasiūlė nesudėtingą, bet iš esmės poziciją pakeitusį sprendimą.

          Architekto kūrybinė komanda, įvertinusi greta esantį žydų paveldą – gatveles, ješibotą ir kt., – perkėlė visą autobusų stoties infrastruktūros bloką – autobusų apsisukimo ir sustojimo vietas – keliasdešimčia metrų atokiau nuo pėsčiųjų zonos ir taip paliko autobusų dūmus arčiau tranzitinių gatvių.

          „Ankstesnės kadencijos metu buvo siūloma rekonstruoti stotį paliekant iš esmės tą patį tūrį, tik uždengti peroną stogu. Šiuo atveju turime urbanistinį sprendimą ir nepalyginti tvirtesnę koncepciją“, – R. Paleko pasiūlyta idėja neabejoja R. M. Račkauskas.

          Po konversijos stotis virs infoterminalu, kur tilps bendruomenių verslininkiškumo patalpos, turizmo ir verslo komunikacijos centras. Įgyvendinus architektų viziją ši vieta turėtų virsti tikrai lankoma vieta, tiki miesto vadovai. Visos su susisiekimo funkcija susijusios infrastruktūros įrengimas bus patikėta privačiam investuotojui. Sutartis su juo turėtų būti pasirašyta jau netrukus.

          Planuojama, kad investuotojas atliks stoties pastato rekonstrukciją ir atiduos jį eksploatuoti savivaldybei, o šalia iškilsiančią trijų aukštų stovėjimo aikštelę su komercinėmis erdvėmis apačioje eksploatuos pats. Ir projektavimas, ir rangos darbai turėtų prasidėti jau 2018 m.

          Miesto atnaujinimas vyks etapais. Kol kas baigiama pasirengti 11-os iš 14-os suplanuotų teritorijų tvarkymui. Tarp jų – ir Nevėžio upės pakrančių sutvarkymas bei pramoninės J. Janonio gatvės rekonstrukcija.

          Nevėžio upės pakrančių sutvarkymas

          Techninis projektas šiems darbams jau parengtas, jau gautas ir statybos leidimas, ruošiamasi viešajam rangos darbų pirkimui. Pradėti darbus tikimasi 2018 m. vasarą.

          Šio projekto metu bus sukurta arba atnaujinta 49 800,13 kv. m atviros erdvės.

          Projekto vertė – 662 413 eurai
          Įgyvendinimo laikotarpis –
          20172019 m.
          • Janonio gatvės prieigų sutvarkymas

          Reikšmingos permainos planuojamos J. Janonio gatvėje – pagrindinėje miesto pramoninės zonos susisiekimo arterijoje. Didžiausia pramonės įmonių, gamyklų koncentracija pasižyminti Panevėžio teritorija seniai laukia dėmesio, ir ypač tai aktualu darbuotojams, kurie čia atvyksta viešuoju transportu, ateina pėsčiomis, dviračiais ar nuosavu transportu. Gatvė skirta važiuoti ir sunkiajam transportui. Atvykstantieji automobiliais čia seniai pasigenda vietų jiems pastatyti – tenka grūstis važiuojamojoje J. Janonio gatvės dalyje. Dėl to sumažėja ir gatvės pralaidumas, o į darbo vietą nepatogu atvykti ir pėstiesiems bei dviratininkams. Ši pramoninės zonos problema mažina ir jos patrauklumą verslo ir investicijų plėtrai.

          Tad pagrindinis rekonstrukcijos tikslas ir yra padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių bei sutvarkyti esamas aikšteles. Taip pat suplanuota abipus gatvės atnaujinti pėsčiųjų-dviračių takus (nuo žiedo prie S. Kerbedžio g. iki Savitiškio g.), atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo J. Janonio gatvės pro Plukių gatvę iki Kultūros ir poilsio parko pėsčiųjų tilto. Atnaujinimo sulauks ir autobusų stotelės. Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą numatoma atnaujinti apšvietimo sistemos tinklus, šviestuvus, taip pat atnaujinti įvažas ir įrengti eismo saugumo priemones, atnaujinti arba įrengti mažosios architektūros elementus ir želdynus.

          Techninis darbų projektas jau baigiamas, 2018 m. pradžioje bus skelbiamas viešasis rangos darbų pirkimas, vasarą tikimasi darbus pradėti.

          Projekto vertė – 2 015 305 eurai
          Įgyvendinimo laikotarpis – 2017–
          2020 m.

          Comment


            Panevėžys atsinaujina! Gavome ES finansavimą Senvagei

            Panevėžio miesto savivaldybė su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį, kuria skiriama ES lėšų Senvagei atnaujinti.

            „Senvagė vadinama mūsų miesto vizitine kortele, tad yra ypač svarbi Panevėžio įvaizdžiui. Visgi laikas negailestingas ir jai – infrastruktūra pasenusi, nešiuolaikiška, nusidėvėjusi. Miestas keičiasi – turi keistis ir viena pagrindinių, populiariausių vietų“, - sako Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

            Įgyvendinant projektą bus kompleksiškai sutvarkyta Senvagės teritorijos viešoji infrastruktūra: įrengti nauji ir atnaujinami esami dviračių ir pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, sporto, vaikų žaidimo, poilsio ir apžvalgos aikštelės, suformuotas tvenkinyje esančios salos reljefas, įrengti tiltai į salą, pašalinti menkaverčiai medžiai ir krūmai, atnaujinti želdynai, tvenkinio pakrantė, suformuoti krūmų masyvai, įrengti apšvietimo, lietaus nuotekų, vandentiekio tinklai, vaizdo stebėjimo kameros.

            Bendra projekto vertė – beveik 2,74 mln. Eur. Iš jų daugiau kaip 2,3 mln. Eur – ES investicijos, likusi dalis – valstybės ir miesto biudžeto lėšos.

            Projektas turėtų būti įvykdytas iki 2019 m. pabaigos. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Statybos turėtų prasidėti antroje 2018 m. pusėje.



            Komunikacijos skyrius
            http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...vome-95hk.html

            Comment


              Premjeras: modernus baseinas Panevėžyje – 2019-aisiais

              Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas kartu su 2017-ųjų Europos čempionu bei nacionaliniu rekordininku Danu Rapšiu, jo trenere Ina Paipeliene bei Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu Emiliu Vaitkaičiu susitiko su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir aptarė galimybes Panevėžyje statyti olimpinį baseiną.

              „Po sėkmingo mūsų plaukikų pasirodymo 2017 metais dar kartą priminėme premjerui, kad miestui būtinas 50 metrų uždaras plaukimo baseinas ir šiandien gavome patikinimą, kad projektas bus tikrai finansuojamas. Tai gera žinia miesto sportininkams ir visai bendruomenei. Turime priešprojektinius pasiūlymus, šių metų savivaldybės biudžete esame nusimatę lėšas projektavimui, baigiamos ruošti sąlygos techniniam projektui pirkti – kitaip tariant, intensyviai atliekame namų darbus, kad kitais metais, vos gavę finansavimą, iškart galėtume pirkti statybos darbus“, - sakė meras R. Račkauskas.

              „Mano pozicija nesikeičia, ji lieka tokia pati, kurią išsakiau pernai viešėdamas Panevėžyje. Miesto plaukikų rekordai ne kartą džiugino visus šios sporto šakos gerbėjus. Akivaizdu, kad gabūs sportininkai pasiekia aukštumų tik didelio ir kantraus trenerių darbo dėka. Todėl Panevėžyje turi iškilti modernus baseinas, kuriame būtų visos sąlygos ir sportininkų treniruotėms, ir trenerių darbui“,- sakė premjeras.

              Meras R.M. Račkauskas informavo, jog Aukštaitijos sporto komplekse, greta stadiono naują baseiną su dešimčia 50-ies metrų plaukimo takelių planuojama pradėti statyti jau kitąmet, jis turėtų kainuoti apie 10 mln. eurų.

              Vyriausybės vadovas akcentavo, kad lėšos baseino statybai iš Valstybės investicijų programos bus numatytos 2019-aisiais, o statybos galėtų finišuoti 2020 metais. S.Skvernelis taip pat pabrėžė, jog šio projekto sąmata turi būti reali ir racionali, o efektyvi vadyba – užtikrinti baseino užimtumą.

              Komunikacijos skyrius
              http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...inas-rxvh.html

              Comment


                Ech....būtų gerai jei dar "prie to pačio" ir greta esančius Sporto rūmus, stadioną rekonstruotų.
                Stadioną lyg planuoja-tikisi kitu projektu tvarkyti.

                Būtų rimtas ir gražus kaimo sporto centras.

                Comment


                  Kažkada skelbėsi, kad jau ale netrukus bus pradėtas atnaujinti Aukštaitijos stadionas, bet taip ir liko pažadais, kaip visada.....

                  Comment


                    Panevėžiui žada senovinės technikos muziejų

                    Prieš daugiau nei penkiolika metų antikvarinių automobilių liga susirgęs panevėžietis Alfredas Zigmantas turi naują svajonę. Jis žada Panevėžio pakraštyje įkurti senovinės technikos muziejų. Ekstravagantiškų automobilių kolekcija – tikras A. Zigmanto ir jo sūnaus Andriaus pasididžiavimas. Didelei šių išskirtinių ratų kolekcijai vyrai įrengė specialias patalpas su stiklinėmis sienomis, todėl ją gali pamatyti bet kuris pas šeimininkus užsukęs verslo partneris ir bičiulis. Tačiau užkietėję kolekcininkai jau kurpia rimtą planą savo turtą iškelti į viešumą. Visa kolekcija kada nors turi persikelti į automobilių muziejų, kurį verslininkai ketina statyti miesto pakraštyje, prie J. Janonio gatvės, netoli nuo Panevėžio aplinkkelio.

                    „Kol kas sunku dar iš anksto girtis, nes žinote, kaip būna su tokiais dalykais. Viskas yra derinama su miesto valdžia, o ten visokių peripetijų būna. Bet labai norėtųsi atgaivinti savo miestą, ypač šitą pakraštį J. Janonio gatvės gale, kur niekas neužsuka, nes aplink vien angarai. O juk čia teka Nevėžis, už kilometro aplinkkelis. Gal ir turistams tai būtų įdomu – dabar nelabai ir yra ką pamatyti mūsų mieste“, – apie naują idėją sakė A. Zimantas ir netikėtai sulaukęs skambučio pridūrė, kad jo planai jau pajudėjo. Vyras savo gimtajame mieste svajoja pastatyti naują pastatą. Jame esą bus suvaryti Zigmantų turimi automobiliai. Taip pat čia norima vesti edukacines pamokas jaunimui apie senovinių automobilių remontą ir restauravimą. „Manau, kad nagus daužyti remontuojant motociklą ar automobilį naudingiau, nei juos kišti prie alkoholio ar narkotikų“, – savo nuomonę dėstė planuojamo muziejaus įkūrėjas.

                    Moka remontuoti

                    Nors į savo darbo kabinetą jis kas rytą ateina nepriekaištingai išlygintais marškiniais ir kostiumu, laisvu laiku verslininkas drąsiai velkasi tepaluotą kombinezoną ir pats imasi automobilių remonto darbų. Savo rankomis 61-erių vyras moka atlikti daug tokių darbų. Juk ankstesniais laikais kiekvienas vairuotojas turėdavo nemažai žinių apie techniką ir jos gedimus. Be to, panevėžietis yra baigęs Kauno politechnikos institutą, kur mokėsi mašinų apdirbimo. Tai nėra visiškai su remontu susijusi profesija, tačiau verslininkas gavo užtektinai žinių ir apie šią sritį. Taip pat vyras sovietmečiu turėjo savo garažą, kur remontavo ir dažė mašinas. Pirmąjį savo automobilį „Volga“ A. Zigmantas įsigijo būdamas 21-erių. Tačiau didesnę meilę ratams pajuto tik prieš 15–18 metų, kai užsikrėtė senovinių mašinų liga. „Viskas per draugus“, – juokiasi pašnekovas. Pasvalietis, žinomas baikeris, lakūnas ir apskritai laisvos sielos asmenybė Eugenijus Malinauskas įtraukė panevėžietį į naują pomėgį. Buvęs jau mirusio draugo gyvenimo būdas, pasak A. Zigmanto, jo netraukia. Verslininkas, pašnekovo nuomone, niekada nebus toks vėjavaikis, nes ant jo pečių ilgus metus kauptas kapitalas ir didelė atsakomybė.

                    Šeimos meilė „senienoms“

                    Tačiau draugo pavyzdys paskatino nusipirkti pirmą senovinę mašiną. Tai buvo rožinis, Elvio Preslio laikus menantis 1967-ųjų – „Cadillac deVille“. Jį šeimininkas per metus sutvarkė ir dabar šis gražuolis skirtas verslininko dukrai. Tik ji dirba Briuselyje ir važinėti išskirtiniu automobiliu tenka nedažnai. „Siūliau pasiimti į Briuselį, bet kur ten važinėsi“, – atsiduso verslininkas. Išskirtinį automobilį turi ir pašnekovo sūnus 32-ejų Andrius. Jis išsirinko labai retą, 1956-ųjų „Lincoln Premjere“. „Užsikrėtėme šiuo pomėgiu visa šeima“, – sako tėvas ir sūnus. Prie jų dažnai prisijungia ir A. Zigmanto žmona. Ji mielai lydi vyrą į retro automobilių parodas, renginius ir išvykas. Šeima tam turi net specialius drabužius – į kiekvieną mašiną sėdasi tik su to laikmečio, kada važinėjo šios markės automobiliai, apranga. Taigi verslininko spintoje krūva praeito amžiaus skrybėlių, akinių, kostiumų. „Į miestą išriedame ne taip ir dažnai, daugiausia šiomis mašinomis vykstame į renginius. Bet kartais visai smagu vasaros dieną pavažiuoti miesto gatvėmis kokiu nors senu kabrioletu. Žvilgsnių tikrai sulaukiame“, – pasakojo A. Zigmantas. Anot jo, dažniausias kelyje sutiktų smalsuolių klausimas būna, kiek degalų reikia tokiam transportui. Kaip atsakymą į tokį klausimą vairuotojas ant kai kurių automobilių yra prilipdęs specialų lipduką „Velniop degalų taupymą“. „Jei jau perki tokią mašiną, tai degalų išlaidų negali skaičiuoti“, – teigia verslininkas. O jo sūnus sako, kad tokiu transportu nuvažiuojama tik po kelis šimtus kilometrų per metus. Be to, į senovinių automobilių bakus dar ir neįpilsi paprastų degalų iš degalinės. Tokios transporto priemonės kurtos prieš daug metų naudotiems degalams, todėl šiuolaikinį dyzeliną ar benziną tenka papildyti specialiais priedais.

                    Laukia remonto Įsigyti patį senovinį automobilį, pasak A. Zigmanto, nėra itin brangu, ypač jei jis serijinis. Jo nuomone, mitas, kad tai – prabangos dalykas – brangu yra jį prikelti ir paskui naudoti. „Nusipirkti seną mašiną nėra taip brangu, kaip kitiems atrodo. Jų galima rasti įvairiuose aukcionuose – tiesiog reikia stebėti. Rusiški automobiliai dar pigesni“, – aiškino verslininkas. Jis pats savo kolekcijoje jau turi tris dešimtis retro technikos priemonių. Tai ne tik lengvieji automobiliai, bet ir motociklai, ir net praeito amžiaus pradžios sunkvežimis bei gaisrinė mašina. Paklaustas, kokias mašinas renkasi, verslininkas teigė, kad tas, kurios patraukia akį ir širdį. Didžioji dalis jo automobilių jau suremontuoti, bet dar yra ir visiškų griuvenų, laukiančių savo renesanso. Vienas tokių – pats seniausias panevėžiečio kolekcijos eksponatas – 1919 m. „Ford T“. Jo remontą savininkas atidėlioja laikui, kai išeis į pensiją. Šiam automobiliui su stipininiais ratais draugiją palaiko dar trys reliktai: „Ford T“ (1923 m.) bei du „Citroen“ (1925 m., 1928 m.). Be minėtų mašinų, Zigmantų garaže dar yra senų BMW, „Dodge“, „Rolls-Royce“ markių automobilių. Ant pastarųjų dangčio į akis krenta sidabrinis ženklas. Kaip pasakojo šeimininkai, tai – senos legendos simbolis. Moters besiplaikstančiais drabužiais, oficialiai vadinamos „Ekstazės dvasia“, statulėlės istorija yra grynų gryniausias skandalas. Tokiu būdu kūrėjas ant prabangių ratų įamžino savo slaptą meilę sekretorei. Įsižiūrėjus galima išvysti, jog sidabro spalvos grakšti figūrėlė laiko prispaudusi prie lūpų pirštą – taip skulptorius, pavadinęs savo kūrinį „Kuždesiu“, įamžino poros meilę, kuriai niekada nebuvo lemta baigtis vestuvėmis. Istorijų, kokie žmonės prieš daugelį metų važinėjo Zigmantų kolekcijos eksponatais, dabartiniai jų savininkai kaupti nesistengė. Tačiau remontuojant nupirktas mašinas tenka ilgai pasikapstyti jų techniniuose aprašymuose. Mat retro techniką privalu atkurti pagal autentišką modelį. Šis darbas, pasak šnekintų vyrų, gal užtrukti ir metus, ir dvejus. Kartais reikalingos informacijos reikia ieškoti net muziejuose ar pas pačius gamintojus.

                    Rusiški automobiliai

                    Dabar A. Zigmantas kaip tik laukia automobilio GAZ brėžinių iš Rusijos. Jų verslininkas užsiprašė pačioje Gorkio automobilių gamykloje. Su ja panevėžietis verslo ryšius palaiko dar nuo 1989 m., kai kooperatyvo laikais teko bendradarbiauti. Alfredas turi šešis rusiškus automobilius. Vyras nesureikšmina savo dėmesio rusiškai technikai, tai esą nėra joks Rytų ilgesys. Tačiau pašnekovui malonu prisiminti savo pirmuosius pasivažinėjimus prie vairo. O verslas ir politika, anot jo, nieko bendro neturi ir negali turėti. Į darbą jis važinėja šiuolaikiniu automobiliu. O senovinė technika yra vienas iš jo pomėgių. A. Zigmantui taip pat labai patinka medžioti, jis dalyvauja labdaringoje veikloje.

                    Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...-zada-muzieju/

                    Comment


                      Panevėžio biudžeto projektas: lėšų investicijoms rekordas

                      Panevėžio miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti 2018 m. miesto biudžeto projektą – beveik 91,7 mln. Eur pajamų ir 94,4 mln. Eur išlaidų. Rekordinė suma numatyta investicijų projektų programai – kone 14 mln. Eur.

                      „Šiemet panevėžiečiai išvys realius statybos darbus – J. Janonio gatvės prieigų, Nepriklausomybės aikštės, Senvagės ir Skaistakalnio, Laisvės aikštės, Moigių namų ir kt. Palyginti su 2017-aisiais, 2,5 mln. Eur didėja miesto infrastruktūros plėtros programa. Žymiai gerės gatvių būklė – apie 2 mln. Eur suplanuota vien remontui „Remix“ technologija. Švietimo įstaigų būklė – keisime lopšelių-darželių langus, visiems įrengsime priešgaisrinę ir apsaugos signalizaciją. 450 tūkst. Eur numatome gauti iš Valstybės investicijų programos lengvosios atletikos maniežui remontuoti. Bus ir daugiau gerų naujienų“, - sako Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

                      2018 m. miesto biudžeto išlaidos projektuojamos pagal 15 programų. Didžiausios – švietimo (40,3 mln. Eur), investicijų projektų (13,7 mln. Eur) ir socialinės paramos (11,8 mln. Eur).

                      Miesto infrastruktūros objektų plėtros, modernizavimo, priežiūros ir investicijų – 10,8 mln. Eur, Savivaldybės valdymo tobulinimo – 7,6 mln. Eur, Kultūros ir meno – 4,2 mln. Eur, Kūno kultūros ir sporto – 3,1 mln. Eur, Rinkodaros – 864,1 tūkst. Eur, Visuomenės sveikatos rėmimo – 417,8 tūkst. Eur, Urbanistinės plėtros – 410 tūkst. Eur, Ekonominės plėtros ir užimtumo skatinimo – 294,7 tūkst. Eur, Turto valdymo – 217 tūkst. Eur, Informacinės visuomenės plėtros – 150 tūkst. Eur, Aplinkos apsaugos rėmimo – 148 tūkst. Eur, Visuomenės iniciatyvų skatinimo ir saugumo užtikrinimo – 53 tūkst. Eur.

                      Biudžeto išlaidos viršija pajamas – skirtumą sudaro paskola investicijų projektams įgyvendinti.

                      Išsamus 2018 m. biudžeto projektas visuomenei pateikiamas interneto svetainėje www.panevezys.lt. Kviečiame susipažinti.

                      Savivaldybės taryba biudžetą turėtų tvirtinti vasario pabaigoje.



                      Komunikacijos skyrius

                      http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...ktas-ubmd.html

                      Comment


                        Skirtas finansavimas Moigių namams atnaujinti

                        Panevėžio miesto savivaldybė gauna ES finansavimą dar vienam projektui – Kraštotyros muziejaus Moigių pastatų kompleksui atnaujinti ir visuomenės poreikiams pritaikyti. Įsakymą tam skirti beveik 1,2 mln. Eur pasirašė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

                        Savivaldybė suplanavusi atlikti pirmojo pastato (Vasario 16-osios g. 23) dalies kapitalinį remontą. Čia bus įrengtos 2 atnaujintos ekspozicijos („Panevėžys nuo priešistorės iki 1918 m.“ ir „Panevėžio krašto etnografija“) ir 3 naujos: „Raudonasis teroras Panevėžyje“, „Panevėžio kraštas sovietmečiu“ ir interaktyvi „Laiko liftas“. Istorinė tematika atnaujins muziejaus holą, jis bus pritaikytas renginiams bei suvenyrų prekybai.



                        Rekonstravus avarinės būklės trečiąjį pastatą (Vasario 16-osios g. 25A) bus įkurtas edukacinis centras. Atsiras 3 edukacinės klasės: gamtos, miesto kultūros, etnostilistikos. Taip pat bus įrengtas edukacinis restauravimo centras, konferencijų salė.

                        Savivaldybė Moigių pastatų kompleksui atnaujinti skirs apie 210 tūkst. Eur.

                        Projektas bus įgyvendintas iki 2019 m. pabaigos.

                        Komunikacijos skyrius

                        http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...igiu-wdt2.html

                        Comment


                          „Lidl“ įsitvirtina Panevėžyje: paaiškėjo, kur bus statoma trečioji parduotuvė

                          Panevėžyje plėsis bendrovei „Lidl Lietuva“ priklausančių parduotuvių tinklas. Viena parduotuvė jau veikia netoli „Cido“ arenos, antrosios „Lidl“ parduotuvės statybos pradėtos Beržų-J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje. Pradėta ir apie trečiosios parduotuvės statybas. Ji turėtų atsirasti Smėlynės-Varpo gatvių sankirtoje.

                          Kalba apie trečią parduotuvę
                          Kad gali būti pradėtas statyti trečias „Lidl“ prekybos centras, naujienų portalui JP pasakojo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.



                          „Savivaldybėje buvo aptarta būsima Smėlynės gatvės rekonstrukcija, kuri susijusi su „Lidl“ prekybos centro statyba. Parduotuvė turėtų atsirasti Smėlynės-Varpo gatvių sankirtoje. Ten bendrovė „Lidl Lietuva“ turi išsipirkusi žemės sklypą. Kol kas yra ruošiamas detalusis planas ir vyksta kiti reikalingi statyboms procedūriniai dalykai. Manau, kad statybos prasidės kitąmet“, – aiškino T. Jukna.

                          Turi ir daugiau sklypų

                          Priminsime, kad antroji „Lidl“ parduotuvė iškils vietoje nugriauto buvusio bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“, sovietmečiu statyto, administracinio pastato.


                          Naujienų portalo JP neoficialiomis žiniomis bendrovė „Lidl Lietuva“ Panevėžyje turi nusipirkusi penkis žemės sklypus. Viename – Kosmonautų g. 14 – jau stovi „Lidl“ parduotuvė, antrame – J. Basanavičiaus g. 67 – jau pradėtos statybos. Dar trys sklypai yra Klaipėdos g. 109 ir 142B ir Smėlynės-Varpo gatvių sankirtoje.

                          Turi būti patriotais

                          Lietuvos Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys, verslininkas Jonas Katinas naujienų portalui JP sakė, kad didžiųjų prekybos centrų plėtra negąsdina.
                          „Nieko blogo, kad bus daugiau „Lidl“ prekybos centrų. Konkurencija gerai, bet svarbu, kad visiems prekybos tinklams – mažiems ir dideliems – konkurencijos sąlygos ir žaidimo sąlygos būtų vienodos. Be to, visi verslo atstovai, kurie ateina iš kitur ir vietiniai, turėtų būti miesto patriotais – prisidėti prie miesto infrastruktūros kūrimo, galvoti apie miesto pravažumą, kad nesusidarytų gatvėse kamščiai. Kita vertus, didieji prekybos centrai turėtų būti statomi ne centrinėje miesto dalyje, o miesto pakraščiuose, kaip yra visame pasaulyje“, – paaiškino J. Katinas.

                          Paslapčių neatskleidė

                          Prieš pradedant prekybos centro „Lidl“ statybas J. Basanavičiaus g. 67 kalbinta bendrovės „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento specialistė Valerija Lebedeva naujienų portalui JP aiškino negalinti daug pasakoti ir komentuoti apie prekybos centrų plėtrą.

                          „Prekybos tinklo plėtra yra procesas, priklausantis nuo daugelio įvairių veiksnių, todėl nenorėtume užbėgti įvykiams už akių komentuodami. Galime patikinti, kad Panevėžys, kur šiuo metu turime vieną parduotuvę Kosmonautų g. 14, mums yra ir bus įdomus, o apie visus planuojamus atidarymus žiniasklaidą informuosime iš anksto. Plėsdami savo parduotuvių tinklą siekiame, kad kuo daugiau šalies gyventojų, vertinančių gerą kainos ir kokybės santykį bei patogumą apsiperkant, galėtų asmeniškai įsitikinti patys“, – subtiliai kalbėjo V. Lebedeva.

                          Lietuvoje jau veikia 32 „Lidl“ parduotuvės.

                          https://jp.lt/lidl-isitvirtina-panev...ji-parduotuve/

                          Comment


                            Senokai jau jie ten norėjo statyti. Tiek, kad ten nemiegamasis rajonas. Kodėl jie tos vietos įsikandę, net keista.
                            Yra Norfa XL, Maxima (maža)... tai žmonių vienas kitas tose parduotuvėse.

                            Tiesa tas pats J.Katinas iš tos maksimutės laikas nuo laiko vežimais akcijines prekes tempia...toks savotiškas jausmas aplanko pamačius ir žinant, kad pats turi savo parduotuvę.
                            Turbūt randa tai, ko reikia
                            Paskutinis taisė Panevezietis; 2018.02.06, 13:55.

                            Comment


                              Galbut Lidlui labiau tiktu isikurti buvusiame mesos fabrike šalia naujo sandėlio!!! ???

                              Comment


                                Kaip žinia Lidl turi vieną parduotuvę, vieną statosi šuo metu.
                                Dar turi paruošę du projektus. Dar turbūt ruoš ir Smėlynės gatvėje.
                                Su Lidl tempais Panevėžyje, manau jie turės plėtros veiklos 5 metams į priekį.
                                Turbūt ~5-ių tokio tipo parduotuvių gal ir užtektų šitam miestelyje.

                                Comment


                                  O gal ateis laikas ir bandys aplenkti visas nereikalingas Norfas .....kuriu pas mus ir taip apstu...ir kuria dar žada statyti prie Klevo Maximos...
                                  O šiaip pas mus yra bloga infrostruktūra, parduotuves viena šalia kitos.......ir kaip sakoma mūsų kaime kuriasi pirmoj vietoj tik maisto parduotuves, antroj galbut statybos prekiu ir t.t.

                                  Comment


                                    Bus pristatytos idėjos, kaip galėtų pasikeisti „Panevėžio“ viešbutis ir J. Miltinio dramos teatras

                                    Šiandien 16 val. J. Miltinio dramos teatre atidaroma VGTU Architektūros fakulteto IV kurso studentų pirmojo semestro kursinių darbų paroda. Bus pristatytos idėjos, kaip galėtų pasikeisti vieni svarbiausių miesto objektų – „Panevėžio“ viešbutis ir J. Miltinio dramos teatras.

                                    Ši iniciatyva – dar vienas aukštųjų mokyklų indėlis į Panevėžio miesto savivaldybės 2017 m. pradėtą projektą „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“.

                                    VGTU architektūros studentai dalijasi mintimis, kaip atnaujinti du visiems panevėžiečiams puikiai žinomus, Laisvės aikštės užstatymą formuojančius pastatus. Šios iniciatyvos pagrindinis rėmėjas – Panevėžio statybos trestas.
                                    Savivaldybė kviečia miesto bendruomenę apžiūrėti studentų darbų. Atsiveskite draugus, bendraminčius, pažįstamus, kuriems įdomu ir svarbu besikeičiantis, atsinaujinantis Panevėžys. Parodą galite aplankyti teatro darbo valandomis.

                                    Primename, kad iki kovo 17 d. Dailės galerijos keramikos paviljone eksponuojama dvidešimt Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros studentų darbų. Juose – šalia Senvagės esančio siurblinės pastato atnaujinimo idėjos. Būtinai aplankykite ir šią ekspoziciją.

                                    Projektas „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“ ir toliau kviečia architektus, dizainerius, meno žmones, menų mokyklų mokytojus, mokinius, studentus, visus norinčius, galinčius kurti Panevėžio atsinaujinimo simbolius. Kurti miesto rūbą, nešti savo idėjas, pasiūlymus į miesto Savivaldybę, siųsti vizijas, maketus, piešinius.
                                    Jūsų mintys ir pasiūlymai priimami Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus tel. 501 221, 8 687 87546 (vedėja Daiva Gasiūnienė), el. paštu kostiumas@panevezys.lt, Savivaldybės priimamojo 3-iojoje darbo vietoje.
                                    Dalintis: https://jp.lt/bus-pristatytos-idejos...ramos-teatras/

                                    Comment


                                      Nežinau, kodėl darė šį projektą, galbūt , kad nebėra pas mus gerų projektuotojų ir darė šį konkursėlį, bet visdėlto nekažka ten ir sukūrė....juk ir taip žinom, kad dar 10 metų niekas nepasikeis...

                                      Pristatytos Panevėžio atnaujinimo idėjos

                                      J. Miltinio dramos teatre atidaryta VGTU Architektūros fakulteto IV kurso studentų pirmojo semestro kursinių darbų paroda. Pristatytos idėjos, kaip galėtų pasikeisti vieni svarbiausių miesto objektų – „Panevėžio“ viešbutis ir J. Miltinio dramos teatras.



                                      „Malonu matyti Jus, susirinkusius į šios išskirtinės parodos atidarymą. Išskirtinės, nes esame viename projektuojamame objekte, o pro langus matome kitą. Per artimiausius metus Panevėžio viešosios erdvės akivaizdžiai pasikeis, taps funkcionalesnės ir patrauklesnės panevėžiečiams bei miesto svečiams. Džiugu, kad Panevėžio atsinaujinimu užsikrėtė ir jaunieji kolegos studentai bei jų dėstytojai. Jūsų pasiūlytos idėjos viešbučio ir teatro atnaujinimui maloniai stebina savo drąsa, modernumu ir veržlumu. Dėkoju Jums už dėmesį mūsų miestui. Tikiuosi, kad šis projektas taps gražiu štrichu tolimesniame mūsų bendradarbiavimo kelyje, kad turėsime ne vieną galimybę kartu keisti Panevėžio miesto rūbą“, – sakė meras R. Račkauskas.



                                      Ši iniciatyva – dar vienas aukštųjų mokyklų indėlis į Panevėžio miesto savivaldybės 2017 m. pradėtą projektą „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“. VGTU architektūros studentai dalijasi mintimis, kaip atnaujinti du visiems panevėžiečiams puikiai žinomus, Laisvės aikštės užstatymą formuojančius pastatus.



                                      Projektas „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“ ir toliau kviečia architektus, dizainerius, meno žmones, menų mokyklų mokytojus, mokinius, studentus, visus norinčius, galinčius kurti Panevėžio atsinaujinimo simbolius. Kurti miesto rūbą, nešti savo idėjas, pasiūlymus į miesto Savivaldybę, siųsti vizijas, maketus, piešinius.



                                      Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...jinimo-idejos/

                                      Comment


                                        Pristatomos trijų Panevėžio centro pastatų atnaujinimo idėjos

                                        J. Miltinio dramos teatre atidaroma VGTU Architektūros fakulteto IV kurso studentų pirmojo semestro kursinių darbų paroda. Bus pristatytos idėjos, kaip galėtų pasikeisti vieni svarbiausių miesto objektų – „Panevėžio“ viešbutis ir J. Miltinio dramos teatras.

                                        Ši iniciatyva – dar vienas aukštųjų mokyklų indėlis į Panevėžio miesto savivaldybės 2017 m. pradėtą projektą „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“. VGTU architektūros studentai dalijasi mintimis, kaip atnaujinti du visiems panevėžiečiams puikiai žinomus, Laisvės aikštės užstatymą formuojančius pastatus. Parodą galima aplankyti teatro darbo valandomis. Iki kovo 17 d. Dailės galerijos keramikos paviljone eksponuojama dar dvidešimties Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros studentų darbų. Juose – šalia Senvagės esančio siurblinės pastato atnaujinimo idėjos. Projektas „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“ ir toliau kviečia architektus, dizainerius, meno žmones, menų mokyklų mokytojus, mokinius, studentus, visus norinčius, galinčius kurti Panevėžio atsinaujinimo simbolius. Kurti miesto rūbą, nešti savo idėjas, pasiūlymus į miesto Savivaldybę, siųsti vizijas, maketus, piešinius.

                                        Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...jinimo-idejos/


                                        Comment


                                          Schmitz Cargobull

                                          Comment

                                          Working...
                                          X