Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panevėžio projektai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Andree Rodyti pranešimą
    Ten tai juokinga chebra, zemes aplink pastumde, ir imete reklama parduoda grunta
    Mačiau aš jų grunta . Ten greičiau šiukšlevežės reikia nei pardavinėti kaip gruntą.
    Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

    Comment


      pernai Naujoji Ringuva skelbėsi, kad ruošiasi Panevėžio pamoninėje dalyje statyti muilo fabrika. Vyksta kasnors?

      Comment


        Panevėžio griuvenų savininkams – apynasris
        http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=22514327
        Raimonda Mikučionytė, „Panevėžio balsas“
        2009 birželio mėn. 6 d. 00:10


        Apleistų pastatų Panevėžyje yra ne vienas. Jie ne tik nepuošia miesto, bet ir kelia grėsmę panevėžiečių saugumui. Šių pastatų savininkai kadaise kurpė planus pastatyti po naują bei prabangų statinį. Tačiau jiems nepavyko jų įgyvendinti. Ir stovi dabar šie statiniai apleisti, apgriuvę, be langų, tarytum laukdami geresnių laikų. Tiesa, viena viltis dar yra – gal būt miesto savivaldybės Tarybos priimtas sprendimas – padidinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą – paskatins savininkus susirūpinti?

        Kelia pavojų

        Ne vienas panevėžietis susirūpinęs žvelgia į apleistus pastatus, kurie ne tik nepuošia miesto, bet ir kelia pavojų. Pastatai neaptverti, nėra informacijos apie jų paskirtį ir priklausomybę. Negana to, jie pavojingi praeiviams dėl vos besilaikančių konstrukcijų, trupančių sienų.

        Prie tokių pastatų galima priskirti buvusį Konservų fabriką, miesto centre esantį buvusį tualetą ir dar daug kitų pastatų. Mieste jų priskaičiuojama apie 21.

        Tokie pastatai turi savininkus, kurie, pagal šalyje galiojančius įstatymus, privalo prižiūrėti ir užtikrinti saugų jų eksploatavimą. Deja, priimti įstatymai kartais lieka tik įstatymais popieriuje. Pasirodo, jais griuvenų savininkai nelabai linkę vadovautis.

        Papildys iždą

        Panevėžio miesto Savivaldybės valdininkai nusprendė varganą miesto iždą papildyti statinių vaiduoklių sąskaita. Apleistų pastatų savininkams teks paploninti pinigines, nes jiems padidintas nekilnojamojo turto mokestį.

        Gegužės mėnesį Tarybos politikai pritarė tokiam sprendimui. Jis turėtų kumštelti apleistų statinių savininkams, kad šie susirūpintų jiems priklausančiu turtu.

        Tarybos nariai apgailėtinų pastatų šeimininkams vienbalsiai nustatė maksimalų vieno procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Be to, Savivaldybės administracija įpareigota parengti tvarkos aprašą, kuris reglamentuos nebaigtų statybų bei apleistų žemės sklypų apmokestinimą.

        Darko miestą

        Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas paaiškino, kad mieste yra nemažai pastatų, kurie apleisti, neprižiūrimi, nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį.

        „Tokie statiniai smarkiai darko mūsų miesto vaizdą. Pagal šiuo metu galiojantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, mokesčio tarifas yra nuo 0,3 proc. iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Iki šiol Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje galiojo Tarybos nustatytas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifas visų pastatų savininkams. Dabar ši 50 proc. mokestinė lengvata bus taikoma tik prižiūrintiems ir pagal paskirtį naudojantiems savo nekilnojamą turtą asmenims, o aplaidūs pastatų šeimininkai mokės maksimalų nekilnojamojo turto mokestį“, – sakė „Panevėžio balso“ kalbintas S.Karčinskas.

        Neturi svertų

        Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nadiežda Stragienė pasakojo, kad mieste yra nemažai apleistų statinių, paliktų be priežiūros, nors savininkus jie ir turi.

        „Tačiau, – tęsė N.Stragienė, – Savivaldybė neturi svertų jų savininkus įpareigoti tvarkytis. Gal padidintas mokestis juos paskatins pasirūpinti savo turtu?“

        Ji teigė, kad didesnis mokestis būtų taikomas pagal nustatytus kriterijus, pastatus įvertinus Savivaldybės komisijai.

        „Mokesčio kriterijai nustatomi bus pagal Nekilnojamojo turto paskirtį, statinio techninės priežiūros būklę bei vietą, kurioje jis yra. Beje, tokį siūlymą, apsileidėliams padidinti mokestį, Panevėžio savivaldybė buvo svarsčiusi dar prieš ketvertą metų, tačiau tąkart jis nesulaukė politikų pritarimo. Šį kartą politikai ryžosi padidinti mokestį, bet jis įsigalios nuo 2010 metų sausio 1 dienos.“

        Surinks milijonus

        N.Stragienė tvirtino, kad 2008 metais į Savivaldybės biudžetą miesto gyventojai vietoj planuotų 7 milijonų litų sumokėjo apie 4 milijonus litų nekilnojamojo turto mokesčio. „Šiais metais numatyta surinkti 4,5 milijono litų. Tačiau kiek pinigų įplauks iš tikrųjų, paaiškės metų pabaigoje“, – teigė ji.

        „Statiniai turi savininkus, bet ne visus juos Savivaldybė žino. Administracijos direktoriaus įsakymu bus sudaryta darbo grupė, kuri stengsis surasti apleistų pastatų savininkus. Kai juos žinosime, bus įmanoma sudrausminti bei pareikalauti, kad jie susirūpintų jų priežiūra, tvarkytų aplinką. Juk labai svarbu, kad apleisti pastatai nedarkytų miesto. Beje, darbo grupei teks nemažai paplušėti. Reikės apžiūrėti visus pastatus, rasti visus savininkus. Beje, nustatytas mokestis skirtas ne tik praturtinti Savivaldybės iždą, bet ir apleistų pastatų savininkams sudrausminti“, – pasakojo N.Stragienė.

        Dar nenubaudė

        Savivaldybėje yra Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius, kurio specialistai patruliuoja mieste ir turi teisę neprižiūrimų pastatų savininkams surašyti Administracinių teisių pažeidimų protokolus bei už jų nepriežiūrą skirti baudą.

        Skyriaus vyresnysis specialistas Rimantas Adomavičius teigė, kad tokio protokolo dar neteko surašyti.„Ir baudos neskyrėme. Beje, negalima iškart baudos skirti. Pirmiausia reikia įspėti apleistų pastatų savininkus ir tik tada, jeigu jie nesusitvarko, imtis griežtesnių priemonių. Baudos dydis – iki 2000 litų“, – pasakojo jis.

        Tikra rakštis

        R.Adomavičius teigė, kad kai kurių apleistų statinių savininkai žinomi. „Mieste centre daug pastatų nusipirkęs verslininkas Vladimiras Karpenka, kuris netvarko jų. Mums jis tikra rakštis. Niekaip nepriverčiame sutvarkyti apleistų pastatų. Nekilnojamojo turto prisipirkęs daug, bet jų neprižiūri. Beje, jis gyvena sostinėje, todėl priversti susitvarkyti – sudėtinga. Apleistas ir priežiūros reikalauja ir buvęs Konservų fabrikas. Jį nusipirko bendrovė „Jungtinis duonos centras“. Kalbamės ir su tos bendrovės vadovais, kad irstantis pastatas būtų prižiūrimas ir nekeltų pavojaus praeiviams. Tokie pokalbiai padeda“, – sakė jis.

        „Panevėžio balsas“

        Comment


          Į Kultūros vertybių registrą įrašytas Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas

          Š. m. birželio 9 d. vykusio Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas. Įrašius Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksą į Kultūros vertybių registrą, nustatytos objekto vertingosios savybės (tūris, fasado architektūriniai spendimai, sienų angos, aukštingumas ir kt.) privalo būti saugomos, šiam objektui taikomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyti paveldosauginiai reikalavimai.

          Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas pastatytas XIX a. II p. - XX a. I p. Kompleksą sudaro administracinis ir gamybinis pastatai, sandėlis, transformatorinė ir apskritas fontanas su skulptūra centre. Komplekse 1932 metais buvo įsteigta akcinė bendrovė "Lietuvos muilas", gaminusi skalbiamąjį, tualetinį, skystąjį muilą, vėliau - ir sėmenų bei sojų aliejus. 1976 metais bendrovė perorganizuota ir pavadinta Panevėžio muilo fabriku. Nuo 1990 metų fabrikas priklauso akcinei bendrovei "Naujoji Ringuva".

          Comment


            Parašė darsema Rodyti pranešimą
            Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas pastatytas XIX a. II p. - XX a. I p. Kompleksą sudaro administracinis ir gamybinis pastatai, sandėlis, transformatorinė ir apskritas fontanas su skulptūra centre. Komplekse 1932 metais buvo įsteigta akcinė bendrovė "Lietuvos muilas", gaminusi skalbiamąjį, tualetinį, skystąjį muilą, vėliau - ir sėmenų bei sojų aliejus. 1976 metais bendrovė perorganizuota ir pavadinta Panevėžio muilo fabriku. Nuo 1990 metų fabrikas priklauso akcinei bendrovei "Naujoji Ringuva".
            KOKS ŠALTINIS? Kai kurių faktų patikimumas kelia abejonių.
            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

            Comment


              Į Kultūros vertybių registrą įrašytas Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas

              Parašė Wycka Rodyti pranešimą
              KOKS ŠALTINIS? Kai kurių faktų patikimumas kelia abejonių.
              Atsipršau kad nenurodžiau šaltinio.
              Taigi, šaltinis:

              http://www.kpd.lt/lt/node/910

              Comment


                Panevėžys tarpukario metais

                Labai įdomus ir paprasta kalba parašytas straipsnis apie Panevėžio tarpukario pramonę ir švietimą. Rekomenduoju perskaityti visiems, tiek buvusiems, tiek dar niekada nebuvusiems Panevėžyje. Man, kaip istorikui, dauguma faktų jau buvo puikiai žinomi. Keletas įdomiausių ištraukų:

                1923-1939 m. gyventojų skaičius mieste padidėjo nuo 19 200 iki 26 600. Svarbiausias šios epochos bruožas - miesto lietuvėjimas. Nors kitataučių mieste tarpukario metais liko daug (1923 m. lietuviai sudarė 53% miestiečių), vis daugėjo lietuvių.
                Šiandienos mastais matuojant, per 16 metų Panevėžys išaugo nuo Radviliškio iki Ukmergės dydžio miestų. O pagal tautinę sudėtį buvo panašus į Vilnių kokiais 1991-1992 metais. Šiandien Panevėžyje lietuviai sudaro ~94% gyventojų.

                Panevėžio miesto pramonė , išskyrus malūnus, alaus daryklą ir spirito fabriką, susikūrė daugiausiai Lietuvos Respublikos metais. Svarbiausia šaka buvo maisto pramonė. Joje dirbo 62% visų Panevėžio miesto ir apskrities pramonės darbuotojų.
                Na ir dabar maisto pramonėje dirba didelis procentas darbuotojų, tik kaži ar vis dar siekia bent 1/2. Malūnai ties XIV vid. m-kla (išvažiuojant į Vilnių ar Kauną) virto restoranu ir observatorija, o tas ties Senvage — viešbučiu. Spirito fabrikas "Sema" tik ką nugriautas, jo vietoje netrukus iškils gyvenamieji namai. Liko tik 1902m. įsteigta alaus darykla "Kalnapilis".

                Dideli „Saulės“ švietimo draugijos Panevėžio skyriaus nuopelnai. Jų iniciatyva 1915m spalio 1 d. mieste pradėjo veikti pirmoji Lietuvos istorijoje lietuviška vidurinė mokykla – Panevėžio gimnazija su atskiromis berniukų ir mergaičių klasėmis. Trūko mokytojų, tad jais dirbti buvo kviečiami bent kiek prasilavinę žmonės: studentai, baigę gimnazijas ar realines mokyklas, taip pat buvę carinių mokyklų mokytojai. Didžioji jų dalis neturėjo nei pedagoginio išsilavinomo, nei darbo patirties. Materialinė mokyklų bazė buvo skurdi, trūko vadovėlių, mokymo priemonių, mokykloms tinkamų patalpų.
                Na tikrų mokytojų Lietuvoje trūksta ir šiandien, nors nuo pirmosios legalios lietuviškos mokyklos įsteigimo praėjo beveik 100 metų. Ir dabar, ypač kaimo mokyklose dirba studentai, pensininkai arba žmonės nieko bendro neturintys su pedagogika. Materialinė bazė ir dabar skurdoka, ypač Vilniaus rajono lietuviškose mokyklose. Beje, ir šiandien ta gimnazija (J. Balčikonio) yra viena stipriausių vidurinių mokyklų Lietuvoje.

                Šaltinis ir visas tekstas: http://www.mokslai.lt/referatai/refe...io-metais.html
                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                Comment


                  Išrinktas Panevėžio miesto riboženklio projektas
                  http://www.aina.lt/naujienos/panevez...projektas.html
                  AINA, 2009-06-19 11:04


                  Panevėžio miesto riboženklių architektūrinių idėjų vertinimo komisija išrinko projektų konkurso nugalėtoją. Juo tapo projektas „Raidė P“, kurį parengė panevėžiečio V.Stankevičiaus projektavimo įmonė.

                  Visas riboženklio ir aplinkos kompleksas iš viršaus matomas P raide, įprasminant Panevėžio miesto pavadinimą.

                  Konkursui buvo pateikta 13 projektų, juos rengė Panevėžio, Vilniaus ir Kauno dizaino, projektavimo, reklamos įmonės, architektai. Komisija, atrinkdama geriausią miesto riboženklio architektūrinės idėjos projektą, vertino riboženklio ir jo pastatymo vietos aplinkos sutvarkymą, poilsio aikštelės turistams įrengimą. Pagrindiniai vertinimo kriterijai - projekto meniškumas, idėjos originalumas, miesto reprezentacinės funkcijos prasmingumas, estetinis patrauklumas.

                  „Manau, kad atsižvelgdama į konkurso reikalavimus komisija išrinko geriausią projektą, kuris atitinka miesto pristatymo ir patrauklumo turizmui kriterijus. Prie miesto riboženklio suformuota visa reikalinga turistui infrastruktūra - miesto žemėlapis, galerija su miesto lankytinomis vietomis, poilsio zona, automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai. Džiugu, kad komisijai labiausiai patikę projektai yra kurti panevėžiečių", - sakė komisijos pirmininkė, mero pavaduotoja Zita Kukuraitienė.

                  Toliau bus tikrinama, ar pasiūlymai atitinka konkurso sąlygas, sudaroma nugalėtojų eilė. Jei komisijos išrinktas projektas atitiks visus konkurso reikalavimus, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jam bus išmokėta 10 tūkst.Lt. premija.

                  Panevėžys turi penkis pagrindinius įvažiavimo kelius, kuriuose norima ne tik pastatyti riboženklius, bet ir įrengti patrauklias vietas miesto svečiams. Miesto riboženklių pastatymas numatomas finansuoti Europos Sąjungos lėšomis pagal projektą „Panevėžio miesto vartų infrastruktūra - metropolinio centro turistams". Bendra projekto vertė 1,37 mln.Lt.

                  Konkurso nugalėtojo projekto „Raidė P" preliminari vieno riboženklio ir aplinkos sutvarkymo darbų sąmata - 333 tūkst. Lt. Tiksli darbų kaina paaiškės parengus techninį projektą.

                  „AINA"

                  Comment


                    /\
                    Įdomu kokiu transportu daugiau atvyksta žmonių į Panevėžį - oro ar kelių? Ta P raidė praktiškai bus matoma tik dabar, paveiksliuke, o vėliau niekas jos nepastebės.

                    Įdomu būtų pamatyti visus dalyvavusius konkurse projektus. Realiai čia pateiktas tik miesto riboženklio aplinkos sutvarkymas (teisybės dėlei verta paminėti, kad tokio net ir Vilnius neturi!), o pats ženklas - paprastas užrašas. Nors šiaip pati idėja tai man patinka, tik reikia dar ir WC šalia pastatyti, juk nusilengvinus ir miestas gražesnis atrodys!
                    Visos forumo temos apie Panevėžį:
                    http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                    Comment


                      o idomu ar neužstos stovintys automobiliai to ženklo

                      Comment


                        Komisija, atrinkdama geriausią miesto riboženklio architektūrinės idėjos projektą, vertino riboženklio ir jo pastatymo vietos aplinkos sutvarkymą, poilsio aikštelės turistams įrengimą
                        Kiek žinau, konkurso sąlygose kalba ėjo tik apie riboženklį, o ne apie vietos sutvarkymą ir aikštelę turistams. Todėl nenuostabu, kad laimėjo būtent šitas darbas. Tik vat ženklo gali ir nesimatyt per mašinas

                        Comment


                          Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
                          /\
                          Įdomu kokiu transportu daugiau atvyksta žmonių į Panevėžį - oro ar kelių? Ta P raidė praktiškai bus matoma tik dabar, paveiksliuke, o vėliau niekas jos nepastebės.

                          Įdomu būtų pamatyti visus dalyvavusius konkurse projektus. Realiai čia pateiktas tik miesto riboženklio aplinkos sutvarkymas (teisybės dėlei verta paminėti, kad tokio net ir Vilnius neturi!), o pats ženklas - paprastas užrašas. Nors šiaip pati idėja tai man patinka, tik reikia dar ir WC šalia pastatyti, juk nusilengvinus ir miestas gražesnis atrodys!
                          gal nevisi bet nejau specialiai o tiesiog kol laukiau mobiliu padariau kelius kadrus..













                          Comment


                            pirmoje foto, trečias darbas is dešinės primena pistoleto forma

                            Comment


                              Man patinka šitas variantas. Tikiuosi jis bus įgyvendintas. Toks gražus, solidus, tvarkingas. Tik galėtų užrašas PANEVĖŽYS būti labiau išsikišęs, arba tos mašinos statomos giliau nuo kelio, kad neužstotų
                              دائما الليتوانيه

                              Comment


                                gražiausias, bent man, yra pavadinimu "Šviesus ir atviras miestas". 4 foto nuo viršaus
                                http://v3rsus.lt

                                Comment


                                  Panevėžys laukia svečių iš kosmoso
                                  http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=22759417
                                  Daiva Baronienė, „Lietuvos žinios“
                                  2009 birželio mėn. 22 d. 07:47


                                  Miesto vartais išrinktas projektas geriau atrodo iš paukščio skrydžio nei iš automobilio įvažiuojant į miestą. „Raide P" pavadintas projektas artimiausiu metu turėtų tapti Panevėžį reprezentuosiančiais miesto vartais. Konkursą geriausiam riboženkliui išrinkti rengusią savivaldybės komisiją ypač sužavėjo tai, kad visas riboženklio ir aplinkos kompleksas iš viršaus matomas kaip Panevėžio miesto pavadinimą įprasminanti „P" raidė.

                                  Aukštaitijos sostinė Panevėžys jau ne pirmą kartą užsisako projektus, geriausiai matomus iš aukštybių. Prieš trejetą metų už 140 tūkst. litų buvo užsakytas plastikinis Panevėžio centro maketas, skirtas nuvežti į tuomet Kanuose (Prancūzija) vykusią tarptautinę nekilnojamojo turto ir investicijų parodą. Tuomet opozicijai priklausęs politikas, dabar vicemeras Ramūnas Vyžintas itin griežtai kritikavo maketą. Anot jo, miesto galvos į sumažintą miesto vaizdą ketina žvelgti iš aukštybių, pasistatę jį tarp kojų. R.Vyžintas tuomet apgailestavo dėl didybės manijos kamuojamų miesto vadovų.

                                  Praėjus trejiems metams geriausiu miestą pristatančiu projektu vėlgi pripažintas tas, kuris geriausiai reprezentuoja Panevėžį žvelgiant į jį... iš kosmoso.

                                  Panevėžiečio Vidimanto Stankevičiaus projektavimo įmonės sukurtas projektas „Raidė P" nurungė kitus dvylika projektų, kuriais bandyta įprasminti Panevėžio - šviesaus, skaidraus, veržlaus, europinio, harmoningo ir atviro miesto, Aukštaitijos, Lietuvos ateities bei „Via Balticos" širdies - idėjas.

                                  Kaip numatyta projekte, naujieji miesto vartai bus pastatyti prie pagrindinių įvažiavimo magistralių. Jie bus sudaryti iš užrašo "Panevėžys", miesto herbo, panoraminių miesto nuotraukų ir žemėlapio. Keliauninkai, o ir patys miestiečiai, galės prisėsti ant šalia užrašo "Panevėžys" būsiančių suolelių. Čia pat numatytos vietos automobiliams pasistatyti. Panevėžio - metropolio centro vartams pastatyti Europos Sąjunga skiria 1,37 mln. litų.

                                  „Lietuvos žinios“

                                  Comment


                                    to rat
                                    http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=1690
                                    Panevėžys ketina statyti riboženklius

                                    ........ Norima, kad tose vietose, kur yra miesto ribos, ne tik būtų pastatyti ženklai, bet jos taptų patrauklios miesto svečiams.......

                                    ........ Konkurso tikslas – ...... Juose numatyta, kad riboženklis turi sudaryti harmoningą visumą su numatoma pastatymo vieta, turi būti atsižvelgta į poilsio aikštelės turistams įrengimą, aplinkos sutvarkymą. Į vertinimo kriterijus įtraukta projekto meniškumas, idėjos originalumas, miesto reprezentacinės funkcijos prasmingumas, estetinis patrauklumas.

                                    Comment


                                      Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
                                      Realiai čia pateiktas tik miesto riboženklio aplinkos sutvarkymas (teisybės dėlei verta paminėti, kad tokio net ir Vilnius neturi!), o pats ženklas - paprastas užrašas. Nors šiaip pati idėja tai man patinka, tik reikia dar ir WC šalia pastatyti, juk nusilengvinus ir miestas gražesnis atrodys!
                                      Dar nuo savęs pridėčiau, kad nuo tų riboženklių iki miesto centro turėtų driektis dviračių takai.
                                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                      Comment


                                        Parašė Vytautas11 Rodyti pranešimą
                                        gražiausias, bent man, yra pavadinimu "Šviesus ir atviras miestas". 4 foto nuo viršaus
                                        Ir mano akis užkliuvo už šio projekto Tikrai įdomus sprendimas, bet yra keli klaustukai: kadangi visas ženklas yra perregimas ir dar sidabrinės - šviesą atspindinčios - spalvos, sunkiai įsivaizduoju jį pastebimą iš tolėliau... O ir aplinkos sutvarkymas šiame variante kukliai tariant neypatingas...

                                        Nežinau kaip jums, bet man iš swindler nufotografuotų projektų (didelė mano padėka jam už tai ) "P" projekto aplinkos sutvarkymas pats geriausias: aikštelė nuo važiuojamosios dalies atskirta žalia juosta, šalia jos labai puikiai, netrukdydamas lengviesiems automobiliams, gali sustoti ir autobusas. Dominuojanti raudona spalva tikrai patrauks pravažiuojančio akį tiek žiemą, tiek vasarą, be to ši spalva gerai pastebima ir iš toli. Yra tik vienas neaiškumas: kaip viskas atrodys naktį? Koks parinktas apšvietimas?

                                        Jei pastebėjote, užrašas "PANEVĖŽYS" gerokai atitrauktas nuo važiuojamosios dalies, įdomu kaip jis matysis? Taip pat žvelgiant į patį užrašą bent jau man susidaro toks įspūdis, kad jis neturėtų labai daug kainuoti, o didžiąją sąnaudų dalį sudarys aplinkos sutvarkymas. Geriau pagalvojus abi šios aplinkybės sudaro labai tinkamas prielaidas atskiro Panevėžio riboženklio pastatymui arčiau kelio, ir tai yra labai puiku!!! Nesu dizaineris, bet spėju, kad pakankamai paprastai galima sukurti tokį atskirą riboženklį, kuris derintųsi prie dabar projektuojamos raudonos sienelės. Gal net ir patį "Šviesus ir atviras miestas" būtų galima priderinti Aišku pastačius atskirą riboženklį pigiojo Panevėžio užrašo turėtų nelikti

                                        Parašė Wycka
                                        Dar nuo savęs pridėčiau, kad nuo tų riboženklių iki miesto centro turėtų driektis dviračių takai.
                                        Wycka, man susisiekti su savivaldybe dėl dviračių takų ir WC ar tu galėsi tai suderinti?
                                        Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                        http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                        Comment


                                          Parašė Vidma Rodyti pranešimą
                                          Panevėžys laukia svečių iš kosmoso
                                          http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=22759417
                                          Daiva Baronienė, „Lietuvos žinios“
                                          2009 birželio mėn. 22 d. 07:47


                                          Miesto vartais išrinktas projektas geriau atrodo iš paukščio skrydžio nei iš automobilio įvažiuojant į miestą. „Raide P" pavadintas projektas artimiausiu metu turėtų tapti Panevėžį reprezentuosiančiais miesto vartais. Konkursą geriausiam riboženkliui išrinkti rengusią savivaldybės komisiją ypač sužavėjo tai, kad visas riboženklio ir aplinkos kompleksas iš viršaus matomas kaip Panevėžio miesto pavadinimą įprasminanti „P" raidė.

                                          Aukštaitijos sostinė Panevėžys jau ne pirmą kartą užsisako projektus, geriausiai matomus iš aukštybių. Prieš trejetą metų už 140 tūkst. litų buvo užsakytas plastikinis Panevėžio centro maketas, skirtas nuvežti į tuomet Kanuose (Prancūzija) vykusią tarptautinę nekilnojamojo turto ir investicijų parodą. Tuomet opozicijai priklausęs politikas, dabar vicemeras Ramūnas Vyžintas itin griežtai kritikavo maketą. Anot jo, miesto galvos į sumažintą miesto vaizdą ketina žvelgti iš aukštybių, pasistatę jį tarp kojų. R.Vyžintas tuomet apgailestavo dėl didybės manijos kamuojamų miesto vadovų.

                                          Praėjus trejiems metams geriausiu miestą pristatančiu projektu vėlgi pripažintas tas, kuris geriausiai reprezentuoja Panevėžį žvelgiant į jį... iš kosmoso.

                                          Panevėžiečio Vidimanto Stankevičiaus projektavimo įmonės sukurtas projektas „Raidė P" nurungė kitus dvylika projektų, kuriais bandyta įprasminti Panevėžio - šviesaus, skaidraus, veržlaus, europinio, harmoningo ir atviro miesto, Aukštaitijos, Lietuvos ateities bei „Via Balticos" širdies - idėjas.

                                          Kaip numatyta projekte, naujieji miesto vartai bus pastatyti prie pagrindinių įvažiavimo magistralių. Jie bus sudaryti iš užrašo "Panevėžys", miesto herbo, panoraminių miesto nuotraukų ir žemėlapio. Keliauninkai, o ir patys miestiečiai, galės prisėsti ant šalia užrašo "Panevėžys" būsiančių suolelių. Čia pat numatytos vietos automobiliams pasistatyti. Panevėžio - metropolio centro vartams pastatyti Europos Sąjunga skiria 1,37 mln. litų.

                                          „Lietuvos žinios“
                                          O jeigu šis straipsniukas būtų parašytas tokiu stiliumi:

                                          Parašė Vardenis_Pavardenis
                                          Panevėžiečiai pagaliau gali lengviau atsikvėpti, mat po n metų laukimo Aukštaitijos sostinei buvo pristatytas toks riboženklio projektas, kuris atspindės miesto veidą, šiltai pasitiks atvažiuojančius svečius bei bus tikrai išskirtinis visoje Lietuvoje. Džiugu, kad visa tai sukūrė patys panevėžiečiai - Vidmanto Stankevičiaus projektavimo įmonė.
                                          ...
                                          Konkurse buvo pateikta net trylika projektų. Visi jie buvo vertinami pagal šiuos kriterijus:
                                          ...
                                          ...

                                          Pagal ... kriterijų geriausiu projektu buvo pripažintas ... [projekto nuotrauka]
                                          Geriausias aplinkos sutvarkymas pavaizduotas projekte "P" [nuotrauka]. Čia puikiai suderinta turistų poilsio vieta su informaciniais stendais, be to aikštelės dalis iš viršaus matoma kaip raidė "P". Tai labai gera žinia Google Earth naršytojams, mat čia visi vaizdai pateikiami nufotografuoti iš paukščio skrydžio. Žinant, kad kai kurios JAV kompanijos išleidžia dideles pinigų sumas tam, kad jų būstinė kuo geriau atrodytų iš viršaus, Panevėžiui tikrai pasisekė. Nuo šiol bus aišku kaip pristatyti miestą šioje vis didesnį populiarumą įgaunančioje žemėlapių programoje.
                                          ...
                                          Susumavus visus įvertinimus geriausiu buvo pripažintas projektas "P". Atsižvelgus į kitus pateiktus projektus, konkursą laimėjusi įmonė įpareigota per 20 dienų patobulinti savo projektą pagal ... vertinimo kriterijuose pateiktas šias rekomendacijas: ...

                                          Dienraščio manymu, visuose projektuose trūko vieno esminio elemento - tualetų turistams. Juk keliaujant po nepažįstamas vietas visuomet norisi iš anksto atlikti gamtinius reikalus, kad vėliau neprispirtų reikalas netinkamu laiku netinkamoje vietoje ir nereiktų klaidžioti ieškant po svetimą miestą.

                                          Dienraštis užklausė lauko tualetų statyba bei nuoma užsiimančias įmones ir gavo tokius pasiūlymus: įrengti vieną stacionarų tualetą su keičiamomis kasetėmis kainuotų x Lt, jo eksploatacija per mėnesį miestui atsieitų y Lt. Nuomojant kilnojamus tualetus už kiekvieną per mėnesį tektų pakloti z Lt.

                                          Susisiekėme su už šį projektą atsakingais miesto savivaldybės darbuotojais ir gavome patvirtinimą, kad tualetai išties būtų naudingi šalia miesto riboženklių atsirasiančiose poilsio aikštelėse turistams. Pakalbėjus apie tai su konkursą laimėjusia įmone taip pat gavome atsakymą, jog idėja išties gera, ir norint įmanoma padaryti viską. Savivaldybės darbuotojai patikino, kad po komisijos pasitarimo bus nuspręsta kaip elgtis toliau ir apie tai informuos mūsų dienraštį.
                                          ...
                                          Verta pažymėti, kad Panevėžio miesto savivaldybė viena iš nedaugelio Lietuvoje parengė projektą paramai iš ES struktūrinių fondų gauti pagal programą ... Pasinaudojus ES teikiamu 1,37 mln litų finansavimu atnaujinti pagrindinius įvažiavimus į miestą Panevėžiui tekainuos ... tūkst litų. Reikia tuo tik pasidžiaugti ir laukti greitos projekto įgyvendinimo pradžios.

                                          Yra toks lietuvių liaudies posakis: Pagal rūbus sutinka, pagal protą palydi. Marškinėlius greitoje ateityje Panevėžys turės išties gražius, belieka tik truputėlį pasistengti, kad ir sutiktais panevėžiečiais miesto svečiai liktų išties patenkinti.
                                          Na ir kaip?

                                          Rašyti įvairiausius rašinėlius, analizes ir interpretacijas man būdavo tikras iššūkis, tad ir dabar prašau nevertinti mano rašymo gebėjimų, norėjau tik parodyti pačią esmę. Mane, kažkada studijavusį informatiką, universitetas išmokė, kad rašant visokius kursinius ir bakalaurinius visada reikia išsikelti nagrinėjamas problemas, pateikti siūlymus joms spręsti ir galimus šių siūlymų trūkumus. Panašios metodikos laikiausi ir dabar.

                                          Taigi, ar yra koks nors skirtumas tarp šių dviejų Panevėžio miesto riboženklio konkursą nušviečiančių variantų?

                                          Pagrindinė informacija pateikiama ta pati, nesigilinama į bereikšmes politines peripetijas, o kurį variantą skaityti maloniau?

                                          Kokią nuotaiką jaučiate perskaičius pirmąjį ir antrąjį variantus?

                                          Man labai įdomu kodėl žiniasklaidoje dar labai gajus neigiamų emocijų skleidimas? Juk ką žmonės skaito, klausosi ir žiūri, tą patį pradeda jausti, taip pat pradeda galvoti ir galiausiai taip pradeda ir elgtis (galite paskaityti kokie komentarai vyrauja delfyje prie to Lietuvos žinių straipsnio ). Kodėl vieną dieną žurnalistai rašo tokius straipsnius, o jau kitą dieną kažkodėl kaltina politikus už tai, kad lietuviai pagal laimingumo koeficientą Europoje velkasi kažkur uodegoje, o žudosi daugiausiai visame pasaulyje? Įdomu ką į tai atsakytų ponia Daiva Baronienė iš Lietuvos žinių? Bent jau tikiuosi, kad ji dalyvavo viešame Panevėžio riboženklių projektų pristatyme...

                                          Verta pasidžiaugti, kad yra daug gerų ir net labai gerų žurnalistų. Būtent todėl jau kuris laikas atidžiau renkuosi ką ir kur skaityti, t.y. kokias mintis įsileisti į savo vidų

                                          Visiems linksmų joninių!!!
                                          Paskutinis taisė TAUchix; 2009.06.23, 01:33.
                                          Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                          http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                          Comment

                                          Working...
                                          X