Liūdna malūno paslaptis – ant tvoros (papildyta)
Vieno paslaptingiausių Panevėžio statinių – kadaise besitrankančiais vaiduokliais išgarsėjusio malūno Ramygalos g. – savininkai sugalvojo originalų būdą paaiškinti visuomenei, kodėl restauruoto kultūros paveldo objekto durys jai užtrenktos.
Paviešino visuomenei
Verslininkai ant tvoros, juosiančios naujais sparnais mojantį malūną, užkabino iš tolo matomą plakatą – atspaustą Panevėžio savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio pasirašytą raštą.
Jame miesto vyriausiasis architektas informuoja, kad išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų malūno priestato statybai negalima, nes pagal miesto bendrąjį planą sklypas „patenka į konservacinės paskirties zoną, kurioje negalima jokia statyba“.
Raštas pasirašytas dar 2012-ųjų pavasarį. Nuo tada malūno savininkė bendrovė „Deliuvis“ dėl teisės malūną paversti turistų ir vietinių gausiai lankomu miesto traukos objektu su Savivaldybe bylinėjasi teisme.
Miesto valdančiųjų draudimas žlugdo verslininkų planus prie arterinės J. Basanavičiaus g., vedančios į Kauną, Vilnių ir Rygą, įrengti restoraną. Kol Savivaldybė laiko uždėjusi leteną ant privataus turto, negalinčiame pasigirti lankomo kultūros paveldo gausa Panevėžyje visuomenei lieka malūnu grožėtis tik iš tolo.
Vieno paslaptingiausių Panevėžio statinių – kadaise besitrankančiais vaiduokliais išgarsėjusio malūno Ramygalos g. – savininkai sugalvojo originalų būdą paaiškinti visuomenei, kodėl restauruoto kultūros paveldo objekto durys jai užtrenktos.
Paviešino visuomenei
Verslininkai ant tvoros, juosiančios naujais sparnais mojantį malūną, užkabino iš tolo matomą plakatą – atspaustą Panevėžio savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio pasirašytą raštą.
Jame miesto vyriausiasis architektas informuoja, kad išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų malūno priestato statybai negalima, nes pagal miesto bendrąjį planą sklypas „patenka į konservacinės paskirties zoną, kurioje negalima jokia statyba“.
Raštas pasirašytas dar 2012-ųjų pavasarį. Nuo tada malūno savininkė bendrovė „Deliuvis“ dėl teisės malūną paversti turistų ir vietinių gausiai lankomu miesto traukos objektu su Savivaldybe bylinėjasi teisme.
Miesto valdančiųjų draudimas žlugdo verslininkų planus prie arterinės J. Basanavičiaus g., vedančios į Kauną, Vilnių ir Rygą, įrengti restoraną. Kol Savivaldybė laiko uždėjusi leteną ant privataus turto, negalinčiame pasigirti lankomo kultūros paveldo gausa Panevėžyje visuomenei lieka malūnu grožėtis tik iš tolo.
Comment