Mažoji architektūra Panevėžyje

[Audrys]

Panevėžio tiltų renesansas: vienas visiškai pasikeis

Nors Panevėžys – labai kompaktiškas miestas, tačiau jame yra net aštuoni tiltai per Nevėžį. Dalis jų mena tarpukarį, ne kartą pakeitę išvaizdą. Kol kas tik vienas jų – pėsčiųjų tiltas atnaujintame Kultūros ir poilsio parke vos prieš keletą metų sulaukė kapitalinio remonto. Likusieji arba dar laukia savo eilės, arba ant jų jau trypčioja statybininkai.



Dar šiemet Panevėžyje bus atnaujinti du pėsčiųjų tiltai: vienas iš Sporto gatvės veda į Skaistakalnio parką, kitas jungia Senvagę su A. Jakšto gatve.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, jau atlikta pastarojo tilto ekspertizė ir, kai tik leis orai, bus pradėtas remontas. Planuojama atnaujinti jo viršutinę dangą, sutvarkyti turėklus.

Didesnių investicijų prireiks tiltui į Skaistakalnį. Vietoje dabartinių jo stačių laiptų suprojektuotas pandusas, kone kapitališkai atnaujinamas ir pats tiltas. Jis bus ne tik draugiškas neįgaliesiems, bet atsiras ir dar viena erdvė žiūrovams. Tilto apačioje bus pritaikyta vieta laikinajai scenai, o nuo jo panduso, kaip iš amfiteatro, patogiai bus galima stebėti pasirodymus. Šiuo metu remonto darbai pačiame įkarštyje ir dar šįmet jie turėtų būti baigti.

Nepavydėtina būklė

Likusiais tiltais – J. Biliūno, Smėlynės, Respublikos, Nemuno, Vakarinės gatvių – Panevėžyje važiuoja ir automobiliai. Jų sąrašą papildo ir viadukas Pramonės gatvėje virš geležinkelio. Pasak T. Juknos, bandoma gauti finansavimą vieno naujesnių mieste Nemuno g. tilto rekonstrukcijai. Jau atlikta jo ekspertizė, parengtas projektas ir pateikta paraiška gauti finansavimui iš valstybės rezervo. Ar jam bus lemta greitai sulaukti renesanso, atsakymas turėtų ateiti pavasarį.

Savo eilės laukia ir tiltas J. Biliūno gatvėje ties užtvanka. Šiuo metu rengiamas jo rekonstrukcijos projektas. T. Juknos teigimu, šis tiltas jau gana prastos būklės.



Vėliau turėtų sekti ir kitų miesto tiltų remontų projektavimo darbai.

„Tiltai linksta prie avarinės būklės. Mažiausiai, ką reikia daryti, visiems keisti viršų. Druskos poveikis ir kiti dalykai per tiek metų padarė savo. Turime nepavydėtiną situaciją. Laimė, konstrukciniai elementai, atramos nėra labai nukentėję“, – sako T. Jukna.

Smėlynės gatvės tiltas remontuotas prieš maždaug penkiolika metų, tačiau ir jam jau reikia tam tikrų darbų.

Šiuo metu vienintelis visiškai atnaujintas yra pėsčiųjų tiltas per Nevėžį Kultūros ir poilsio parke, jungiantis didelį miegamąjį mikrorajoną su pramoniniu. Šis 1984 metais statytas tiltas kone metus buvo uždarytas dėl avarinės būklės. Per ilgą naudojimo laiką jis nusidėvėjo – buvo pavojingai pasviręs, vietomis skilęs, išpuvęs, aplūžęs. Jo atgimimas kainavo daugiau nei pusę milijono eurų: sustiprintos visos konstrukcijos, įrengti nauji turėklai, LED apšvietimas, atnaujinta tilto perdanga, sutvarkytos prieigos.

Didžiulis įvykis mieste

Ne apie visų miesto tiltų istoriją turima išsamių žinių, tačiau pasižvalgius į senas Panevėžio nuotraukas, akivaizdu, kad dalis jų prieš dešimtmečius atrodė visiškai kitaip. Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkausko, turima žinių, kad pirmas tiltas Panevėžyje pastatytas XVII amžiuje, miestui išsiplėtus į kairįjį Nevėžio krantą. XX amžiuje mieste minimi du gelžbetoniniai tiltai ir trys lieptai. Pastarieji žiemą buvo nuimami, kad nenuneštų ledai.

Pasak D. Pilkausko, dabar vienas pagrindinių miesto tiltų Smėlynės gatvėje iš pradžių buvo medinis. 1917 metais vokiečių valdžia leido statyti naują tiltą, tačiau pastatytos vien jo atramos. Šis tiltas, vėliau pavadintas Laisvės vardu, baigtas tik nepriklausomos respublikos laikais. Istorikas pasakoja, kad 1925 metų kovą Panevėžio valdžia paskelbė dviejų gelžbetoninių tiltų – Laisvės ir Respublikos – atstatymo ir darbų užbaigimo konkursą, kuriame dalyvavo net įmonė iš Vokietijos. Konkursą laimėjo tuo metu Kaune gyvenęs tiltų inžinierius Pranas Markūnas, su kuriuo 1925 metų balandį ir buvo sudaryta darbų sutartis. Laisvės tilto plotis buvo 8 metrai, ilgis – kone 77 metrai, darbai buvo įvertinti daugiau nei 100 tūkst. litų. Jau tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje tiltas buvo išbandytas.

„Tilto tvirtumą tikrino per jį važiavę du žvyro prikrauti automobiliai“, – Smėlynės g. esančio tilto istoriją pasakoja D. Pilkauskas.

Į iškilmes buvo pakviesti ir šalies valdžios atstovai – tilto atidarymas buvo didžiulis įvykis Panevėžyje.

„Iš ryto lynojo, bet apie vidurdienį dangus prasiblaivė, ėmė šviesti saulė. Žmonių prie tilto susirinko didžiausios minios – pilnos gatvės, aplipę krantai. Nevėžis, išsiliejęs iš krantų, srauniai teka. Minia sujudo – įkrito vaikas į Nevėžį. Policininkas šoka į vandenį, vaikas išgelbėtas“, – rašyta to meto „Panevėžio balse“.

Metalinės arkos nugriautos

Sulaukus valdžios, sukalbėta malda. Vėliau miesto valdyba tarybos nariams ir svečiams surengė pietus.

„Per tiltą pravažiuoja du sunkieji automobiliai, puikiu aliuriu per tiltą perlekia gaisrininkai su savo mašinomis. Tiltas geležies betono tikrai išrodo puikiai“, – džiaugėsi tarpukario panevėžiečiai. Pasak D. Pilkausko, Laisvės tiltą prisimena daugelis vyresniosios kartos panevėžiečių. Ilgainiui pradėta kalbėti, kad jis per siauras, dažnai įvykdavo susidūrimai.


Panevėžio kraštotyros muziejaus fondo nuotr.

1964 metais senasis tiltas su metalinėmis arkomis nugriautas, o jo vietoje Smėlynės g. pastatytas naujas: 54 metrų ilgio ir 20 m pločio. Prieš maždaug penkiolika metų jis buvo tvarkytas – uždėti nauji turėklai, taisyta danga, sutvarkyti pėsčiųjų takai po tiltu.

Susprogdintas karo metais

Respublikos gatvės tiltas, jungiantis miesto centrą su geležinkelio stotimi, pasak D. Pilkausko, statytas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, gal netgi dar XIX a. pab. Pradžioje jis buvo medinis, laikomas geležinių sijų ir mūrinių atramų. 1925 metais medinė važiuojamoji dalis pakeista gelžbetonine perdanga. Jis buvo daugiau nei 40 metrų ilgio ir 11,5 metro pločio. Perdangą taip pat projektavo inžinierius P. Markūnas, o darbai atsiėjo virš 33 tūkst. litų.

Tuomet projektuotos tilto perdangos iki šių dienų neišliko: tiltas Antrojo pasaulinio karo metais buvo susprogdintas.

Naujasis suprojektuotas 1966 metais, o jau po dvejų metų miestas turėjo modernų 50 metrų tiltą, kuriuo važinėjama iki šiol.

O štai Nemuno gatvės tiltas statytas 1976 metais, dar po trejų metų – ir J. Biliūno gatvėje. Tuo metu pastarasis buvo moderniausias tiltas mieste.

Vairuotojus erzino skylės

Rekonstruoti jau paruoštas pėsčiųjų tiltas ties Bendruomenių rūmais statytas 1960 metais, tačiau ir anksčiau šioje vietoje būta pėsčiųjų tilto. Kraštotyros muziejaus muziejininkė Emilija Juškienė pasakoja, kad remiantis Panevėžio miesto tarybos sprendimais, šio tilto kapitalinis remontas turėjo būti atliktas 1991 metais.

O štai 1972-aisiais pradėta dar vieno tilto per Nevėžį statyba.

„Šis modernus inžinerinis statinys sujungs Nevėžio krantus ties Nemuno gatve. Tai palengvins įvažiavimą į pramoninį miesto rajoną“, – skelbta to meto „Panevėžio tiesoje“.

Pasak E. Juškienės, pavyko aptikti ir žinių apie Savitiškio, dabar Vakarinės gatvės, tiltą. Jos teigimu, aštuntojo dešimtmečio pradžioje miesto spaudoje buvo pasirodžiusi žinutė, kad vairuotojams nemalonu važiuoti Savitiškio gatve – gatvė duobėta, neremontuojama, apaugusi krūmais. Ten pat minima, kad blogai prižiūrimas ir tiltas.

„Nulaužyti jo turėklai, grindyse žiojėja skylės. Esant tokiai padėčiai, mes, vairuotojai, negalime važiuoti šia gatve, ypač su kroviniu. Baisu, kad nesulūžtų automašina, nesužalotume krovinio, todėl tenka važiuoti aplink per miestą“, – piktinosi vairuotojas.

Pasak E. Juškienės, sunku pasakyti, kada pastatytas dabartinės Vakarinės gatvės tiltas, tačiau žinoma, kad sovietmečiu kurį laiką jis buvo medinis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86485955

[Audrys]

Nauji konteineriai siutina panevėžiečius: graži gatvė virto sąvartynu

Panevėžio savivaldybė paskelbė konkursą mieste pastatyti dar penkiolika naujų požeminių atliekų konteinerių aikštelių. Taip siekiama estetiškai sutvarkyti sąvartynus prie konteinerių ir motyvuoti panevėžiečius tvarkingai atsikratyti šiukšlėmis.



Tačiau jau antrus metus vykdomas projektas stringa kilus daugiabučių gyventojų nepasitenkinimui tiesiog po langais išdygusiais konteineriais.

Pačiame miesto centre, naujai rekonstruotos Panevėžio dailės galerijos pašonėje, esančio Respublikos g. 9 namo bendrija dar vasarą, pamačiusi, kad darbininkai trinkelėmis pradėjo grįsti jų išsinuomotoje žemėje aikštelę konteineriams, kreipėsi į Savivaldybę. Netrukus naujoji aikštelė buvo išardyta, o patys konteineriai sustatyti ant šaligatvio. Anot Respublikos gatvės 9-ojo namo pirmininko Mariaus Butkio, iki tol prie namo stovėjo vienas konteineris, skirtas mišrioms atliekoms, ir jo visiškai pakako. Jų name yra tik vienas nuolatinis gyventojas, kitos patalpos administracinės, tad ir atliekų daug nesusidaro. Tačiau atvežus konteinerius, skirtus rūšiavimui, per kelias dienas ši vieta virto šabakštynu – prie konteinerių pradėjo kilti senų baldų, dėvėtų drabužių ir kitų atliekų krūvos.

„Mes neprieštaraujame turėti vieną konteinerį bendroms atliekoms, bet nesutinkame, kad būtų rūšiavimo konteineriai. Jeigu namuose susikaupia antrinių žaliavų, jas galima nunešti toliau, pilnas miestas rūšiavimo konteinerių. Tačiau šią vasarą, tik pastačius rūšiavimo konteinerius, visi masiškai pradėjo vilkti savo atliekas ir krauti prie jų. Tokia graži gatvė virto sąvartynu“, – pasakojo M. Butkys.

Pasirašyti nesutinka

Gyventojus labiausiai papiktino, kad Savivaldybė naują atliekų aikštelę ėmėsi statyti bendrijos išsinuomotoje žemėje, už kurią jie moka nuomos mokestį. Praėjusiais metais gyventojai kieme įsirengė automobilių stovėjimo vietas, o šiemet planavo likusiame plotelyje pasėti žolę, pastatyti suoliukus, įrengti poilsio vietas.

„Norime susitvarkyti sau poilsio kampelį su suoliukais ir želdiniais, bet kuo jis virs, jeigu čia bus velkami seni baldai ir kiti rakandai? Manau, tikrai konteineriams buvo galima rasti vietą kitur“, – sakė namo pirmininkas.

Be to, tokiems statiniams, tarp jų ir konteinerių aikštelei, būtinas statybos leidimas, o tam reikalingas gyventojų sutikimas. Šie kategoriškai atsisako pasirašyti. „Pamatė, kad yra laisvas žemės lopinėlis, ir sugalvojo čia įrengti konteinerius. Bet juk visai šalia Dailės galerija. Kaip atrodys, jeigu į miestą atvykusius turistus pasitiks smarvė nuo konteinerių ir krūvos atliekų? Visą gyvenimą užteko vieno konteinerio, o dabar jau nebeužtenka. Bet juk tai miesto centras, reprezentacinė vieta“, – tokiu pasirinkimu stebisi M. Butkys.

Varo iš kiemo

Prieš konteinerius kieme piestu stoja ir Kranto gatvės 2-ojo namo gyventojai. Kaip pasakojo šio namo pirmininkas Laimutis Vasilevičius, jis sutikęs, kad kieme, be mišrių komunalinių atliekų konteinerių, atsirastų ir rūšiavimo, tačiau šiuos pastačius kilo gyventojų pasipiktinimas. Mat ir taip nedideliame kieme ne tik sumažėjo vietų automobiliams – konteineriai išdygo tiesiai gyventojams po langais.

„Gyventojai, išmatavę, kad konteineriai stovi per arti namo ir taip pažeidžiami reikalavimai, sukilo. Surinko parašus ir įteikė pretenziją Savivaldybei. Pats centras, šalia akmuo „Raganos krėslas“, atsiveria nuostabi panorama į Senvagę, o tie konteineriai darko visą vaizdą. Be to, mūsų namo kiemas ir taip mažas, o dar ir pravažiuojamas, o dar sumažėja vietų automobiliams statyti“, – pasakojo L. Vasilevičius.

Pasak pirmininko, gyventojai sutiktų turėti rūšiavimo konteinerius tik tokiu atveju, jeigu jie būtų požeminiai, o griozdiški ir perkrauti konteineriai šios vietos tikrai nepuoš. Atliekų, neabejoja L. Vasilevičius, tik daugės – šalia jau baigiamas apgyvendinti naujai statytas daugiabutis, netrukus duris turėtų atverti praktiškai namo kieme įsikūrusi kavinė, kuri taip pat sukaupia itin daug atliekų. „Niekas nenori konteinerių prie savo namo, bet požeminiai konteineriai būtų alternatyva – ir estetiška, ir nedarkytų bendro vaizdo“, – išeitį mato L. Vasilevičius.



Gyventojų patogumui

Panevėžyje per dvejus metus jau įrengta 20 požeminių ir rekonstruotos 143 antžeminės atliekų aikštelės. Šiuo metu paskelbti viešieji pirkimai įrengti dar 15-ai požeminių atliekų aikštelių Parko, Kranto bei kitose centrinėse miesto gatvėse.

Savivaldybės Investicijų projektų skyriaus projekto vadovė Violeta Lauraitienė teigė, kad iki 2023-iųjų visame mieste bus baigtos atnaujinti atliekų konteinerių aikštelės. Tiesa, ji pripažįsta, kad iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas projektas kiek stringa dėl pačių gyventojų, kategoriškai atsisakančių į daugiabučių kiemus įsileisti atliekų konteinerius.

„Teks arba bylinėtis teismuose, arba palikti visai neįrengtas atliekų konteinerių aikšteles. Vieni gyventojai galvoja, kad jeigu jau išsinuomojo žemę, tai yra bendrijos sklypas, ir prieštarauja, jog čia atsirastų konteineriai. Kiti neišsirenka jiems tinkamos vietos statyti ar kitos priežastys. Tikrai atsižvelgiame į norus ir pageidavimus, esame net naujai projektavę aikšteles, nes jas ir statome gyventojams. Tačiau vis atsiranda tokių, kurie atliekų aikšteles siūlo statyti bet kur, kad tik ne prie jų namo“, – kalbėjo V. Lauraitienė.

Anot jos, konteinerių išdėstymo schema sudaryta seniai ir numatyta miesto detaliajame plane. Tačiau kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taip ir Panevėžyje naujai statomose konteinerių aikštelėse turi būti numatyta vieta ir rūšiavimo konteineriams. Jų yra gerokai daugiau, todėl paprastai senosiose vietose tokiems nebepakanka vietos. Tam yra aukojamos automobilių stovėjimo vietos ar žaliosios vejos, dėl to dažnai ir kyla gyventojų nepasitenkinimas, pasipila skundai įvairioms tarnyboms.

„Tokių atvejų nėra daug, bet atsiranda. Gyvenant mieste nuo atliekų konteinerių nelabai yra kur pasislėpti. Šiukšlių tvarkymas taip pat yra svarbi paslauga, o automobilių statymo problemas galima kiek lanksčiau spręsti. Kartais koją kiša principai, kaprizai ir nenorėjimas spręsti problemos“, – mano V. Lauraitienė.

Arčiau namų

Miesto švara besirūpinančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Judita Vingilytė atkreipia dėmesį, kad kuo mieste daugiau antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių, tuo jų surenkama yra daugiau. Nors tinkamai rūšiuoti atliekas ir jų nekrauti šalia konteinerių panevėžiečiams sekasi dar gana sunkiai, tačiau progresas visgi matyti. Praėjusiais metais buvo pastatyta antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių šešiolikoje naujų vietų. To rezultatas – išaugę surenkami šių atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, 2020 m., lyginant su 2019 m., apie 11 proc. išaugo popieriaus, 21 proc. – plastiko bei 17 proc. stiklo atliekų.

„Gerokai sumažėjo bendrų atliekų skaičius, nes žmonės vis daugiau rūšiuoja. Kiekviena nauja antrinių žaliavų surinkimo aikštelė turi įtakos šių žaliavų surinkimo kiekiui. Žmogui labai svarbu patogumas, motyvacija rūšiuoti yra daug didesnė, kai atliekas galima išmesti šalia savo namų ir nereikia ieškoti, kur tai galima padaryti. Kuo tokių antrinių žaliavų aikštelių mieste bus daugiau, tuo daugiau atliekų bus galima perdirbti“, – tvirtino J. Vingilytė.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86542585

[Audrys]

Planuojamas Panevėžio Skaistakalnio pagrindinės mokyklos Beržų g. 37 stadiono atnaujinimas.

[Audrys]

Bendruomenės iniciatyvų konkursas tęsiamas ir šiais metais



Panevėžio miesto savivaldybė antrus metus iš eilės organizuoja bendruomenės iniciatyvų konkursą, kuriuo siekia paskatinti panevėžiečius aktyviau dalyvauti planuojant biudžetą ir kviečia teikti projekto idėjų pasiūlymus miesto viešųjų erdvių infrastruktūrai gerinti ir patrauklumui didinti.

Maksimali projekto įgyvendinimo vertė iki 20 tūkst. Eur. Projektai bus finansuojami savivaldybės biudžeto lėšomis ir įgyvendinti per metus. Šiais metais kaip ir pernai konkursui skirta 40 tūkst. Eur.

Projektas turi atitikti šiuos reikalavimus: turi būti įgyvendinamas Panevėžio miesto viešojoje erdvėje; negali būti naudojamas komerciniais tikslais; neprieštarauja mieste jau esamų ir vykdomų projektų sprendimams; techniškai įgyvendinamas pasirinktoje vietoje ir estetiškai derantis su aplinka; pritaikytas visiems bendruomenės nariams ir kt.

Projektų idėjų pasiūlymus gali teikti Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravę ne jaunesni nei 18 metų gyventojai, surinkę ne mažiau kaip 50 idėjai pritariančių pilnamečių panevėžiečių parašų. Dėl karantino ribojimų pareiškėjams siūlome pasirinkti saugų pritarimo projektui rinkimo būdą, surenkant parašus iš pritariančių panevėžiečių ant atskirų pritarimo projekto idėjai lapų el. paštu arba paštu.

Pernai panevėžiečiai aktyviai dalyvavo organizuotame konkurse – teikė pasiūlymus ir laimėtojais išrinko projektus „Panevėžio miesto neįgaliųjų organizacijų viešos aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas socialinei bei kultūrinei veiklai“ ir „Kniaudiškių g.–Žvaigždžių g. žaidimų, sporto ir poilsio viešosios erdvės sutvarkymas“.

Savivaldybės komisija įvertins gautų pasiūlymų administracinę atitiktį, ar projektiniai pasiūlymai atitinka pagrindinius reikalavimus, ar gali būti iš tiesų įgyvendinami siūlomoje zonoje ir ar pagrįstos išlaidos projekto rezultatams pasiekti.

Toliau patys panevėžiečiai balsuodami internetu per mėnesį nuspręs, kurios idėjos turi būti realizuotos.

Pasiūlymai iki balandžio 9 d. siunčiami paštu (Laisvės a. 20, LT-35200 Panevėžys). Savo pasiūlymus taip pat galite pateikti prie Savivaldybės centrinio įėjimo įrengtoje pašto dėžutėje, skirtoje gyventojų prašymams, raštams ar kitiems dokumentams pateikti.

Išsamesnę informaciją apie konkursą rasite www.panevezys.lt – Bendruomenės iniciatyvų konkursas. Konsultaciją ir metodinę pagalbą teikia Miesto infrastruktūros skyrius tel. 8 45 501 311.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...rsas-3ce8.html

[Audrys]

Panevėžio turistams – naujas infoterminalas



Panevėžio miesto savivaldybė drauge su rajono savivaldybe įgyvendina investicijų turizmo informacinės infrastruktūros plėtros projektą „Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono turizmo informacinės infrastruktūros plėtra“. Jo metu mieste informaciniais kelio ženklais pažymėtos lankytinos vietos ir autobusų stotyje įrengtas neįgaliesiems pritaikytas interaktyvus lauko infoterminalas, kuriame skelbiama informacija apie abi savivaldybes jungiančius maršrutus: Šv. Jokūbo kelio, Žydų kelio bei Gamtos ir paveldo.

„Kadangi infoterminalas įrengtas lauke, nuo šiol turistai bet kuriuo paros metu ras informaciją apie Panevėžio mieste ir rajone esančias lankytinas vietas. Prie objektų ir maršrutų yra pateikti jų aprašymai, iliustracijos, o savarankiškai keliaujantys asmenys gali patys susidėlioti po Panevėžio miestą ir rajoną besidriekiančius turizmo maršrutus, apskaičiuoti, ar juos galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ar automobiliu“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Projekto įgyvendinimo metu Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse buvo įrengti 158 ženklinimo infrastruktūros objektai – sužymėtos lankytinos vietos, kultūros paveldo objektai, pastatytos į juos vedančios rodyklės. Sukurti trys abi savivaldybes jungiantys maršrutai – Šv. Jokūbo kelio, Žydų kelio, Gamtos ir paveldo.

Į Šv. Jokūbo kelio maršrutą patenka Panevėžio neobaroko stiliaus Kristaus Karaliaus Katedra, Žydų kelias apima tokius objektus kaip paminklas holokaustui atminti „Geto vartai“, buvęs N. Feigenzono spaustuvės pastatas, ješibotas, chasidų sinagoga ir kt. Keliaujant Gamtos ir paveldo maršrutu galima pasigrožėti gamtos ir paveldo darna ne tik miesto širdyje – Nevėžio upės Senvagėje –, bet ir atnaujintose miesto erdvėse – Kraštotyros muziejaus Moigių pastatų komplekse, naują veidą įgavusiame Kultūros ir poilsio parke, su Panevėžio istoriniu paveldu susipažinsite aplankę J. Balčikonio gimnaziją ir seniausią pastatą Panevėžyje – Upytės pavieto teismo archyvą ir kt.

Projektu „Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono turizmo informacinės infrastruktūros plėtra“ siekiama tobulinti turizmo ženklinimo infrastruktūrą, užtikrinti didesnį turistų informavimą apie lankytinas Panevėžio miesto ir rajono vietas.

Numatyta projekto vertė – apie 113,5 tūkst. Eur, iš kurių per 96,5 tūkst. Eur sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, likusios – per 17 tūkst. Eur Panevėžio miesto ir rajono biudžetų lėšos.

Projektą užbaigti planuojama šių metų birželį.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...erminalas.html

[Audrys]

Savivaldybė laukia panevėžiečių idėjų



Panevėžio miesto savivaldybė antrus metus iš eilės kviečia teikti pasiūlymus bendruomenės iniciatyvų viešųjų erdvių infrastruktūrai gerinti ir patrauklumui didinti. Šio konkurso tikslas – skatinti piliečių iniciatyvą Panevėžio mieste, suburti gyventojų bendruomenes kurti ir gerinti viešąją aplinką, dalyvauti atnaujinant teritorijas, skatinti diskusijas miesto viešųjų erdvių infrastruktūros gerinimo, didesnio patrauklumo tema, didinti piliečių įtraukimo į miesto biudžeto formavimą galimybes.

„Praėjusiais metais pirmą kartą išbandėme naują piliečių iniciatyvų skatinimo būdą – dalyvaujamąjį biudžetą – ir pamatėme, kad panevėžiečiams svarbu savo miestą matyti gražėjantį ir tobulėjantį. Miestiečiai teikdami projektų idėjas nori patys prisidėti prie pokyčių, tad ši iniciatyva tęsiama ir šiemet. Bendruomenės iniciatyvų konkursas išskirtinis tuo, kad gyventojai gali ne tik teikti idėjas, bet ir balsuodami išrinkti, kurios yra vertos būti įgyvendintos. Kviečiame aktyviai dalyvauti konkurse ir tikime, kad sulauksime daug įdomių projektų idėjų miestui“, – sako Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė.

Maksimali vieno bendruomenės iniciatyvų projekto įgyvendinimo vertė – iki 20 tūkst. Eur. Projektai 100 proc. bus finansuojami Savivaldybės biudžeto lėšomis ir įgyvendinami ne ilgiau kaip per 12 mėn. Konkursui iš miesto biudžeto skirta 40 tūkst. Eur.

Projektas turi atitikti šiuos reikalavimus:

• turi būti įgyvendinamas Panevėžio miesto viešojoje erdvėje;

• projekto veiklomis sukurti rezultatai turi būti skirti viešųjų erdvių infrastruktūrai gerinti ir patrauklumui didinti, negali būti naudojamas komerciniais tikslais;

• neprieštarauja mieste jau esamų ir vykdomų projektų sprendimams;

• techniškai įgyvendinamas pasirinktoje vietoje ir estetiškai derantis su aplinka;

• pritaikytas visiems bendruomenės nariams;

• pasiūlymus gali teikti Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravę ne jaunesni nei 18 metų gyventojai, surinkę ne mažiau kaip 50 idėjai pritariančių pilnamečių panevėžiečių parašų. Turi būti nurodomas vardas, pavardė, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ir parašas. Dėl karantino ribojimų pareiškėjams siūlome pasirinkti saugų pritarimo projektui parašų rinkimo būdą, surenkant parašus iš pritariančių panevėžiečių ant atskirų pritarimo projekto idėjai lapų paštu arba savo pritarimą idėjos iniciatoriui atsiunčiant el. paštu.

Pasiūlymai iki balandžio 9 d. teikiami užklijuotame voke, ant kurio turi būti nurodyta: „Bendruomenės iniciatyvų konkursui“, projekto pavadinimas, pareiškėjo pavadinimas, adresas ir telefono numeris. Jie siunčiami paštu adresu: Laisvės a. 20, LT-35200 Panevėžys. Savo pasiūlymus taip pat galite pateikti prie Savivaldybės centrinio įėjimo įrengtoje pašto dėžutėje, skirtoje gyventojų prašymams, raštams ar kitiems dokumentams pateikti.

Savivaldybės komisija įvertins, ar gauti projektiniai pasiūlymai atitinka pagrindinius reikalavimus, gali būti įgyvendinami siūlomoje zonoje, ar pagrįstos išlaidos projekto rezultatams pasiekti. Po to panevėžiečiai bus kviečiami balsuoti internetu už jiems labiausiai patinkančią idėją.

Išsamesnę informaciją apie konkursą rasite ČIA. Konsultaciją ir metodinę pagalbą teikia Miesto infrastruktūros skyrius tel. (8 45) 501 311.

Primename, kad praėjusiais metais panevėžiečiai bendruomenės iniciatyvų konkurse laimėtojais išrinko projektus „Panevėžio miesto neįgaliųjų organizacijų viešos aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas socialinei bei kultūrinei veiklai“ ir „Kniaudiškių g.–Žvaigždžių g. žaidimų, sporto ir poilsio viešosios erdvės sutvarkymas“.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...ciu-ideju.html

[Audrys]

Panevėžys statytų pripučiamą futbolo maniežą

Centrinei projektų agentūrai Panevėžio savivaldybė teiks paraišką gauti finansavimui Aukštaitijos sostinėje įrengti pripučiamą futbolo maniežą.



Tokiu pripučiamu kupolu numatyta uždengti Beržų progimnazijos stadioną.

„Įgyvendinus šį projektą, mieste atsirastų naujas, inovatyvus, puikias sąlygas sportininkams užtikrinantis pripučiamas futbolo maniežas. Jį planuojama įrengti Beržų progimnazijos stadione, modernizuojant ten esančią futbolo aikštę, paklojant sintetinę futbolo dangą ir ant jos konstruojant pripučiamą kupolą.

Naujajame manieže galėtų sportuoti ne tik progimnazijos moksleiviai, bet ir futbolo akademijos „Panevėžys“ auklėtiniai bei miesto bendruomenė. Įrengus maniežą jis taptų jau trečiuoju sintetinės dangos ir pilnų matmenų futbolo stadionu mieste“, – Savivaldybės pranešime spaudai cituojamas Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis.

Preliminari tokio projekto vertė – 763 tūkst. Eur. Kiek iš tiesų kainuos pripučiamas maniežas ir kiek prie jo įrengimo teks prisidėti pačiai Savivaldybei, paaiškės įvykdžius viešuosius pirkimus. Projektas turės būti įgyvendintas per 29 mėnesius.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...tbolo-manieza/

[Audrys]

Panevėžyje daugės elektromobilių įkrovos stotelių

Panevėžio taryba pritarė elektromobilių įkrovimo prieigų Panevėžio miesto savivaldybėje plano patikslinimui.

„VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ Savivaldybei naudotis perdavė 10 elektromobilių įkrovos stotelių. Didėjant šių stotelių skaičiui reikia patikslinti ir jų planą, kuriame būtų pažymėtos visos įrengtos bei suplanuotos stotelės mieste, įskaitant ir įrengtas privačiomis lėšomis“, - sako Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Elektromobilių įkrovos stotelės bus 22 kW vidutinės galios, elektromobilius įkrauti būtų galima per 3-6 valandas. Jas planuojama įrengti per šiuos metus.

2019 m. Savivaldybė ES lėšomis įrengė 3 greitosios įkrovos elektromobilių stoteles.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...iliu-5ypz.html

[Audrys]

Panevėžio mariose planuojamos naujos pramogos, bet dėl žadėto batutų parko – nežinia

Kadaise „Ekrano“ gamyklos reikmėms tarnavusios Panevėžio marios virsta turizmo oaze, kurioje nišą atranda ir smulkusis verslas. Jei baigsis karantino apribojimai, jau šią vasarą marių pakrantėje planuojama atverti naujos kavinės duris ir paleisti kavą poilsiautojams gabenantį bei ekskursijas vandeniu siūlantį laivelį. Tačiau planuotų batutų ant vandens projektas, regis, dedamas į stalčių.

„Idėjų tokiai vietai nestinga, tik kartais jas įgyvendinti ne taip paprasta“, – apie galimybes „Ekrano“ mariose ir jų prieigose sako Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus. Ilgus metus buvęs neišnaudotas didžiausias Panevėžio vandens telkinys per keletą pastarųjų metų atgijo: krante atsirado sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, medinė terasa su suoliukais šeimų iškyloms, paplūdimiai, įrengta privati vandenlenčių trasa.
J. Leipaus teigimu, atnaujinus pakrantę, jaučiamas ir verslo susidomėjimas. „Jau gavome keletą užklausų dėl naujų pramogų „Ekrano“ mariose. Privatus verslas jose norėtų paleisti laivelį su kavine “, – apie šios vasaros planus kalba J. Leipus.

Nauja pramoga

Laivybą organizuoti teisę turintys vietos verslininkai Savivaldybei jau pateikė raštišką siūlymą. Jie norėtų vykdyti ekskursijas Savivaldybės nustatytu kelių kilometrų ilgio pažintiniu maršrutu mariose iki Pajuostės tilto bei prisišvartavus krante tiekti kavą praeiviams.
„Dabar mariomis plaukiojantis pramoginis laivas išplaukia tik pagal užsakymus, o planuojamas dar vienas nedidelis laivelis plaukiotų nuolat. Turime gražią pakrantę, lankytojų susidomėjimas šia vieta tikrai jaučiamas, norėtųsi labiau išnaudoti ir vandens erdves“, – sako skyriaus vedėjas.
„Ekrano“ mariose kol kas dar leidžiama plaukti tik elektrinėms, negalingoms – iki 10 arklio galių variklius turinčioms transporto priemonėms. Miesto Savivaldybė jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama šiek tiek atlaisvinti sąlygas vandens transportui mariose. Pasak J. Leipaus, sulaukiama prašymų leisti jomis plaukioti kateriais ar vandens motociklais. Visgi kol kas Vyriausybė senos tvarkos keisti nenusiteikusi – tokioms pramogoms Panevėžio marios mažokos. Jų plotas siekia vos daugiau nei 80 ha.

Atsiras kavinių

Dar vieną nedidelę kavinę jau šią vasarą, jei leis aplinkybės, pasak J. Leipaus, prie marių žada paleisti ir vandenlenčių parko valdytojai.
Marių pakrantėse, anot vedėjo, šiltėjant orams taip pat turėtų atsirasti ir daugiau lauko prekybos vietų, kurios siūlys kavos, ledų poilsiautojams.
Ateityje Savivaldybė nusiteikusi investuoti ir į senojo paplūdimio gamyklos pašonėje sutvarkymą. Iš privataus savininko išpirkto sklypo atnaujinimo vizija čia kol kas dar projektavimo stadijoje. Tačiau šią vasarą maudykloje planuojama kaip ir anksčiau papildyti smėlio, pastatyti šiukšlių dėžes, biotualetą.

„Marios tikrai tampa įdomios lankytojams ir matome perspektyvų šioje miesto vietoje įgyvendinti daugiau idėjų. Tikrai yra galimybių dar labiau išnaudoti čia esančias erdves sportui ir panašiai. Matome ir kitų rajonų pavyzdžius. Bet tam reikia tiek Savivaldybės pastangų, tiek verslo iniciatyvos“, – teigia J. Leipus.
Vieni be kitų, anot jo, šie du sektoriai sunkiai gali sukurti kažką naujo.
„Planuoto batutų parko pavyzdys parodė, kad galime daug gražiai kalbėti ir nieko nepasiekti“, – prasitarė J. Leipus.

Batutų parkas nežinioje

Konkursą įrengti batutų parkui Panevėžio mariose miesto Savivaldybė skelbė net keletą kartų, 2019-ųjų vasarą sulaukė vietos verslininkų pasiūlymo. Planuota maždaug 12 arų marių teritorijoje sumontuoti batutus ant vandens. Tačiau dabar, pasak J. Leipaus, nei konkurso laimėtojai, nei Savivaldybė nebėra užtikrinti dėl šio projekto įgyvendinimo.
„Rangovas ėmė abejoti ir nori atsisakyti šito projekto. Būgštaujama dėl nemenkos tokių pramogų rizikos saugumui, taip pat dėl lankytojų srautų. Dar svarstysime šitą idėją, bet gali tekti jos ir atsisakyti“, – pripažįsta Miesto plėtros skyriaus vedėjas.

Vien gamtos nepakanka

Panevėžio savivaldybė, jei būtų poreikis, pasak J. Leipaus, galvotų ir apie pramoginės žūklės galimybes mariose. Kol kas panevėžiečiai žvejoti traukdavo į kaimyninio Kupiškio rajono marias. Jo Savivaldybė puikiai žino, kaip nelengva sukurti populiarią erdvę turizmui, kurioje mielai investuotų ir verslas.
Kupiškis tokios misijos ėmėsi prieš 14–15 metų, kai su latviais ėmėsi stambaus projekto Lėvens užtvankos pakrantėms sutvarkyti. Kupiškio marios – ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje ir kone dešimteriopai didesnis už „Ekrano“ marias.
„Iš tiesų šitą užtvanką Kupiškis bando išnaudoti dar nuo jos užtvenkimo pradžios devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Tuomet kalnuotoje vietoje atsirado Kupiškio marių sala, pavadinta Uošvės liežuviu. Joje įrengtas didelis dendrologinis parkas, kur galima pasivaikščioti ir pamatyti įvairių rūšių medžių, krūmų“, – apie savo krašto garsenybę pasakoja Kupiškio rajono politikas Paulius Pranckūnas.
Jis penkerius metus, iki 2016-ųjų, vadovavo Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centrui, kurio tikslas buvo Kupiškio marias paversti traukos objektu ne tik vietiniams, bet ir atvykėliams.

P. Pranckūnas sako seniai supratęs, kad vien gamtos grožio tam nepakanka – lankytojams reikia pramogų, švenčių ir reginių.
„Įvykdžius projektą su latviais, prie Kupiškio marių įrengtos kelios stovyklavietės, atsirado valčių prieplaukos, pontoninis tiltas į salą. Pagrindinėje poilsiavietėje buvo pastatytas valčių elingas. Pats kviečiau kurti verslininkus ką nors daryti tuščiose patalpose“, – pasakoja pašnekovas.
Pritraukti tiek privačias, tiek papildomas valstybės investicijas kelerius pirmus metus po projekto, anot kupiškėno, nebuvo lengva. Nors visi suprato, kad tuščios rekreacinės zonos ilgai poilsiautojų nežavės, jas pildyti naujomis atrakcijomis niekas neskubėjo.
Valčių elinge pats P. Pranckūnas su žmona įsirengė sezoninę kavinukę. Vėliau šalia atsirado Savivaldybės įrengtas vandenlenčių parkas, privatus batutų parkas.

Daug darbo ir pastangų

Pasak P. Pranckūno, tik po kelerių metų pastangų populiarinant Kupiškio marias jomis susidomėjo verslininkai. Dabar prie Lėvens užtvankos veikia kelios kaimo turizmo sodybos.
Vienas emigrantas sukūrė pramoginės žūklės verslą ir pats tapo žvejų gidu. Jis ant užtvankos kranto įrengė mažus medinius žvejams skirtus namukus, kuriuos žiemą galima ištempti ant ledo ir pasiūlyti komfortišką poledinę žūklę „neišeinant iš namų“. Kupiškio mariomis plaukioja ir ekskursinis laivas. Pasak P. Pranckūno, turistai irgi po truputį pradėjo atrasti tokį mažą miestą kaip Kupiškis.
„Tokiems užmojams reikia laiko, taip pat daug darbo, kad turistai atrastų išskirtinumą. O šie metai tikrai sudrumstė mūsų investuotojų planus ir įnešė nusivylimo. Apribojus judėjimą tarp savivaldybių, sulaukėme ir kur kas mažiau lankytojų“, – teigia kupiškėnas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86836809

[enigma]

Nežinau kaip jums, bet batutų parkas atrodo labai jau siaura pramogų niša.

[Panevezietis]

Galima iki Zarasų nuvažiuoti, ten yra batutai.
https://wakeinn.lt/wake-inn-zarasai/
Kažką panašaus į Zarasų parką bando ant Ekrano marių padaryti.
Džiugu, gera dviračių-vaikščiojimo trasa ten.

Tiek, kad vystytojams nepalankus metas dabar su tokiais renginiais ir pramogomis.
Gali įrengti ir neatsidaryti.

[Audrys]

Galima iki Zarasų nuvažiuoti, ten yra batutai.
https://wakeinn.lt/wake-inn-zarasai/
Kažką panašaus į Zarasų parką bando ant Ekrano marių padaryti.
Džiugu, gera dviračių-vaikščiojimo trasa ten.

Tiek, kad vystytojams nepalankus metas dabar su tokiais renginiais ir pramogomis.
Gali įrengti ir neatsidaryti.

Toks vaizdas, kad geriau nieko savo neturėkim ir važinėkim per karantiną ir koroną į kitus miestus pramogauti. Juk nekasdien ir važiuotum į Zarasus pramogauti. Man tik gaila, kad neleidžia aplinkosaugininkai, dėl tokiu pramogu ir kitokios laivybos, bet tikėkimės su laiku bus viskas pakeista ir galbūt turėsime kažką daugiau, nei dabar. Pamynėsiu, kad tokiu pramogų yra daug kur, tad nieko nenustebins kitų miestų gyventojus, viskas tik dėl mūsų pačių gyventojų gerovės.

[Audrys]

Vilniaus ir Ramygalos gatvių sankryža, automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta nauja elektormobilių greito įkrovimo stotelė.

[Panevezietis]

Toks vaizdas, kad geriau nieko savo neturėkim ir važinėkim per karantiną ir koroną į kitus miestus pramogauti. Juk nekasdien ir važiuotum į Zarasus pramogauti. Man tik gaila, kad neleidžia aplinkosaugininkai, dėl tokiu pramogu ir kitokios laivybos, bet tikėkimės su laiku bus viskas pakeista ir galbūt turėsime kažką daugiau, nei dabar. Pamynėsiu, kad tokiu pramogų yra daug kur, tad nieko nenustebins kitų miestų gyventojus, viskas tik dėl mūsų pačių gyventojų gerovės.

Jei vis dar nėra batutų, tai turbūt ne veltui.
Pora šiltesnių mėnesių per metus, korona. Ne geriausias laikas tokiem projektam.
Jie atsiperka didesniame arba kurortinio tipo miestelyje arba turi dotuoti.
Su vandens slidėmis Ekrano mariose irgi vos vienas kitas. Eilių nėra.

[Audrys]

Jei vis dar nėra batutų, tai turbūt ne veltui.
Pora šiltesnių mėnesių per metus, korona. Ne geriausias laikas tokiem projektam.
Jie atsiperka didesniame arba kurortinio tipo miestelyje arba turi dotuoti.
Su vandens slidėmis Ekrano mariose irgi vos vienas kitas. Eilių nėra.

Su vandens slidėmis žmonės išanksto susiskambina ir susitaria su laiku, o spoksiančiu visada buna, eidami pro šalį užeina nusiperka gėrimu, ledu ar kažko lengvo užkasti, dėl to ir daroma šiek tiek atokiau pati kavinė, nes pradėjo ten lįsti žmonės tik pasisedėti ant foteliuku ir žiurėti, tad kavinė smalsuoliams bus atokiau nuo personalo.
Populiariausia vandens priemonė buvo pripučiamos irklientės, vandens dviračiai kiek sakė kiti užsiema nuoma. Koronos atveju, gal ir nebutinas dabar batutas, bet vėliau manau tikrai reiks, nes vandens promogos tos pačios atsibos.
Tai ilgas procesas vieta reikalinga, pagalbiniai darbuotojai-prižiurėtojai ir panašiai.
Aplinkosaugininkai neduoda Nevėži plaukioti motorinėms galingiems vandens priemonėms, tokiems kaip vandens motociklams, kateriams, nes bauminasi dėl žuvų neršto, vandens teršimo ir žveju skundų.
Negalingiems elektriniams leidžiama plaukioti, tik aišku vėl visokie leidimai, registravimai ir panašiai.Batutai netenkina pačių aplinkosaugininku. Nežinau kiek teisybės, bet didžiausias Nevėžio gylis sakė yra apie 6 metrus.

[Audrys]

Miesto fontanai laukia savo valandos

Panevėžiui tvarkant parkus ir aikštes, šįmet šiltuoju sezonu viešąsias erdves puoš kol kas du nauji fontanai Kultūros ir poilsio parke bei Laisvės aikštėje vietoje mieste suprojektuotų penkių.

Panevėžio savivaldybė su Laisvės aikštę atnaujinusiais rangovais derasi ir dėl joje įrengto naujo fontano paleidimo.
„Aikštės projektas dar nėra visai užbaigtas, bet rangovas žadėjo, kad šią savaitę bus atlikti bandomieji fontano paleidimai. Tariamės, kad jau balandį galėtume turėti įjungtą“, – teigia Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Šis fontanas ne tik didesnis už pernai jau švokštusį Kultūros ir poilsio parke, bet ir turi centrinį išmanųjį purkštuką, galintį, pavyzdžiui, purkšti susuktą srovę.
Pats įspūdingiausias, modernus, kuriantis vandens spektaklį, Senvagėje panevėžiečius geriausiu atveju pradžiugins tik metų pabaigoje.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...savo-valandos/

[Audrys]

Panevėžio miesto savivaldybė nusprendė po Laisvės aikštės atnaujinimo apšviesti savo pastatus, pradėjo konstruoti pastatų apšvietimą.

[Audrys]

Panevėžiui žada daugiau šviesos

Per porą ateinančių metų Panevėžys turėtų ne tik, vaizdžiai tariant, atnaujinti savo apdarą, bet ir pasirodyti kitoje šviesoje.

Tikimasi, kad jau pavasariui baigiantis pavyks paskelbti rangos darbų konkursą kompleksiškai modernizuoti daugiau nei pusšimčio miesto gatvių apšvietimą. Šiam tikslui bus naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir miesto Savivaldybės biudžeto lėšos.

Dabartinė apšvietimo sistema apima daugiau nei 290 Panevėžio gatvių, kuriose įrengta apie 7 000 atramų ir maždaug 8 000 šviestuvų. Iš jų per tūkstantį – LED šviestuvai, o įskaičiuojant atnaujintus parkus, tokių turima apie 3 000. Tad daugiau nei 10 procentų šviestuvų jau pakeisti atliekant įvairius miesto erdvių atnaujinimo darbus.

Kita – didžioji Panevėžio teritorijų dalis apšviečiama dar naudojant senas, gana primityvias technologijas. Jų modernizavimu ir susirūpinta.

Prioritetas – pagrindinėms gatvėms

Tiesa, sutvarkyti visų bėdų nebus įstengta ir įgyvendinus projektą – tai kainuotų nepaprastai daug. Panevėžio miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Šatas skaičiuoja, kad bendra miesto gatvių apšvietimo modernizavimo projekto vertė viršys 5 mln. eurų. Tad stengtasi gauti maksimalią europinę paramą, sudarysiančią 2 mln. eurų.

Šiuo metu Lietuvos verslo paramos agentūroje vyksta dokumentų patikra ir netrukus tikimasi pradėti rangos darbų pirkimus.

Sutvarkius popierinius reikalus, pasak A. Šato, bus kompleksiškai keičiamas apšvietimas daugiau nei pusšimtyje miesto gatvių ir jų dalių. Pagrindinėse miesto arterijose – Nemuno, Klaipėdos, J. Basanavičiaus ir kitose gatvėse – atsiras naujas kabelių tinklas, atramos, šviestuvai. Nepagrindinėse gatvėse, viešosiose erdvėse, daugiabučių kiemuose bus keičiami tik šviestuvai.

Taip pat, žada specialistas, bus pakeista daugiau nei 120 valdymo skydų, įdiegta nuotolinė apšvietimo valdymo ir stebėsenos programa.

Nebereikės spausti mygtuko

A. Šato teigimu, dabartinis Panevėžio gatvių apšvietimo valdymas – vadinamasis kaskadinis – yra sudėtingas. Mygtuku įjungiama pirma apšvietimo spinta, nuo jos įsijungia kita ir taip toliau. Tai ne tik nepatogu, bet ir, įvykus gedimui, apsunkina konkrečios jo vietos paieškas.

Tik apie 10 proc. valdymo skydų mieste įžiebiami su fotorelės pagalba: kitaip tariant, pritemus apšvietimas gatvėse įsijungia automatiškai. Tačiau ir tokia, pažangesnė sistema esą turi trūkumų.

„Labai brangus senų natrio lempų keitimas, nes jos dažnai perdega.“ A. Šatas

„Jeigu šviestuvas sumontuotas labiau pavėsyje, užsidega anksčiau – labai priklauso nuo oro sąlygų“, – aiškina Infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas.Įdiegus naują valdymo sistemą, panašių bėdų nebeliks – eksploatacija taps gerokai patogesnė. Visa informacija matysis kompiuteryje, o ir valdymas bus paprastas.

Už sutaupytus apšviestų ir kiemus

Pagal projektą reikalaujama, kad jį įgyvendinus būtų sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. lėšų. Pasak A. Šato, kokia tiksliai bus ta suma, paaiškės vėliau, kai taps žinoma, kokio galingumo šviestuvai parinkti. Tačiau neabejojama, kad Savivaldybė turės daugiau naudos, nei reikalaujama.
Dabar nepagrindinėse miesto gatvėse nuo 23 valandos išjungiamas kas antras šviestuvas. Modernizavus apšvietimo tinklus, to nebenumatoma: degtų visi šviestuvai, bet kartu būtų ir taupoma, nes LED technologija efektyvesnė, aiškina specialistas.

Šiuo metu gatvių apšvietimui naudojama elektra Panevėžiui atsieina apie 370 tūkst. eurų per metus. Nemažai kainuoja ir eksploatacija – daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Labai brangus senų natrio lempų keitimas, nes jos dažnai perdega. Kai vietoje jų bus nauji LED šviestuvai, susitaupys nemažai pinigų“, – įsitikinęs A. Šatas. Lėšas, leidžiamas natrio lempoms, Miesto savivaldybė ketina panaudoti kol kas neapšviestoms arba prastai apšviestoms teritorijoms, pavyzdžiui, daugiabučių kiemams, tvarkyti, kad gyventojams nebereikėtų klupinėti patamsyje.

Kitoks variantas nepavyko

Panevėžio savivaldybė atnaujinti miesto gatvių apšvietimą bando jau keletą metų. 2018-aisiais jį norėta modernizuoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Aukštaitijos sostinė būtų tapusi pirmuoju miestu, tokio masto projektą įgyvendinusiu iš karto.

Pats projektas buvo vadinamas bene didžiausiu užmoju nuo sporto arenos statybos laikų – bendra planuojama jo suma siekė 15 mln. eurų. Privatus partneris būtų atlikęs darbų už panašią sumą, kaip numatyta ir dabar, tik vėliau porą metų nieko negavęs iš Savivaldybės, o po to 13 metų rūpinęsis sistemos priežiūra. Miestui beliktų mokėti už eksploataciją ir investicijas.

Buvo paskelbtas konkursas ir net atrinktos geriausius pasiūlymus teikusios įmonės, tačiau per bemaž dvejus metus nė viena jų taip ir nepateikė galutinio pasiūlymo.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...au-sviesos/

[Audrys]

Panevėžio miesto savivaldybė baigė savo pastatų apšvietimą.

[Audrys]

Panevėžyje nebeliks sublokuotų senų pašto dėžučių

Panevėžys nusiteikęs per pusmetį atsikratyti sublokuotų pašto dėžučių šmėklų. Kas turėtų tokį bevertį turtą iškuopti iš miesto, Savivaldybė ir bendrovė „Lietuvos paštas“ teisme aiškinosi kone metus. Bylinėjimasis baigėsi kompromisu – viena šalis imsis darbo, kita už jį apmokės.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...-eros-pabaiga/

Panevėžys imasi ardyti pašto dėžučių blokus



Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...ros-pabaiga-2/