Panevėžio parkų tvarkymas

[Audrys]

Rekonstruojamame Skaistakalnio parke nebeliko laipynių parko

Panevėžio Skaistakalnio parke penkerius metus veikė bendrovės „Orangutanas“ laipynių parkas, tačiau pastaruoju metu panevėžiečiai jame apsilankyti jau nebegali.



Kaip naujienų portalui JP aiškino bendrovės vadovas Kęstas Gomziakovas, Panevėžio miesto savivaldybė neišdavė leidimo ir veiklos vykdyti laipynių parkas negali – bendrovei „Orangutanas“ liepta iš parko išsikraustyti.

Nukentėjo nuo vandalų

Bendrovės ,,Orangutanas” vadovas K. Gomziakovas pasakojo, kad Panevėžyje vykdyti veiklą pradėjo prieš penkerius metus.

„Mums tik pradėjus vykdyti veiklą, pats Skaistakalnio parkas buvo kritinės būklės, jame rinkdavosi narkomanai, o kai kurie klientai teigė, kad būdavo baisu net eiti parku. Ne kartą mus ir pačius buvo apvogę, padegę pavėsinę, suoliukus, batutą ir pačias laipynių trasas. Visi šie įvykiai yra užregistruoti ir policijoje. Tačiau pavyko išvaikyti vandalus. Susimontavome vaizdo stebėjimo kameras. Pastatėme pavėsinę, talpinančią iki 50 žmonių, lieptelį, įsigijome gultų, kad žmonės galėtų ateiti ir tiesiog pasėdėti karštą vasaros dieną pavėsyje prie tvenkinio ir paskaityti knygą“, – pasakojo pramogų parko steigėjas.

Paprašė išsikraustyti

Bendrovės „Orangutanas“ vadovas prisipažįsta, kad prieš penkerius metus, gaudamas leidimą veiklai, žinojo apie Skaistakalnio parko rekosntrukciją.

„Prasidėjus rekonstrukcijai buvo liepta iš parko išsikraustyti, nors rekonstrukcijos darbai nuo laipynių parko vyksta tolokai – tvarkyti parko netrukdome. Leidimo dirbti Savivaldybė neišdavė ir liepia kuo skubiau išsikraustyti. Net ir baudomis grasina. Be to, pradžioje žadėjo, kad baigus tvarkyti parką vėl galėsime vykdyti veiklą, bet dabar apie net neužsimena“, – piktinosi Savivaldybės valdininkais parko vadovas ir teigė, kad aktyvias pramogas mėgo paaugliai, o vaikų globos namų auklėtiniams leisdavo pramogauti nemokamai.

Leidimą tęsė, kiek galėjo

Panevėžio miesto savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus sako, žinąs situaciją.

„Bendrovė „Orangutanas“ 2016 metais laimėjo konkursą ir jiems buvo suteikta teisė dirbti Skaistakalnio parke. Pramogų parkui leidimas dirbti buvo išduotas trejiems metams, o po to jis porą kartų buvo pratęstas. Beje, jie žinojo, kad parke prasidės rekonstrukcija ir teks išsikraustyti. Leidimą dirbti tęsėme, kiek galėjome, bet dabar, kai parke vyksta rekonstrukcijos darbai, leidimas vystyti veiklą nebeišduodamas. Pramogų parko vadovo prašome iš šios vietos išsikraustyti. Į raginimus nereaguoja, tiesiog pasipylė skundai“, – aiškino situaciją J. Leipus ir tęsė:

„Kai baigsis Skaistakalnio parko rekonstrukcija, jame bus aktyvios zonos, kuriose galės veiklą vykdyti ekstremalaus sporto mėgėjai. Kitais metais, pasibaigus parko rekonstrukcijai, Savivaldybė skelbs konkursus įstaigoms, kurios organizuos parke aktyvų laisvalaikį.“

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/rekonstruojamame-skais...aipyniu-parko/

[Audrys]

Apleistoje Skaistakalnio parko teritorijoje ketinama įrengti oranžerija

Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina projektą „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“. Jau yra parengtas techninis projektas, artimiausiu metu bus skelbiamas rangos darbų viešųjų pirkimų konkursas.



Gavus ES investicijų bus sutvarkyta apie 2 ha žemės, besiribojančios su Skaistakalnio parku ir Meistrų g. (buvusi karinio dalinio aviacijos dirbtuvių teritorija).

Čia esantys valstybinės žemės sklypai bus išvalyti, sutvarkytos žaliosios zonos, šalinami menkaverčiai krūmai ir kt. Bus išskirta 0,8 ha pagrindinė zona – čia atsiras oranžerija, akcentiniai gėlynai, kitų želdinių, takai, mažosios architektūros elementai, apšvietimas, numatomi suoliukai poilsiui, dviračių stovai, atsiras ne tik rekreacinė erdvė, bet ir atvira erdvė meno kūriniams eksponuoti.

„Norime, kad ši vieta taptų panevėžiečių iniciatyvų erdve. Taip buvo suplanuota prieš kelerius metus, kuomet vyko nemažai diskusijų, susitikimų, aptarimų su aktyviais miesto gyventojais ir bendruomenėmis. Tad čia bus palikta erdvė plėtoti bendruomenines sodininkystės/daržininkystės iniciatyvas“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja Lina Bareikienė.

Teritorijos projektavimo darbus Savivaldybės užsakymu atliko MB „Susisiekimo komunikacijų sprendimai“.

Projektui vykdyti Savivaldybė panaudos beveik 70 tūkst. Eur ES investicijų.

Projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2021 m. balandžio.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/apleistoje-skaistakaln...ti-oranzerija/

[Audrys]

Skaistakalnio parko darbai:

[Audrys]

Rudenėjančiuose parkuose – kultūros gūsis

„Panevėžys kviečia“ – tokiu šūkiu panevėžiečiai ir miesto svečiai spalvingas ir rudeniu kvepiančias spalio sekmadienio popietes kviečiami sutikti atnaujintuose parkuose su muzika, šokiu, teatru, daile – su kultūros dvelksmu.



Anot vienos iš organizatorės, Bendruomenių rūmų direktorės Sandros Myškienės, renginių ciklas „Panevėžys kviečia“ turėtų įkvėpti gyvybės miesto parkams, o galbūt tai taps gražia tradicija rudens sekmadienius skirti naujoms kultūrinėms pažintims ir atradimams.

Pasak S. Myškienės, nepatogios ar sudėtingos situacijos visuomet verčia ieškoti kažko naujo. Tuo savotišku įkvėpimu tapo pavasarį prasidėjęs karantinas. Duris buvo priverstos užverti ir visos kultūros įstaigos, tačiau poreikis menui, kūrybai ir dvasiniam penui niekur nedingo.

„Mūsų lankytojams ir žiūrovams prasidėjo renginių badas. Norėdami bent kiek užpildyti šį kultūros troškulį, ėmėme į virtualią erdvę kelti jau anksčiau organizuotus renginius, spektaklius. Siekiame, kad kultūra žmones pasiektų ir kita forma. Taip mieste sėkmingai gimę renginiai rudenišką Panevėžį nuspalvins dar daugiau ryškių spalvų“, – netradicinio renginio gimimo ištakas įvardijo S. Myškienė.

Organizatorės teigimu, žmonėms būtina susitikti, jiems reikia garso, vaizdo, jausmo ir įkvėpimo. Miesto parkai jau tapę naujomis traukos vietomis, o tokie susitikimai galėtų jiems įpūsti naujos gyvybės. Tad sekmadieniais vis kitame miesto parke atsiras kilnojamieji stikliniai kupolai. Jeigu lepins rudeniška saulutė, jie plačiai pravers duris, o jeigu merks įkyrus lietus, visiems bus galima pasislėpti po stogu. Po stiklinio kupolo skliautais tilps ne tik atlikėjai, bet ir žiūrovai. Tiesa, čia vietų skaičius dėl pandeminės situacijos bus ribojamas, teks daryti ir dažnesnes pertraukėles. Kol patalpos bus vėdinamos, žiūrovai galės pasimėgauti kvapios arbatos ar kavos puodeliu, paskanauti kaštainių.

„Gal tai bus pirmosios kregždės nuolatiniam kultūriniam veiksmui mūsų atnaujintuose parkuose. Bent jau šis ruduo mūsų mieste nebus žvarbus“, – žada S. Myškienė.

Spalio sekmadieniais panevėžiečiai bus kviečiami ne tik pasimėgauti muzika, bet ir pasinerti į šokio sūkurį, prisiliesti prie dailės ar teatro pulsavimo, kūrybinių improvizacijų ir netikėtų duetų. O galbūt net save išbandyti kūrybinėse laboratorijose ar išmokti tango žingsnelių. Beje, daugelis atlikėjų bus taip pat panevėžiečiai.

„Pažadame, kad lauks lengvai rudenėjanti, bet spalvinga programa, kuri suteiks daug teigiamų emocijų prieš naują savaitės pradžią“, – intriguoja viena iš organizatorių.

Renginių ciklas ,,Panevėžys kviečia“ vyks spalio keturis savaitgalius, sekmadieniais.

Spalio 4 d. (sekmadienį) Jaunimo sode. Renginys „Muzikos ir dailės sintezė“.

1. Atlikėja GABRIELĖ VILKISKYTĖ (16-17 val.)
2. Panevėžio V. Mikalausko gimnazijos JAUNŲJŲ ATLIKĖJŲ METAMORFOZĖS (13-14 val.)
3. Dailininko G. Rudoko dailės studija „Spalvų ratas“. Menotyrininkė Rūta Povilaitytė (13-17 val.)
4. META PJANO TRIO Lietuvos muzikos ir dailės akademijos studentai (Vilnius). (14.30-15.30 val.)

Vedėjas aktorius Darius Petkevičius.

Spalio 11 d. (sekmadienį) parke prie „Ekrano“ marių. Renginys „Šiuolaikinis menas / performansai“.

1. Teatras ,,Okarukas“ su performansu VOYAGER, rež. I. Sakurako.
2. M. Dirsytės performansas.
3.Diskusija „Performanso šaknys“, moderatorė menininkė M. Dirsytė, viešnia fotodailininkė M. Butkevičiūtė (vizualus performansas).

Vedėjas aktorius Darius Petkevičius.

Spalio 18 d. (sekmadienį) renginys, skirtas teatrui, aikštėje prie Maironio tako ir Liepų alėjos sankirtos.

1. Lėlių teatro ČIZ spektakliai / teatro edukacija vaikams, rež. N. Čirūnienė.
2. Spektaklis „Akmuo, vanduo, geluonis“, rež. K. Žernytė. Pojūčių teatras (Klaipėda).
3. J. Miltinio dramos teatro interaktyvus spektaklis „Žaliųjų nuotykiai“, režisieriai ir aktoriai Evaldas Stokė, Donatas Kalkauskas, Andrius Povilauskas.
4. Teatro „Menas“ interaktyvus spektaklis TIK TOK, rež. I. Visockaitė ir A. Kuriakina.

Vedėjas aktorius Darius Petkevičius.

Spalio 25 d. (sekmadienis) Kultūros ir poilsio parke. Renginys „Šokio ir muzikos sintezė“.

1. Šokių studija „Šokio oazė“, vad. I. Šukė.
2. Andriaus Riaubos šokio studija, bačatos mokymas (VšĮ tobulėjimo centras DA VINČI).
3. Eduardo Gimenezo programa. Argentinietiško tango ir kitų šokių mokymas / muzikavimas.
4. LEON SOMOV IR DILETA (naujas projektas).

Vedėjas aktorius Darius Petkevičius.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...QgvDSBU25G5_7o o

Kultūros ir poilsio parkas







































Jaunimo parkas

[Audrys]

Straipsnio data: 2020 m. spalio 27 d.

Panevėžyje baigtas pirmas Jaunimo sodo atnaujinimo etapas: miestiečiai vėl atranda pamėgtą vietą

Po rekonstrukcijos Panevėžyje vėl atrandamas Jaunimo sodas, A. Jakšto g. skveras, Maironio takas.



Įgyvendinant iš dalies (ES) finansuojamą projektą „Jaunimo sodo sutvarkymas“, kurio tikslas - prisidėti prie palankių sąlygų verslo plėtrai bei skatinti bendruomeninę veiklą Panevėžio mieste, pertvarkyti želdiniai, atnaujinti ir įrengti nauji modernūs mažosios architektūros elementai, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, vaikų žaidimo, krepšinio, petankės aikštelės, viešasis tualetas. Užbaigus projektą miesto bendruomenei sukurta kokybiška laisvalaikio bei užimtumo erdvė, tinkamos sąlygos naudotis modernia, patrauklia laisvalaikio ir rekreacine infrastruktūra, praneša savivaldybė.

„Džiugu, kad Panevėžys gražėja, keičiasi ir daugėja tokių erdvių. Gyventojai jau spėjo įvertinti Jaunimo sodą: sutvarkytame ir atnaujintame parke netrūksta lankytojų, tą rodo niekada neištuštėjančio krepšinio, vaikų žaidimo aikštelės“, - sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Jaunimo sode sukurta patraukli vieta bendrauti jaunimui, užsiimti aktyviu laisvalaikiu gamtoje. Tikimasi, kad ši vieta taps puikia laisvalaikio, susitikimų, kasdienybės paįvairinimo vieta ne tik įvairaus amžiaus panevėžiečiams, nauja traukos vieta turistams ir miesto svečiams, bet ir verslas įvertins sudarytas palankios investicinės aplinkos kūrimo sąlygas.

Techninį projektą parengė UAB „Panprojektas“, statybos darbus įgyvendino AB „Statkorpas“ ir UAB „Žilinskis ir Co“. Panevėžio miesto savivaldybės administracija kreipėsi dėl papildomo finansavimo projektui skyrimo. Bendra projekto vertė – 1 568 385,94 Eur.

Baigtas tik pirmas iš dviejų Projekto įgyvendinimo etapų, antruoju etapu Jaunimo sode planuojama įrengti grindinį fontaną, amfiteatrą, sporto aikštelių apšvietimą.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=85591115

[Audrys]

Kultūros ir poilsio parkas











Atnaujinta šunu vedžiojimo ir dresiravimo vieta.

[Audrys]

Skaistakalnio parke – intensyvūs darbai: panevėžiečiai atnaujintu parku galės džiaugtis jau vasarą

Viename iš seniausių Panevėžio miesto Skaistakalnio parke vyksta intensyvūs darbai – įgyvendinamas projektas „Skaistakalnio parko ir jo prieigų sutvarkymas“. Šiuo metu pradėta tilto rekonstrukcija.



Darbai vyksta

Projekto vadovas Tadas Stanikūnas naujienų portalui JP pristatė, kokie darbai bus atlikti ir, kas pasikeis Skaistakalnio parke.



„Buvo šiek tiek darbai įstrigę – negalėjome pradėti tilto rekonstrukcijos, bet viskas susitvarkė ir tiltas pradėtas remontuoti. Netrukus darbai prasidės ir tako, jungiančio Skaistakalnio parką su Senvage, rekonstrukcija. Parke jau išvedžioti kabeliai. Jie išvedžioti taip, kad nebūtų galima jų sugadinti. Juk parkas nuošalėje, tai nežinia, kokių išdaigų gali iškrėsti žmonės“, – sakė T. Stanikūnas.



Užbaigs laiku

Pasak projekto vadovo, darbai Skaistakalnio parke turėtų būti užbaigti vasarą.

„Žiema kol kas palanki vykstantiems darbams, o juos atlieka bendrovės „Dujotiekio statyba“ specialistai. Beveik visos medžiagos, reikalingos parko rekonstrukcijai, supirktos. Todėl, mano galva, darbai parke bus baigti laiku. Kol kas nėra signalų, jog jie užsitęstų“, – mano T. Stanikūnas.

Parkas išgražės

Skaistakalnio rekonstrukcijos projekto vadovas sako, kad po atliktų darbų parkas išgražės ir tikrai taps panevėžiečių lankoma vieta.

„Atsiras daug dalykų, kurių iki šiol parke nebuvo. Tai ir naujai suprojektuoti suoliukai, nutiesti takai, kurie bus pritaikyti ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams. Takų danga – asfaltas, o dviračių takas bus spalvoto asfalto. Taip pat bus takai, kurių danga – granito atsijos. Šie takai bus patogūs ir labai natūralūs. Be to, juos bus patogu atnaujinti“, – aiškino T. Stanikūnas.







































Projektas

Pagal patvirtintą projektą bus atnaujinta 29,7 ha Skaistakalnio parko infrastruktūra – želdynai – šalinami menkaverčiai ir kuriami nauji, vejos, formuojama renginių zona.

Bus išvalytos tvenkinių pakrantės, Žagienio upelio slėnis, atveriama Nevėžio pakrantė su priėjimais prie upės, atnaujinamas ir neįgaliesiems pritaikomas pėsčiųjų tiltas, įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto ir žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžes, dviračių stovai, informaciniai stendai.

Modernizuojamas apšvietimas: šviestuvai su atramomis, tam tikrose vietose sumontuojant į grindinį, apšviečiant medžių lajas. Saugumui užtikrinti bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Vertė – per 3 mln. eurų

Projekto rangos darbų kaina – per 3 mln. eurų. Iš jų Europos Sąjungos fondų lėšos – beveik 1,7 mln. eurų, beveik 150 tūkst. eurų – valstybės lėšos ir per milijonas eurų – Panevėžio miesto savivaldybės indėlis. Darbus parke atlieka bendrovė „Dujotiekio statyba“.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/skaistakalnio-parke-in...is-jau-vasara/

[Audrys]

Sovietinio monstro Panevėžio Skaistakalnio parke dienos suskaičiuotos

Seniausiame Panevėžyje, dar XIX a. pabaigoje Nevėžio upės vingyje įkurtame Skaistakalnio parke nebeliks sovietinio pleišto – jį juosiančios betoninės tvoros.



Daugiau nei kilometrą besidriekiantį statinį praėjusių metų pabaigoje iš panevėžiečio Savivaldybė nupirko už 47,3 tūkst. eurų. Nepriklausomi turto vertintojai tvorą buvo įkainoję keliais tūkstančiais eurų mažiau.

Į savo rankas gelžbetoninį monstrą perėmusi Savivaldybė ją rengiasi griauti, o kitapus jos esančiame valstybinės žemės sklype baigiama įrengti dar viena rekreacinė vieta – bendruomeninis sodas-daržas su oranžerija, uždengtas stiklo kupolu.

Prašydamas nesikuklino

Savivaldybės ir tvoros savininko derybos tęsėsi daugiau nei metus. Jos savininkas nesikuklino už parką nuo 1958-ųjų juosiantį gelžbetoninį monstrą, stovintį ant valstybinės žemės, užsiprašydamas daugiau nei poros šimtų tūkstančių eurų. Dėl tokio apetito derybos kurį laiką buvo nutrūkusios, kol praėjusią vasarą Savivaldybė nusprendė jas atnaujinti, pasiūlydama tvoros savininką atleisti nuo žemės nuomos mokesčio. Šis per metus sudarė per 10 tūkst. eurų. Tokią lengvatą baisiosios tvoros valdytojui patvirtinusi Savivaldybės taryba iškėlė ir sąlygą – ji galės būti pritaikyta, jei bus sudarytas tvoros pirkimo–pardavimo sandoris.

Jis pasirašytas praėjusių metų gruodžio paskutinėmis dienomis. Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Morkūnė patvirtino, kad pardavėjui bus pritaikyta žemės mokesčio lengvata.



Oranžerija vietoje dirbtuvių

Prieš šešis dešimtmečius gelžbetoninė kilometro ir beveik 250 metrų ilgio, 2,2 metro aukščio tvora pastatyta parko pakraštyje įrengus aviacijos bazės dirbtuves. Jose sovietmečiu buvo remontuojami lėktuvai. Iki okupacijos tai irgi buvo Skaistakalnio parko dalis.

Anų laikų paveldas, kaip pleištas padalijęs parką, netrukus bus pradėtas etapais griauti. O kitapus tvoros esanti teritorija jau baigiama tvarkyti – dabar čia genimi želdiniai.

Savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistės Dalios Gurskienės teigimu, šiame 2 hektarų valstybinės žemės sklype, kuris, nelikus tvoros, taps parko tęsiniu, kuriamas bendruomeninis sodas-daržas. Dar iki balandžio šioje vietoje iškils ir 20 kv. m stiklo kupolas, kuriame numatyta įrengti oranžeriją. Pasak D. Gurskienės, ši vieta bus tinkama ir meno darbams eksponuoti, ir seminarams, konferencijoms organizuoti ar šiaip užsukti pailsėti. Oranžerijos kaimynystėje po atviru dangumi numatytas sodas-daržas, kuriame vešėtų prieskoniniai ir kitokie augalai.

„Tokie sodai-daržai labai populiarūs Europoje, kuriami netgi didžiųjų miestų centruose“, – sako D. Gurskienė.

Panevėžiui artimiausias toks pavyzdys – Vilniaus Bernardinų sode įkurta žalioji edukacinė erdvė, kur lysvėse veši visiems pažįstami daržo, prieskoniniai augalai. Iki tokio sodo-daržo projekto Panevėžyje užbaigimo liko 76-ios dienos. Įkurti naująją poilsio erdvę kainuos 170 000 Eur, 85 proc. šios sumos finansuoja ES, likusi dalis – miesto indėlis.

Parkas keičiasi

Viena didele statybų aikštele virtęs Skaistakalnio parkas pasikeis iš esmės. Šiuo metu jame atnaujinamas ir neįgaliesiems pritaikomas pėsčiųjų tiltas, įrengiami nauji pėsčiųjų, dviračių takai, sporto ir žaidimų aikštelės, atnaujinami želdynai, formuojama renginių zona, atveriama Nevėžio pakrantė su takais prie upės, modernizuojamas apšvietimas, bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Iš naujo gyvenimui bandoma prikelti ir istorinę poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą – pagal senas tarpukario nuotraukas atkuriama raudonų plytų namo autentiška išvaizda. Dar šįmet turi būti užbaigtas pirmasis jos rekonstrukcijos etapas. Savivaldybė yra pateikusi paraišką ir gauti finansavimą antrajam etapui – įrengti stikliniam priestatui, vedančiam po žeme.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86238343

[Audrys]

Rekonstruotas parkas Panevėžyje gali atgimti nauju vardu

Atnaujintas Jaunimo parkas, įsiterpęs tarp A. Jakšto ir Marijonų gatvių, gali atgauti prieš karą šioje vietoje sodą puoselėjusių marijonų vienuolių vardą. Gyventojų iniciatyvą parką pervadinti Marijonų sodu palaiko miesto istorijos tyrinėtojai, tačiau sprendimas, ar ši rekreacinė erdvė bus įregistruota nauju pavadinimu, – Savivaldybėje veikiančios pavadinimų suteikimo, keitimo darbo grupės bei europinių lėšų valdytojų rankose.



Prašymą Jaunimo parkui suteikti jo ištakas menantį Marijonų sodo vardą Savivaldybės administracijai pateikusi Nevėžio seniūnaitė Enrika Vitonienė teigia, jog tokia iniciatyva atėjusi iš šios miesto dalies gyventojus vienijančios Marijonų mikrorajono bendruomenės.

„Idėją įprasminti Panevėžiui daug davusių marijonų vienuolių atminimą jų vardu pavadinant parką sklandė jau seniai. Turbūt retas vietinis šį parką vadina Jaunimo. Daugumai jis jau dabar – Marijonų. Stebina, kad Nepriklausomybės pradžioje J. Rotomskio gatvę pervadinant į Marijonų nebuvo pagalvota ir apie tokio vardo suteikimą parkui. Dabar jis rekonstruotas, gražus – pats tinkamiausias laikas į naują gyvavimo etapą pereiti ir kitu, istoriniu, pavadinimu“, – sako E. Vitonienė.

Pro parką einanti buvusi J. Rotomskio gatvė pervadinta į Marijonų 1990-ųjų lapkričio 5-os dienos Panevėžio miesto valdybos potvarkiu. Juo taip pat buvo pakeisti pavadinimai arba grąžinti senieji dar 16-ai gatvių: S. Nėries g. tapo M. Tiškevičiaus g., Tarybinės armijos g. virto Margių g., V. Kapsuko g. pervadinta į Sirupio g., B. Grigo – į Parko g.

O pačiam parkui Marijonų sodų vardas veikiausiai būtų jau trečias. Archyviniai dokumentai rodo, kad dar 1986-aisiais jis buvo vadinamas Draugystės skveru, o jau 1996-aisiais minimas Jaunimo vardu.



Abejoja vardo logiškumu

Bendruomenės idėją įprasminti į Panevėžį 1927-aisiais atsikėlusių ir iki okupacijos nemenką žymę miesto istorijoje spėjusių palikti marijonų vienuolių atminimą palaiko ir istorikai.

„Tai labai reikalinga iniciatyva. Šita vieta mena marijonų laikus, kai vienuoliai dabartinio parko vietoje prižiūrėjo nemažą sodą, daržą, augino gėlynus“, – teigia Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis.

Nors gyventojų prašymas dėl parko vardo pakeitimo dar nepasiekė sprendimą turėsiančios priimti Pavadinimų gatvėms suteikimo, keitimo darbo grupės, jai priklausantis Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistas, paveldosaugininkas Benjaminas Pučkis teigia, jog logiškiausia naudoti pavadinimus, kurie parkus lydėjo nuo tada, kai buvo įrengti, ir atspindi tos vietovės identitetą.

„Dabartinis Jaunimo parko pavadinimas irgi nėra nieko baisaus, bet jis veikiausiai buvo kaip alternatyva marijonų vienuolių palikimui. Turėtų būti atkurta istorinė atmintis. Kita vertus, parką vadinti Jaunimo, vienos amžiaus grupės vardu, gal netgi nėra logiška. Tuomet reikėtų ir senjorų, ir vaikų parkų“, – svarsto B. Pučkis.

Laukia paskutinių akcentų

Jei darbo grupė Savivaldybėje pritartų parko pavadinimo keitimui, tokiam žingsniui sutikimą dar turėtų duoti ir Centrinė projektų valdymo agentūra, atsakinga už savivaldybių panaudotą europinę paramą. Jaunimo parko modernizavimo projekto vadovo Donato Mickevičiaus teigimu, šios agentūros pritarimas reikalingas, nes parkas sutvarkytas ne tik miesto biudžeto, bet ir europinės paramos lėšomis.

Šį parką, o kartu ir A. Jakšto gatvės aikštę prie rajono poliklinikos bei Maironio taką atnaujinti kainavo 1,6 mln. eurų.

Pasak D. Mickevičiaus, projektas nėra iki galo užbaigtas – šiuo metu vyksta statinių registravimo procedūra Registrų centre.

Ją perėjus, bus baigtas pirmasis projekto etapas ir prasidės antrasis. Tuomet, vadovo teigimu, bus baigtas įrengti fontanas, prie jo – amfiteatras, petankės ir krepšinio aikštelių apšvietimas.

Vargšų gelbėtojai

Istoriniai šaltiniai teigia, jog vienuoliai marijonai į Panevėžį atsikėlė 1927 m. ir įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Marijonų vienuolijos viršininku buvo paskirtas kunigas Jurgis Tilvytis, kurio vardą pelniusi pro šiuos maldos namus besidriekianti gatvė.

Marijonai iš šventorių ir gatvių rinko elgetas, našlaičius vaikus, steigė jiems prieglaudas. Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininko Donato Pilkausko teigimu, prieš šiai vienuolijai įsikuriant Panevėžyje veikė tik viena prieglauda, o 1930 m. jau buvo net penkios našlaičių ir senelių prieglaudos.

Kaip pasakoja D. Pilkauskas, kunigas J. Tilvytis netgi buvo sugalvojęs originalų vežimėlį, kuriuo važinėdavo po miestą ir rinkdavo aukas. Visi į tą vežimėlį galėjo mesti jiems nebereikalingus daiktus, drabužius ir kitus reikmenis. Panevėžio spaudoje jis skelbė vargšų pavardes. Tai padėjo pritraukti daugiau lėšų. Humoro jausmo nestokojęs dvasininkas netgi save vadindavo ubagų karaliumi ir sakydavo, kad jokios svietiškos galybės nuo to sosto nenuversią.

J. Tilvytis buvo ir Švč. Trejybės bažnyčios rektorius, rūpinosi bažnyčios remonto reikalais. Kaip rašė Panevėžio spauda 1930 m. rugsėjo mėnesį: „Bažnyčios bokštas taip pataisytas, kad ji nebūtų panaši į cerkvę.“

J. Tilvyčiui 1931-ųjų pabaiga buvo lemtinga. Tų metų gruodžio 23-iąją mirė vienuolis marijonas Marijonų bažnyčios zakristijonas Gabrielius Gylys. Kūčių dieną vyko jo laidotuvės. Laidotuvėse Ramygalos gatvės kapinėse pamokslą sakiusio J. Tilvyčio paskutiniai žodžiai buvo „Budėkite tad, nes nežinote nei dienos, nei valandos…“ Tardamas šiuos žodžius vienuolis J. Tilvytis mirė.

Vienuolių sodą mena obelis

Vienuoliai marijonai Panevėžyje taip pat užsiėmė ūkine veikla ir prie jos pratino miestiečius. Jiems buvo atiduotas valstybinės žemės sklypas dabartinio Jaunimo parko vietoje ir vienuoliai čia įsteigė medelyną, įrengė didelius šiltnamius, skirtus gėlėms ir ankstyvosioms daržovėms auginti. Jų sodas užėmė 3 ha. Kaip pasakojama istoriniuose šaltiniuose, ypač gražiai buvo įrengtos dekoratyvinių gėlių klombos. O apie 1937 m. vienuoliai marijonai tarp Agronomijos gatvės (dabartinė Marijonų g.) ir Jakšto prospekto įrengė 500 kv. m puošnų tvenkinį karpiams auginti.

Dar po poros metų, 1939 m. rugpjūčio 15-ąją, pašventinta ir naujai pastatyta marijonų koplyčia dabartinėje Marijonų gatvėje. Ją šventino Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, suteikdamas Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo vardą.

Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia 1948-aisiais nacionalizuoti. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta. Po metų Lietuvos TSR Ministrų Taryba nusprendė koplyčioje įrengti kino teatrą. Panevėžio valdžia to daryti neskubėjo. Maldos namuose dar ilgą laiką buvo sandėlis, vėliau archyvo saugyklos, o šias iškrausčius – dailės mokykla. Tik Atgimimo laikais koplyčia ir vienuolynas grąžintas Bažnyčiai. Kunigo Roberto Pukenio rūpesčiu koplyčia atkurta ir 1992 m. rugsėjį iš naujo pašventinta. Čia vėl įsikūrė vienuoliai marijonai. Vieno iš vienuolių Kastyčio Ramanausko vardu pavadintas Vilties gatvėje veikiantis lopšelis-darželis. Įdomu tai, kad prieš 60 metų jo pastatai iškilo irgi marijonų vienuolių žemėje – šioje vietoje taip pat tęsėsi jų puikusis sodas. Darželio direktorė Dalia Pakėnienė pasakoja, kad įstaigos kieme iki šiol tebesaugoma senutėlė obelis, sodinta marijonų vienuolių.

O štai jų pačių Panevėžyje nebelikę – vyskupijoje nėra nė vieno šios vienuolijos atstovo.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86295103

[Audrys]

Keletas naujų Skaistakalnio parko atnaujinimo vizualizaciju:





Taip pat planuojama įrengti kopimo į sienelę pramoga :



Atnaujininamas pėsčiųjų tiltas iš Sporto gatvės į Skaistakalnio parką. (Ta Du Lis Fo To)

[Pyp123]

tikiuosi, kad Jaunimo sode pabaigs pradėtus darbus, bei prisimins Kultūros ir poilsio parką aptvarkyti... kaip suprantu su varnomis vėl "pramiegojo"

[Audrys]

tikiuosi, kad Jaunimo sode pabaigs pradėtus darbus, bei prisimins Kultūros ir poilsio parką aptvarkyti... kaip suprantu su varnomis vėl "pramiegojo"

Varnų lizdu parke kasmet tik daugėja, kaip ir karts nuo karto galima rasti ir varnų gaišenu. Neberupi valdžiai tokia parku problema.

[enigma]

Prie ko čia valdžia? Neužtenka gyventojams keletą kartų fejerverkų po tais medžiais pastatyti? Šiukšlių konteinerių dangčius uždengti?

[Audrys]

Prie ko čia valdžia? Neužtenka gyventojams keletą kartų fejerverkų po tais medžiais pastatyti? Šiukšlių konteinerių dangčius uždengti?

Tai pagal tave dabar turiu impti ar kas nors kitas pradėti šaudyti fejerverkus parke vien dėl to, kad sugalvojau varnas baidyti......
Lizdus reikia naikinti, nes pilna lizdu, beto už tuos fejerverkus gausiu bauda, tad valdžia turi duoti leidimus naikinti varnu lizdus. Dėl konteinieriu sutinku, bet ne visi sugeba buti normaliais žmonėmis.

[Audrys]

tikiuosi, kad Jaunimo sode pabaigs pradėtus darbus, bei prisimins Kultūros ir poilsio parką aptvarkyti... kaip suprantu su varnomis vėl "pramiegojo"

Kovus iš miesto bandoma išprašyti naikinant lizdus

Amžiną konfliktą tarp gyventojų ir triukšmingųjų kovų šįmet Panevėžys vėl bandė spręsti iškeldama lizdus.

Kaip praneša miesto Savivaldybė, gavusi Aplinkos apsaugos departamento išvadą dėl kovų populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo, vasarį genint medžius iškelti 65 lizdai iš medžių Kultūros ir poilsio parke, Jaunimo sode Marijonų gatvėje, taip pat prie Tulpių g. 14, Tulpių g. 16, Dariaus ir Girėno g. 30, Kanklių g. 8, Smėlynės g. 55 namų.

„Norint kovus baidyti ar iškelti jų lizdus, tai galima daryti tik nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. ir gavus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos leidimą. Kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia juos tyčia žudyti, gaudyti, pažeisti, naikinti jų lizdus ir kiaušinius, trikdyti, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu,“ – sako Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje perinčių kovų populiacija per 30 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Rūšies pagrindinė nykimo priežastis siejama su kolonijų naikinimu, neretai išmetant lizdus su kiaušiniais arba jau išsiritusiais jaunikliais. Kovas yra vienas iš naudingiausių paukščių, nes jo mitybos raciono didžiąją dalį sudaro peliniai graužikai, grambuolių lervos ir kiti kenkėjai.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...kinant-lizdus/

[Audrys]

Panevėžyje atnaujintame parke tualetų dar teks palaukti

Rekonstruotame Jaunimo sode laisvalaikį leidžiantys panevėžiečiai susiduria su nepatogumais. Parke įrengti tualetai, bet ten atlikti gamtinių reikalų galimybės nėra – jie užrakinti.

Į naujienų portalą JP kreipėsi skaitytoja Laura, sakydama, kad Marijonų gatvėje atnaujintame parke nėra kur atlikti gamtinių reikalų. „Buvo kažkada seni tualetai į kuriuos galėjom nueiti, dabar jį nuvertė, pastatė naują, bet neveikia. Tai kelia didelių nepatogumų, ypač, kai parke poilsiaujame su vaikais“, – teigė panevėžietė.

Jaunimo sodo sutvarkymo projekto vadovas Donatas Mickevičius apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos ir teigia, kad viešieji tualetai netrukus bus atrakinti.
„Šiuo metu vykdomos statybų užbaigimo procedūros. Grietuoju metu dokumentai bus perduoti Registrų centrui. Tada statybų rangovas visas teises perduos Panevėžio miesto savivaldybei ir iš karto atidarysime tualetą“, – naujienų portalui JP teigė D. Mickevičius.



Anot pašnekovo, viešuoju tualetu gyventojai galės naudotis maždaug po mėnesio.

Pagal iš dalies ES finansuojamą projektą „Jaunimo sodo sutvarkymas“ pertvarkyti želdiniai, atnaujinti ir įrengti nauji modernūs mažosios architektūros elementai, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, vaikų žaidimo, krepšinio, petankės aikštelės, viešasis tualetas. Užbaigus projektą miesto bendruomenei sukurta kokybiška laisvalaikio bei užimtumo erdvė, tinkamos sąlygos naudotis modernia, patrauklia laisvalaikio ir rekreacine infrastruktūra.

Jaunimo sode sukurta patraukli vieta bendrauti jaunimui, užsiimti aktyviu laisvalaikiu gamtoje. Tikimasi, kad ši vieta taps puikia laisvalaikio, susitikimų, kasdienybės paįvairinimo vieta ne tik įvairaus amžiaus panevėžiečiams, nauja traukos vieta turistams ir miesto svečiams, bet ir verslas įvertins sudarytas palankios investicinės aplinkos kūrimo sąlygas.



Projektui skirta daugiau nei 800 tūkst. eurų ES lėšų, daugiau nei 70 tūkst. eurų – iš valstybės biudžeto, likusią dalį pridės Panevėžio miesto savivaldybė.

Techninį projektą parengė UAB „Panprojektas“, statybos darbus įgyvendino AB „Statkorpas“ ir UAB „Žilinskis ir Co“.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/panevezyje-atnaujintam...teks-palaukti/

[Audrys]

Naujam parkui ieško statybininkų

Ištisa statybų aikštele virtęs Panevėžys imasi dar vieno darbo: ieško statybininkų įrengti naują miesto parką.

Šis turėtų būti nepanašus nė į vieną jau esantį – su viešbučiais vabzdžiams ir koridoriais varlėms. Būsimojo Kniaudiškių parko laukianti pietinės miesto dalies gyventojų bendruomenė tebejaučia apmaudą, kad vietoje vienos naujos reakreacinės vietos galėjo būti įrengtos dvi.

Rangos darbų konkursą būsimajam Kniaudiškių parkui įrengti paskelbusi Savivaldybė statybininkų pasiūlymų laukia iki balandžio pabaigos. Oficialiai skelbiama, kad naujoji žalioji zona turėtų būti užbaigta dar iki šių metų rugsėjo.





Pietinė miesto dalyje, tarp Nemuno, Molainių, V. Alanto ir Kniaudiškių gatvių suprojektuotas 7,7 ha parkas, anot projekto vadovės Ievos Skiotienės, išsiskirs natūralumu.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...-statybininku/

[Audrys]

Įsibėgėja Skaistakalnio parko rekonstrukcijos darbai

Pasibaigus žiemos sezonui intensyvūs darbai vyksta Skaistakalnio parke – įgyvendinamas parko ir jo prieigų sutvarkymo projektas.

„Tikimės, kad sutvarkius Skaistakalnio parką jis taps dar viena, patrauklia miesto viešąja erdve, į kurią užsuks ne tik panevėžiečiai, bet ir miesto svečiai“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Įgyvendinus projektą „Skaistakalnio parko ir jo prieigų sutvarkymas“ bus rekonstruota 29,7 ha infrastruktūra: atnaujinamas ir neįgaliesiems pritaikomas pėsčiųjų tiltas, įrengti nauji pėsčiųjų, dviračių takai, sporto ir žaidimų aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, informaciniai ir kt. stendai, atnaujinami želdynai (šalinami menkaverčiai ir kuriami nauji), vejos, formuojama renginių zona, bus atverta Nevėžio pakrantė su priėjimais prie upės, modernizuojamas apšvietimas.

Šiuo metu baigiami įrengti pėsčiųjų, dviračių takų pagrindai, statomi šviestuvai, vyksta tilto rekonstravimo darbai. Artimiausiu metu, kai leis oro sąlygos, pėsčiųjų, dviračių takai bus asfaltuojami.

Skaistakalnio parko ir jo prieigoms atnaujinti skirta virš 3 mln. Eur, kurių beveik 2,6 mln. Eur sudaro ES fondo lėšos, per 228 tūkst. Eur sudaro valstybės lėšos, o likusios lėšos – Savivaldybės indėlis. Į atsinaujinusį Skaistakalnio parką panevėžiečiai įžengti turėtų šių metų vasaros pabaigoje.

Primename, kad Skaistakalnio parko sutvarkymą sudaro keli etapai, įgyvendinami keli europiniai projektai. Panaudojant ES investicijas siekiama sutvarkyti ir kultūrinei paskirčiai pritaikyti Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos pastatą ir jo aplinką. Rangos darbai suplanuoti 2 etapais.

I etapu bus rekonstruojama sodyba, pabrėžiant senąjį pastato charakterį ir įvedant naujos architektūros elementų. Bus įrengtos reikalingos statinio konstrukcijos, vandentiekio ir nuotekų, šildymo, vėdinimo, elektros, apsaugos, priešgaisrinė, telekomunikacijų sistemos, atlikti taikomieji tyrimai, tvarkomieji paveldosaugos darbai, įrengtos kūrybinės, ekspozicinės, administracinės, techninės, sandėliavimo patalpos, apšvietimas ir kt. Bus įrengti lauko inžineriniai tinklai, sutvarkyta aplinka – atsiras įvairių dangų takų su mažosios architektūros elementais.

Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo projekto II etape numatyta įrengti stiklinį priestatą su 350 kv. m ekspozicijų, kūrybinių veiklų, konferencijų, poilsio, higienos ir kt. patalpomis, sutvarkyti aplinką, įrengti ekologinį sodą. Šio projekto metu planuojama įkurti šiuolaikiškas studijų erdves, kuriose vyktų vietos bendruomenės, miestiečių užsiėmimai, įvairios veiklos su profesionaliais menininkais.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...geja-qtw1.html

Atnaujinamas tiltas ir bus padaryti dviratininku ir su vežimėliais nuvažiavimai.













Galbūt bus čia terasa ant vandens.


Nauji šviestuvai.






Jei neklystu bus treniruokliai arba vaikų žaidimo aikštelė.


Prisodinta nemažai naujų medžių ir padaryti nauji takai.









Čia taką per pusmetrį susiaurino.



Buvusi pramogų vieta "Orangutanas".







Atnaujins ir dviračių bei pėsčiųjų taką nuo centrinio tilto vedantį į Skaistakalnio parką. Čia bus labai platus takas.





Vingis kairėn, bet kažkodėl nedaro vingio į dešinę, nes visi eina per žolę, kad greičiau išeitu link išėjimo iš parko (vingis dešinėn link muilo fabriko).



Bus kuriama oranžerija (tvoras nugriaus).

[enigma]

Panevėžys atsinaujina. Labai smagu matyti.

[Pyp123]

Panevėžys atsinaujina. Labai smagu matyti.

Tik liūdna, kad iki galo nepadaro, arba vėl apleidžia...