Vyskupas vienos bažnyčios statyba neapsiribojo
2010 m. Gegužės 11 d.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Nuo pirmadienio už Šiaulių katedros tvoros turėtų prasidėti archeologiniai kasinėjimai. Šioje vietoje Šiaulių vyskupija numato pastoracinio centro statybą. Jau pasirinktas ir architektas, nors kiti kolegos siūlo tokiai subtiliai vietai skelbti architektūrinį konkursą. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tęsia statybų tradiciją: pernai baigta bažnyčia miesto pietiniame rajone, pildosi jo svajonė pastatyti bažnyčią ir prie Kryžių kalno.
Tyrinės už tvoros ir šventoriuje
Prieš mėnesį Šiaulių „Aušros“ muziejus pasirašė sutartį su Šiaulių vyskupijos kurija dėl priešprojektinių archeologinių tyrimų Tilžės ir Žvejų gatvės kampe — už bažnyčios šventoriaus vartų. Toje vietoje bažnyčia numato būsimą projektavimą ir galimą pastoracinio centro statybą. Archeologinių tyrinėjimų tikslas — sužinoti laidojimo ribas (mat kapai eina ir už tvoros), pasižiūrėti, kokie archeologiniai sluoksniai ir radiniai, išvadas pateikti Vyskupijai.
Anot „Aušros“ muziejaus direktoriaus R. Balzos, muziejininkai suinteresuoti, kad šie tyrimai neapsiribotų minėtu žemės trikampiu, todėl ketinama “užgriebti“ ir šventorių. Šventoriuje tyrimai bus atliekami naudojant georadarą, kurį jau antradienį atsiveš specialistai iš Vilniaus.
Muziejininkus, pasak R. Balzos, labiausiai domina buvusi senoji medinė bažnyčia, stovėjusi šventoriaus teritorijoje, prieš dabartinę Katedrą. Tikimasi moderniuoju metodu atrasti bent pamatus ar mūro detales.
Šioje vietoje, prie pat bažnyčios tvoros, sako R. Balza, yra buvusi ir J. Valavičiaus gatvelė, pavadinta Katedros statytojo garbei, kuri dar matoma senosiose nuotraukose. Po antrojo pasaulinio karo ta gatvelė nebebuvo atkurta.
Kaip šie tyrimai gali pakreipti pastoracinio centro projektavimą ar statybą R. Balza nesiryžta komentuoti: „Mes sprendimų nepriiminėjame. Mūsų reikalas ištirti ir pateikti išvadas, o mūsų išvadų pagrindu dirbs architektai“.
Architektas jau žinomas
Šiaulietis architektas Darius Jakubauskas, naujosios bažnyčios pietiniame miesto rajone autorius, neslepia laukiantis kasinėjimų, nes pastoracinį centrą projektuos jo vadovaujama „Vakarinio fasado grupė“. Tik kai bus patikrinta zona ir gautos galutinės išvados, bus pradedama braižyti tikroji vizija, o birželį — liepą išsikristalizuos aiškesni pasiūlymai.
Anot D. Jakubausko, greičiausiai tai bus iki 2000 kvadratinių metro ploto vieno aukšto su mansarda (ar dviejų aukštų) dviejų flangų statinys, išdėstytas palei Tilžės gatvę, bet nelipant prie Katedros vartų. Pastatas turėtų užsibaigti ties Šiaulių kolegijos galu, neįeidamas į Prisikėlimo aikštės erdvę ir esą neužstodamas Šiaulių katedros vaizdo iš visų pusių.
D. Jakubauskas nieko blogo tame, kad nėra skelbiamas architektūrinis konkursas, nemato: „Mes tokiuose projektuose turime patirties. Nebijokite, kad čia sėdi tik Jakubauskas. Mūsų sistemoje dirba apie 10 architektų, patikėkit manim, mes padarysime savo sistemos viduje konkursą ir vyskupas galės rinktis iš kelių variantų“.
Katalikų organizacijos neturi kur prisiglausti
„Vyskupijai daugiau kaip dešimt metų, o mes neturime kur darbuotis. Yra mūsų jaunimo, katechetinis, šeimos, evangelizaciniai centrai ir dar įvairų organizacijų: ateitininkai, katalikės moterys, skautai, kurie neturi kur prisiglausti. Dabar eina pas mane ir visi į vieną salę“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Jo ekscelencija vyskupas Eugenijus Bartulis, kartu vaikščiodamas po žaliąjį plotą už Katedros tvoros.
Anot E. Bartulio, šiame kampe architektai jam siūlę statyti naują kuriją dar 1997-aisiais, tačiau tada nebuvę pinigų.
Juridinių kliūčių statyti šioje vietoje pastatus nėra, čia — įteisinta vyskupijos žemė, be to, statiniai čia numatyti Prisikėlimo aikštės detaliajame plane. Pagal įstatymą reikėję užsakyti archeologinius tyrimus, kurie tuoj prasidės.
Vyskupas neslepia, kad jam patarinėja ir pastoracinį centrą projektuos architekto D. Jakubausko komanda. Nors Savivaldybės išduotame sąlygų sąvade rekomenduojama skelbti architektūrinį konkursą, E. Bartulis sako šiuo architektu ir jo komanda pasitikįs, juolab kad yra pasitikrinta statant bažnyčią pietiniame rajone.
Pastoracinis centras bus statomas iš privačių Vokietijos, Amerikos fondų lėšų.
Statys bažnyčią ir Kryžių kalne
Pildosi ir kita sena vyskupo E. Bartulio svajonė pastatyti bažnyčią Kryžių kalne, jau parinkta vieta bažnyčiai statyti — atokiau nuo Kryžių kalno. Vyskupas teigia labai džiaugiasi, kad nedalyvavo parenkant vietą, mat buvo išvykęs.
„Džiaugiuosi, kad nebuvo spaudimo. Tai tokia vieta, kur turi būti meilė ir sutarimas“, — sakė Vyskupas.
Jo vizijoje prie Kryžių kalno turėtų stovėti maždaug 100 vietų bažnyčia. „Kai žmonių nedaug, meldžiamės viduje, kada dalyvaujame atlaiduose (mano tokia mintis) — viena bažnytėlės siena atsidaro ir tada bažnyčia pavirsta altoriumi, o minia žiūri iš lauko“, — sako E. Bartulis. Anot vyskupo, kiek būta kartų, kai teko aukoti mišias ir lietuje, ir vėjyje. “Tokia nepagarba, saugoji Švenčiausiąjį, tiesiog nešioja viską — kokia čia malda“, — sako E. Bartulis.
Vyskupas juokiasi vadinamas statytoju. „Mes turime užtikrinti žmonėms normalų, dvasingą ir kartu sakralų visų apeigų atlikimą. Pietiniame rajone, jei iki šiol būtume meldęs poliklinikoje, kaip tai atrodytų?“, — sako. Paklaustas apie Kryžių kalno bažnyčios finansavimą jau ne pirmą kartą pajuokauja: “Tai jei visa Lietuva po vieną litą aukoja, ir pastatome. Juk tiek nedaug reikia — tik susivienyti“.
CENTRAS: Vyskupas Eugenijus Bartulis teigia, kad pastoraciniame centre glausis gausybė katalikiškų organizacijų, kurios dabar neturi savo stogo.
VIETA: „Mes patys esame labiausiai suinteresuoti, kad pastatas neužstotų Šiaulių Katedros“, — sakė Šiaulių Vyskupas Eugenijus Bartulis, šioje vietoje ketinantis statyti Pastoracinį centrą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nuomonės
Turės patikti visuomenei
Rasa Budrytė, vyriausioji miesto architektė:
— Kai darėme šį detalų planą prieš 10 metų, aš buvau kategoriškai nusiteikusi „prieš“. Bet įvyko mūsų kūrybinės dirbtuvės ir ten pasiūlymų prisižiūrėjau visokių. Prisižiūrėjau kitų pavyzdžių po pasaulį pasivažinėjusi. Ir jeigu toje vietoje atsirastų kažkas labai kuklaus, pritaikyto savo architektūrine išraiška prie Katedros, ne kontrastuojančio, o niuansuojančio, jeigu bus parinktas tinkamai tūris — kodėl gi ne? Aš nebesu tokia kategoriška.
Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas prieš metus, sąlygose įrašyta, kad rekomenduojama rengti pastato idėjos konkursą ir atsižvelgti į geriausią pasiūlymą, eskizinėje stadijoje derinti su miesto vyriausiuoju architektu, teikti projektą Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriui. Bet ar jie reaguos į mano rekomendacijas, aš nežinau.
Įstatymo numatyta tvarka reikės projektą teikti Kultūros paveldo vertinimo tarybai ir privalu pristatyti visuomenei.
Projektas turės patikti visuomenei, nes tai labai ypatinga ir visam miestui svarbi vieta, kam ji bepriklausytų.
Eilinį kartą daroma tyliai
Vytenis Rudokas, architektas, 1998-ųjų metų Prisikėlimo aikštės detaliojo plano bendraautorius:
— Pagal galiojantį aikštės detalųjį planą yra įteisinta galimybė ten statyti, todėl jokio nusižengimo nėra. Blogai, kad visa tai eilinį kartą daroma tyliai ir galiausiai ir mes, architektai, ir visuomenė pamatys viską, kai jau bus post factum. Klausimas toks: ar vis dėlto ta kokybė, kokia atsiras, bus patenkinama?
Manau, logiška, kad Prisikėlimo aikštėje ar jos prieigose nė vienas objektas neturėtų atsirasti tokiu paprastu keliu. Manau, čia reikėtų siekti maksimaliai gero rezultato: skelbti idėjos ar eskizo konkursą, išrinkti geriausią, kad nebūtų eilinį kartą įkaltas koks „kaladukas“.
Nors Savivaldybė į projektavimo sąlygų sąvadą įrašė rekomendaciją skelbti konkursą, gaila, kad viskas vyksta kaip juodžiausiu komerciniu metodu.
Redakcijos archyvo nuotr.
skrastas.lt
2010 m. Gegužės 11 d.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Nuo pirmadienio už Šiaulių katedros tvoros turėtų prasidėti archeologiniai kasinėjimai. Šioje vietoje Šiaulių vyskupija numato pastoracinio centro statybą. Jau pasirinktas ir architektas, nors kiti kolegos siūlo tokiai subtiliai vietai skelbti architektūrinį konkursą. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tęsia statybų tradiciją: pernai baigta bažnyčia miesto pietiniame rajone, pildosi jo svajonė pastatyti bažnyčią ir prie Kryžių kalno.
Tyrinės už tvoros ir šventoriuje
Prieš mėnesį Šiaulių „Aušros“ muziejus pasirašė sutartį su Šiaulių vyskupijos kurija dėl priešprojektinių archeologinių tyrimų Tilžės ir Žvejų gatvės kampe — už bažnyčios šventoriaus vartų. Toje vietoje bažnyčia numato būsimą projektavimą ir galimą pastoracinio centro statybą. Archeologinių tyrinėjimų tikslas — sužinoti laidojimo ribas (mat kapai eina ir už tvoros), pasižiūrėti, kokie archeologiniai sluoksniai ir radiniai, išvadas pateikti Vyskupijai.
Anot „Aušros“ muziejaus direktoriaus R. Balzos, muziejininkai suinteresuoti, kad šie tyrimai neapsiribotų minėtu žemės trikampiu, todėl ketinama “užgriebti“ ir šventorių. Šventoriuje tyrimai bus atliekami naudojant georadarą, kurį jau antradienį atsiveš specialistai iš Vilniaus.
Muziejininkus, pasak R. Balzos, labiausiai domina buvusi senoji medinė bažnyčia, stovėjusi šventoriaus teritorijoje, prieš dabartinę Katedrą. Tikimasi moderniuoju metodu atrasti bent pamatus ar mūro detales.
Šioje vietoje, prie pat bažnyčios tvoros, sako R. Balza, yra buvusi ir J. Valavičiaus gatvelė, pavadinta Katedros statytojo garbei, kuri dar matoma senosiose nuotraukose. Po antrojo pasaulinio karo ta gatvelė nebebuvo atkurta.
Kaip šie tyrimai gali pakreipti pastoracinio centro projektavimą ar statybą R. Balza nesiryžta komentuoti: „Mes sprendimų nepriiminėjame. Mūsų reikalas ištirti ir pateikti išvadas, o mūsų išvadų pagrindu dirbs architektai“.
Architektas jau žinomas
Šiaulietis architektas Darius Jakubauskas, naujosios bažnyčios pietiniame miesto rajone autorius, neslepia laukiantis kasinėjimų, nes pastoracinį centrą projektuos jo vadovaujama „Vakarinio fasado grupė“. Tik kai bus patikrinta zona ir gautos galutinės išvados, bus pradedama braižyti tikroji vizija, o birželį — liepą išsikristalizuos aiškesni pasiūlymai.
Anot D. Jakubausko, greičiausiai tai bus iki 2000 kvadratinių metro ploto vieno aukšto su mansarda (ar dviejų aukštų) dviejų flangų statinys, išdėstytas palei Tilžės gatvę, bet nelipant prie Katedros vartų. Pastatas turėtų užsibaigti ties Šiaulių kolegijos galu, neįeidamas į Prisikėlimo aikštės erdvę ir esą neužstodamas Šiaulių katedros vaizdo iš visų pusių.
D. Jakubauskas nieko blogo tame, kad nėra skelbiamas architektūrinis konkursas, nemato: „Mes tokiuose projektuose turime patirties. Nebijokite, kad čia sėdi tik Jakubauskas. Mūsų sistemoje dirba apie 10 architektų, patikėkit manim, mes padarysime savo sistemos viduje konkursą ir vyskupas galės rinktis iš kelių variantų“.
Katalikų organizacijos neturi kur prisiglausti
„Vyskupijai daugiau kaip dešimt metų, o mes neturime kur darbuotis. Yra mūsų jaunimo, katechetinis, šeimos, evangelizaciniai centrai ir dar įvairų organizacijų: ateitininkai, katalikės moterys, skautai, kurie neturi kur prisiglausti. Dabar eina pas mane ir visi į vieną salę“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Jo ekscelencija vyskupas Eugenijus Bartulis, kartu vaikščiodamas po žaliąjį plotą už Katedros tvoros.
Anot E. Bartulio, šiame kampe architektai jam siūlę statyti naują kuriją dar 1997-aisiais, tačiau tada nebuvę pinigų.
Juridinių kliūčių statyti šioje vietoje pastatus nėra, čia — įteisinta vyskupijos žemė, be to, statiniai čia numatyti Prisikėlimo aikštės detaliajame plane. Pagal įstatymą reikėję užsakyti archeologinius tyrimus, kurie tuoj prasidės.
Vyskupas neslepia, kad jam patarinėja ir pastoracinį centrą projektuos architekto D. Jakubausko komanda. Nors Savivaldybės išduotame sąlygų sąvade rekomenduojama skelbti architektūrinį konkursą, E. Bartulis sako šiuo architektu ir jo komanda pasitikįs, juolab kad yra pasitikrinta statant bažnyčią pietiniame rajone.
Pastoracinis centras bus statomas iš privačių Vokietijos, Amerikos fondų lėšų.
Statys bažnyčią ir Kryžių kalne
Pildosi ir kita sena vyskupo E. Bartulio svajonė pastatyti bažnyčią Kryžių kalne, jau parinkta vieta bažnyčiai statyti — atokiau nuo Kryžių kalno. Vyskupas teigia labai džiaugiasi, kad nedalyvavo parenkant vietą, mat buvo išvykęs.
„Džiaugiuosi, kad nebuvo spaudimo. Tai tokia vieta, kur turi būti meilė ir sutarimas“, — sakė Vyskupas.
Jo vizijoje prie Kryžių kalno turėtų stovėti maždaug 100 vietų bažnyčia. „Kai žmonių nedaug, meldžiamės viduje, kada dalyvaujame atlaiduose (mano tokia mintis) — viena bažnytėlės siena atsidaro ir tada bažnyčia pavirsta altoriumi, o minia žiūri iš lauko“, — sako E. Bartulis. Anot vyskupo, kiek būta kartų, kai teko aukoti mišias ir lietuje, ir vėjyje. “Tokia nepagarba, saugoji Švenčiausiąjį, tiesiog nešioja viską — kokia čia malda“, — sako E. Bartulis.
Vyskupas juokiasi vadinamas statytoju. „Mes turime užtikrinti žmonėms normalų, dvasingą ir kartu sakralų visų apeigų atlikimą. Pietiniame rajone, jei iki šiol būtume meldęs poliklinikoje, kaip tai atrodytų?“, — sako. Paklaustas apie Kryžių kalno bažnyčios finansavimą jau ne pirmą kartą pajuokauja: “Tai jei visa Lietuva po vieną litą aukoja, ir pastatome. Juk tiek nedaug reikia — tik susivienyti“.
CENTRAS: Vyskupas Eugenijus Bartulis teigia, kad pastoraciniame centre glausis gausybė katalikiškų organizacijų, kurios dabar neturi savo stogo.
VIETA: „Mes patys esame labiausiai suinteresuoti, kad pastatas neužstotų Šiaulių Katedros“, — sakė Šiaulių Vyskupas Eugenijus Bartulis, šioje vietoje ketinantis statyti Pastoracinį centrą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nuomonės
Turės patikti visuomenei
Rasa Budrytė, vyriausioji miesto architektė:
— Kai darėme šį detalų planą prieš 10 metų, aš buvau kategoriškai nusiteikusi „prieš“. Bet įvyko mūsų kūrybinės dirbtuvės ir ten pasiūlymų prisižiūrėjau visokių. Prisižiūrėjau kitų pavyzdžių po pasaulį pasivažinėjusi. Ir jeigu toje vietoje atsirastų kažkas labai kuklaus, pritaikyto savo architektūrine išraiška prie Katedros, ne kontrastuojančio, o niuansuojančio, jeigu bus parinktas tinkamai tūris — kodėl gi ne? Aš nebesu tokia kategoriška.
Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas prieš metus, sąlygose įrašyta, kad rekomenduojama rengti pastato idėjos konkursą ir atsižvelgti į geriausią pasiūlymą, eskizinėje stadijoje derinti su miesto vyriausiuoju architektu, teikti projektą Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriui. Bet ar jie reaguos į mano rekomendacijas, aš nežinau.
Įstatymo numatyta tvarka reikės projektą teikti Kultūros paveldo vertinimo tarybai ir privalu pristatyti visuomenei.
Projektas turės patikti visuomenei, nes tai labai ypatinga ir visam miestui svarbi vieta, kam ji bepriklausytų.
Eilinį kartą daroma tyliai
Vytenis Rudokas, architektas, 1998-ųjų metų Prisikėlimo aikštės detaliojo plano bendraautorius:
— Pagal galiojantį aikštės detalųjį planą yra įteisinta galimybė ten statyti, todėl jokio nusižengimo nėra. Blogai, kad visa tai eilinį kartą daroma tyliai ir galiausiai ir mes, architektai, ir visuomenė pamatys viską, kai jau bus post factum. Klausimas toks: ar vis dėlto ta kokybė, kokia atsiras, bus patenkinama?
Manau, logiška, kad Prisikėlimo aikštėje ar jos prieigose nė vienas objektas neturėtų atsirasti tokiu paprastu keliu. Manau, čia reikėtų siekti maksimaliai gero rezultato: skelbti idėjos ar eskizo konkursą, išrinkti geriausią, kad nebūtų eilinį kartą įkaltas koks „kaladukas“.
Nors Savivaldybė į projektavimo sąlygų sąvadą įrašė rekomendaciją skelbti konkursą, gaila, kad viskas vyksta kaip juodžiausiu komerciniu metodu.
Redakcijos archyvo nuotr.
skrastas.lt
![[unique]y1k3s](./core/customavatars/thumbs/avatar2922_3.gif "[unique]y1k3s"){kind=avatar}
Comment