Nauji projektai Panevėžyje

[beMorkis]

Šiandien Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas pusryčiavo su miesto architektūros ir projektavimo įmonių vadovais. Jau tradiciškai mero iniciatyva rengiamuose pusryčiuose su įvairiais miesto bendruomenės nariais diskutuojama aktualiais Panevėžiui klausimais.

„Džiugu, kad mūsų miesto architektai, projektuotojai, urbanistai su entuziazmu priėmė mano kvietimą prie pusryčių stalo surengti neformalią diskusiją apie miesto vystymosi perspektyvą, miesto tvarkymą, biurokratizmo mažinimą rengiant projektus. Tik abipusiu supratimu ir bendromis pastangomis galima įgyvendinti sumanymus, kurių dėka gražėtų miesto centras, neprarastų savitumo medinė architektūra, nebūtų darkomi daugiabučių namų pirmieji aukštai“, - sakė V.Matuzas.

Miesto vadovas išreiškė nuogąstavimus, kad rengiant detaliuosius planus ir projektus ne visada pavyksta įvertinti, kokių padarinių turės objekto statyba ar rekonstrukcija bendram miesto kraštovaizdžiui ir stiliui. Meras V.Matuzas iškėlė idėją, kad būtų galima parengti išsamesnes rekomendacijas ir taisykles vieningam miesto architektūriniam stiliui išlaikyti ir plėtoti. Susitikime meras taip pat pristatė Savivaldybės tarybos sprendimą keisti miesto bendrąjį planą, kuriam rengti pavyko gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų. Šio dokumento atnaujinimas iš esmės leis peržiūrėti miesto formavimo kryptis, įvertinti naujų teritorijų vystymą, žvyruotų gatvių asfaltavimą, inžinerinės infrastruktūros pagerinimą, investicijų planavimą, todėl architektai buvo paraginti kuo aktyviau dalyvauti rengiant planą ir teikti siūlymus.

„Visada smagu išgirsti, kad tokios mūsų iniciatyvos, kaip miesto bažnyčių apšvietimas, gėlynų įrengimas, kitos miesto gražinimo priemonės sulaukia palaikymo, o tai skatina dar labiau stengtis, kad Panevėžys gražėtų ir išliktų savitas mums ir mūsų svečiams“, - įspūdžiais po susitikimo su architektais dalijosi meras V.Matuzas.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad rengiant detaliuosius planus, miesto užstatymo koncepcijas ir naujus projektus didesnis vaidmuo bus skiriamas miesto architektų tarybai. Artimiausiu metu meras pasiūlė architektų tarybai apsvarstyti „Senamiestiečio“ klubo idėją, kaip įamžinti vietą, kurioje 1507 m. buvo pastatyta pirmoji Panevėžio bažnyčia.

[TAUchix]

tai visgi ten tik apie tą sklypą prie poliklinikos kalbėjo?

[beMorkis]

Taryba patvirtino 2006 m. Panevėžio miesto savivaldybės biudžetą

Panevėžio miesto taryba šiandien patvirtino rekordinį 152 mln.565 ,3 tūkst. Lt miesto savivaldybės šių metų biudžetą. Jis yra daugiau nei 4 mln.Lt didesnis už pernykštį.
Pristatydamas teikiamą biudžeto projektą Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Gintaras Byčius pažymėjo, kad šis projektas buvo apsvarstytas visuose tarybos komitetuose ir frakcijose. „Tikslinant 2006 metų miesto biudžeto projektą, nebuvo ignoruoti nei vienos frakcijos ar komiteto siūlymai, nes visos tarybos frakcijos yra patvirtinusios miesto tarybos 2003-2007 metų veiklos programą ir todėl į didžiąją daugumą esminių ir pagrįstų pasiūlymų buvo atsižvelgta koreguojant galutinį biudžeto variantą. Iš viso buvo pritarta siūlymams skirti 2 mln. 762,6 tūkst. Lt papildomus asignavimus“, - sakė komiteto pirmininkas.
Didžiausia miesto biudžeto dalis – 87,7 mln. Lt arba 57,5 proc. viso biudžeto teks švietimui. Moksleivio krepšeliui finansuoti iš specialiosios tikslinės paskirties dotacijos bus skirta 43 mln. 197 tūkst., savivaldybės lėšų švietimui – 44,5 mln. Lt.
Atsižvelgiant į panevėžiečių poreikius ir miesto strateginio plano prioritetus, kitos didžiausios miesto išlaidos bus skirtos socialinei apsaugai (23,7 mln. Lt arba 15,5 proc.), miesto kultūrai ir sportui (14,9 mln. Lt arba 9,7 proc.), miesto tvarkymui (12,3 mln. Lt arba 8 proc.), savivaldybės veiklos funkcijoms ( 8,3 mln. arba 5,5 proc.).
Pasak Finansų ir biudžeto skyriaus vadovų, biudžeto pajamos, tenkančios vienam Panevėžio gyventojui, kad ir neženkliai, bet auga: pernai vienam panevėžiečiui teko 1137 Lt., šiemet – 1312 Lt.
22 miesto tarybos nariams balsavus „už‘, nei vienam nepasisakius „prieš“, šešiems tarybos nariams susilaikius 2006 m. Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas buvo patvirtintas.
Miesto meras Vitas Matuzas padėkojo savivaldybės administracijos vadovams, Finansų ir biudžeto skyriaus darbuotojams, skyrių vedėjams už atsakingai ir profesionaliai atliktą didelį darbą. Padėkojo ir visiems tarybos nariams, pritarusiems parengtam biudžeto projektui, už produktyvų ir aktyvų biudžeto svarstymą, gausius ir argumentuotus siūlymus, siekiant vieningo tikslo – visų tarybos frakcijų bendros 2003-2007 metų veiklos programos bei rinkėjams duotų pažadų įvykdymo.

[Samsung]

Panevėžys kaimynus pasivys jau šį pavasarį
Neseniai Šiauliai pasigyrė, jog artimiausiu metu savo gatvėse įrengs 15 vaizdo kamerų. Šių viešąją tvarką mieste padėsiančių užtikrinti priemonių vertė - daugiau kaip 1,5 milijono litų. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Jau ne vienerius metus apie galimą vaizdo kamerų atsiradimą kalbama ir Panevėžyje. Kas jau padaryta ir dar bus daroma įgyvendinant šią idėją, PB teiravosi miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus
Ar labai atsiliekame nuo vaizdo kameras jau pradėjusių montuoti šiauliečių?

- Vaizdo kameros Panevėžyje turėtų atsirasti jau šį pavasarį. Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės konkursą laimėjusi panevėžiečių bendrovė „Elsis“ jau pradėjo parengiamuosius kamerų įrengimo darbus.

- Kiek ir kur vaizdo kameras planuojama pastatyti pirmiausia?

- Dabar Savivaldybė įsigis 10 kamerų. Jos bus sumontuotos Laisvės aikštėje, Autobusų stotyje, prie „Babilono“ prekybos komplekso, „Egivelos“ pramogų centro, kitose miesto vietose. Svarbiausia, kad policijos pareigūnai, kurie stebės kamerų filmuojamus vaizdus, dirbtų profesionaliai - sugebėtų teisės pažeidimams užbėgti už akių.

- Kiek kainuos vaizdo kameros bei jų eksploatacija?

- Tai - ilgalaikė programa. Jai finansuoti iš biudžeto lėšų skirsime kelerius metus. Šiais metais biudžete tam numatyta 150 tūkstančių litų. Lygiai taip pat mokame ir už kitą panevėžiečių saugumui užtikrinti būtiną pirkinį - pernai išperkamosios nuomos būdu miesto policijai nupirktus devynis naujutėlaičius folksvagenus.

Beje, noriu pranešti, kad, miesto gyventojai, piliečių saugumo Panevėžyje programai skirdami po 2 procentus savo pajamų mokesčio, iš viso paaukojo 20 tūkstančių litų. Už šiuos pinigus ketiname įsigyti ir kilnojamųjų vaizdo kamerų. Jos policijos pareigūnams ypač pravers didelių miesto renginių metu.

[Samsung]

Gal kas girdejot kad Panevezi statys vokiska marketa kazkoki prie Maximos ir Babilono?

[pauliaK]

Pirmą k. girdžiu. Gal dar daugiau info turi?

[Samsung]

Pirmą k. girdžiu. Gal dar daugiau info turi?

taigi man irgi labai idomu visi cia kalba sake kad rase Panevezio ryte bet niekur nerandu info tai manau gal kas nors papasakos apie sita projekta

[Samsung]

Miestui pristatyti - nuotraukos iš kosmoso
Kovą į Kanuose vyksiančią tarptautinę nekilnojamojo turto ir investicijų parodą miesto Savivaldybė vešis ir 2 kv. m dydžio iš plastiko pagamintą Panevėžio maketą. Už sumažintą vaizdą nuo J.Basanavičiaus gatvės iki Kultūros ir poilsio parko miesto Savivaldybė architektams sumokėjo 140 tūkst. litų.

Tačiau dažniausiai valdančiajai daugumai oponuojantis Ramūnas Vyžintas įsitikinęs, kad Savivaldybė vaikosi tuščios mados ir tūkstančius švaisto morališkai pasenusiems ir investuotojus juokinantiems dalykams. Buvęs liberalcentristas mano, kad Panevėžį pristatyti pasauliui verta skaitmeninėse laikmenose pateikiamu vaizdu iš kosmoso.

Maketai pasaulio nebedomina

R.Vyžintas įsitikinęs: maketas - pernelyg archajiška grafinio vaizdo forma. “Dabar yra modernesnių technologijų, suteikiančių galimybę pažvelgti į bet kurį pasaulio tašką”, - pabrėžė politikas. Pasak jo, imtis kurti maketą, kai net internete egzistuoja nemokami puslapiai, kuriuose bet kokios vietovės vaizdą parodo iš kosmoso, yra nereikalinga.

R.Vyžintas mano, kad investuotojai vis tiek nepasikliautų nei maketu, nei tokia nuotrauka - rimtai galvodami apie verslo galimybes sklypą norės apžiūrėti vietoje. “Vilnius, Kaunas yra pasidarę tokius maketus, tai tampa mada. Suprantu, kad jo reikėjo prieš dešimtmetį, kai dar nebuvo kompiuterinių technologijų”, - įsitikinęs R.Vyžintas.

Politikas pabrėžė nesąs nusistatęs prieš miesto rinkodarą, tačiau, jo nuomone, efektyviau potencialiems investuotojams pateikti iš aukštai fotografuoto miesto vaizdą skaitmeninėse laikmenose. “Būtų daug naudingiau parodose tokias laikmenas išdalyti investuotojams - bet kuriame pasaulio taške būdami jie galės matyti Panevėžį kompiuterinėje grafikoje. Maketo iš parodos juk neišsiveš. Mano nuomone, tai - moraliai pasenęs būdas pristatyti miestą”, - kalbėjo Tarybos narys.

Be to, R.Vyžintas įsitikinęs, kad užsisakyti vaizdą iš kosmoso kainuotų gerokai pigiau nei pagaminti kartoninį maketą. “Tas, kuris svarstys galimybę, atsisės prie kompiuterio, o ne ieškos maketo. Žinoma, mes turime investuotojams rodyti miestą - ta idėja yra gera, tačiau ar pasirengusysis investuoti Panevėžyje važiuos į Savivaldybę specialiai apžiūrėti maketo?” - stebėjosi politikas.

[Samsung]

Truputi padariau nuotrauku bet jos yra nekokybiskos nes ant greicio dariau

[Samsung]

Na va vel padariau nuotrauku bet kazkokios nerimtos

[Edgaex]

Dėkui už nuotraukas, beje galėtum nuotraukų url (tuos adresus) įterpti tarp kad nuotraukas iškart rodytu, o nereiktu ant kiekvienos atskirai spaudinėt

[Samsung]

„BMS Megapolis“ – moderni parduotuvė moderniam miestui

kompanijų investicijų pritraukiantis Panevėžys tampa ne tik stambių pramonės objektų, bet ir šiuolaikinių prekybos centrų miestu. Naujausias to įrodymas – vasario 9 dieną Klaipėdos g. 73 atidaryta populiariausio Lietuvoje specializuotų kompiuterių parduotuvių tinklo „BMS Megapolis“ parduotuvė.

„Modernaus miesto – o būtent tokį mes matome Panevėžį – gyventojams bei įmonėms būtina naudotis naujausiais informacinių technologijų pasiekimais. Todėl manau, jog „BMS Megapolis“, prieš kelerius metus sėkmingai įsiveržęs į Vilniaus ir Kauno miestus, taps populiariausia kompiuterinės įrangos įsigijimo vieta ir Panevėžyje“, – samprotavo vienos didžiausių Lietuvos kompiuterių gamybos ir prekybos įmonių BMS direktorius Artūras Afanasenka.

Gyventojų apklausų duomenimis, „BMS Megapolis“ yra žinomiausia specializuota kompiuterinės įrangos parduotuvė Lietuvoje. Panevėžyje atidarytas „BMS Megapolis“ – jau aštuntoji tokio formato BMS parduotuvė mūsų šalyje.

Naujojo 1200 kv. metrų „BMS Megapolio“ atidarymo proga panevėžiečių ir miesto svečių laukia didelių nuolaidų akcija bei kitos staigmenos. Pirmąsias dešimt „BMS Megapolio“ darbo dienų vyks akcija “Pirk ir atgauk visus sumokėtus pinigus” – kasdien vienas iš parduotuvės klientų galės tapti laiminguoju, kuriam bus sugražinta 100 proc. kasos čekio vertės.

Be to, tik atvėręs duris „BMS Megapolis“ visą vasario mėnesį lankytojus pasitiks dideliu išpardavimu, kurio metu populiariausius kompiuterijos įrenginius galima įsigyti mažiausiomis kainomis Lietuvoje.
Didelis asortimentas ir konsultacijos

Specializuotos parduotuvės, gyventojų apklausų duomenimis, yra populiariausia kompiuterių įsigijimo vieta – čia kompiuterius linkę pirkti daugiau nei pusė šalies gyventojų. BMS vadovo A.Afanasenkos teigimu, į specializuotas kompiuterių parduotuves pirkėjus traukia itin didelis įrangos asortimentas bei čia dirbančių kvalifikuotų specialistų konsultacijos.

„Matydami vis didėjantį specializuotų parduotuvių populiarumą, aktyviai plečiame „BMS Megapolio“ tinklą. Įsitvirtinę Vilniaus ir Kauno miestuose, praėjusių metų pabaigoje „BMS Megapolius“ atidarėme ir Klaipėdoje bei Šiauliuose. Kadangi Panevėžyje specializuotų kompiuterinės įrangos parduotuvių niša dar neužpildyta, nusprendėme nieko nelaukdami žengti ir į šį sparčiai modernėjantį miestą“, – aiškino BMS direktorius.

Skirtingai nuo daugelio kitų prekybos kompiuteriais vietų, „BMS Megapolyje“ klientai prekes gali apžiūrėti ar net išbandyti pačioje parduotuvėje, nelaukdami, kol jos bus atgabentos iš sandėlių ar tiekėjų. Parduotuvėje dirbantys BMS informacinių technologijų konsultantai kiekvienam pirkėjui gali patarti, kokia prekė labiausiai atitinka jo poreikius.

A.Afanasenkos nuomone, „BMS Megapolio“ atidarymas turėtų prisidėti prie didesnės kompiuterizacijos plėtros Panevėžyje. Šių metų sausį „TNS Gallup“ atliktos apklausos metu kompiuterį namuose nurodė turį 28,5 proc. Panevėžio gyventojų – tai daugiau nei ketvirtadaliu mažiau už visos šalies vidurkį (38,2 proc.).

[Samsung]

Vysto transporto ir logistikos viziją

Pagrindinis koziris - logistikos centras

Konferencijoje Kalmare vietos savivaldos atstovai, politikai, verslininkai buvo supažindinti su transporto politikos tendencija Baltijos jūros regione.

Petro Luomano teigimu, projekto „Baltijos tangentas“ tikslas - naujų erdvinio planavimo koncepcijų ir transporto strategijų pagalba pagerinti Baltijos jūros regiono šalių periferinių regionų transporto sistemas. Manoma, jog šis projektas turės teigiamą įtaką Aukštaitijos regionui.

„Transporto sistema turi didelę įtaką atskirų regionų vystymuisi, todėl Panevėžio miestui ir regionui būtina pasinaudoti geografiniu pranašumu vystant aukštas pridėdinės vertės logistikos paslaugas, o vietos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad Europos Sąjungos paramos lėšomis būtų galima kuo efektyviau pagerinti esamą transporto infrastruktūrą“, - sakė vakar PB mero pavaduotojas.

Kaip pabrėžė P.Luomanas, tikimasi, jog Aukštaitijos sostinės verslą pagyvins čia planuojamas įkurti logistikos centras. Dar trys logistikos centrai kuriami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Projektas, subūręs Baltijos regiono valstybes, taip pat teigiamai atsilieptų ir šalies ekonomikai. Pasak vicemero, yra aptariami ir ryšiai su Rytais: transporto keliai, kirtę Lietuvą, galėtų eiti per Sibirą, ir toliau būtų tęsiami į Indiją ir Kiniją.

Viltys siejamos ir su geležinkeliu

Taip pat siekiama, kad projekte būtų išanalizuotos ir Panevėžį kertančių geležinkelių teikiamos perspektyvos.

„Dideles viltis siejame su geležinkelio magistrale „Rail Baltica“, einančia iš Varšuvos į Helsinkį. Tikimės, kad atgis per Panevėžį einantis geležinkelio ruožas Kaliningradas - Maskva“, - sakė vakar Panevėžio mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Tadas Jagminas.

„Mums aktualu, kad regionas taptų koridoriumi tarp Rytų ir Vakarų. Yra daug kalbama, jog Lietuva yra tranzito valstybė, tačiau, manau, pirmiausia mes turėtume tiesti ir gerinti savo kelius, vystyti logistikos ir transporto infrastruktūrą“, - tęsė T.Jagminas.

Suvienijo Baltijos šalis

Projekte „Baltijos tangentas“ dalyvauja per 30 partnerių iš Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos.

Anot T.Jagmino, bendra projekto, kurio iniciatorė - Švedijos Kalmaro miesto apskritis, vertė - apie 2 mln. eurų. Jį finansuoja Europos Bendrijos iniciatyvos „Interreg III B“ programa.

„Kadangi Kalmaras yra mūsų miesto partneris, prie šio projekto nusprendėme prisijungti ir mes“, - sakė T.Jagminas.

Kaip teigiama, projektas „Baltijos tangentas“ bus įgyvendintas 2007 m. sausio mėnesį. Jo metu bus sudaryta nauja transporto sistemos strategija, kurios pagrindu bus siekiama pritraukti ES lėšų ir Panevėžio regiono logistikos paslaugų ir transporto infrastruktūros plėtrai bei verslo aplinkai gerinti.

[AIRzol]

"Panevėžiui siūloma suteikti metropolinio centro statusą"

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=8837774

[TAUchix]

Šiandien VŽ skaičiau, kad logistikos kompanija "ACE logistics" nusipirko žemės sklypą prie planuojamo Panevėžio pamoninio parko ir logistikos centro ir jau 2007 metų pradžioje planuoja pradėti statybas. Jie čia ketina įkurti pagrindinį centrą visoms Baltijos šalims

[TAUchix]

Sužalotam miesto veidui – viltis

DARIUS SKIRKEVIČIUS

Būsto ir apskritai nekilno-jamojo turto rinka vis drąsiau skverbiasi į centrines Panevėžio teritorijas, kurios ilgai buvo laikytos jai nepasiekiamomis.

Ekspertai skelbia, kad pramonės įmonių dienos miesto centrinėje dalyje jau baigiasi.

„Panevėžio ryto“ žiniomis, maždaug po metų gali būti sukrauta ir į miesto pakraštį išvežta vos prieš keliolika dienų naujų savininkų sulaukusi muilo gamybos įmonė „Naujoji Ringuva“.

Vietoje įmonės – prekybos centras

Užkrečiančių pavyzdžių Panevėžyje jau yra. Didžiausia mieste „Nevėžio“ siuvykla pirmoji pasitraukė iš Panevėžio centro ir dėl to, vaizdžiai tariant, laimėjo krūvą pinigų.

Pusę amžiaus Ukmergės gatvėje veikusios siuvyklos vietoje nuo 2003 metų stovi prekybos centras. Sulyginto su žemėmis fabriko teritorijoje 5700 kvadratinių metrų prekybos centrą pastatė ir pelningai nuomoja bendrovė „Nevėžio nekilnojamasis turtas“.

Seniai bankrutavęs ant Senvagės kranto stūksantis konservų fabrikas yra pačioje miesto širdyje, tačiau dėl įvairių priežasčių, tarp jų susijusių ir su kultūros paveldo reikalavimais, šio fabriko vietoje kol kas nestatomi nei namai, nei pramogų centras. Tačiau tai – tik laiko klausimas.

Darbai prasidės jau po metų

Kad kalbos apie Panevėžio muilo fabriko iškeldinimą turi pagrindo, teigia ir „Naująją Ringuvą“ pardavęs verslininkas Romas Bakutis.

„Būtų labai logiška, jeigu naujieji savininkai iškeltų įmonę į Panevėžio pakraštį, o senojoje vietoje daugiabučius namus pastatytų. Jeigu būčiau nepardavęs įmonės, pats taip daryčiau“, – neslėpė R.Bakutis.

Apie tai, kad būtent toks verslo vystymo planas labiausiai tinka „Naujajai Ringuvai“, anot pašnekovo, buvo kalbama ir iki sandorio – derybose su būsimais įmonės savininkais.

Muilo fabriką nupirkusios bendrovės „Ringuvos investicija“ vadovai „Panevėžio rytui“ patvirtino, kad tikimybė, jog muilo fabriko vietoje bus pastatyti daugiabučiai namai, yra labai didelė.

„Pirkome pelningą verslą, todėl gamyklos neuždarysime, tačiau nebūtina virti muilo miesto centre, – teigė „Ringuvos investicijos“ direktorius Darius Verbyla. – Tiksliai pasakyti, kada iškelsime gamyklą, negaliu, tačiau manau, kad tam prireiks apie pusantrų metų“.

Planų „Naująją Ringuvą“ iškelti iš Panevėžio naujieji savininkai neturi. Neoficialiais šaltiniais, bendrovė gali būti iškelta į miesto pramoninį rajoną Tinklų gatvėje.

Neatmetama galimybė naujos gamyklos statyboms gauti pinigų ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Vieta tiktų daugiabučiams

Iškrausčius muilo fabriką miesto centre liktų prestižinis sklypas daugiabučių namų statybai.

„Iškraustytos gamyklos teritorijoje matome tik daugiabučius namus, – sakė D.Verbyla. – Tokias investicijas ir planuojame“.

Dabartinė „Naujosios Ringuvos“ įmonė yra Staniūnų gatvėje, o jos teritorija ribojasi su senu ir gražiu Skaistakalnio parku. Statybos specialistų nuomone, 1,23 hektaro sklype būtų galima pastatyti iki 4 daugiabučių namų. Butų skaičius priklausytų nuo namų aukščio.

Vaizdas – į parką ir upės vingį

Neatmetama galimybė, kad šioje vietoje, greta parko, iškils ir pirmieji Panevėžio dangoraižiai. Rinkos ekspertai neabejoja, kad statybų užsakovai, parduodami butus namuose prie Skaistakalnio parko, su sunkumais nesusidurtų.

Spėti, kiek kainuos butai, iš kurių terasos matysis parkas ir Nevėžio upės vingis, nebūtų dėkingas užsiėmimas, nes neprognozuojami net ir statybos kaštai.

Šiuo metu Projektuotojų ir Klaipėdos gatvių kampe kylančiuose naujuose daugiabučiuose iš dalies įrengtų butų kaina sieks 2400 litų už kvadratinį metrą, o įrengtų – 3100 litų.

Monstrus šluoja iš centro

Prastas sovietinių miesto plėtros strategų darbas Panevėžyje atsiskleidė per kelis praėjusio šimtmečio dešimtmečius, kai plečiantis miestui kelios gamyklos atsidūrė jo centrinėje dalyje arba labai arti tos ribos.

Prie tokių monstrų vis dar galima priskirti muilo fabriką bei jau bankrutavusių Panevėžio elektrotechnikos ir spirito varyklos „Sema“ pastatus.

Ir nekilnojamojo turto rinkos ekspertai, ir pramonininkai teigia, kad fabrikai miesto centrinėje dalyje yra akibrokštas verslo logikai.

Užsilikti miesto centre ilgiau gali tik alaus darykla „Kalnapilis“, nes šimtai milijonų litų, investuotų į pačią įmonę, tvirtai prikaustė ją prie senojo miesto teatro.

Daug nedidelių įmonių po savo stogais priglaudę buvusios elektrotechnikos gamyklos pastatai irgi dar ilgokai gadins miesto bendruomenių rūmų aplinką ir vieną gražiausių miesto vietų.

Visiškai kitaip vertinamas bankrutavusios „Semos“ likimas. Apie 11 milijonų litų prasiskolinusios įmonės iškeldinimą jau per vėlu kalbėti, nes niekas jos ir nežada gelbėti.

Kituose miestuose – tas pat

„Panevėžio rytas“ jau rašė, kad spirito varyklą, prieš pat paskelbiant jai bankrotą, įsigijo tiesiogiai nekilnojamojo turto rinkoje dirbančios bendrovės.

Todėl net neabejojama, kad vietoje daugiau nei šimtmetį gyvavusio spirito ir mielių fabriko taip pat bus pastatytas daugiabučių namų kvartalėlis arba pramogų ir poilsio kompleksas.

Dabartiniai bendrovės savininkai Švedijos bendrovė „Arperg Forvaltning“ ir Lietuvos įmonė VIPC taip pat neslepia, kad jų veiklos prioritetas yra prekyba nekilnojamuoju turtu. Paskutinis jų projektas Klaipėdoje kaip du vandens lašai panašus į tai, kas vyksta „Semoje“.

Pernai Švedijos bendrovė uostamiestyje perpardavė bankrutavusio Trinyčių verpimo fabriko teritoriją bendrovei „Invalda“. Šiame sandoryje dalyvavo ir VIPC. Šiemet „Invalda“ įsigytoje 5 ha teritorijoje už 150 mln. litų pradeda statyti daugiabučių namų kompleksą.

VIPC savininkas Darijus Vilčinskas yra viešai prisipažinęs, kad jo bendrovė pasiryžusi dalyvauti „Semos“ varžytynėse, nes įmonės teritorija yra patrauklioje vietoje – beveik Panevėžio centre.

Tai patvirtina, kad „Sema“ verslininkus jau domina tik dėl jos vaizdingos teritorijos prie Nevėžio upės, todėl įmonė, manoma, turėtų būti sulyginta su žemėmis.

*

[keen]

konservų fabrikas yra pačioje miesto širdyje, tačiau dėl įvairių priežasčių, tarp jų susijusių ir su kultūros paveldo reikalavimais, šio fabriko vietoje kol kas nestatomi nei namai, nei pramogų centras.

Kaip jum sitas sakinys ? konservų fabrikas ~ kultūros paveldas ?

Vyriausybei pakeisti bendrojo šalies plano metropolinių centrų suteikimo kriterijus ir tokį statusą suteikti Panevėžio miestui.

Lietuvos metropoliniai centrai skamba panašiai kaip Meksikos kosmoso agentūra.

[vap]

Kaip jum sitas sakinys ? konservų fabrikas ~ kultūros paveldas ?

Labai normalus, nes jis įsikūres sename (manau apie 19xx statyta) ir gražiame pastate (man vienas gražiausių pastatų Panevėžyje), tačiau šiuo metu apleistas ir nesutvarkytas.

[pauliaK]

Ten karts nuo karto siltuoju metu laiku pakrapsto kazka. Kiek teko nugirst tai ten turi but kazkoks pramogu/poilsio centras. Su baseinais ir t.t. Ar viezbutis turi pagal ta uzmanyma but nezinau, siap tai truputi nesamone butu, nes uz 100m Romantic Hotel. Tiesa pagal ta uzmanyma dar sutvarkytu ta slaita Senvages nuo konservu fabriko, butu labai grazu. Tik va neaisku kas ir kaip cia istikruju bus ir kada, nes tos kalbos visokios tesiasi jau eile metu...

[vytauc]

Pramonės iškėlimas iš centro į pakraščius yra visada teigiamas reikalas- geros žinios Panevėžiui