Sostinės Visorių informacinių technologijų parke birželio 6 dieną pradėtos naujo informacinių technologijų centro ir verslo inkubatoriaus statybos. Naujasis IT centras ir verslo inkubatorius duris planuoja atverti kitąmet.
Statybų pradžios ceremonijoje ir iškilmingame kapsulės įkasime dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius sakė tikįs, kad Visorių IT centras ir verslo inkubatorius taps žinių ekonomikos centru.
„Esu tikras, kad labai greitai Visorių informacinių ir komunikacinių technologijų verslo inkubatorius ir technologijų centras taps vienijančiu žinių ekonomikos centru, galinčiu pritraukti investicijas į aukštųjų technologijų produktų ir naujų paslaugų kūrimą, koncentruojančiu aukštųjų technologijų žinias, kuriančiu kvalifikuotų specialistų darbo vietas bei skatinančiu ekonomikos vystymąsi,“ – sakė A.Kubilius.
Planuojama, kad bendros investicijos į šį projektą sieks 22 mln. litų, iš jų daugiau kaip 90 proc. – ES struktūrinių fondų lėšos. Inžinieriniams tinklams ir komunikacijoms nutiesti naujajame Visorių centre bus skirta 7 mln. litų, dar 15 mln. litų skirta IT centro ir inkubatoriaus pastato statyboms. Bus nutiestos naujos gatvės, privesti inžineriniai tinklai, sutvarkyta aplinka. Statybas tikimasi baigti 2013 metų pradžioje.
Visorių IT parke jau veikia „Viltechmedos“ medicinos įrangos ir „Biotechfarma“ biotechnologijų tyrimų ir preparatų kūrimo centrai, statomas bendrovių „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ saulės elementų tyrimų ir gamybos centras.
„Šiandien prasideda kokybiškai naujas parko veiklos etapas. Pradėtas statyti centras jau kitais metais taps inovacinių ir didelę pridėtinę vertę kuriančių projektų katalizatoriumi. Pagrindinė kuriamo inkubatoriaus funkcija bus sudaryti sąlygas naujų technologinių įmonių kūrimuisi ir jau subrendusių įmonių inovacinių projektų įgyvendinimui. Tikimės suformuoti dar vieną centrą, kur šviežios, perspektyvios idėjos randa derlingą dirvą augimui“, – sakė Visorių IT parko plėtros direktorius Saulius Arelis.
Anot vadovo, gerų idėjų turintiems jauniems Lietuvos verslininkams naujasis centras sudarys visas sąlygas – nuo pradinės idėjos išplėtojimo iki galutinio gyvendinimo.
„Inkubatoriuje padėsime išplėtoti gerą verslo idėją, nustatyti tinkamą verslo modelį, rasti investicijų ir partnerių techniniam idėjos vystymui, verslo auginimui, rinkodarai eksporto rinkose“, – naujojo Visorių inkubatoriaus teikiamas paslaugas vardijo S.Arelis.
Viešoji įstaiga Visorių informacinių technologijų parkas (VITP) įsteigta 2002 m. Su IT susijusi mokslinė veikla vykdoma nuo 1986 m., kai į Visorius atsikėlė Matematikos ir informatikos institutas, kūrėsi informacinių technologijų verslo įmonės. Šiuo metu čia dirba apie 700 IT srities specialistų.
VITP dirba su 22 naujais IT įmonių inicijuotais inovacijų projektais, kurie ateityje lems naujų verslų atsiradimą ir jau esančių įmonių augimą ar eksporto plėtrą, daug vilčių siejama su VU planais plėsti Visoriuose Matematikos ir informatikos instituto veiklą.
Treji metai darbo ir keli šimtai tūkstančių litų per metus tyrimams – tiek kainuoja dar neveikiantis UAB „Via Solis“, kurio pradėti gaminti saulės moduliai turėtų būti unikalūs pasaulyje.
„Via Solis“ turėjo pradėti veikti šiemet, tačiau veiklos pradžia, įstrigus „BOD Group“ pastato statybai,
kurioje gamykla turėjo įsikurti, atidėta metams.
„Nemanau, kad vėlavimas mums buvo žalingas. Nors saulės modulių kainos nukrito, o gamintojų pelno marža
sumažėjo, tai palanku vartotojams ir duoda postūmį visai saulės pramonės plėtrai“, – aiškina Rimvydas
Karoblis, UAB „Via Solis“ valdybos narys.
Freiburgo (Vokietija) institute šiuo metu testuojamas būsimasis „Via Solis“ gamybos modelis. Jei rezultatai
bus teigiami, naujoji technologija bus patentuojama, nes kol kas saulės modulių niekas taip negamina.
Šiuo metu saulės moduliai gaminami ant stiklo išdėliojant fotovoltines plokšteles ir, pridengus jas plastiko
lakštais, suklijuojant aukštoje temperatūroje. Visa šis „sumuštinis“ sudedamas į aliuminio rėmus.
„Via Solio“ idėja – plastiką pakeisti 2 milimetrų storio stiklu. Fotovoltinė plokštelė būtų suspaudžiama tarp
dviejų stiklų, o aliuminio rėmo nebeliktų. Tikimasi, kad iš dviejų stiklo lakštų sudaryto modulio savikaina
bus mažesnė, o efektyvumas – didesnis. Be to, gaminį bus galima gerokai plačiau pritaikyti – jo dizainas bus
kur kas patrauklesnis.
Ar naujoji technologija veikia, ar ją dar būtina tobulinti, paaiškės per artimiausius du mėnesius – iki šiol
visos išvados buvo grindžiamos subjektyvia gamintojų nuomone. Tyrimai dar nepradėjusiai veikti bendrovei,
pasak p. Karoblio, per metus kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų.
Prasidėjo nuo idėjos
„Via Solis“ galėjo įsigyti standartinę gamybos įrangą ir gaminti pagal standartinę technologiją. Bet su tokia
produkcija būtų sunkiau konkuruoti. O technologijai, kurią dabar bando „Via Solis“, linijas teks komplektuoti
iš atskirų įrenginių.
„Teks suderinti įrenginius iš stiklo ir saulės modulių gamybos pramonės – tai didelis galvos skausmas. Tačiau
būtent dėl to mūsų gamyba bus unikali“, – tvirtina p. Karoblis.
Nestandartinės gamybos idėja jam gimė perskaičius vieno Vokietijos mokslininko diskusinį straipsnį.
Verslininkas straipsnio autorių susirado ir abu pradėjo analizuoti, kaip būtų galima realizuoti idėją.
Idėja be vietos
Bet netgi jei bandymai bus teigiami, kol kas įrenginių nėra kur statyti. Daugiau kaip prieš pusantrų metų
„Via Solis“ akcininkai, gavę ES paramą, atsisakė minties gamybą pradėti Alytuje, kur turėjo patalpas.
Suskaičiavo, kad sumažins išlaidas, jei dirbs Visorių informacinių technologijų parke po vienu stogu su „BOD
Group“ įmonėmis – UAB „Baltic Solar Energy“ ir UAB „Baltic Solar Solutions“.
„Gamyklos statybas planuojama pradėti šių metų lapkritį ir baigti 2011 m. gegužę. Dar apie 7 mėnesius užtruks
įrangos montavimas, o 2012 m. sausį–vasarį turėtų prasidėti gamyba“, – praėjusių metų balandį žadėjo
Vidmantas Janulevičius, „BOD Group“ generalinis direktorius.
Netgi buvo planuota, kad jau 2015 m. „BOD Group“ įmonės ir „Via Solis“ eksportuos beveik 0,5 mlrd. Lt vertės
produkcijos.
Tačiau statybos ir šiandien dar nepradėtos. Pasak p. Janulevičiaus, iš pradžių koją pakišo savivaldybių
rinkimai, vėliau nuspręsta projektą keisti, kad pastatui šildyti ir įrenginiams aušinti būtų naudojama
geoterminė energija, ir buvo imtasi gręžinių priemonių.
„BOD Group“ įmonės su saulės energetika susijusiems projektams yra gavę apie 45 mln. Lt ES paramos. Iš viso
naujai saulės pramonei skirta per 80 mln. Lt ES paramos.
Na ten stovi tik dalis pamatu. Po desine (ziurint nuo g.vilko g.) pradetos ir jau beveik baigtos kitos gamyklos statybos kai BOD gamykloje situacija visa ta laika buvo identiska dabartinei.
reikėtų atsižvelgti į statytoją ir užsakovą. Gal vykdomos tik vienos statybos vienu metu, per daug dėl to jaudintis nederėtų vistiek kažkada pastatys
Na ten stovi tik dalis pamatu. Po desine (ziurint nuo g.vilko g.) pradetos ir jau beveik baigtos kitos gamyklos statybos kai BOD gamykloje situacija visa ta laika buvo identiska dabartinei.
"Biotechpharma" į tyrimų centrą ketina investuoti 56 mln. Lt
VZ.LT
2011.05.27 12:54
Biotechnologinės farmacijos įmonė "Biotechpharma" pradėjo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro Vilniuje statybas. Iš viso į projektą žadama investuoti 56 mln. Lt, iš kurių apie 38 mln. Lt sudaro Europos Sąjungos parama..........................
Integruotame mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Santara“ netrukus iškils naujas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras. Centrą kurianti biotechnologinės farmacijos bendrovė „Biotechpharma“ ir Vyriausybės atstovai šiandien įkasė simbolinę statybų pradžios kapsulę, skelbiama bendrovės pranešime.
Į per metus planuojamą užbaigti projektą iš viso bus investuota 56 mln. litų, iš jų apie 38 mln. – Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama.
Statomame „Biotechpharma“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centre bus įrengta moderni biofarmacinių preparatų kūrimo laboratorija ir išplėstas įmonės mokslinis padalinys.
„Biotechnologinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos pastaruoju metu tampa vis paklausesnės – tai ir nulėmė mūsų plėtrą. Naujajame tyrimų centre bus galima atlikti daugiau užsakomųjų darbų: kursime ne tik vaistų gamybos technologijas, bet ir naujus eksperimentinius vaistus, tinkamus klinikiniams tyrimams. Šių paslaugų užsakovai – tarptautinės biotechnologijų kompanijos, todėl abi veiklos kryptys ženkliai prisidės prie lietuviškų paslaugų eksporto augimo“, – sakė UAB „Biotechpharma“ generalinis direktorius Romanas Ramanauskas.........................
Aišku kad negrįš. Iš viso tai prisidengiant mokslu visiškai neaišku kuo iki šiol užsiėmusi firmelė (įkurta 2004 m.) ir veikianti S. Žukausko gatvėje (Šiaurės miestelis) esančiame bute, gavo tuos pinigus.
"Biotechpharma" į tyrimų centrą ketina investuoti 56 mln. Lt
VZ.LT
2011.05.27 12:54
Biotechnologinės farmacijos įmonė "Biotechpharma" pradėjo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro Vilniuje statybas. Iš viso į projektą žadama investuoti 56 mln. Lt, iš kurių apie 38 mln. Lt sudaro Europos Sąjungos parama.
Centro statybos pradžios renginyje dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius sako, kad pasaulinio garso bendrovės "Barclays", "Western Union", IBM vis ryškiau brėžia aukštųjų technologijų, inovatyvios Lietuvos perspektyvą, praneša Ministro pirmininko tarnyba.
"Klojant kertinius šių siekių pamatus, šiandien galime drąsiai sakyti, kad ir šito centro statybos pradžia – tai naujų kokybiškų darbo vietų kūrimas, tai dar viena galimybė susigrąžinti pačius geriausius mūsų tautiečius, dirbančius oksforduose, harvarduose, masačiusetsuose", - cituojamas p. Kubilius.
"Santaros" slėnio Mokslo ir technologijų parke iškilsiančiame centre bus įrengta moderni biofarmacinių preparatų kūrimo laboratorija, išplėstas įmonės mokslinis padalinys. Centre bus galima kurti ne tik vaistų gamybos technologijas, bet ir naujus eksperimentinius vaistus, tinkamus klinikiniams tyrimams. Šių paslaugų užsakovai – tarptautinės biotechnologijų kompanijos.
Centrą numatoma pastatyti per metus. Įgyvendinus projektą planuojama sukurti apie 30 naujų darbo vietų.
Nesuprantu A|1 kodel tu pastoviai matai samokslus, gi pats projektus rasai turetum zinoti yra uzsibrezti tikslai ir igyvendinamos veiklos (kiek pagamins, pastatys, praves seminaru ir tt), pagal tai gi vertinamas projekto ekonominis pagristumas. Jei veiklso neigivendinamos kurios uzsibrestos projekte, reikia grazinti dali pinigu ir tiek. Gi projektus tikrina po to.
Kiek suprantu projekto aprasymus galima rasti esparama.lt... zimoma noretusi daugiau viesumo ir noretusi paskaitineti pacius projektus ir samatas bet cia tik mano norai...
Jokio čia sąmokslo nėra. Yra tik gudrus aferizmas. Projekte galima surašyti viską labaio gražiai. Galbūt jie netgi kažką gamins. Tarkim, tvirtinimo elementus kinietiškiems saulės elementams korpusuoti... Kinietiškus saulės elementus prieš tai laboratorijoje testuos. Tai kur čia mokslas, kur čia naujos lietuviškos technologijos? Tai elementarus surinkimas?
Bet netgi pats projektų vertinimo ir lėšų skyrimo procesas (jo skubotumas) kelia įtarimų. Dalis tų įmonių buvo specialiai įsteigtos lėšoms įsisavinti. Jos neturi jokio turto ir jose dirba vos keli darbuotojai. Kas pasakys, kuo jos iki tol užsiiminėjo (o kuo gi jos galėjo užsiiminėti, jei įsteigtos tik su tikslu paimti pinigus). Bet ir tos kitos firmos, kaip BOD, neturi jokio supratimo, kas tai yra technologijų kūrimas. Nes jos iki tol tuo neužsiėmė. Verslinkai pasikvietė kelis mokslininkus. Viskas. Dar daugiau, kai kurie iš tų mokslininkų, nepatenkinę savo asmeninių ambicijų užimti vadovaujančius postus kai kuriose valdiškose mokslo įstaigose, susidėjo su verslininkais ir prikūrė pasakų apie saulės energetiką...
Ne vien investuotojų pinigai. Ir valstybės skirti. Ir mokslui skirtame slėnyje, kur ir mokesčių lengvatos ir kt. bus. Pisidengiant mokslu bus galima melžti pinigus tiek iš valstybės, tiek iš ES. O svarbiausia, kad taip disredituojamas mokslas, nes jokio mokslo jie nedarys.
Nesuprantu A|1 kodel tu pastoviai matai samokslus, gi pats projektus rasai turetum zinoti yra uzsibrezti tikslai ir igyvendinamos veiklos (kiek pagamins, pastatys, praves seminaru ir tt), pagal tai gi vertinamas projekto ekonominis pagristumas. Jei veiklso neigivendinamos kurios uzsibrestos projekte, reikia grazinti dali pinigu ir tiek. Gi projektus tikrina po to.
Kiek suprantu projekto aprasymus galima rasti esparama.lt... zimoma noretusi daugiau viesumo ir noretusi paskaitineti pacius projektus ir samatas bet cia tik mano norai...
Komentuoti: